- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-07
- Bylos Nr.
- eI-2719-244/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01320-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Donatas Vansevičius, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- S. Š.
- Atsakovas
- Audito
- Advokatai
- Povilas Gruodis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko, Donato Vansevičiaus ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Š. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. GT-5(18)-S dalį, kuria pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda ir įpareigoti Garbės teismą iš naujo svarstyti drausminės nuobaudos pareiškėjui skyrimo klausimą arba sušvelninti paskirtą nuobaudą, skiriant papeikimą.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad skundžiamu sprendimu jam buvo paskirta Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta drausminė nuobauda – kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas ir kvalifikacijos patikrinimas. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad rengdamas 2016 m. liepos 12 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. 07/07/16 ir 2016 m. rugsėjo 6 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. 01/09/16 (toliau – ir Ataskaitos) padarė techninio pobūdžio klaidų, tačiau paskirta drausminė nuobauda yra per griežta ir neatitinka pažeidimo pobūdžio, masto, yra neproporcinga ir sukelianti ekonomines pasekmes.
Skunde nurodoma, kad padarytus pažeidimus pareiškėjas pripažino, dėl jų gailėjosi, juos padarė per skubėjimą ir neatidumą. Rengdamas tipinėms priskirtas ataskaitas, kuriomis buvo atliekamas tipinių gyvenamosios paskirties, mažos vertės butų Panevėžyje vertinimas, pareiškėjas turto vertinimo atskaitų rengimui naudojo tekstą ir medžiagą, kuri buvo naudojama rengiant panašaus turto vertinimo ataskaitas, todėl nepakeitė ataskaitose nurodomų palyginamųjų objekto šaltinio, o paliko įrašą, kad palyginamieji objektai paimti iš VĮ „Registrų centras“, nors pareiškėjas naudojosi savo sukaupta palyginamųjų objektų duomenų baze. Pareiškėjas sąmoningai nesinaudojo VĮ „Registrų centras“ informacija, kadangi vertinant mažos vertės tipinius objektus, iš VĮ „Registrų centras“ informacijos negalima matyti neregistruotinos informacijos, kuri santykinai ženkliai veikia mažos vertės turtą – tokį, kaip pareiškėjo vertinti mažos vertės senos statybos butai Panevėžio mieste. VĮ „Registrų centras“ nėra pateikiama informacija apie buto vidaus būklę. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad ataskaitose vertinto turto vertė buvo nustatyta palyginamuoju, o ne pajamų metodu, todėl faktiškai turto pajamų metodu nebuvo vertinta, o buvo pateikta tik pavyzdinė informacija. Dėl šios priežasties sutiktina su Garbės teismo išvadomis, kad ataskaitose nėra pakankamai informacijos turto vertinimui pajamų metodu atlikti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde teigia, kad įvertinus padarytų pažeidimų turinį ir už juos skirtos sankcijos griežtumą, ginčijamu sprendimu skirta nuobauda yra neproporcinga. Skunde nurodoma, kad šiuo atveju tokia drausminė nuobauda galėjo būti skiriama tik šiurkščius ar esminius turto vertinimo ataskaitoms keliamų reikalavimų pažeidimus, kurie sukėlė rimtas neigiamas pasekmes tretiesiems asmenims. Šiuo atveju, tokios pasekmės nebuvo nustatytos. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad drausminės nuobaudos skyrimo laikotarpiu neturėjo jokių galiojančių drausminių nuobaudų, ginčijamos turto vertinimo ataskaitos buvo rengtos informaciniais tikslais, jomis nebuvo atliekamas vertinimas įkeitimo tikslu, mokestiniu tikslu, nebuvo atliekamas vertinimas ginčo atveju, ataskaitos nebuvo naudojamos jokiose valstybinėse institucijoje, patys vertinti objektai yra mažareikšmiai, vertintas turtas tipinis, Gautos pajamos už ataskaita buvo mažos, todėl pareiškėjo padaryti pažeidimai nesukėlė didelės žalos. Tyrimo metu pareiškėjas bendradarbiavo su tyrimą atliekančiomis institucijomis, gailėjosi ir pripažino pažeidimą, taip pat nėra gauta jokių skundu dėl pareiškėjo veiklos.
Pareiškėjas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad jis vykdo veiklą per mažąją bendriją (duomenys neskelbtini), yra vienintelis narys ir darbuotojas, todėl jam netekus teisės verstis vertintojo veiklą, pareiškėjas praras vienintelį pragyvenimo šaltinį, tokiu būdu pareiškėjui kiltų neproporcingos padarytam pažeidimui pasekmės.
Atsiliepimas
Atsakovė Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas, rengdamas kiekvieną iš tikrintų ataskaitų, padarė po 6 analogiškus teisės aktų pažeidimus. Iš visų nustatytų pažeidimų, tik Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 14 punkte nustatyto reikalavimo pažeidimas laikytinas mažareikšmiu, dėl to daugybinių pažeidimų konstatavimas reiškia, kad asmeniui turėtų būti taikoma griežtesnė drausminė nuobauda nei įspėjimas ar papeikimas. Atsiliepime paaiškinama, kad visi realiai įvykę sandoriai yra registruojami VĮ Registrų centro valdomame Nekilnojamojo turto registre. Kadangi šiuo atveju VĮ Registrų centre Vertintojo naudoti sandoriai nebuvo registruoti, darytina pagrįsta išvada, kad tokie sandoriai faktiškai neįvyko. Kaip nurodo pats pareiškėjas, abejose ataskaitose vertinamo turto vertė buvo nustatyta lyginamuoju metodu, taigi, vertinto turto vertė abiem atvejais nustatyta vadovaujantis neegzistuojančiais duomenimis, taip pat pažymėtina, kad ataskaitose nebuvo pagrįsti ne vienas ar du naudoti dydžiai, o visi taikyti koeficientai. Ataskaitose taip pat buvo nustatyti ir kiti pažeidimai, kurie daro ataskaitas neteisingomis, pažymėtina, kad tokie pažeidimai kartojosi abejose ataskaitose, todėl negali būti laikyti techninio pobūdžio klaidomis.
Atsakovė nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad ataskaitos nesukėlė teisinių pasekmių. Nors pačiose ataskaitose nurodoma, kad jos parengtos kitu tikslu, tačiau yra pateiktas užsakovės G. V. 2016 m. rugpjūčio 30 d. prašymas ir 2016 m. rugsėjo 1 d. techninė užduotis turto įvertinimui, kuriuose nurodoma, kad nekilnojamojo turto rinkos vertė bus nustatinėjama teisminiams ginčams. Kita ataskaita buvo parengta nuosavybės teisės perleidimo (paveldėjimo) tikslu. Šiuo tikslu parengtose ataskaitose nustatyta vertė gali lemti mokesčių atsiradimą ir mokėtinų mokesčių sumas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau – ir Garbės teismas) 2018 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. GT-5(18)-S dalies, kuria pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. liepos 12 d. parengė Nekilnojamojo daikto įvertinimo ataskaitą Nr. 07/07/16 (2 t., b. l. 16 – 31), taip pat 2016 m. rugsėjo 6 d. ataskaitą Nr. 01/09/16 (2 t., b. l. 72 – 87).
2017 m. rugsėjo 11 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V1-228 (2 t., b. l. 9) nustatytas MB „Kilna“ veiklos planinio patikrinimo mastas. Jame nurodyta, kad patikrinimo objektas yra įvertinimo ataskaitos Nr. 07/07/16 ir Nr. 01/09/16.
2017 m. spalio 16 d. raštu Nr. (1.15)D2-2908 (2 t., b. l. 44 – 46) Tarnyba kreipėsi į pareiškėją ir MB „Kilna“, prašydama pateikti paaiškinimus dėl ataskaitų.
2017 m. lapkričio 2 d. gauti MB „Kilna“ paaiškinimai dėl ataskaitų (2 t., b. l. 47 – 48).
2017 m. lapkričio 30 d. gauti pareiškėjo paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad duomenys, naudoti rengiant Ataskaitas, surinkti naudojantis vertintojo turimu archyvu (2 t., b. l. 50).
2017 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. (1.13)D2-3638 Tarnyba pakartotinai kreipėsi į VĮ Registrų centro Rinkos tyrimų ir duomenų analizės skyrių, prašydama pateikti informaciją apie konkrečius sandorius, kurie buvo naudojami pareiškėjo parengtose ataskaitose (2 t., b. l. 51).
2017 m. gruodžio 15 d. buvo gautas VĮ Registrų centro atsakymas, kad tokių sandorių duomenų bazėje nėra (2 t., b. l. 54).
2017 m. gruodžio 19 d. Tarnyba raštu kreipėsi į vertintoją, pateikdama jam parengtų išvadų projektus.
2018 m. sausio 4 d. Tarnyba išsiuntė vertintojui patikrinimo aktą (2. t., b. l. 71).
2018 m. sausio 5 d. teikimu Nr. GT1-3 Tarnyba kreipėsi į Garbės teismą dėl drausmės bylos pareiškėjui iškėlimo (2 t., b. l. 153 – 154).
2018 m. sausio 16 d. pareiškėjas informuotas apie drausmės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (2 t., b. l. 99).
2018 m. vasario 27 d. Garbės teismo posėdžio metu priimtas skundžiamas sprendimas (1 t., b. l. 11 – 17) skirti pareiškėjui drausminę nuobaudą – kvalifikacijos pažymėjimo sustabdymą ir kvalifikacijos patikrinimą.
Byloje nėra ginčo ir pareiškėjas pripažįsta, kad rengdamas 2016 m. liepos 12 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. 07/07/16 ir 2016 m. rugsėjo 6 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. 01/09/16 padarė pažeidimus, kuriuos nustatė Garbės teismas. Pareiškėjas nesutinka tik su jam paskirta nuobauda, teigdamas, kad ji neproporcinga padarytiems pažeidimams.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, sudarydamas Ataskaitas, pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktą, numatantį, kad turto arba verslo vertinimo ataskaitoje turi būti nurodytas turto arba verslo vertės nustatymo pagrindimas, pateikiant turto arba verslo vertės skaičiavimus, taip pat nebuvo laikytasi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 30 punkto reikalavimų (Vertintojas vertindamas ataskaitoje nurodo surinktų ir naudotų duomenų šaltinius). Sudarant ataskaitas taip pat nebuvo laikytasi ir Metodikos nuostatų, kuriose nurodyta, jog taikant lyginamąjį metodą surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius (Metodikos 58.1 papunktis). Nustatyta, kad Ataskaitose nebuvo nurodyta analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybės (Metodikos 62.2 papunktis), taip pat taikytos formulės ir atliktų skaičiavimų sekos bei rezultatai (Metodikos 62.4 papunktis, 83.5 papunktis).
Ginčo teisinius santykius be kita ko reglamentuoja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas (akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. birželio 28 d.). Šis įstatymas nustato turto arba verslo vertės nustatymo principus, turto arba verslo vertinimo pagrindus ir atvejus, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos pagrindus ir veiklos priežiūrą, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių teises, pareigas ir atsakomybę, turto arba verslo vertintojams ir turto arba verslo vertinimo įmonėms keliamus reikalavimus. Įstatymo 29 straipsnyje numatyta, kad už šio įstatymo, Tarptautinių vertinimo standartų, Europos vertinimo standartų, Turto ir verslo vertinimo metodikos, Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso pažeidimus Turto arba verslo vertintojų garbės teismas turto arba verslo vertintojui skiria vieną šio straipsnio 4 dalyje nurodytų drausminių nuobaudų, jeigu nuo pažeidimo padarymo nepraėjo treji metai. 4 dalyje nurodyta, kad už pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, turto arba verslo vertintojui gali būti skiriamos drausminės nuobaudos: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas arba kitų valstybių narių turto arba verslo vertintojo, kuris laikinai arba vienkartinai vertina turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje, teisės verstis turto arba verslo vertinimo veikla laikinas apribojimas ir kvalifikacijos patikrinimas; 4) turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo arba kitų valstybių narių turto arba verslo vertintojo, kuris laikinai arba vienkartinai vertina turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje, teisės verstis turto arba verslo vertinimo veikla panaikinimas.
Pažymėtina, kad Įstatymas nenustato aiškių kriterijų, kuriais remiantis Garbės teismas turėtų vadovautis skirdamas švelnesnę ar griežtesnę drausminę nuobaudą. Tačiau iš dalies šiuos kriterijus, kuriais remiantis Garbės teismas turėtų vadovautis skirdamas švelnesnę ar griežtesnę drausminę nuobaudą, nustato Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1K-192 (toliau – ir Nuostatos). Remiantis šių Nuostatų 36 punktu, Garbės teismas, priimdamas sprendimą skirti drausminę nuobaudą, įvertina vertintojo padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir galiojančias vertintojui paskirtas drausmines nuobaudas. Remiantis Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatais, Garbės teismo sprendimo mastas ir griežtumas turi būti proporcingi vertintojo padarytų Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų pažeidimų mastui ir pasekmėms (Nuostatų 3.5 papunktis) (LVAT 2015 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A‑490‑822/2015; 2017 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-763-415/2017).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pabrėžiama, kad atsižvelgdama į tai, kad turto arba verslo vertintojų drausminės atsakomybės klausimai nėra detaliau reglamentuoti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose, vertinant skiriamos drausminės nuobaudos teisėtumą, be kita ko, reikia vadovausis bendraisiais teisės principais ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika panašiose bylose (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje A-490-822/2015).
Teismų praktikoje be kita ko laikomasi pozicijos, kad drausminės atsakomybės nustatymas turėtų užtikrinti profesionalumą vykdant tam tikras funkcijas, saugoti šios profesijos prestižą. Drausminės atsakomybės taikymas suponuoja išvadas, kad asmens profesinių pareigų atlikimas nesuderinamas su šios profesijos prestižu. Taigi drausminės atsakomybės, kuriai atsirasti nėra nustatytas konkretus veikų ar pažeidimų sąrašas, taikymas kiekvienu atveju susijęs su vertinimu, ar konkrečiu atveju yra daromi pažeidimai, nesuderinami su konkrečia profesija, t. y. ar yra daromi akivaizdūs ir šiurkštūs profesiniai pažeidimai. Vertintojams yra keliami aukšti kvalifikacijos bei kiti bendrieji reikalavimai asmeniui (Įstatymo 7, 8 straipsniai), taikant drausminę atsakomybę yra siekiama paneigti, kad asmuo atitinka minėtus reikalavimus ir gali atlikti profesines pareigas. Drausminės atsakomybės taikymas yra reikšmingas profesinės veiklos ribojimas, turintis esminę įtaką asmens teisei užsiimti vertintojo veikla, gauti pajamas iš šios veiklos. Todėl, kaip minėta, drausminės atsakomybės klausimas gali būti keliamas už akivaizdžius ir šiurkščius profesinės veiklos pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą administracinėje byloje A-3271-602/2016).
Drausminės atsakomybės klausimas gali būti keliamas, kai profesinės pareigos yra vykdomos aiškiai aplaidžiai. Aiškiai aplaidžiu konkrečios profesinės pareigos atlikimu gali būti laikomas toks atvejis, kai pažeidimas yra akivaizdus. Pažeidimas yra akivaizdus, kai be gilesnės analizės galima konstatuoti, kad yra pažeidžiamas teisės aktas. Aplaidus profesinės pareigos vykdymas yra susijęs taip pat ir su pažeidimo pasekmėmis. Asmens, teikiančio turto ar verslo vertinimo paslaugas, veiksmų pripažinimui drausminiu deliktu, nepakanka nustatyti tik akivaizdžios klaidos padarymą, bet šis pažeidimas turėtų sukelti tam tikras pasekmes – pažeisti asmenų teises ar teisėtus interesus ar sukelti kitokios žalos padarymą (LVAT 2018 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-335-602/2018).
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad turto vertę pagrindžiantys skaičiavimai turi būti pakankami, kad tiek turto vertinimo užsakovas, tiek tretieji asmenys galėtų įsitikinti turto vertės nustatymo pagrįstumu. Vertinimo ataskaitoje turi būti nurodytas vertinamo objekto vertės nustatymo pagrindimas, kartu ataskaitoje nurodant ir pritaikytas formules, atliktų skaičiavimų seką bei galutinius rezultatus (LVAT 2014 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-1589/2014). Vertinimo ataskaitoje pateiktas vertės nustatymo pagrindimas turi būti aiškus ne tik pačiam turto vertintojui, bet jis ir objektyviai turi atitikti tikslumo, išsamumo reikalavimus, turi būti pateikti tikslūs ir aiškūs skaičiavimai, o išsamaus turto vertės nustatymo pagrindimo nepateikimas leidžia abejoti pateiktų duomenų pagrįstumu ir objektyvumu (LVAT 2016 m. sausio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2482-520/2015). Visų turto vertei nustatyti taikomų dydžių pagrindimas yra vienas esminių turto vertinimo ataskaitos reikalavimų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo manymu, aptariamas pažeidimas negali būti laikomas formaliu ar techniniu netikslumu (LVAT 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-624-1876/2014).
Įvertinus teisės aktų nuostatas bei teismų praktikoje suformuluotas taisykles darytina išvada, kad turto vertintojams keliami aukšti kvalifikacijos ir profesionalumo reikalavimai, turto vertinimo ataskaitos privalo atitikti teisės aktų nuostatas, o skaičiavimai būti tikslūs, pagrįsti ir aiškūs. Pažymėtina, kad drausminė nuobauda turto vertintojui gali būti skiriama už aplaidžius, grubius ir esminiu pažeidimus, kurie sukelia neigiamas pasekmes bei yra nesuderinami su turto vertintojo veikla.
Turto arba verslo vertintojų garbės teismas skundžiamame 2018 m. vasario 27 d. sprendime Nr. GT-5(18)-S nustatė, kad rengiant 2016 m. liepos 12 d. ataskaitą bei 2016 m. rugsėjo 6 d. ataskaitą buvo pateikta klaidinga informacija apie Ataskaitose naudotų keturių ne mažiau kaip per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių duomenų šaltinį, taip pat nurodyti sandoriai, kurie VĮ Registrų centro duomenimis nėra užregistruoti, nepateiktos lyginamųjų objektų pasirinkimo pagrindimo aplinkybės. Pareiškėjas Garbės teismo posėdžio metu paaiškino, kad lyginamieji pavyzdžiai buvo paimti iš duomenų archyvo, kuris buvo surinktas nekilnojamojo turto agentų, tačiau VĮ Registrų centro pateiktais duomenimis, tokie sandoriai neegzistavo. Nustatyta, kad Ataskaitose nėra pateiktos lyginamųjų objektų pasirinkimo pagrindimo aplinkybės, taip pat buvo naudoti sandoriai, kurių nėra VĮ Registrų centro duomenų bazėje. Garbės teismas konstatavo, kad rengiant Ataskaitas, pareiškėjas nepagrindė pataisų apskaičiavimo, t. y. nepateikė formulių ir apskaičiavimo sekų, kuriomis remiantis Ataskaitose buvo nustatyti lyginamųjų objektų pataisų dydžiai.
Su padarytais pažeidimais pareiškėjas sutinka, jų neginčija, tačiau teigia, kad jo padaryti pažeidimai nebuvo šiurkštūs ar esminiai, taip pat jais nebuvo sukelta žala užsakovams. Su tokiais pareiškėjo argumentais negalima sutikti.
Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad ataskaitos buvo rengtos pagal užsakovų prašymus. Kaip matyti, 2016 m. liepos 12 d. įvertinimo ataskaita parengta atsižvelgiant į užsakovės L. Š. 2016 m. liepos 7 d. prašymą (t. 2, b. l. 39), kuriame nurodoma, kad vertinimo ataskaita reikalinga nuosavybės teisės perleidimui (paveldėjimui). 2016 m. rugsėjo 6 d. įvertinimo ataskaita parengta atsižvelgiant į užsakovės G. V. 2016 m. rugpjūčio 30 d. prašymą (t. 2., b. l. 94), kuriame nurodyta, kad nekilnojamojo daikto rinkos vertės nustatymas reikalingas teisminiams ginčams. Taigi Ataskaitos buvo rengtos ne savitiksliai, informaciniu tikslu, kaip teigia pareiškėjas, tačiau nekilnojamųjų daiktų turto vertės nustatymas svarbus sprendžiant paveldėjimo klausimą taip pat teisminiuose ginčuose. Šios aplinkybės paneigia pareiškėjo teiginius, kad turtas pajamų metodu buvo įvertintas stengiantis pateikti užsakovams pavyzdinę informaciją apie tai, kiek galėtų būti vertas jų turtas, jeigu jis būtų nuomojamas pagal galimą rinkos kainą.
Teismas daro išvadą, kad įvertinus turtą remiantis šiuo atveju neegzistuojančiais, VĮ Registrų centre neužregistruotais, duomenimis, kyla reali grėsmė nepatikimai ar neteisingai nustatyti turto vertę, kas turėtų tiesioginę ir neginčytiną įtaką vėlesniuose teisminiuose ginčuose, susijusiuose su vertintinu turtu (paveldėjimas, turto dalinimasis ar pan.). Dėl šios aplinkybės darytina išvada, kad pareiškėjo padaryti pažeidimai – ataskaitose pateikta klaidinga informacija apie naudotų sandorių duomenų šaltinį, ataskaitose nurodyti sandoriai, kurių nėra pagal VĮ Registro centro duomenis, ataskaitose nepateiktos lyginamųjų objektų pasirinkimo pagrindimo aplinkybės, nepagrįstas pataisų apskaičiavimas – neabejotinai laikytini šiurkščiais bei turinčiais esminę reikšmę.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad Garbės teismas, priimdamas sprendimą, nevertino jo kaltės, nebuvo ištirtos ir įvertintos padarytais pažeidimais sukeltos pasekmės. Teismo vertinimu, tokie nurodomi pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, Garbės teismas tinkamai įvertino turto vertintojo padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, galiojančių drausminių nuobaudų nebuvimą. Priimtame sprendime konstatuota, kad pareiškėjo ataskaitose padaryti pažeidimai nėra atsitiktiniai, identiški pažeidimai nustatyti tiek 2016 m. liepos 12 d., tiek 2016 m. rugsėjo 6 d. įvertinimo ataskaitose, todėl šie pažeidimai negali būti vertinami kaip atsitiktiniai ar techninio pobūdžio. Be to, pareiškėjo argumentas, kad Garbės teismas neįvertino pareiškėjo kaltės aspekto, vertintinas kaip prieštaringas, kadangi pats pareiškėjas niekada neneigė savo kaltės bei ją pripažino, todėl darytina išvada, kad Garbės teismas įvertino be kita ko ir šią aplinkybė bei paskyrė proporcingą nuobaudą. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, susijusios su tuo, kad jis pripažino kaltę ir gailisi, o turto vertinimas yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nepaneigia padarytų pažeidimų šiurkštumo, todėl neturi esminės reikšmės pasisakant dėl paskirtos nuobaudos.
Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas, sudarydamas 2016 m. liepos 12 d. ir 2016 m. rugsėjo 6 d. turto vertinimo ataskaitas, pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktą, Metodikos 30 punkto, 58.1., 62.2., 62.4., 83.5. papunkčių reikalavimus. Garbės teismas, atsižvelgdamas į Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų 36 punktą, kuriame įtvirtinti drausminės nuobaudos skyrimo kriterijai, paskyrė pareiškėjui Įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytą proporcingą padarytų pažeidimų mastui, vidutinio griežtumo nuobaudą, todėl nėra pagrindo įpareigoti Garbės teismą iš naujo svarstyti drausminės nuobaudos pareiškėjui skyrimo klausimą arba sušvelninti paskirtą nuobaudą.
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.