- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-14
- Bylos Nr.
- 2A-330-273/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-05689-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas, Ramūnas Mitkus, Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- L. B.
- Kategorijos
- 42.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Ramūno Mitkaus, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės L. B. atstovės advokatės R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-11658-877/2012 pagal T. D. ieškinį L. B. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė T. D. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 35000 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 3 d. pagal žodinę sutartį Nr. K990082 AB banko SNORAS Kauno filiale pervedė atsakovei 35000 Lt sumą, už kurią atsakovė pasižadėjo po ieškovės mirties ją palaidoti ir prižiūrėti ieškovės ir jos šeimos kapavietę. Ieškovei pareikalavus panaikinti žodinę sutartį ir grąžinti perduotus pinigus, kadangi jai tapo žinoma, jog atsakovė juos naudoja ne pagal susitarimą, atsakovė atsisakė, nurodydama, kad dalį pinigų išleido.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. P. T. D. iš L. B. 35000 Lt skolos, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-04-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1450 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad 2011 m. rugpjūčio 3 d. AB banko SNORAS Kauno filiale ieškovė T. D. banko vidaus pervedimu į atsakovės L. B. sąskaitą pervedė 35000 Lt (11 b.l.). 2012 m. kovo 27 d. ieškovė kreipėsi į Kauno miesto Dainavos policijos komisariatą, prašydama padėti šią pinigų sumą susigrąžinti (8-9 b.l.). 2012 m. balandžio 3 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, atsakovės veikoje nenustačius nusikalstamos veikos požymių (10 b.l.). Teismas nurodė, tarp šalių ginčas iš esmės vyksta dėl to, koks buvo jų valios turinys pinigų perdavimo metu, ar pinigai buvo perduoti neatlygintinai. Ieškovė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant civilinę bylą teisme nuosekliai teigia, kad perdavė pinigus atsakovei saugojimui su sąlyga, kad jai mirus, atsakovė ją palaidos ir prižiūrės jos šeimos kapavietę. Ieškovė teigia, jog ji susitarė su atsakove, kad dalį perduotos pinigų sumos- 10000 Lt atsakovė panaudos ieškovės laidotuvėms ir kitiems mirusiosios pagerbimo ritualams pagal pravoslavų tradicijas, o likusią sumą- 25000 Lt ieškovės ir jos sutuoktinio bei sūnaus kapaviečių priežiūrai. Pagal ieškovės nurodytas faktines aplinkybes, teismas nurodė, kad šalių sutartis kvalifikuotina kaip paslaugų sutartis, nes šia sutartimi viena šalis- atsakovė (paslaugų teikėja) įsipareigojo suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, o kita šalis- ieškovė (paslaugos gavėja)- atsiskaityti už suteiktas paslaugas (CK 6.716 str. 1 d.). Ieškovė sutarties dėl paslaugų suteikimo sudarymo faktą grindžia išrašu iš banko sąskaitos, kurioje yra užfiksuotas pinigų perdavimo faktas. Teismas nurodė, kad sąskaitos išrašas, patvirtinantis pinigų perdavimo faktą, savaime nėra sutartis, jis vertintinas tik kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Atsakovė neigė, kad tokia sutartis su ieškove buvo sudaryta, kadangi dėl savo sveikatos būklės ir amžiaus jai pačiai reikalinga kitų žmonių pagalba, dėl ko jokiu būdu tokios sutarties su ieškove negalėjo sudaryti. Jos sveikatos būklę patvirtina byloje esantys įrodymai (47-48 b.l.). Atsakovė teigė, kad ieškovė pinigus jai pervedė kaip dovaną. Atsakovė savo poziciją grindė tuo, kad šalis siejo geri, draugiški santykiai, jos dažnai kartu pietaudavo, žaisdavo kortomis, švęsdavo šventes, atsakovės dukra paveždavo ieškovę automobiliu. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojų V. K. ir L. P. parodymai teismo posėdžio metu. Atsakovė teigė, kad ieškovė, norėdama už atsakovės gerumą atsilyginti, minėtą sumą padovanojo be jokių sąlygų. Liudytoja L. P. paaiškino, kad ieškovę atsakovė globodavo tuo metu, kai jos pagrindinė globėja N. (liudytoja V. K.) išvažiuodavo į užsienį pas dukrą. Už šią globą ieškovė žadėjo padaryti gerą dovaną, o tą dieną, kai buvo pervesti pinigai, šalys ir liudytoja L. P. kartu ta proga pietavo, gėrė šampaną ir ieškovė džiaugėsi, įvykdžiusi savo norą padovanoti atsakovei gerą dovaną. Apie tai, kad šie pinigai buvo perduoti atsakovei su sąlyga ją palaidoti ir prižiūrėti kapavietes, liudytojai nebuvo žinoma. Taip pat liudytoja nurodė, jog ieškovė V. K. yra nusprendusi už jos globą testamentu palikti savo turimą butą su sąlyga, kad V. K. ieškovę palaidos. Atsakovės teigimu, 35000 Lt jai buvo perduoti už ieškovės priežiūrą ir draugystę nuo 2008 m. Atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad ieškovė, būdama 85 metų amžiaus, yra stiprios sveikatos ir lig šiol savimi pati pasirūpina. Nors šalys keletą metų artimai bendravo, tačiau jų nesiejo giminystės ryšiai. Teismas nurodė, kad esant tokioms aplinkybėms, kyla pagrįstos abejonės dėl dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrosios valios turinio- perleisti savo turtą kitam asmeniui neatlygintinai. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos teismas nenustatė, kad ieškovė, pervesdama pinigus į atsakovės sąskaitą, turėjo tikslą jai šiuos pinigus dovanoti. Šio fakto nepatvirtino jokie byloje esantys įrodymai bei ieškovės ir jos atstovo teismo posėdyje duoti parodymai. Priešingai, ieškovė, prašydama šiuos pinigus priteisti, nurodo, kad už juos turėjo būti suteiktos paslaugos. Atsakovė teismui taip pat nepateikė jokių savo teiginį patvirtinančių rašytinių įrodymų. Teismas konstatavo, kad reikalavimo dalyku esantys 35000 Lt ieškovės atsakovei buvo perduoti ieškovės valia, o atsakovė šią pinigų sumą priėmė. Tai iš esmės reiškė, kad buvo sudaryta šalių sutartis, o iš jos atsirado ir atitinkamos tarpusavio prievolės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovės L. B. atstovė advokatė R. S. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas skundžiamu sprendimu neteisingai nustatė, jog tarp šalių byloje iš esmės ginčas kilo dėl to, koks buvo jų valios turinys pinigų perdavimo metu, ar pinigai buvo perduoti neatlygintinai. Teismas neteisingai vertino ieškinyje nurodytą faktinį ieškinio pagrindą ir bylos nagrinėjimo metu net nenagrinėjo ieškinio pagrindo - ar atsakovė ieškovės atžvilgiu atliko ieškovės ieškinyje nurodytus neteisėtus veiksmus (dalį ginčo pinigų pervedė savo dukrai ir pan.), dėl ko sprendimą priėmęs teismas visą dėmesį skyręs tik šalių valios sudarant sutartį išsiaiškinimui, pažeidė pareigą tinkamai kvalifikuoti šalis siejančius teisinius santykius, sprendime nepasisakė ar atsakovė pagal ieškovės ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes padarė ieškovės atžvilgiu sudarytos sutarties pažeidimą, netinkamai nustatė tarp šalių iškilusio ginčo dalyką. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė savo atsiliepime į ieškinį aiškiai išdėstė savo poziciją dėl ieškovės pareikšto ieškinio ir nurodė, kad ieškovė 35 000 Lt sumą dovanojo neatlygintinai ir atsakovė iš ieškovės priėmė dovaną, ką patvirtino ir byloje apklausta liudytoja L. P., kuri teigė pati išgirdusi iš ieškovės, kad ši 35 000 Lt sumą atsakovei duoda kaip dovaną. Bylos nagrinėjimo metu sutikus su ieškovės sąlyga prižiūrėti jos kapavietę po ieškovės mirties, ieškovei ieškinį kildinant iš atsakovės anot ieškovės netinkamo sutarties vykdymo, teismas neteisingai, neturėdamas tam įgaliojimų nusprendė, jog tarp šalių yra iškilęs ginčas tik dėl to, kokia buvo šalių valia pinigų perdavimo metu, dėl ko teismas vis dėlto pripažinęs, kad tarp atsakovės ir ieškovės buvo sudaryta sutartis iš kurios atsirado atitinkamos tarpusavio prievolės, padarė išvadą kad sudarytas sandoris yra niekinis, o jo padarinius reikia spręsti pagal restitucijos taisykles. Be to, pirmosios instancijos teismas patenkindamas ieškinį visiškai nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog pati ieškovė pripažįsta, jog atsakovė su ieškove sudarė sutartį su atidedamąja sąlyga ir net vertinant tik ieškovės nurodytas aplinkybes atsakovei pareiga veikti pagal žodinę sutartį atsiras tik ieškovei mirus, dėl ko jai esant gyvai negalima laikyti, jog atsakovė pažeidė sutarties sąlygas. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog nei procesiniuose dokumentuose, ne bylos nagrinėjimo metu ieškovė neteigia, kad sudaryta sutartis yra niekinė ir negalioja, dėl ko pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva neturėjo teisės pats panaikinti tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties. Teismui netinkamai nustačius šalių tikruosius ketinimus sandorio sudarymo metu, nepagrįstai teismas nevertino byloje nustatytų aplinkybių, jog pati ieškovė atsakovei pasiūlė priimti iš jos 35 000 Lt, o atsakovė kaip matyti iš liudytojos L. P. parodymų dvejojo ar dovaną priimti ar ne, tarėsi su liudytoja ir klausė jos patarimo kaip elgtis, po sandorio sudarymo ne kartą pas ieškovę tikslinosi ar tikrai gali gautus pinigus valdyti kaip savo nuosavybę, o ieškovė visada užtikrino, jog ji atsakovei neatlygintinai kaip atsidėkojimą už draugystę davė 35 000 Lt, kas turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Be to, bylos nagrinėjimo metu liudytoja V. K., ieškovės draugė, patvirtino, jog ieškovė yra linkusi keisti savo nuomonę, nes jau yra buvusi situacija kuomet ieškovė žadėjo kitam asmeniui už jos priežiūrą ir palaidojimą palikti savo butą po mirties, bet vėliau persigalvojo. Teismas vertindamas šalių valią sandorio sudarymo metu neatsižvelgė į tai, jog ieškovės vienintelis sūnus ir vyras yra mirę, jog brolis su sutuoktine, vieninteliai artimi giminaičiai veda asocialų gyvenimo būdą ir ieškovės santykiai su jais nėra nei geri, nei artimi.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė T. D. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta sutartis, nebuvo išreikšta šalių valia, ir civilinės bylos nagrinėjimo metu, ieškovė įrodinėjo, kad šiuos pinigus skyrė ieškovę palaidoti, t.y. 15 000 Lt laidoti, 20000 Lt kapavietei prižiūrėti, o apeliantė įrodinėja, kad šie pinigai jai padovanoti už draugystę. Kadangi tarp šalių yra ginčas dėl pinigų panaudojimo, todėl pirmos instancijos teismas teisingai įvertino situaciją, kad reikalinga pritaikyti restituciją, t.y. apeliantė turi grąžinti niekinio sandorio pagrindu gautas lėšas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas tai pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 3 d. AB banko SNORAS Kauno filiale ieškovė T. D. banko vidaus pavedimu į atsakovės L. B. sąskaitą pervedė 35000 Lt (b. l. 11). 2012 m. kovo 27 d. ieškovė kreipėsi į Kauno miesto Dainavos policijos komisariatą, prašydama padėti šią pinigų sumą susigrąžinti (b. l. 8-9). 2012 m. balandžio 3 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, atsakovės veikoje nenustačius nusikalstamos veikos požymių (b. l. 10). Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme ieškovė teigė, kad atsakovei pervedė 35000 litų už tai, kad už šiuos pinigus ieškovė ją po mirties palaidotų ir prižiūrėtų ieškovės ir jos šeimos kapavietę. Ieškovė pareikalavo grąžinti pinigus, kadangi jai tapo žinoma, jog atsakovė juos naudoja ne pagal susitarimą. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovė jai padovanojo 35000 litų atsidėkodama už jos paramą ir supratimą ir neigė aplinkybę, kad įsipareigojo po ieškovės mirties ją palaidoti ir prižiūrėti kapavietę.
Byloje kilo ginčas dėl šalių valios pinigų perdavimo metu ir ar pinigai buvo perduoti neatlygintinai.
Teismas vadovaudamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis turi tinkamai nustatyti šalis siejančius teisinius santykius. Tinkamam šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimui yra reikšmingas ne tik ieškovo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas, bet ir atsakovo bylos nagrinėjimo metu pareiškiama pozicija dėl reiškiamo materialiojo teisinio reikalavimo. Tam, kad tinkamai kvalifikuoti šalis siejančius teisinius santykius, bylą nagrinėjantis teismas negali apsiriboti vienos iš ginčo šalių – ieškovo – išdėstoma pozicija. Išsamus ir teisingas šalis siejančių teisinių santykių spektras gali būti identifikuotas būtinai įvertinus ir kitos ginčo šalies – atsakovo – poziciją (atsakovo atsikirtimus į ieškinį bei teikiamus įrodymus (audiatur et altera pars) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2011).
Pirmosios instancijos teismas išanalizavo į bylą pateiktus tiek ieškovės tiek atsakovės pateiktus įrodymus ir juos įvertino tinkamai. (CPK 185 str.). Teismas nustatė, kad ieškovė nuosekliai teigė, kad pervedė pinigus atsakovei saugojimui su sąlyga, kad jai mirus, atsakovė ją palaidos ir prižiūrės jos šeimos kapavietę. Ieškovė sutarties dėl paslaugų sudarymo faktą grindžia išrašu iš banko sąskaitos, kurioje užfiksuotas pinigų perdavimo faktas. Tačiau šis sąskaitos išrašas patvirtina tik pinigų perdavimo faktą, tačiau savaime nėra sutartis. Atsakovė neigia, kad tokia sutartis su ieškove buvo sudaryta, kadangi dėl savo sveikatos būklės ir amžiaus jai pačiai reikalinga kitų žmonių pagalba. Jos sveikatos būklę patvirtina byloje esantys įrodymai (b. l. 47-48). Esant šiems duomenims ir nesant kitų objektyvių ir neginčijamų įrodymų, pirmosios instancijos teismas remiantis tikėtinumo taisykle padarė pagrįstą išvadą, kad labiau tikėtina, jog šalių susitarimo dėl paslaugų teikimo ir esminių tokio susitarimo sąlygų nebuvo.
Atsakovė teigia, kad ieškovė pinigus jai pervedė kaip dovaną, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo atsikirtimus (CPK 178 str.). Atsakovės teigimu, 35000 litų jai buvo perduota už ieškovės priežiūrą ir draugystę nuo 2008 metų. Tačiau pati atsakovė pripažino, kad ieškovė, būdama 85 metų amžiaus, yra stiprios sveikatos ir pati savimi pasirūpina. Šalių giminystės ryšiai nesiejo. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo dėl dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrosios valios turinio – perleisti savo turtą kitam asmeniui neatlygintinai. Ieškovė, pervesdama pinigus į atsakovės sąskaitą neturėjo tikslo šiuos pinigus dovanoti. Pinigų dovanojimo fakto nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Ieškovė prašydama šiuos pinigus priteisti nurodo, kad už juos turėjo būti suteiktos paslaugos. Dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip penki tūkstančiai litų turi būti rašytinės formos (CK 6.469 str. 1 d.). Tokia sutartis teismui nebuvo pateikta. Nors apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad liudytoja L. P. pati išgirdusi iš ieškovės, kad ši atsakovei kaip dovaną duoda 35000 Lt sumą, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Civilinio kodekso 1.93 str. 2 d. nustatytas draudimas šalims, esant ginčui, remtis liudytojų parodymais sandorio sudarymo faktui įrodyti, jeigu yra nesilaikyta įstatymų reikalaujamos paprastosios rašytinės sandorio formos Iš šalių paaiškinimų ir pinigų perdavimo aplinkybių pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių nesaistė paslaugų teikimo santykiai, taip pat teismas nenustatė ir neatlygintinų dovanojimo teisinių santykių. Dėl to teismas padarė išvadą, kad šalių sudarytas sandoris yra niekinis, o jo padarinius sprendė pagal restitucijos taisykles. (CK 1.78 str. 5 d., 1.80 str. 2 d.).
Nagrinėjant šią civilinę bylą pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2011, 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009), nes byloje pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą išsiaiškinti dėl šalių valios pinigų perdavimo metu ar pinigai buvo perduoti neatlygintinai. Dėl to apeliacinio skundo argumentas, kad minėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse nagrinėta situacija nėra analogiška ir argumentas, kad ieškovė savo teisių pažeidimą kildina iš sutarties vykdymo pažeidimo neturi teisinės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė jai 35000 litų dovanojo neatlygintinai ir niekada nesitarė su ieškove dėl įsipareigojimų ieškovei prižiūrint jos kapavietę. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo ir analizuoja tas pačias faktines aplinkybes dėl tarp šalių buvusio susitarimo, kurias ji buvo nurodžiusi pirmosios instancijos teisme. Apeliantė nurodo, kad ieškovė iš pradžių teigė, kad atsakovė turi pareigą jos atžvilgiu po jos mirties prižiūrėti jos kapavietę ir tik vėliau teisme nurodė, kad atsakovė turi pareigą neva pagal jų susitarimą ir ją palaidoti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog pati ieškovė pripažįsta, jog atsakovė su ieškove sudarė sutartį su atidedamąja sąlyga ir vertinant ieškovės nurodytas aplinkybes pareiga veikti atsakovei pagal žodinę sutartį atsiras tik ieškovei mirus, dėl ko jai esant gyvai negalima laikyti, kad atsakovė pažeidė sutarties sąlygas. Tačiau tos aplinkybės, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis su atidedamąja sąlyga atsakovė pirmosios instancijos teisme nepripažino. Atsakovė tiek atsiliepime į ieškinio pareiškimą, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad 35000 litų jai ieškovė padovanojo. Be to, pirmosios instancijos teismas pagal į bylą pateiktus įrodymus nustatė, kad šalių nesaistė paslaugų teikimo santykiai bei nenustatė ir neatlygintinų dovanojimo teisinių santykių.
Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai pritaikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl naikinti ar keisti sprendimo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Ieškovė pateikė į bylą pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 617138, iš kurio matosi, kad ieškovė apeliacinėje instancijoje turėjo 1000 litų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 130). Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir šių Rekomendacijų 2 p. išvardintus kriterijus, t.y. suteiktos paslaugos apeliacinės instancijos teisme nebuvo nei didelės apimties nei sudėtingos, todėl priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos ir ieškovei iš atsakovės yra pagrindas priteisti 500 litų (CPK 88, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš L. B. a.k. (duomenys neskelbtini) T. D. a.k. (duomenys neskelbtini) 500 (penkis šimtus) litų turėtų bylinėjimosi išlaidų.