Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Vaivai Tamkutonienei, Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, kaltinamajam G. S., jo gynėjai advokatei Aušrai Ručienei, vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovei Svetlanai Čumačenko, viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1986-03-04 Lietuvos Aukščiausiojo teismo pagal LR BK 104 str. laisvės atėmimu 10 metų, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. padarė tyčinį nužudymą, o būtent : 2007 m. rugpjūčio 7 d., laikotarpyje tarp 18- 19 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su G. S. metu, (duomenys neskelbtini), G. S. tyčia ne mažiau kaip tris kartus beisbolo lazda sudavė į galvą ir padarė jam dvi muštines žaizdas viršugalvio srityje ir smakre bei kairės smilkininės srities sumušimą, galvos smegenų kairio pusrutulio momeninės skilties sumušimą ir kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, ko pasekoje mirties priežastimi tapo galvos sumušimas su muštinėmis žaizdomis viršugalvyje ir smakre bei kraujosruva kairės smilkininės srities minkštuosiuose audiniuose, sukėlę galvos smegenų kairiojo pusrutulio momeninės skilties sumušimą ir kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo pusrutulio, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, dešiniojo pusrutulio dangalų ir smegenų medžiagos uždegimu, progresuojančiu smegenų pabrinkimu, židinine išemija ir strigimu bei abipusiu plaučių uždegimu, nuo ko G. S. 2007-08-28, 22.35 val. Kauno medicinos universiteto klinikų Neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyriuje mirė, tuo tyčia jį nužudė. Tuo padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 129 straipsnio 1 dalyje.

G. S. kaltumas padarius nusikaltimą patvirtinamas šiais įrodymais ir procesiniuose dokumentuose esančiais duomenimis.

Teisme kaltinamasis G. S. kaltu prisipažino dalinai. Paaiškino, kad 2007 m. rugpjūčio 7 d., Parko g. 2-o namo kieme, Šveicarijos kaime, Dumsių sen., Jonavos rajone, G. S., D. Ž. ir jis bendravo, vartojo alkoholinius gėrimus. Begeriant D. Ž. užmigo. Jis(kaltinamasis) buvo apsvaigęs, nes buvo išgertas didelis alkoholio kiekis. Tuomet G. S. pradėjo jį įžeidinėti, jo atžvilgiu išsakė necenzūrinius žodžius, ranka sudavė smūgį į veidą. Tuomet abu susigrūmė, vienas kitam sudavė smūgius rankomis, kojomis. G. S. aprimo, o jis surinko indus ir nunešė į kambarį. Ten pasiėmė apie 50-60 cm ilgio , 3 - 4 cm storio lazdą ir grįžo į kiemą prie staliuko, kur prieš tai gėrė. G. S. vėl jo atžvilgiu išsakė užgaulias frazes ir puolė muštis. Tuomet jis(kaltinamasis) atsitraukdamas mosikavo lazda ir ja sudavė G. S. vieną smūgį į galvą. G. S. nugriuvo, bet nežino - ar nuo smūgio, ar dėl girtumo. Kaltinamasis nurodo, kad po įvykio buvo sužalotas, bet į medikus nesikreipė. Taip pat, tvirtina, kad G. S. sužalojo gindamasis, neturėjo tikslo jį sužaloti ar nužudyti.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Įvertinus byloje esančius įrodymus daroma išvada, kad byloje esantys įrodymai ir procesiniuose dokumentuose užfiksuoti duomenys pilnai patvirtina faktą, kad kaltinamasis įvykdė tyčinį nužudymą, sudavė smūgius lazda į galvą nukentėjusiajam, jį sužalojo ir dėl jam padarytų sužalojimų jis mirė. Ši išvada patvirtinama kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, kitais paminėtais rašytiniais įrodymais ir procesiniuose dokumentuose esančiais duomenimis. Iš bylos medžiagos matyti, kad visi įrodymai byloje gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso nustatyta tvarka, jie yra pakankami padaryti išvadą, kad kaltinamasis padarė tyčinį nužudymą. Ši išvada daroma dėl sekančių aplinkybių.

Bylos duomenimis nustatyta, kad po sumušimo 2007-08-07 greitosios medicinos pagalba G. S. buvo išgabentas į gydymo įstaigą, ten operuotas, gydytas, tačiau 2007-08-28 mirė.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nukentėjusysis buvo sužalotas kaltinamojo veiksmais, konflikto metu G. S. mušė ir smūgius lazda sudavė kaltinamasis, kiti asmenys konflikte nedalyvavo. Todėl daroma išvada, kad G. S. buvo sumuštas ir sužalotas kaltinamojo G. S. veiksmais. Specialisto išvadoje patvirtinama, kad G. S. mirties priežastimi tapo visi trys trauminiai poveikiai į galvą, jie sukėlė smegenų pažeidimą, komplikacijas, sutrikdė sveikatą.

Taigi, nustatyta, kad G. S. mirė nuo sužalojimų galvoje, kuriuos padarė kaltinamasis. G. S. mirties priežastimi buvo sužalojimų visuma galvoje, o sužalojimus jam padarė G. S., suduodamas smūgius lazda į galvą. Tarp G. S. veiksmų ir atsiradusių pasekmių – G. S. mirties yra priežastinis ryšys. Teismas daro išvadą, kad G. S. nužudė G. S. ir jo veiksmai buvo tyčiniai. Nustatytas ir nužudymo motyvas, tai yra kaltinamojo pyktis dėl nukentėjusiojo išsakytų žodžių ir elgesio, kuris nepatiko kaltinamajam.

Liudytoja J. S. nurodė, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam daugybinius smūgius, tačiau nurodyti tikslų skaičių negalėjo.

Liudytoja I. S. paaiškino, jog matė, kad kaltinamasis mušė lazda gulintį nukentėjusįjį, bet kiek viso sudavė smūgių nurodyti negalėjo. Tvirtina, kad ji stebėjo ne visą mušimo procesą. Liudytojas D. Ž. patvirtino matęs suduotą vieną smūgį. Kiti byloje apklausti asmenys betarpiškai nematė ir negalėjo nurodyti koks skaičius smūgių buvo suduotas. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad reikia vadovautis specialisto išvadoje nurodytu poveikių skaičiumi ir laikyti, jog kaltinamasis sudavė tris smūgius lazda nukentėjusiajam į galvą. Todėl šioje dalyje kaltinimas tikslintinas, jog buvo suduota ne mažiau trijų smūgių į galvą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarimo Nr. 46 “Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose” 6 p. nurodo, kad apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo. Senato nutarimo 4 punktas nurodo, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių(mirties) yra priežastinis ryšys. Jei nu­ken­tė­ju­sio­jo mir­ties prie­žas­tis bu­vo kal­ti­nin­ko pa­da­ry­tas svei­ka­tos su­trik­dy­mas, tai at­sa­ko­my­bė už žmo­gaus gy­vy­bės at­ėmi­mą at­si­ran­da ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar nu­ken­tė­ju­sy­sis mi­rė tuoj po pa­da­ry­tos vei­kos, ar pra­ėjus ku­riam lai­kui.

Įvertinus visas bylos aplinkybes nustatyta, kad kaltinamasis lazda sudavė smūgius nukentėjusiajam į galvą, jį sužalojo ir dėl patirto galvos sužalojimo jis mirė. Taigi, tarp kaltinamojo padarytos veikos ir atsiradusių padarinių(mirties) yra priežastinis ryšys. Be to, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Kaltinamasis lazda sudavė nukentėjusiajam į galvą ne mažiau tris kartus. Smūgiai suduoti į galvą, t. y. kiekvienam žmogui gyvybiškai svarbų organą. Naudotas įrankis, kuris yra žalojančio pobūdžio. Liudytoja J. S. paaiškino, kad kaltinamasis sudavė lazda smūgius tuomet, kai nukentėjusysis stovėjo nugara į jį ir visai to nesitikint nukentėjusiajam. Liudytojai J. S., I. S., D. Ž. patvirtino tą aplinkybę, kad kaltinamasis lazda sudavė smūgius į galvą nukentėjusiajam net ir tuomet kai šis buvo jau nugriuvęs ant žemės. Po įvykio kaltinamasis nukentėjusiojo artimiesiems nurodė, kad jis „nerado kirvio, būtų užkapojęs nukentėjusįjį“, kas rodo, jog jo ketinimai ir siekis buvo nukentėjusiojo mirtis. Taip pat, ta aplinkybė, kad suduoti keli smūgiai įrankiu į galvą, leidžia manyti, jog kaltinamojo siekis buvo sužaloti ar atimti gyvybę nukentėjusiajam. Žmogaus galva yra gyvybiškai svarbi ir labiausiai pažeidžiama kūno dalis. Suaugęs, normalaus protinio išsivystymo, turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, psichiškai sveikas kaltinamasis suvokė, kad suduodamas kietu daiktu kitam žmogui į galvą, daro veiką, keliančią pavojų žmogaus sveikatai ir net gyvybei.Tai suvokdamas kaltinamasis numatė, kad suduodant įrankiu žmogui į galvą, gali padaryti sveikatos sutrikdymą, tame tarpe ir pavojingą gyvybei, dėl kurio jis gali mirti. Manoma, kad kaltinamajam, atliekant nusikalstamus veiksmus, kuriuos jis atliko, nėra svetimas suvokimas priežastinio ryšio dėl padarytų veiksmų dėsningumui. Jis numatė priežastinį ryšį ir kad tokia veika gali sužaloti žmogų ar jam atimti gyvybę. Smūgiai į galvą suduoti sąmoningai, suvokiant savo veiksmų pavojingumą ir kad daromas nusikalstamas veiksmas. Laikytina, kad kaltinamojo veika neišvengiamai (arba esant didelei tikimybei) turėjo sukelti baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, nors pats kaltinamasis ir teigia jų nenorėjęs. Bylos aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad padarinių kilimas buvo neišvengimas arba labai tikėtinas, nors kaltinamasis jų ir nedetalizavo, t. y. šios aplinkybės leidžia daryti išvadą kaltinamajam veikus tiesiogine neapibrėžta tyčia. Neapibrėžta tyčia yra tada, kai asmuo suvokia pavojingą daromos veikos pobūdį, numato pavojingų padarinių rūšį, jų nori, tačiau nedetalizuoja numatomų ir siekiamų padarinių kiekybinės išraiškos iki padarinių lygio, o siekia tik tam tikros rūšies padarinių. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltinamasis privalo atsakyti už kilusius padarinius.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai turi būti perkvalifikuoti iš BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto į BK 129 straipsnio 1 dalį. Ši išvada daroma dėl sekančių aplinkybių.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 dalies 6 punktą (kitaip itin žiauriai) kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas kitaip itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą. Sąvoka ,,itin žiauriai“ yra vertinamasis įstatymo požymis, kuris nustatomas, įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis sudavė tris smūgius lazda nukentėjusiajam į galvą. Dėl to G. S. buvo padarytos dvi muštinės žaizdos viršugalvio srityje ir smakre bei kairės smilkininės srities sumušimas, galvos smegenų kairiojo pusrutulio momeninės skilties sumušimas ir kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo pusrutulio. Visi trys trauminiai poveikiai, kaip visuma, sukėlę smegenų pažeidimą, atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus ir šiuo atveju prisidėjus komplikacijoms tapo mirties priežastimi. Iš bylos medžiagos nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamojo veika dėl gyvybės atėmimo būdo pasireiškė ypatingu žiaurumu, ar gyvybė atimta itin skausmingu būdu. Nėra duomenų, kad nukentėjusiajam buvo padaryti daugybiniai kūno sužalojimai.

Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog G. S. buvo nužudytas itin žiauriai. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamojo nusikalstama veika atitinka BK 129 straipsnio 1 dalį, todėl perkvalifikuojama iš BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto į BK 129 straipsnio 1 dalį.

Atmestinas kaltinamojo aiškinimas, jog jis smurtą panaudojo gynybiniais tikslais. Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Vertinant, ar konkretaus įvykio metu egzistavo būtinosios ginties situacija, būtina išsiaiškinti, ar nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu laikytini akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi; tokio kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentą; smūgių, sukėlusių nukentėjusiojo mirtį, sudavimo momentą; nuteistojo kaltės formą ir rūšį; taip pat būtina patikrinti, ar gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą. Įvertinus visas šias aplinkybes matyti, kad konkrečioje šios bylos įvykio situacijoje nebuvo nukentėjusiojo kėsinimosi ir būtinumo kaltinamajam gintis nuo nukentėjusiojo. Byloje nustatyta, kad įvykio dieną kaltinamasis ir nukentėjusysis gėrė, po to kivirčijosi, bet jų piktumas aprimo ir kaltinamasis surinkęs lėkštes ėjo į butą. Nukentėjusysis liko kieme. Kaltinamasis bute pasiėmė lazdą, išėjo į kiemą ir sudavė smūgius nukentėjusiajam į galvą. Taigi, smurtas panaudotas tuomet kai jų tarpusavio nesutarimas, kivirčas buvo pasibaigęs. Be to, kaltinamasis sudavė smūgius nukentėjusiajam tuomet kai šis stovėjo nugara į kaltinamąjį ir buvo nuo jo nusisukęs. Kaltinamasis sudavė smūgius, nukentėjusysis nugriuvo ir kai šis gulėjo ant žemės, kaltinamasis dar sudavė smūgį jam į galvą. Taigi, nustatyta, jog kaltinamasis smurtavo tuomet kai jam jokios grėsmės iš nukentėjusiojo pusės nebuvo ir nebuvo reikalingumo gintis. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamojo veiksmus vertinti kaip būtinąją gintį nėra įstatyminio pagrindo.

Bausmės skyrimas.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes.

Padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 129 str. 1 d. yra labai sunkus ir tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas padarytas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Nusikaltimu sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės, kaltinamojo padarytu nusikaltimu padaryta žala visuomenei, kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, nusikaltimu atimta gyvybė. Nusikaltimas baigtas.

G. S. anksčiau teistas, teistumas išnykęs (t.3. b.l. 73-74), 2007-08-23 G. S. baustas administracine tvarka pagal ATPK 178 str., skirta administracinė nuobauda - įspėjimas (t.3. b.l. 22), Kauno tardymo izoliatoriaus administracijos charakterizuojamas teigiamai (t.3. b.l. 27).

G. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. 2007-08-07 asmens blaivumo testo atlikto 2007-08-07, 19 val. 42 min., kvite Nr. 0103 matyti, kad G. S. nustatytas 2,14 promilių girtumas. (t. 3. b.l. 18). Teisme kaltinamasis paaiškino, kad jis labai išimtinais atvejais vartoja alkoholį, o įvykio dieną išgėrė didelį kiekį alkoholio. Taip pat, nurodė, kad jis nėra konfliktiška asmenybė. Todėl daroma išvada, kad girtumas įtakojo kaltinamojo veiksmus ir turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

G. S. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kadangi paskyrus šią bausmės rūšį bus pasiekti bausmės tikslai ir paskirtis.

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims, civilinį ieškinį. Jei asmuo, nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos, miršta, jo kaip nukentėjusiojo teises perima vienas iš šeimos narių(BPK 38 str.) ar artimųjų giminaičių(BPK 15 str.), šių asmenų tarpusavio susitarimu. Artimi giminaičiai yra tėvai(įtėviai), vaikai(įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Civilinio Kodekso 6.284. straipsnis numato atsakomybę už dėl gyvybės atėmimo atsiradusią žalą. Minėto straipsnio 1 dalis nurodo, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą(nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Šiuos įstatymo reikalavimus atitinka nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės, jos turi teisę reikalauti atlyginti patirtą turinę ir neturtinę žalą.

BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Įvertinus tai, kad civilinis ieškinys įrodytas, pagrįstas bylos duomenimis, nukentėjusiosios turėjo išlaidų dėl G. S. laidojimo, tuo joms padaryta turtinė žala, o šią žalą padarė kaltinamasis nusikalstamais veiksmais, todėl civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas.

Nukentėjusioji L. S. pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti 100000 Lt dėl nusikaltimu jai padarytos neturtinės žalos atlyginimo (t.1. b.l. 82-83). Taip pat, prašo priteisti 4800 litų turtinei žalai(paminklas, tvorelė) atlyginti.

Civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas. Priteistina nukentėjusiosios prašoma suma turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.(t.1. b.l. 82-83, t. 3. b.l. 159, 160).

Nukentėjusioji S. S. S. pareiškė civilinį ieškinį 4363,35 Lt sumai dėl nusikaltimu jai padarytos turtinės žalos(laidojimo išlaidos, gedulingi pietūs, mišios) atlyginimo ir 90000 Lt sumai dėl nusikaltimu jai padarytos neturtinės žalos atlyginimo. (t. 1. b.l. 124, 135, 136, 137).

Civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas 4263,35 Lt sumai, kadangi pagrįstas ir įrodytas. Nepriteistina 100 litų , kurie išleisti alkoholiui įsigyti, kadangi laidotuvių metu nėra būtina vartoti alkoholį. Taip pat, priteistina 90000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios pareiškė civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir nurodė jos dydį. Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais) vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsniu atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusiosios pareiškė, kad neturtinė žala joms padaryta dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų-sūnaus, sutuoktinio nužudymo. Teismas nustatė, kad G. S. nužudė kaltinamasis G. S.. Taigi, kaltinamasis neturtinę žalą nukentėjusiosioms privalo atlyginti.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į žalos pasekmes, kaltinamojo kaltę, nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Dėl sūnaus ir sutuoktinio nužudymo, netekties nukentėjusiosios patyrė dvasinius pergyvenimus, dvasinį sukrėtimą, sunkius išgyvenimus. Neturtinė žala nukentėjusiosioms padaryta dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos patyrė netekę artimo žmogaus. Neturtinė žala priteistina iš kaltinamojo, nes ji padaryta nusikalstamais veiksmais.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 10386,30 Lt sumai už nukentėjusiojo G. S. gydymą. Šią sumą sudaro išlaidos už G. S. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas,Valstybinė liginių kasa patyrė nuostolius dėl G. S. gydymo, todėl juos privalo atlyginti kaltinamasis, nes žala padaryta jo nusikalstamais veiksmais. Civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas. (t.1. b. l. 63-65, 68 - 70).

Daiktų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Kardomoji priemonė –suėmimas paliekama ta pati iki įsiteisės nuosprendis.

Suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Paliekamas galioti laikinas nuosavybės teisės apribojimas į G. S. priklausantį turtą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297, 301-303str.

nusprendė:

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 129 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmę laisvės atėmimą 10(dešimčiai) metų. Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos-2008 m. spalio 21 d. Į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2007-08- 28 iki 2008-10-21.

Kardomąją priemonę-suėmimą palikti tą pačią iki įsiteisės nuosprendis.

Priteisti iš G. S. 10386,30 (dešimt tūkstančių tris šimtus aštuoniasdešimt šešis litus trisdešimt centų) valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos(įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąsakaita (duomenys neskelbtini))

Priteisti iš G. S. 4800(keturis tūkstančius aštuonis šimtus) litų turtinei žalai atlyginti ir 100000(vieną šimtą tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai L. S..

Priteisti iš G. S. 4263,35(keturis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt tris litus 35 centus) turtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai Svetlanai S. S. ir 90000(devyniasdešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti.

voką, kuriame sudėta: 3 vnt. baltos spalvos (A4 formato) popieriaus lapų su rankraštiniais įrašais, G. S. rašysenos pavyzdžius (1 lapas ir atvirukas) palikti saugoti prie bylos;

kompaktinę plokštelę 2007-2976- (2550) BB 61-1-0872-07 1/1 grąžinti Jonavos rajono Policijos Komisariatui;

G. S. marškinėlius grąžinti G. S.;

G. S. sportinį švarką, šortus sunaikinti.

Palikti galioti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į G. S. priklausantį turtą :

1/3 žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); aprašyto p. 2.1.;

1/3 žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); aprašyto 2.1.;

butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p.2.1.

1/12 ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p.2.2., uždraudžiant disponuoti paminėtu turtu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.