- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-28
- Bylos Nr.
- I-5128-968/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04659-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- E. M., V. L., V. K., A. M.
- Atsakovas
- Vilniaus pataisos namams
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. L., V. K. (V. K.), A. M. ir E. M. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas V. L. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo 948,47 Lt žalą už nuo 2003-01-01 iki 2013-11-30 laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis (b. l. 1–8); pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo 902,81 Lt žalą už nuo 2003-01-01 iki 2013-11-30 laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis (b. l. 30–37); A. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 064,99 Lt žalą už nuo 2003-11-30 iki 2013-11-30 laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis (62–70); E. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo 273,77 Lt žalą už nuo 2011-05-25 iki 2013-11-30 laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis (b. l. 97–104). Pareiškėjų skundai 2014-12-15 nutartimi buvo sujungti į vieną administracinę bylą (b. l. 26, 27).
2. Skunduose pareiškėjai nurodo, kad V. L. ir V. K. dirba Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojais. A. M. ir E. M. dirba Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniaisiais prižiūrėtojais. V. L., V. K. ir A. M. nuo 2003-01-01 iki 2013-11-29, E. M. nuo 2011-05-25 iki 2013-11-30 buvo neišduotos priklausančios tarnybinės uniformos ir (arba) ją sudarančios dalys, todėl pareiškėjai raštiškai kreipėsi į atsakovą, prašydami pateikti informaciją apie tai kokios tarnybinės uniformos dalys jiems nebuvo išduotos, bei nurodyti šių dalių vertę. Prašomą informaciją atsakovas pateikė. Pareiškėjai rašytinio prašymo dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo vietoj atitinkamų tarnybinės uniformos dalių atsakovui pateikę nebuvo. Kita vertus jiems nebuvo išduotos naujos tarnybinės uniformos dalys, vietoje nusidėvėjusių, nei išmokėta piniginė kompensacija. Šiuo atveju atsakovas neįvykdė Tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – Statutas) 18 straipsnyje įtvirtintos pareigos išduoti tarnybinės uniformos dalis arba už neišduotas tarnybinės uniformos dalis išmokėti kompensaciją. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-07-20 įsakymu Nr. 1R-199 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su pareigūnų tarnybinių rangų ženklais ir simbolika patvirtinimo“ (toliau – 2012-07-20 Įsakymas) buvo patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su pareigūnų tarnybinių rangų ženklais ir simbolika pavyzdžiai. Šiame įsakyme nenustatyti konkretūs terminai, kada pareigūnams turi būti išduodama naujo pavyzdžio tarnybinė uniforma, tačiau pareiškėjai mano, kad vėliausiai ji turi būti išduota tada, kai baigsis turimų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminas.
Atsakovui Vilniaus pataisos namams neįgyvendinus pareigos teisės aktų nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus naujomis tarnybinės uniformos dalimis, pareiškėjai buvo priversti tarnyboje dėvėti tas pačias turimas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminai pasibaigę, ir dėl to patyrė nepatogumų, mat tarnybinę uniformą reikėjo dažnai skalbti, siūti ir lopyti. Be to, turėjo nešioti nuo skalbimo ir nešiojimo išblukusią tarnybinę uniformą, o žieminius, demisezoninius batus, batelius, pirštines, marškinius ir pan., nešiojo įsigytus už savo lėšas. Pareiškėjų manymu, jie įgijo teisę į 30 proc. neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertės. Pasak pareiškėjo, V. L., jam už nuo 2003-01-01 iki 2013-11-30 neišduotas tris žieminės kepurės, šešias vasarines kepures, vieną vasarinę striukę, trejas kelnes, penkiolika marškinių ilgomis rankovėmis, penkerius marškinius trumpomis rankovėmis, šešis kaklaraiščius, du šalikus, devynias poras batelių, dvi poras žieminių batų, dvi poras demisezoninių batų, dvi poras odinių pirštinių, vieną porą megztų pirštinių turėtų būti priteista 948,47 Lt žalai atlyginti. Pasak pareiškėjo V. K., jam nuo 2003-01-01 iki 2013-11-30 neišduotas vieną žieminę kepurę, septynias vasarines kepures, dvi vasarines striukes, trejas kelnes, penkiolika marškinių ilgomis rankovėmis, septynerius marškinius trumpomis rankovėmis, septynis kaklaraiščius, du šalikus, aštuonias poras batelių, vieną porą žieminių batų, vieną pora demisezoninių batų, dvi poras odinių pirštinių, penkias poras megztų pirštinių turėtų būti priteista 902,81 Lt žalai atlyginti. Pasak pareiškėjo A. M., jam už nuo 2003-11-30 iki 2013-11-30 neišduotas dvi žiemines kepures, septynias vasarines kepures, vieną vasarinę striukę, vieną žieminę striukę, penkerias kelnes, du pusvilnonius megztinius, penkiolika marškinių ilgomis rankovėmis, penkerius marškinius trumpomis rankovėmis, septynis kaklaraiščius, septynias poras batelių, du šalikus, vieną porą žieminių batų, tris poras demisezoninių batų, vieną porą odinių pirštinių, tris poras megztų pirštinių turėtų būti priteistą 1 064,99 Lt žalai atlyginti. Pasak pareiškėjo E. M., jam už nuo 2011-05-25 iki 2013-11-29 neišduotas vieną žieminę kepurę, vieną vasarinę kepurę, vienerias kelnes, ketverius marškinius ilgomis rankovėmis, dvejus marškinius trumpomis rankovėmis, vieną kaklaraištį, dvi poras batelių, vieną porą žieminių batų, vieną porą demisezoninių batų, tris poras megztų pirštinių turėtų būti priteistą 273,77 Lt žalai atlyginti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. M. teismo posėdyje, remdamasis iš esmės analogiškais skunde išdėstytiems motyvais, prašė skundą tenkinti. Kiti pareiškėjai į teismo posėdį neatvyko, nors apie posėdį jiems pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimuose (b. l. 15–17, 48–50, 83–85, 114–116) nurodė, kad su pareiškėjų skunde keliamais reikalavimais ir argumentais nesutinka, ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, prašo taikyti ieškinio senaties terminą, teismo sprendimo vykdymą atidėti 3 mėnesiams. Savo poziciją grindžia šiais argumentais:
Kalėjimų departamento (toliau – KD) ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normas bei dėvėjimo tvarką reglamentuoja teisingumo ministro 2003-04-25 įsakymu Nr. 128 (toliau – ir Teisingumo ministro įsakymas) patvirtintos Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka (toliau – Tvarka), kurio 1 punkte įtvirtinta, kad KD bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoje jų gali būti mokama 30 proc. priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės dydžio kompensacija. Tvarkos 2 ir 3 punktuose nustatyta piniginės kompensacijos mokėjimo tvarka ir sąlygos, t. y. KD pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į KD direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Priėmus sprendimą dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo KD ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Tokio žiniaraščio pagrindu pareigūnams gali būti išmokama 30 proc. nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad tarnybinės uniformos dalių ginčo laikotarpiu neišdavė dėl lėšų stygiaus.
Pareiškėjai 2003-2013 metais į įstaigos vadovą dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo nesikreipė, todėl atsakovas neturi teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjams piniginės kompensacijos. Vilniaus pataisos namų pareigūnams nuo 2013 metų lapkričio-gruodžio mėnesių buvo išduodamos naujo tipo tarnybinės uniformos, arba tarnybinės uniformos dalys, kurių dėvėjimo terminas pasibaigęs.
Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, nors apie posėdį atsakovui pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjų skundas tenkintinas.
1. Nagrinėjamoje byloje, remiantis surinktais rašytiniais įrodymais, nustatytos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės:
Pareiškėjas V. L. su 2014-09-22 (reg. data 2014-09-30 Nr. 14-4320) (b. l. 18, 19), V. K. su 2014-10-03 (reg. data 2014-10-03 Nr. 14-4441) (b. l. 51, 52), A. M. su 2014-10-03 (reg. data 2014-10-03 Nr. 14-4422) (b. l. 86, 87), E. M. su 2014-08-05 (reg. data 2014-08-05 Nr. 14-3437) (b. l. 105, 106) prašymais kreipėsi į Vilniaus pataisos namų direktorių, prašydami užtikrinti Statute įtvirtintą garantiją ir išduoti uniformų dalis už minėtąjį laikotarpį, kurios pasibaigus nešiojimo terminams nebuvo laiku išduotos, o neesant tokios galimybės – paskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis.
Atsakydami į nurodytus pareiškėjų prašymus, Vilniaus pataisos namai atitinkamai 2014-10-06 rašte Nr. 9-6828(03) (b. l. 9, 10), 2014-10-15 rašte Nr. 9-7083(03) (b. l. 38, 39), 2014-10-15 rašte Nr. 9-7079(03) (b. l. 73, 74), 2014-10-06 rašte Nr. 9-6827(03) (b. l. 107, 108) nurodė, kad pareiškėjai laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo, todėl Vilniaus pataisos namai neturi pagrindo pareiškėjams paskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis. Kartu su minėtais raštais Vilniaus pataisos namai pateikė pažymas apie neišduotų tarnybinės uniformos dalių skaičių ir vertę nuo 2003 iki 2013 metų (b. l. 11, 40, 75, 90). Iš pateiktos 2014-10-06 pažymos Nr. 14-4458 matyti, kad pareiškėjui V. L. neišduota: trys žieminės kepurės, šešios vasarinės kepurės, viena vasarinė striukė, trejos kelnės, penkiolika marškinių ilgomis rankovėmis, penkeri marškiniai trumpomis rankovėmis, šeši kaklaraiščiai, du šalikai, devynios poros batelių, dvi poros žieminių batų, dvi poros demisezoninių batų, dvi poros odinių pirštinių, penkios poros megztų pirštinių; pareiškėjui nuo 2003-01-01 iki 2013-11-29 neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė 3 161,56 Lt. Iš pateiktos 2014-10-14 pažymos Nr. 14-4556 matyti, kad pareiškėjui V. K. neišduota: viena žieminė kepurė, septynios vasarinės kepurės, dvi vasarinė striukė, trejos kelnės, penkiolika marškinių ilgomis rankovėmis, septyneri marškiniai trumpomis rankovėmis, septyni kaklaraiščiai, du šalikai, aštuonios poros batelių, viena pora žieminių batų, viena pora demisezoninių batų, dvi poros odinių pirštinių, penkios poros megztų pirštinių; pareiškėjui nuo 2003-01-01 iki 2013-11-29 neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė 3 009,38 Lt. Iš pateiktos 2014-10-14 pažymos Nr. 14-4546 matyti, kad pareiškėjui A. M. neišduota: dvi žieminės kepurės, septynios vasarinės kepurės, viena žieminė striukė, viena vasarinė striukė, penkerios kelnės, du pusvilnoniai megztiniai, penkiolika marškinių ilgomis rankovėmis, penkeri marškiniai trumpomis rankovėmis, septyni kaklaraiščiai, du šalikai, aštuonios poros batelių, viena pora žieminių batų, dvi poros demisezoninių batų, dvi poros odinių pirštinių, penkios poros megztų pirštinių; pareiškėjui nuo 2003-01-01 iki 2013-11-29 neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė 3 549,98 Lt. Iš pateiktos 2014-10-06 pažymos Nr. 14-4457 matyti, kad pareiškėjui E. M. neišduota: viena žieminė kepurė, viena vasarinė kepurė, vienerios kelnės, ketveri marškiniai ilgomis rankovėmis, dveji marškiniai trumpomis rankovėmis, vienas kaklaraištis, dvi poros batelių, viena pora žieminių batų, viena pora demisezoninių batų, trys poros megztų pirštinių; pareiškėjui nuo 2011-05-25 iki 2013-11-29 neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė 912,58 Lt.
2. Šioje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus pataisos namų pareigūnų teisės gauti žalos už 2003–2013 metais negautas tarnybinės uniformos dalis atlyginimą.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjams nuo 2003-01-01 iki 2013-11-29 nebuvo suteiktos tam tikros tarnybinės uniformos dalys, pasibaigus Teisingumo ministro įsakymu nustatytam pareiškėjų turimų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui.
3. Nagrinėjamu atveju ginčo teisiniai santykiai sureguliuoti Statuto 18 straipsnyje, kur nustatyta, kad: pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika (1 dalis); pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai (2 dalis); tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras (3 dalis).
Tarnybinės uniformos išdavimo normos ir dėvėjimo tvarka nustatyta Teisingumo ministro 2003-04-25 įsakymu Nr. 128 patvirtintoje Tvarkoje, pagal kurią: pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 proc. priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas (1 punktas); KD pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į KD direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta (2 punktas); KD ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę, o šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 proc. nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija (3 punktas); nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija (4 punktas).
4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2014-04-10 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, pažymėjo, kad tokio pobūdžio administracinėse bylose LVAT suformuota vieninga praktika dėl institucijos pareigos nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis. LVAT, aiškindamas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, yra konstatavęs, jog tokiu būdu įstatymu vidaus tarnybos sistemos pareigūnams įtvirtinta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais; Statutas vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams deleguoja teisę, o taip pat ir pareigą nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas; priešingas įstatymo nustatytas pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis reguliavimas negalimas (2010-06-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1244/2010, 2011-03-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011); šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis; dėl to, pareigūną priimant į tarnybą, bei pasibaigus tarnybinės uniformos sudedamosios dalies dėvėjimo terminui, įstaiga privalo spręsti naujos tarnybinės uniformos ar jos dalių išdavimo pareigūnui klausimą arba kaip alternatyva pareigūnui esant rašytiniam jo prašymui, gali būti išmokama piniginė kompensacija už ateinančius kalendorinius metus, vadovaujantis Tvarkoje įtvirtinta procedūra; minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis, antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis, trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (LVAT 2013-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1796/2012, 2012-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2009-04-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009).
Šios administracinių teismų praktikoje suformuotos taisyklės turi būti mutatis mutandis taikomos ir šioje byloje, kadangi tiek Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalis, tiek Statuto 18 straipsnis iš esmės panašiai reglamentuoja pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimus (LVAT 2012-08-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012-07-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012).
5. Kaip matyti iš pareiškėjų skundo jie prašo ne kompensacijos vietoj uniformos, o kompensacijos už neišduotą tarnybinę uniformą. Įvertinus pareiškėjų skunde suformuluotą reikalavimą dėl piniginės sumos priteisimo, šio reikalavimo pagrindimą, atsižvelgus į tai, kad LVAT praktikoje nuolat pažymima, jog galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (pvz., žr., LVAT 2014-04-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, 2013-11-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2020/2013, 2012-12-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012-10-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012), darytina išvada, kad pareiškėjai prašo atlyginti jiems padarytą turtinę žalą, kuri pasireiškė jų išlaidomis, jiems savo lėšomis įsigyjant aprangą ir avalynę, kurias jie dėvėjo vietoj jiems neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių.
Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal nuosekliai formuojamą LVAT praktiką tokio pobūdžio bylose: neturėtų būti tokios faktinės situacijos, kai pareigūnas gauna iš karto kelis komplektus uniformos ar jos sudedamųjų dalių, išskyrus atvejus, kai tarnybinės uniformos išdavimo normose nustatytas daugiau nei vieno atskiros uniformos dalies egzemplioriaus išdavimas; tarnybinės uniformos papildomų dalių išdavimas už praeitą laikotarpį nėra pateisinamas tarnybos uždaviniais ir funkcijomis, negali tinkamai kompensuoti pareigūnų patirtų nuostolių dėl uniformos neišdavimo praeityje, nes tarnybinę uniformą pareigūnas gali dėvėti tik po to, kai ji jam išduota ir tik tam tikrą laikotarpį; galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą, o ne išduodant tiek uniformos dalių, kiek jų nebuvo išduota per visą praėjusį laikotarpį ir neatsižvelgiant į pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtį (pvz., žr., LVAT 2014-04-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, 2012-12-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012-10-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, 2012-08-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012-07-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.249 straipsnio dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Civilinė atsakomybė kyla nustačius bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju žalai atlyginti yra būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp institucijos (jos pareigūno ar tarnautojo) neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir prašančio atlyginti žalą nurodytų nuostolių.
Byloje esantys duomenys patvirtina ir atsakovas neginčija, kad pareiškėjams nuo 2003-01-01 iki 2013-11-29 nebuvo išduotos tarnybinės uniformos dalys pasibaigus turimų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, taip kaip numatyta Teisingumo ministro įsakyme. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai tarnybos metu nedėvėjo tarnybinės uniformos, dėvėjo netinkamą tarnybinę uniformą ar atsisakė jiems išduodamų tarnybinės uniformos dalių, todėl darytina išvada, kad pareiškėjai neabejotinai patyrė turtinę žalą, savo lėšomis įsigydami aprangą ir avalynę, kurias jie dėvėjo vietoj jiems neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių. Taigi atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, teismų išaiškinimais, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyręs bylos rašytinių įrodymų visumą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad atsižvelgus į pareiškėjų skunde išdėstytus argumentus ir į minėtose LVAT nutartyse pateiktus išaiškinimus, pripažintina, kad pareiškėjai turi teisę į nuostolių, kuriuos sąlygojo uniformos dalių neišdavimas laiku, atlyginimą, t. y. kad yra visos sąlygos taikyti deliktinę atsakomybę ir priteisti pareiškėjams turtinės žalos atlyginimą. Teismo nuomone, Vilniaus pataisos namai pažeidė Tvarkos 1 punkto nuostatas, reglamentuojančias uniformos dalių išdavimo tvarką ir kompensacijos dydis (30 proc. nuo apskaičiuotos sumos) būtų adekvatus patirtiems nuostoliams dėl tarnybinės uniformos dalių neišdavimo.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, taip pat įvertinus šioje byloje nustatytas aplinkybes, inter alia, tai, kad iš viso pareiškėjui V. L. nuo 2003-01-01 iki 2013-11-29 neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė yra 3 161,56 Lt (b. l. 22), konstatuotina, kad yra teisinis pagrindas pareiškėjui V. L. iš atsakovo Vilniaus pataisos namų priteisti 948,47 Lt (3 161,56*0,3), t. y. 274,70 Eur, turtinei žalai atlyginti; pareiškėjui V. K. nuo 2003-01-01 iki 2013-11-29 neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė yra 3 009,38 (b. l. 55), konstatuotina, kad yra teisinis pagrindas pareiškėjui V. K. iš atsakovo Vilniaus pataisos namų priteisti 902,81 Lt (3 009,38*0,3), t. y. 261,47 Eur; pareiškėjui A. M. nuo 2003-01-01 iki 2013-11-29 neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė yra 3 549,98 (b. l. 75), konstatuotina, kad yra teisinis pagrindas pareiškėjui A. M. iš atsakovo Vilniaus pataisos namų priteisti 1 064,99 Lt (3 549,98*0,3), t. y. 308,44 Eur; pareiškėjui E. M. nuo 2011-05-25 iki 2013-11-30 neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė yra 912,58 (b. l. 109), konstatuotina, kad yra teisinis pagrindas pareiškėjui E. M. iš atsakovo Vilniaus pataisos namų priteisti 273,77 Lt (912,58*0,3), t. y. 79,29 Eur.
6. Vilniaus pataisos namai atsiliepime į skundą pareiškėjų reikalavimams prašo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio nuostatomis, taikyti ieškinio senaties terminą.
Teismas pažymi, kad pareiškėjai žalą patyrė dėl Vilniaus pataisos namų neteisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo (CK 6.246, 6.271 straipsniai), tokiems reikalavimams yra taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. LVAT analogiško pobūdžio bylose yra pažymėjęs, kad pareigos išduoti tarnybinę uniformą ar jos dalies nevykdymas yra tęstinis pažeidimas, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, todėl ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnis) (LVAT (2011-08-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2015-02-25 sprendime administracinėje byloje Nr. A-810-662/2015 taip pat yra pažymėjusi, kad pažeidimas, su kuriuo pareigūnai sieja savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, pripažįstamas tęstinio pobūdžio. Atsižvelgus į šią aplinkybę, pareigūnų, laiku negavusių tarnybinės uniformos ar jos dalių ar tam tikro dydžio kompensacijos, pažeistos teisės ir teisėti interesai teismine tvarka yra ginami visa apimtimi.
Šioje byloje nustatyta, kad Vilniaus pataisos namŲ neteisėti veiksmai tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėjai kreipėsi į teismą, vadinasi, pareiškėjų reikalavimas teisme yra pareikštas nepraleidus įstatyme nustatyto trejų metų senaties termino.
7. Atsakovas prašo teismo sprendimo įvykdymą atidėti bent trijų mėnesių laikotarpiui ir nurodo, kad Vilniaus pataisos namų šių metų patvirtintame biudžete kompensacijų dėl neišduotų uniformos dalių išmokėjimui lėšos nenumatytos ir neskirtos. Reikiama papildoma asignavimų suma turėtų būti pateikta Vilniaus pataisos namų asignavimų valdytojui, planuojant sekančių metų biudžetą. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85¹ straipsnį teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normomis. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK nuostatas dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra konstatavęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas išimtiniais atvejais, kai yra sunki atsakovo turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą įvykdyti sunku. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo įvykdymo išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Taip pat būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-11-07 nutartį byloje Nr. 3K-3-1113/2001, 2004-01-28 nutartį byloje Nr. 3K-3-68/2004).
Teikdamas prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo atsakovas Vilniaus pataisos namai nepateikė teismui svarių argumentų dėl sprendimo vykdymo atidėjimo būtinumo ir nepridėjo jokių įrodymų, leidžiančių teismui spręsti, kad atsakovui šį sprendimą įvykdyti bus sunku, todėl šis Vilniaus pataisos namų prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Tenkinti pareiškėjų skundus.
Priteisti iš atsakovo Vilniaus pataisos namų pareiškėjams V. L. (duomenys neskelbtini) 274,70 Eur (du šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir septyniasdešimt centų), V. K. (V. K.) (duomenys neskelbtini) 261,47 Eur (du šimtus šešiasdešimt vieną eurą ir keturiasdešimt septynis centus), A. M. (duomenys neskelbtini) 308,44 Eur (tris šimtus aštuonis eurus ir keturiasdešimt keturis centus), E. M. (E. M.) (duomenys neskelbtini) 79,29 Eur (septyniasdešimt devynis eurus ir dvidešimt devynis centus) turtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.