- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-18
- Bylos Nr.
- A-261-51-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Birutė Janavičiūtė (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- Deimantės Butkytės
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, Nacionalinio egzaminų centro
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Stasys Šedbaras
- Kategorijos
- 15.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,
dalyvaujant pareiškėjos atstovui Valdemarui Stančikui, atsakovo atstovams Tomui Daukantui ir advokatui Stasiui Šedbarui
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Deimantės Butkytės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Deimantės Butkytės skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Nacionalinio egzaminų centro, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja Deimantė Butkytė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Nacionalinio egzaminų centro, 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – ir ŠMM) nustatė, kad 2006-05-24 vykusio lietuvių gimtosios kalbos valstybinio brandos egzamino (testo) užduotis buvo paviešinta iki egzamino pradžios, dėl ko nusprendė, jog egzaminas bus perlaikomas, o atlikti darbai nevertinami. Pareiškėja pagrįstai tikėjosi, kad egzaminų užduočių slaptumas bus užtikrintas nustatyta tvarka, o jos teisėtus lūkesčius, vadovaujantis Švietimo įstatymo 56 straipsniu, privalėjo užtikrinti LR švietimo ir mokslo ministerija, taip pat Nacionalinis egzaminų centras (38 str. 4 d.) (toliau – ir Centras). Pats faktas, kad po egzamino užduočių paviešinimo Švietimo ir mokslo ministras įsakymu Nr. ISAK - 1015 pakeitė kai kurias Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše išdėstytas nuostatas įrodo, jog griežtesnių saugumo priemonių galėjo būti imtasi dar iki neteisėto užduočių paviešinimo, be to, ši ir kitos pavėluotos prevencinės priemonės negali kompensuoti patirtos žalos. Šiuo atveju Valstybės atsakomybė atsiranda CK 6.271 str. pagrindu. Neturtinės žalos, padarytos valdžios institucijų ir pareigūnų neteisėtais veiksmais viešojo administravimo srityje, atlyginimo galimybę nustato Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis. Pareiškėjos nuomone, jeigu neturtinės žalos atlyginimas numatytas įstatyme, tai jos (žalos) fakto ji neturi įrodyti, ji turi pagrįsti tik reikalaujamos kompensacijos dydį, gi susirūpinimas dėl būsimų pasekmių šalinimo negali būti vertinamas kaip busimoji neturtinė žala arba nereali žala, nes susirūpinimas dėl pasekmių pašalinimo ateityje būtinumo ir sėkmės yra realus ir suprantamas. Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalą padariusio asmens kaltė. Nors valstybė privalo atlyginti iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, tačiau nepaisant šios specifikos, atsakingo asmens kaltės vertinimas yra aktualus, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus. Pareiškėjai akivaizdu, kad ŠMM ir Centro veiksmai, užtikrinant brandos egzaminų tinkamą organizavimą, buvo atliekami itin aplaidžiai bei nerūpestingai. Analizuojant LR švietimo ir mokslo ministerijos bei Centro neveikimu sukeltų pasekmių dydį bei pobūdį, būtina akcentuoti valstybinių brandos egzaminų svarbą jauno žmogaus gyvenime, juolab, kad lietuvių kalbos egzaminas yra privalomas. Kiekvienas abiturientas deda visas pastangas, jog egzaminą išlaikytų nepriekaištingai, todėl valdžios institucijos sprendimas jį perlaikyti sukelia papildomus stiprius emocinius išgyvenimus, sekina tiek emociškai, tiek fiziškai, pakerta pasitikėjimą atitinkamomis valstybės institucijomis ir pačia valstybe. Pareiškėja tvirtina, jog egzamino perlaikymas jai sukėlė dvasinio pobūdžio išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, nerimą, pažeminimą, sugriovė jos artimiausius planus.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovai Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir Nacionalinis egzaminų centras pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Nacionalinis egzaminų centras pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nacionalinis egzaminų centras nurodė, kad pareiškėja neįrodė būtinų sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos atsiradimo fakto ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos) atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti pagal CK 6.271 str.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad ji sutinka, jog būtent Švietimo ir mokslo ministerijai tenka teisinė atsakomybė už tinkamą brandos egzaminų organizavimą ir vykdymą bei atsakomybė užtikrinti tinkamą švietimo sistemos kokybę.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. vasario 1 d. sprendimu pareiškėjos skundo netenkino.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų (veikimo, neveikimo), atlyginimo tvarką reglamentuoja Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis, kurio 1 dalimi nustatyta, jog tokią žalą privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (6.271 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas tik nustačius neteisėtus jos nurodytų institucijų - Švietimo ir mokslo ministerijos bei Nacionalinio egzaminų centro - neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Neturtinės žalos atlyginimo galimybę numato Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis, kuriame pasakyta, jog turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Remdamasis išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja neįrodė nei neteisėtų Švietimo ir mokslo ministerijos bei Nacionalinio egzaminų centro veiksmų fakto, nei neturtinės žalos jai atsiradimo dėl skunde nurodytų aplinkybių fakto. Todėl nėra valstybės pareigos atlyginti pareiškėjai neturtinę žalą. Dėl šių priežasčių teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
III.
Pareiškėja Deimantė Butkytė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo ir sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, kol Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėtas 2007-01-15 Lietuvos Respublikos Seimo nario J. Čekuolio prašymas ištirti Švietimo ir mokslo ministro įsakymų teisėtumą bei panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos pareiškėja nurodė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovai prašė apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Prašymas dėl bylos sustabdymo tenkintinas.
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas ir 2007-01-22 priimtas nagrinėti Lietuvos Respublikos Seimo nario J. Čekuolio prašymas ištirti, ar Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006-05-25 įsakymas Nr.ISAK-1015 „Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2002-10-21 įsakymo Nr.1763 „Dėl brandos egzaminų, įskaitų bei pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo“ pakeitimo“ neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktams.
Pareiškėja savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia ir šiuo teisės aktu bei tuo, kad yra neištirtas šio teisės akto teisėtumas.
Teisėjų kolegija įvertinus bylos aplinkybes daro išvadą, kad prašymas dėl bylos sustabdymo yra pagrįstas, nes procesinis sprendimas dėl įsakymo teisėtumo ištyrimo gali turėti įtakos vertinant skundo reikalavimo pagrįstumą.
Esant šioms aplinkybėms byla sustabdytina iki bus išnagrinėta byla dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006-05-25 įsakymo Nr.ISAK-1015 „Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2002-10-21 įsakymo Nr.1763 „Dėl brandos egzaminų, įskaitų bei pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo“ pakeitimo“ teisėtumo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 5 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
sustabdyti administracinę bylą iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta byla pagal Lietuvos Respublikos Seimo nario J. Čekuolio prašymą dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006-05-25 įsakymo Nr.ISAK-1015 „Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2002-10-21 įsakymo Nr.1763 „Dėl brandos egzaminų, įskaitų bei pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo“ pakeitimo“ teisėtumo.
Nutartis neskundžiama.