Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutarties E. S. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities VPK Dainavos PK vyr. tyrėjos V. V. 2017 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 26ANN-82367418-17 E. S. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 85 Eur bauda.Kauno apskrities VPK Dainavos PK vyr. tyrėjos sprendimą E. S. apskundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2017 m. kovo 28 d. nutartimi E. S. skundą atmetė ir paliko Kauno apskrities VPK Dainavos PK vyr. tyrėjos V. V. 2017 m. sausio 10 d. nutarimą Nr. 26ANN-82367418-17 galioti nepakeistą.Nesutikdamas su tokia apylinkės teismo nutartimi, E. S. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartį ir Kauno apskrities VPK Dainavos PK vyr. tyrėjos V. V. 2017 m. sausio 10 d. nutarimą Nr. 26ANN-82367418-17 panaikinti, ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.Skunde nurodoma, jog tarp jo ir jo S. J. įvyko privataus pobūdžio konfliktas, jis norėjo įvažiuoti į aikštelę, tačiau įvažiavimas buvo užblokuotas. S. J. paprašė atlaisvinti pravažiavimą, tačiau pastarasis nereagavo, iškeikė necenzūriniais žodžiais, rankomis pastūmė. Tuomet jis sugriebė S. J. už drabužių ir atrėmė į automobilį, kad apsiramintų. Metalinį strypą buvo paėmęs į rankas, tačiau nei koja, nei strypu asmens nežalojo.Skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka byloje esančių įrodymų, be to, teismas nepagrįstai S. J. paaiškinimams ir parodymams suteikė didesnę įrodomąją galią, visiškai nevertinant jo duotų paaiškinimų ir parodymų. Toks neteisingas faktinių aplinkybių nustatymas nulėmė netinkamą įstatymo taikymą ir sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.Apeliantas nurodo, jog nėra jokių duomenų, kad M. I., pateikęs šioje byloje rašytinius paaiškinimus, būtų kaip nors įtakotas duoti jo naudai parodymus. Be to, apeliantas buvo pateikęs ne vieną prašymą apklausti M. I., tačiau jis apklaustas nebuvo ir todėl jis savo ranka surašė paaiškinimą, kuris pateiktas prie bylos.Pažymėtina ir tai, jog policija netenkino jo prašymo išreikalauti automobilių turgavietės vaizdo kamerų įrašus prijungimui prie bylos medžiagos, kuriame objektyviai būtų atsispindėjusios visos įvykio aplinkybės. Atsiliepimu į E. S. apeliacinį skundą Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos PK VP skyriaus vyr. tyrėja R. D. (toliau – Institucija) prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą ir E. S. skundo netenkinti. Atsiliepime Institucija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, surinktus įrodymus ir padarė motyvuotą bei pagrįstą išvadą.Atsiliepimu į E. S. apeliacinį skundą S. J. taip pat prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą ir E. S. skundo netenkinti. S. J. nurodo, jog apylinkės teismas patikrinęs Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos PK priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagrįstai nusprendė, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį E. S. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

E. S. apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, prašydamas panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, motyvuoja iš esmės tuo, kad nusižengimo nepadarė, kadangi savo veiksmais jis nesiekė pažeisti viešosios tvarkos ar rimties, o tik norėjo atstatyti normalų eismą ir netrukdomai pravažiuoti į parkavimo aikštelę.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas nagrinėjant bylą yra organo (pareigūno), šiuo atveju teismo, išimtinė teisė. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra ATPK normų pažeidimas, jeigu nutarimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.Nagrinėjamu atveju E. S. neigia savo kaltę nurodydamas, jog nepadarė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto skundo argumentais nesutinka ir konstatuoja, jog administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, jog E. S. padarė jam inkriminuotą, ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.Pagal ANK 481 straipsnį, atsakomybė kyla už necenzūrinių žodžių ar gestų vartojimą viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių bei dėl kitų tyčinių veiksmų, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Nors, apelianto teigimu, konfliktas įvyko tarp jo ir S. J., todėl viešoji tvarka nebuvo pažeista, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog veikos kvalifikavimą pagal šį straipsnį lemia ne tai, tarp ko ir koks kilo konfliktas, tačiau objektyvieji pažeidimo sudėties požymiai, t. y. padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir pažeidimo padarymo vieta. Pažeidimo padarymo vieta yra viešoji vieta – viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent – gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Neteisėto elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Kiekvienu atveju nustatant, ar atitinkami asmens veiksmai atitinka visuotinai priimtinas elgesio normas ir ar tokie veiksmai nepažeidžia kitų žmonių teisių ir teisėtų interesų, reikia vadovautis visuomenėje nusistovėjusiomis nuostatomis bei elgesio normomis.Iš bylos duomenų matyti, jog įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), 15 val. Šios aplinkybės patvirtina, kad tai yra vieša vieta. Kitas būtinas požymis nusižengimą kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, kaip jau minėta, yra netinkamas elgesys – necenzūriniai žodžiai, gestai, įžeidžiamas kibimas prie žmonių bei viešosios tvarkos ir žmonių rimties pažeidimas. Kuomet pažeidžiama viešoji tvarka ir žmonių rimtis, reikšmės, ar šiais veiksmais konkretiems asmenims padaryta žala, ar tokia asmens veika sukėlė neigiamų išgyvenimų kitiems asmenims, ar ne, nustatyti nėra svarbu. Svarbus yra pats veikos nepriimtinas visuomenei pobūdis. Nagrinėjamu atveju iš S. J. parodymų matyti, jog 2016 m, lapkričio 18 d. automobilių turgavietėje jis pastatė automobilį, kad netrukdytų kitiems automobiliams pravažiuoti. Prie jo pribėgo asmuo, kuris pradėjo jį įžeidinėti, reikalauti, kad patrauktų savo automobilį. Jis paprašė palaukti, tačiau vyriškis atsinešė metalinį strypą ir sudavė į nugarą. Užsimojus jam antrą kartą, sugriebė strypą ir atėmė. Tuomet E. S. spyrė jam į kojas ir pasišalino. Susistumdymą matė ir kiti du prekeiviai. S. J. suinteresuotumo apkalbėti E. S. nustatyta, jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių S. J. galėtų siekti nepagrįstai apkaltinti E. S., nenurodė ir jis pats. Atsižvelgiant į tai, abejoti S. J. parodymais teismas neturi pagrindo.Nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtino ir pats apeliantas, kuris neneigė faktinių aplinkybių, jog sugriebė S. J. už rūbų ir atrėmė į automobilį, rankose turėjo metalinį strypą (1 t., b. l. 23).Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. 2016-11-28 Daiktų paėmimo protokolas patvirtina, kad įvykio vietoje rastas ir paimtas aukščiau minėtas metalinis strypas. 2016-12-07 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad siekiant nustatyti įvykio liudytojus ir vyriškio asmenybę ne kartą buvo lankytasi įvykio vietoje. Prisistatyti nenorėję aplink (duomenys neskelbtini) aikštelę dirbantys automobilių prekiautojai, peržiūrėję S. J. telefone turimą filmuotą vaizdo įrašą, pažino nufilmuotą asmenį kaip E. S. ir apibūdino jį kaip labai konfliktišką, turintį bendravimo sunkumų žmogų, patvirtino, kad šis įvykis jiems yra žinomas ir analogiškas elgesys yra būdingas E. S.. Nėra pagrindo manyti, kad tarnybinį pranešimą surašiusi policijos pareigūnė A. G. yra suinteresuota bylos baigtimi ir iškraipė surinktus duomenis apelianto nenaudai.E. S. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo įvykį mačiusio Kirgizijos piliečio M. I. pateiktu paaiškinimu. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad įrodymų rinkimas nėra begalinis procesas. Byloje turi būti surinkta tiek įrodymų, kad jų pakaktų padaryti pagrįstas išvadas. Šiuo atveju įrodymų, leidžiančių patikimai spręsti dėl apelianto kaltės, byloje surinkta pakankamai. M. I. parodymai (jį šaukiant ir apklausiant teisme) būtų pertekliniai ir nekeistų priimto sprendimo esmės.Nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais dėl prašymo išreikalauti automobilių turgavietės vaizdo kamerų įrašus, kadangi byloje esantis 2017 m. sausio 9 d. tarnybinis pranešimas Nr. 20-PR2-1178 patvirtina, jog gavus E. S. prašymą buvo kreiptasi į UAB „V.“ dėl vaizdo įrašo pateikimo, tačiau buvo gautas atsakymas, jog vaizdo įrašai yra saugomi 5 dienas ir vėliau automatiškai išsitrina. Tai pat buvo patikrintos vaizdo kameros ir nustatyta, kad jų stebėjimo laukas nesiekia 2016 m. lapkričio 18 d. įvykio vietos. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai patikrino Kauno apskrities VPK Dainavos PK vyr. tyrėjos V. V. 2017 m. sausio 10 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog apeliantas administracinio nusižengimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, todėl panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą E. S. atžvilgiu nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą ir E. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.