Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-10-22 · Civilinė byla Nr. 2YT-29624-863/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-22
Bylos Nr.
2YT-29624-863/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Lysionok
Pareiškėjas
A. B.
Suinteresuotas asmuo
G. B., R. G., Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės Turto banko
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok,sekretoriaujant D. B.,dalyvaujant pareiškėjui A. B.,suinteresuotiems asmenims G. B. ir R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje – Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės Turto banko, G. B. ir R. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos po savo tėvo T. B. mirties palikimą priėmė, pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjas pareiškimą tikslino. Paaiškino, jog dėl pareiškimo surašymo kreipėsi į advokatą ir tikėtina dėl nesusikalbėjimo pareiškime klaidingai buvo nurodyta, jog tėvo palikimą priėmė jis pats, o ne tėvą pergyvenusi mama. Nurodė, jog mirus mamai, palikimą priėmė trys įpėdiniai: jis (pareiškėjas), brolis G. B. ir mirusio brolio G. B. dukra – R. G.. Priėmus motinos palikimą, paaiškėjo, jog ji neįformino tėvo palikimo. Paaiškino, jog tiek motina, tiek jis pats, buvo įsitikinę, jog į notarą kreiptis nėra jokio reikalo, nes motina liko gyventi jai ir tėvui priklaususiame bute, jį prižiūrėjo kaip savą, mokėjo mokesčius. Dėl minėto prašo nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad jo motina N. J. B. priėmė tėvo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti kaip savą.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys G. B. ir R. G. patikslintą pareiškimą palaikė. G. B. paaiškino, jog visi trys siekia sutvarkyti abiejų tėvų palikimą. Nurodė, jog po tėvo T. B. mirties, motina Nijolė J. B. liko gyventi bute, toliau tvarkė visą turtą, todėl manė, jog į notarą dėl palikimo priėmimo kreiptis nebūtina.

R. G. pastebėjo, jog po senelio T. B. mirties bute liko gyventi močiutė Nijolė J. B. ir pareiškėjas A. B., butu rūpinosi ir mokesčius mokėjo močiutė, o pareiškėjas jai padėjo.

Lietuvos valstybę atstovaujanti Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į bylos nagrinėjimą teismo posėdyje atstovas neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo A. B. ir suinteresuoto asmens G. B. tėvų – T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Nijolės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoka buvo sudaryta 1968 metų gegužės 24 d. T. B. mirė santuokoje 2000 m. rugpjūčio 8 d., turėjo tris sūnus: A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. J. B. mirė našle 2020 m. rugsėjo 12 d. Jos mirties dieną vienas iš sūnų – G. B. buvo miręs, tačiau turėjo dukrą – R. G., kuri, kaip pirmos eilės įpėdinė atstovavimo teise, kartu su A. B. ir G. B., priėmė palikimą, tuo tarpu T. B. palikimo priėmimo faktų Testamentų registre nėra įregistruota. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina tėvo palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi valdyti jo paliktą turtą.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.

Vadovaujantis 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 38 straipsniu, nagrinėjamiems teisiniams santykiams dėl palikimo priėmimo yra taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., nuostatos. Pagal minėto įstatymo 587 straipsnio nuostatas laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

Byloje nustatyta, kad po sutuoktinio T. B. mirties pareiškėjo motina N. J. B. per tuo metu galiojusio civilinio kodekso 587 straipsnio 3 dalyje nustatytą šešių mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui, tačiau liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Iš byloje esančių rašytinių dokumentų matyti, kad šis butas buvo įsigytas pareiškėjo tėvų santuokos metu, todėl nors ir įregistruotas vieno iš sutuoktinių – pareiškėjo motinos vardu, iki T. B. mirties, buvo bendroji jungtinė pareiškėjo tėvų nuosavybė (Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-311/2002; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2012).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog po sutuoktinio mirties pergyvenusysis sutuoktinis įgyja skirtingą teisinį statusą kaip bendrosios jungtinės nuosavybės dalyvis ir kaip mirusiojo sutuoktinio įpėdinis, t. y. jis gali prašyti išduoti nuosavybės teisės liudijimą į jam priklausančią dalį bendrame turte ir sutikti, kad toks liudijimas būtų išduotas nustatant dalį mirusiajam jo vardu įregistruotame turte ir nepriimti palikimo t. y. paveldėjimo pagrindu nepadidinti jam tenkančios dalies bendrame turte, gali prašyti nuosavybės liudijimų išdavimo ir priimti palikimą, gali prašyti išduoti jam nuosavybės teisės liudijimą, nustatantį teisę į dalį turto, įregistruoto mirusiojo vardu ir priimti palikimą, nesutinkant, kad būtų išduotas mirusiajam priklausiusią dalį jo vardu įregistruotame turte nustatantis nuosavybės liudijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2013).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo motina dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau pradėjo valdyti kaip savą visą jai ir sutuoktiniui iki mirties bendrąja jungtine nuosavybe priklaususį butą. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai: duomenys apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, pareiškėjo bei suinteresuotų asmenų G. B. ir R. G. paaiškinimai apie tai, jog N. J. B. pradėjo rūpintis sutuoktinio T. B. paliktu turtu iškart po jo mirties, mokėjo visus mokesčius.

Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad pareiškėjo motina, pradėjusi valdyti ir rūpintis sutuoktinio paliktu turtu iškart po jo mirties, nepraleido Civilinio kodekso, patvirtinto 1964 m. liepos 7 d. įstatymu, 587 straipsnio 3 dalyje nustatyto šešių mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino palikimui priimti.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas, nustatant, jog Nijolė J. B., po savo vyro T. B. mirties, jo palikimą priėmė ir toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis įforminant motinos palikimą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 444, 577-578 straipsniai, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Nijolė J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2000 m. rugpjūčio 8 d., priėmė palikimą per 6 mėnesių laikotarpį, faktiškai pradėjusi valdyti paveldėtą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po N. J. B. mirties paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Lysionok