- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-17
- Bylos Nr.
- N-756-1017-07
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Algirdas Taminskas, Vaida Urmonaitė (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Vaidos Urmonaitės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 28 d. nutarties O. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2006 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūnas O. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2006 m. gegužės 25 d. apie 8.18 val. Vilniuje, Ukmergės – Žadeikos g., vairuodamas automobilį „Hyundai Sonata“, nepaliko tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį, abu automobilius apgadino bei eismo įvykio vietoje nepasiliko, policijai apie eismo įvykį nepanešė. Tuo O. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 171, 269.3, 269.4 punktų reikalavimus. O. J. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.
2006 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba (toliau – ir Institucija) nutarimu O. J. pripažino kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, už kuriuos skyrė atitinkamai 150 Lt baudą ir 3 500 Lt baudą, ir subendrinusi administracines nuobaudas, skyrė galutinę administracinę nuobaudą – 3 500 Lt baudą. Institucija nenustatė pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
II.
O. J. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pakeisti 2006 m. rugsėjo 28 d. Institucijos nutarimą, panaikinant 3 500 Lt baudą, paskirtą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas nurodė, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė gali kilti tik tuomet, kai teisės pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, o pareiškėjo elgesyje nebuvo tyčinių veiksmų. Pareiškėjas eismo įvykio metu nepastebėjo, nejautė, kad kliudė kitą automobilį, šią aplinkybę patvirtina automobilių nuotraukos, iš kurių matyti, kad automobiliams yra padaryti nežymūs nubrozdinimai, kurie yra slystamojo pobūdžio, nėra jokių smūgio ar atsitrenkimo požymių, dėl kontakto nežymumo buvo galima jo nepajusti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 28 d. nutartimi O. J. skundą tenkino iš dalies, panaikino 2006 m. rugsėjo 28 d. Institucijos nutarimą ir administracinę bylą grąžino Institucijai įpareigodamas tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą. Teismas nurodė, kad apie eismo įvykį policijai pranešė nukentėjusysis, nurodydamas eismo įvykį sukėlusio automobilio valstybinį numerį, spalvą ir modelį, tačiau pareiškėjo vairuojamas automobilis yra kitos spalvos ir modelio nei nurodė nukentėjusysis. Todėl teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai yra nepakankami vienareikšmiškai konstatuoti, kad skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir aplinkybėmis būtent O. J. vairuojamas automobilis dalyvavo eismo įvykyje. Teismas nutartyje nurodė, kad yra būtina atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, siekiant pašalinti nutartyje nurodytus prieštaravimus ir abejones.
III.
Apeliaciniu skundu Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 28 d. nutartį ir palikti nepakeistą 2006 m. rugsėjo 28 d. Institucijos nutarimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
O. J. vairuojamo automobilio „Hyundai Sonata“, v. n. (duomenys neskelbtini) , dalyvavimas 2006 m. gegužės 25 d. apie 8.18 val. eismo įvykio metu yra įrodytas byloje esančiais objektyviais duomenimis: nukentėjusysis neabejodamas nurodė automobilio, kuris sukėlė eismo įvykį, valstybinius numerius. Nors nukentėjusysis nurodė netikslią automobilio spalvą ir modelį, tai negali turėti lemiamos reikšmės bylai išnagrinėti ir nutarti, kad nėra pakankamai įrodymų pripažinti, jog dėl eismo įvykio buvo kaltas O. J. . Be to, O. J. pats patvirtino, kad eismo įvykio dieną vairavo automobilį „Hyundai Sonata“. Institucijos teigimu, teismo nurodymu atlikus papildomą aplinkybių tyrimą byloje, pavyzdžiui, apklausus mechaniką, abejotina, kad bus nustatytos naujos reikšmingos aplinkybės byloje, kadangi nuo teisės pažeidimo padarymo ir nuo automobilių apžiūros yra praėję daugiau nei pusę metų.O. J. teiginiai, kad jis eismo įvykio metu nepastebėjo, nejautė, kad kliudė nukentėjusiojo automobilį, vertintini kritiškai. O. J. turėjo jausti fizinį kontaktą su nukentėjusiojo automobiliu, kadangi jis pravažinėjo siaurame kelio ruože stovintį automobilį ir jo dėmesys turėjo būti sukoncentruotas į tai, kad nekliudytų kito automobilio. Be to, nukentėjusysis parodė, kad jis jautė, kaip O. J. vairuojamas automobilis lietė nukentėjusiojo automobilį, nukentėjusiojo automobilis po kontakto su O. J. vairuojamu automobiliu sujudėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas, byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Vadovaujantis ATPK 259, 260 straipsnių nuostatomis, administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti formuluojamas asmeniui reiškiamas kaltinimas ir tuo pačiu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. O. J. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimo esme nurodyta tai, kad jis 2006 m. gegužės 25 d. 8.18 val., vairuodamas automobilį ,,Hyundai Sonata“, v. n. (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, Ukmergės – Žadeikos g. sankryžoje, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį ir abu automobilius apgadino; eismo įvykio vietoje nepasiliko, policijai nepranešė. Protokole nurodyta, kad O. J. pažeidė KET 171, 269.3 ir 269.4 punktų reikalavimus bei jo veika kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį. Taigi, O. J. pareikšto kaltinimo padarius administracinius teisės pažeidimus esmė yra aiški. Pirmosios instancijos teismas, priėmė nutartį grąžinti bylą Institucijai, įpareigojant tinkamai kvalifikuoti padarytą pažeidimą, tačiau jokių motyvų, dėl kurių nesutinka su pažeidimų kvalifikavimu, nenurodė.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, padarė nepagrįstą išvadą, jog administracinė byla turėtų būti grąžinta iš naujo tirti Institucijai. Teismas nevertino visų byloje surinktų įrodymų, darydamas išvadą, jog nukentėjusysis R. B. galėjo suklysti ir nurodydamas eismo įvykyje administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu ir vietoje dalyvavusio automobilio valstybinius numerius, rėmėsi tik prielaidomis ir samprotavimais. Byloje yra duomenys apie abiejų automobilių apgadinimus, tų apgadinimų fotonuotraukos, tačiau teismas nesiaiškino dėl galimybės pasitelkti specialių žinių turintį asmenį, nustatant, ar pagal byloje užfiksuotus duomenis automobiliai ,,Hyundai Sonata“ ir ,,Renault Kangoo“ turėjo techninę galimybę kontaktuoti. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad praėjus nemažam laiko tarpui (beveik metams) nuo eismo įvykio, papildomo tyrimo, susijusio su tam tikrų valstybinių numerių, kuriuos sugalvojo teismas, patikrinimu, visiškai netikslinga, nes tai jokių papildomų aplinkybių neišaiškintų. O. J. įvykio dieną vairuotas automobilis ,,Hyundai Sonata“ priklausė Užsienio reikalų ministerijai, tad teismas, manydamas, kad papildomos ir reikšmingos informacijos objektyviam bylos išnagrinėjimui gali suteikti mechanikas, 2006 m. gegužės 25 d. priėmęs iš O. J. automobilį, turi galimybę per minėtą Instituciją ar pareiškėją tokį asmenį nustatyti ir apklausti jį teismo posėdyje. Duomenis apie automobilio ,,Hyundai Sonata“, v. n. (duomenys neskelbtini) remontą bei jo galimą dalyvavimą kituose eismo įvykiuose pirmosios instancijos teismas taip pat turi galimybę surinkti pats. Aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, teismą įpareigoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 79 ir 81 straipsnių nuostatos.
Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, bylos tyrimo trūkumai bei iškilę neaiškumai dėl bylos faktinių aplinkybių gali būti pašalinti, nagrinėjant bylą teisme. Grąžinti ją iš naujo tirti Institucijai nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai ištirti bylos medžiagą, esant reikalui papildomai apklausti eismo įvykio dalyvius ir kitus asmenis, galinčius suteikti svarbios informacijos, pasitelkti reikiamus specialistus ir padaryti galutines išvadas dėl bylos esmės. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikinti, bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.