- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-28
- Bylos Nr.
- 2S-1784-653/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18284-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Pareiškėjas
- A. P.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintas civilinėje byloje Nr. 2-25728-600/2014 pagal pareiškėjo A. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys antstolis I. G., AB „DNB bankas“, R. P., UAB „Vestmeda“, J. G. T., R. T., G. T., UAB „Vilniaus būstas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
pareiškėjas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašo teismo pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą, antstolio I. G. vykdomojoje byloje Nr. 0008/11/00947, t.y. uždrausti antstoliui I. G. vykdomojoje byloje Nr. 0008/11/00947 surašyti turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – pardavimo iš varžytinių aktą, iki bus išnagrinėtas 2014-05-27 pareiškėjo A. P. skundas dėl antstolio I. G. patvarkymo Nr. 50 8 2014 05 20 947/11. Pareiškėjas nurodo, jog 2010-09-23 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėja priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. I-730V/2010, kuria nusprendė išieškoti A. P. įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimui 2006-07-25 hipotekos lakštu kreditoriui AB „DNB bankas“ įkeistą nekilnojamąjį daiktą – 10,65 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priklausantį G. J. T. bei R. T.. 2013-10-17 antstoliui paskelbus apie turto pardavimo iš varžytinių pradžią, pareiškėjas realiai apie tai nebuvo informuotas. Sužinojęs apie paskelbtas varžytines, jis tą pačią dieną ėmėsi aktyvių veiksmų savo pažeistoms teisėms ginti. 2014-05-15 kreipėsi į antstolį su prašymu dėl varžytinių atšaukimo vykdomojoje byloje Nr. 008/11/00947, tačiau 2014-05-20 antstolio I. G. patvarkymu Nr. 50 8 2014 05 20 947/11 pareiškėjo prašymas buvo atmestas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
Teismas nustatė, kad antstolio I. G. kontoroje 2014-05-28 gautas skundas, kuriuo prašoma 2014-05-27 skolininko A. P. skundą tenkinti: atšaukti žemės sklypo, priklausančio G. J. T. bei R. T., esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto realizavimo varžytines; didžiausią išvaržomo turto kainą pasiūliusiai UAB „Vilniaus būstas“ grąžinti įmokėtą 84 000 Lt dydžio sumą ir žemės sklypą, priklausantį G. J. T. bei R. T., esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), parduoti skolininko A. P. pasiūlytam pirkėjui G. T. už 100 000 Lt dydžio kainą; atidėti vykdymo veiksmus, iki bus išnagrinėtas šis skundas.
Antstolio I. G. teismui pateiktas varžytinių protokolas patvirtina, kad varžytinės buvo baigtos 2013-11-27, laimėtoju, pasiūliusiu didžiausią kainą, t.y. 84 000 Lt, paskelbtas UAB „Vilniaus būstas“. Varžytinių laimėtojas 2013-11-28 ir 2013-12-13 mokėjimo nurodymais pervedė už varžytinėse įsigytą turtą visą kainą, t.y. viso 84 000 Lt sumą. Varžytinių laimėtojui įvykdžius CPK 716 str. reikalavimus, jis įgyja teisę nuosavybės teise įgyti varžytinėse laimėtą turtą (CPK 717 str. 3 p.). Tokiu būdu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, t.y. uždraudus antstoliui I. G. surašyti turto pardavimo iš varžytinių aktą, nuo kurio pasirašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė į iš varžytinių parduotą turtą (CPK 715 str.), būtų pažeisti laimėtojo interesai.
Šalies argumentai
Varžytinės paskelbtos 2013-10-17, varžytinės prasidėjo 2013-11-20 ir pasibaigė laimėtojo paskelbimu 2013-11-27, tuo tarpu pareiškėjas prašymu dėl varžytinių atšaukimo vykdomojoje byloje į antstolį kreipėsi tik 2014-05-15, t.y. praėjus pusei metų po varžytinių pabaigos, todėl įvertinus pareikšto skundo dalyką, šioje byloje nustatytas aplinkybes, tai, jog laikinosios apsaugos priemonės negali būti suprantamos kaip savarankiškas teisių gynimo būdas, teismas laiko, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų nepagrįstas, pažeidžiantis trečiųjų asmenų teises bei LR CK 1.5 str. įtvirtintus principus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b.l.44-47), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą antstolio I. G. vykdomojoje byloje Nr. 0008/11/00947, t. y. uždrausti antstoliui I. G. vykdomojoje byloje Nr. 0008/11/00947 surašyti turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)– turto pardavimo iš varžytinių aktą, iki bus išnagrinėtas 2014 m. gegužės 27 d. pareiškėjo A. P. skundas Dėl antstolio I. G. patvarkymo Nr. 50 8 2014 05 20 947/11
Nurodo, kad apie 2013 m. lapkričio 20-27 d. įvykusias varžytines nebuvo informuotas, nesudarant galimybė pasiūlyti realizuojamo turto pirkėją. Susidarė situacija, kai apeliantui sužinojus apie vykstantį nekilnojamojo turto realizavimo procesą ir išsyk ėmusis aktyvių veiksmų savo pažeistoms teisėms ginti tą pačią dieną, t. y. 2013 m. gruodžio 13 d., ir turto realizavimo procese didžiausią turto kainą pasiūlęs asmuo, ir skolininko (apelianto) surastas išvaržomo žemės sklypo pirkėjas į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėjo pinigus už realizuojamą nekilnojamąjį turtą. Varžytines laimėjęs asmuo UAB „Vilniaus būstas“ į antstolio depozitinę sąskaitą už realizuojamą turtą įmokėjo 84 000 Lt, o apelianto surastas išvaržomo turto pirkėjas – 100 000 Lt. Skolininko pasiūlyto pirkėjo įmokėta realizuojamo turto kaina yra didesnė, labiau atitinkanti kreditoriaus interesus. Jei, neišsprendus klausimo dėl turto realizavimo proceso teisėtumo, turtas vykdymo procese bus perduotas mažesnę kainą įmokėjusiai UAB „Vilniaus būstas“, apeliantas praras galimybę realiai apginti savo teises skundo tenkinimo atveju.
Nesutiktina su skundžiamoje nutartyje nurodytu motyvu, jog su prašymu dėl varžytinių atšaukimo vykdomojoje byloje apeliantas kreipėsi tik praėjus pusei metų po 2013 m. lapkričio 27 d. įvykusių varžytinių pabaigos. Apeliantas į antstolį dėl varžytinių atšaukimo kreipėsi ne 2014-05-15, o 2013-12-13. Apie 2013 m. lapkričio 20-27 d. vykusias varžytines nebuvo informuotas ir apie įvykusį žemės sklypo išvaržymą nieko nežinojo. Tai, kad pranešimai apie pradedamą nekilnojamojo turto realizavimą neįsiteikė apeliantui pažymėjo ir pats antstolis, apie įvykusių varžytinių neinformavimą taip pat buvo nurodyta 2014-05-15 prašyme antstoliui ir skunde dėl antstolio veiksmų. Taigi 2013-12-13 apeliantas sužinojęs apie įvykusias varžytines, surado išvaržomo nekilnojamojo turto pirkėją, kuris tą pačią dieną 2013-12-13 įmokėjo nekilnojamojo turto rinkos vertės kainą, t. y. 100 000 Lt bei apie tai raštu informavo antstolį I. G.. 2013-12-13 rašte antstoliui prieštarauta įvykusioms varžytinėmis, nes apeliantas prašė išvaržomą nekilnojamąjį turtą parduoti būtent skolininko (apelianto) pasiūlytam pirkėjui. Pats antstolis 2013-12-16 pareiškimu Nr. 50 8 2013 13 16 947/11-1 buvo atidėjęs turto pardavimo iš varžytinių akto surašymą, todėl nelaikytina, jog 2014-05-15 prašymas dėl varžytinių atšaukimo yra pateiktas praėjus nepagrįstai ilgam laiko tarpui. Ta aplinkybė, kad turto pardavimo iš varžytinių akto surašymas varžytinių laimėtojui UAB „Vilniaus būstas“ buvo atidėtas rodo, kad faktinės aplinkybės šioje byloje yra ypatingos - dėl įvykusių varžytinių teisėtumo abejonių kilo antstoliui. Teismas turėjo vertinti 2013-12-13 apelianto prašymą antstoliui dėl turto pardavimo skolininko surastam pirkėjui. 2013-12-13 apelianto prašymą antstoliui dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui vertinant kartu su 2014-05-15 prašymu bei 2014-05-28 skundu dėl antstolio patvarkymo negalima teigti, kad į antstolį kreiptasi praėjus pusei metų po varžytinių pabaigos.
Nesutinka, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas pažeis varžytinių laimėtojo interesus. Pirma, iš skundžiamos nutarties motyvų nėra aišku, kodėl bus pažeisti laimėtojo interesai, be to teismas nevertino ir apelianto teisinės padėties. Varžytinių laimėtojo ekonominiai interesai šiuo atveju niekaip nebus pažeisti - UAB „Vilniaus būstas“ dar nėra įgijęs nuosavybės teisės į išvaržomą turtą (turto pardavimo iš varžytinių aktas dar nėra surašytas), o atšaukus varžytinių procesą, UAB „Vilniaus būstas“ atgautų visas savo sumokėtas įmokas. Surašius turto pardavimo iš varžytinių aktą vienintelė galimybė apeliantui ginti savo pažeistas teises bus tik teikiant ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytinių akto negaliojimo. Pateikus ieškinį bendrąja ginčo teisenos tvarka pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės labiau varžytų varžytinių laimėtojo teises, nei jas pritaikius skundo dėl antstolio veiksmų stadijoje, nes bylos nagrinėjimas būtų ir greitesnis, ir operatyvesnis ir, žinia, ekonomiškesnis.
Antra, nesutinka su skundžiamos nutarties motyvu, jog apeliantas prašoma laikinąja apsaugos priemone siekia savarankiško teisių gynimo būdo. Apeliantas savo pažeistas teises gali ginti tik dviem būdais: teikti skundą dėl antstolio veiksmų teisėtumo arba reikšti ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytinių akto negaliojimo ginčo teisenos tvarka. Nepritaikius šiam atvejui laikinųjų apsaugos priemonių, antstolio skundo nagrinėjimas iš esmės netenka prasmės, nes antstolis skundo nagrinėjimo metu, jei laikinosios apsaugos priemonės nėra pritaikomos, surašys turto pardavimo iš varžytinių aktą. Tai reiškia, kad iš esmės apeliantas turės tik vieną vienintelį savo pažeistų teisių gynybos būdą - ieškinio pareiškimą bendrąją ginčo teisenos tvarka. Apelianto manymu, tai neatitiktų teisės į teisminę gynybą, ginčo per įmanomai trumpiausią laiką bei proceso ekonomiškumo principų. Taigi, prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės yra racionalios, pagrįstos bei proporcingos.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus būstas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.65-67), kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog be nagrinėjamos bylos Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iškelta dar viena byla, kurioje buvo nagrinėjamas antstolio I. G. 2013-12-16 pareiškimu pateiktas prašymas dėl vykdymo tvarkos ir teisės normos išaiškinimo, kuriuo antstolis prašė teismo išaiškinti, kad pasibaigus varžytinėms antstolis negali priimti ir patenkinti skolininko prašymo parduoti turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui bei užskaityti skolininko pasiūlyto pirkėjo į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėtos sumos. Antstolio prašymas buvo patenkintas, t.y. išaiškinimas buvo pateiktas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-06 nutartimi c.b. Nr. 2-2395-465/2014, kuri, išnagrinėjus apelianto atskirąjį skundą, buvo palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2014-06-17 nutartimi c.b. Nr. 2S-854-104/2014.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaudamasis minėtomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-06 nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo 2014-06-17 nutartimi, antstolis vykdomojoje byloje surašė turto pardavimo iš varžytinių aktą. Apelianto atskirasis skundas negali būti tenkinamas: pirma, akivaizdu, kad antstoliui vykdomojoje byloje surašius turto pardavimo iš varžytinių aktą, apelianto prašymas objektyviai negali būti patenkintas, nes apeliantas iš esmės prašo teismo taikyti laikinasis apsaugos priemones siekiant neleisti įvykti juridiniam faktui, kuris jau faktiškai įvyko.
Antra, minėtomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-06 nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo 2014-06-17 nutartimi teismams patenkinus antstolio prašymą ir pateikus antstolio paprašytą išaiškinimą galima daryti išvadą, kad apelianto skundas nagrinėjamoje byloje (2014-05-27 skundas dėl antstolio 2014-05-20 patvarkymo (kuriuo buvo atmestas apelianto 2014-05-15 prašymas dėl varžytinių atšaukimo)) negali būti patenkintas, nes minėtomis teismų nutartimis buvo iš esmės atmesti pagrindiniai nagrinėjamoje byloje apelianto nurodomi argumentai. Atitinkamai ir apelianto prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamoje byloje neturėtų būti tenkinamas remiantis CPK 144 str. 1 d., tikėtinai nepagrindus, kad bus priimtas apeliantui palankus teismo sprendimas.
Trečia, atmestini apelianto argumentai dėl jo kreipimosi į antstolį dėl varžytinių atšaukimo dar 2013-12-13. Apeliantas 2013-12-13 kreipėsi į antstolį su prašymu parduoti turtą apelianto pasiūlytam pirkėjui, o ne su prašymu atšaukti varžytines. Dėl varžytinių atšaukimo apeliantas kreipėsi tik 2014-05-15 prašymu.
Ketvirta, Vilniaus apygardos teismas 2014-06-17 nutartimi konstatavo, kad nuo 2013-01-01 visa informacija apie varžytines viešai skelbiama interneto tinklalapyje www.evarzvtines.lt ir antstolis neprivalėjo apelianto informuoti apie varžytines pasirašytinai.
Penkta, pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, suinteresuotas asmuo negalėtų naudotis nei varžytinėse įsigytu turtu, nei sumokėtomis piniginėmis lėšomis, o tai pažeistų suinteresuoto asmens teises ir interesus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, jog varžytinės buvo baigtos 2013-11-27, laimėtoju pasiūlius didžiausią kainą, t.y. 84 000 Lt, paskelbtas UAB „Vilniaus būstas“, kuris įvykdė CPK 716 str. reikalavimus ir įgijo teisę nuosavybės teise įgyti varžytinėse laimėtą turtą (CPK 717 str. 3 p.), todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeisti laimėtojo interesai; bet to laikinosios apsaugos priemonės negali būti suprantamos kaip savarankiškas teisių gynimo būdas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir atmeta apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti 2013-12-13 apelianto prašymą antstoliui dėl turto pardavimo skolininko surastam pirkėjui; kad apeliantas į antstolį dėl varžytinių atšaukimo kreipėsi ne 2014-05-15, o 2013-12-13 bei argumentus, kad pateikus ieškinį bendrąja ginčo teisenos tvarka pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės labiau varžytų varžytinių laimėtojo teises, nei jas pritaikius skundo dėl antstolio veiksmų stadijoje.
Lietuvos teismų sistemos Liteko duomenimis toje pačioje vykdomoje byloje Nr. 0008/11/00947 antstolis I. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė išaiškinti CPK 704 str. ir 703 str. taikymą: ar prasidėjus varžytinėms iki pardavimo iš varžytynių akto surašymo momento antstolis gali priimti ir patenkinti skolininko A. P. prašymą parduoti turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui; ar siekiant realaus ir maksimalaus sprendimo įvykdymo iki pardavimo iš varžytynių akto surašymo gavęs skolininko prašymą parduoti turtą jo pasiūlytam pirkėjui antstolis gali vertinti varžytynių dalyvio ir skolininko pasiūlyto pirkėjo kainas ir pardavimo aktą surašyti asmeniui, kurio įmokėta kaina yra didesnė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2395-465/2014 išaiškino, kad pasibaigus varžytynėms antstolis negali priimti ir patenkinti skolininko prašymo parduoti turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui bei užskaityti skolininko pasiūlyto pirkėjo į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėtos 100 000 Lt sumos. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-854-104/2014 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi, minėta nutartimi jau buvo išnagrinėtos aplinkybės, susijusios su turto pardavimu skolininko surastam pirkėjui ir atmesti pagrindiniai nagrinėjamoje byloje apelianto nurodomi argumentai, todėl papildomai vertinti 2013-12-13 apelianto prašymą antstoliui dėl turto pardavimo skolininko surastam pirkėjui teismas skundžiama nutartimi neturėjo pagrindo.
Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog varžytinės paskelbtos 2013-10-17, varžytinės prasidėjo 2013-11-20 ir pasibaigė laimėtojo paskelbimu 2013-11-27, o apeliantas su prašymu dėl varžytinių atšaukimo vykdomojoje byloje į antstolį kreipėsi tik 2014-05-15, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas 2013-12-16 (gauta antstolio kontoroje) pareiškė prašymą tik dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui, tai nebuvo prašymas dėl varžytinių atšaukimo vykdomojoje byloje (b.l.19).
Lietuvos teismų sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-29385-545/2014 buvo išnagrinėtas ir tas apelianto skundas dėl antstolio veiksmų (dėl antstolio patvarkymo Nr. 50 8 2014 05 20 947/11), kurio pagrindu ir buvo pareikštas apelianto prašymas taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones. Minėta nutartimi pareiškėjo A. P. skundas dėl antstolio I. G. veiksmų netenkintas, ši nutartis įsiteisėjo 2014-09-02. Taigi, netenkinus apelianto skundo dėl antstolio veiksmų, laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo siekiama užtikrinti apelianto skundo reikalavimą nebeteko savo prasmės.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad varžytynių laimėtojui sumokėjus pinigus ir įgijus teisę nuosavybės teise įgyti varžytinėse laimėtą turtą, laikinosios apsaugos priemonės būtų pažeidusios laimėtojo interesus, be to pagrįstai konstatavo, kad laikinosios apsaugos priemonės negali būti suprantamos kaip savarankiškas teisių gynimo būdas. Pažymėtina, jog iš Lietuvos teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad pats apeliantas kartu su bendraieškiu G. T. pateikė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu 2014-06-27 antstolio I. G. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 13 8 2014 06 27 947/11; taikyti restituciją. Šis ieškinys patvirtina, kad jau yra surašytas turto pardavimo iš varžytinių aktas, todėl apelianto prašymas negalėtų būti patenkintas ir dėl to, jog jau įvyko juridinis faktas, kuriam įvykti apeliantas siekė užkirsti kelią laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Pažymėtina, jog minėto ieškinio užtikinimui Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. ir 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. 2-2987-341/2014 buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Esant aptartoms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.