- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-06
- Bylos Nr.
- AN2-131-397/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Pažeidėjas
- V. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. vasario 3 d. nutarties, kuria Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos V. Š. 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Institucijos nutarimas) administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Institucijos byla) paliktas nepakeistas ir V. V. skundas netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. V. Institucijos nutarimu buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje ir 417 straipsnio 3 dalyje dėl to, kad jis (duomenys neskelbtini) 9.02 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti, kai teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs, o taip pat vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Tokiais savo veiksmais V. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14, 20 punktų reikalavimus, jam paskirta subendrinta 375 Eur bauda ir taikyta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones 6 mėnesių laikotarpiui.
Šalies argumentai
2. Skunde aukštesnės instancijos teismui administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 3 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
2.1. Skunde argumentuojama, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi Kauno apylinkės teismo teisėja neleido pareiškėjui tinkamai išsakyti savo nekaltumo argumentus, o taip pat nepagrįstai atsisakė priimti jo teiktus rašytinius įrodymus – ankstesnius Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo procesinius sprendimus, kurie, apelianto nuomone, įrodytų, jog jis nepadarė administracinių nusižengimų. Apelianto pabrėžiama, jog jo teikti procesiniai sprendimai yra identiški nagrinėjamai administracinio nusižengimo bylai ir turi būti pripažinti rašytiniais įrodymais, įrodančiais, jog jis nepadarė administracinių nusižengimų.
2.2. Skunde nesutinkama su Kauno apylinkės teismo argumentais, jog apeliantas nusižengimų padarymo metu neturėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Apelianto teigimu, jis turi Kauno miesto teisėtvarkos administracinių pažeidimų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 12 d. ir 2023 m. rugsėjo 15 d. darbuotojų patvirtinimus, jog jo ukrainietiškas vairuotojo pažymėjimas yra galiojantis ir suteikia jam teisę vairuoti transporto priemonę. Apelianto teigimu, tokie raštai patvirtina, jog jis administracinių nusižengimų padarymo metu turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą.
2.3. Be to, apelianto teigimu, administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu buvo stengiamasi nuslėpti VĮ „Regitra“ jam išduotą vairuotojo pažymėjimą. Nesutiktina ir su nutarties argumentais, kad jis neturėjo teisės ukrainietiško vairuotojo pažymėjimo keisti į lietuvišką. V. V. teigimu, Regitros vairuotojo pažymėjimas jam buvo išduotas vietoje jo turėto ukrainietiško vairuotojo pažymėjimo, papildomai nelaikant egzaminų, kas, apelianto nuomone, tik įrodo, jog administracinio nusižengimo padarymo metu jis turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą.
2.4. Skunde apeliantas papildomai nurodo, kad nesutinka su vaizdo medžiagos naudojimu nagrinėjamoje byloje, kadangi jis abejoja pateiktos vaizdo medžiagos tikrumu, jis pats nebuvo sustabdytas policijos pareigūnų ir jis nebuvo užfiksuotas kitomis fiksavimo priemonėmis, o asmuo, pateikęs vaizdo medžiagą taip pat yra vienas iš proceso dalyvių kituose administracinio nusižengimo bylose. Apelianto teigimu, šie argumentai sudaro pagrindą šioje administracinio nusižengimo byloje nesivadovauti vaizdo medžiaga. Taip pat, skunde papildomai atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog apelianto teigimu, jį atstovavęs advokatas buvo iš anksto susitaręs su Institucija prieš jį, skundą pateikė be jo sutikimo ir visiškai iškreipęs bylos aplinkybes, kas įtakojo netinkamą pirmosios instancijos teismo nuomonę.
2.5. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog paties apelianto teigimu, pirmosios instancijos teisėjos neobjektyvumą nurodo ir tai, jog iš administracinio nusižengimo bylos dingo bylos medžiaga, o būtent dingusi medžiaga yra susijusi su sprendimo ginčijimo terminu. Argumentuojama, jog Regitrai apie įsiteisėjusį procesinį sprendimą buvo žinoma ankščiau negu procesinio sprendimo nuorašą gavo apeliantas.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į skundą Institucija prašo Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. V. apeliacinį skundą atmesti.
3.1. Atsiliepime nesutinkama su skundo argumentais, jog administracinėn atsakomybėm traukiamas asmuo nusižengimo padarymo metu turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, o būtent galiojo jam Ukrainos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas. Argumentuojama, kad asmens, kuriuo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, prievolė pakeisti trečiosios valstybės, ne Europos sąjungos (toliau – ES) arba Europos Ekonominės Erdvės (toliau – EEE) narės, vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą yra numatytas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimo išdavimo taisyklių (toliau ir – vairuotojų pažymėjimų išdavimo taisyklių) 40 punkte. Teigiama, kad nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka yra numatyta vairuotojų pažymėjimų išdavimo taisyklių 2.4 punkte, o taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.12 straipsnyje. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) 13 straipsnio 9 punkte numatyta, kad nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojų pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo.
3.2. Institucijos manymu, V. V., būdamas Lietuvos Respublikos pilietis ir nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, administracinio nusižengimo padarymo metu nebuvo įgijęs teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teigiama, kad V. V. Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimą ir nuolatinio gyventojo statuso turėjimą įrodo rašytinė administracinio nusižengimo bylos medžiaga, o būtent, jog jam nuo (duomenys neskelbtini) yra išduoti galiojantys asmens tapatybės dokumentai, kuriuose yra įrašyta, jog asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis, o taip pat tai, jog nuo (duomenys neskelbtini) V. V. savo ir šeimos (sutuoktinės ir dviejų vaikų) gyvenamąją vietą deklaravo Lietuvos Respublikoje, Ukrainoje jo gyvenamoji vieta buvo deklaruota nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), SODROS duomenimis jis Lietuvos Respublikoje dirba. Teigiama, kad administracinio nusižengimo padarymo metu V. V. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje, dėl ko jis privalėjo nuo (duomenys neskelbtini) atvykęs nuolatos gyventi į Lietuvos Respublikos teritoriją per šešis mėnesius, t. y. iki (duomenys neskelbtini), pasikeisti turimą Ukrainos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, o to nepadarius, jis pagrįstai buvo nubaustas už padarytus administraciniu nusižengimus.
Šalies argumentai
3.3. Institucija taip pat kritiškai vertina apeliacinio skundo argumentus, jog ankstesni teismų sprendimai įrodo apelianto nekaltumą, kadangi kaip skunde nurodo Institucijos atstovė, Kauno apygardos teismas 2025 m. sausio 29 d. nutartimi pripažino V. V. kaltu padarius jam inkriminuotus administraciniu nusižengimus ir paliko galioti Institucijos nutarimus administracinių nusižengimų bylose ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. V. skundas atmestinas.
4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
5. Apeliantas teigia, kad administracinio nusižengimo padarymo metu jis turėjo galiojančius vairuotojo pažymėjimus, o būtent galiojo jam Ukrainos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas, o taip pat Ukrainos Respublikos vairuotojo pažymėjimo pagrindu Lietuvos Respublikoje jam išduotas vairuotojo pažymėjimas. Taip pat apelianto nuomone ankstesni tiek Kauno apylinkės teismo, tiek Kauno apygardos teismo procesiniai sprendimo įrodo, jog jis nepadarė jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų, o jį pirmosios instancijos teisme atstovavęs advokatas ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo susimokę prieš jį, kadangi advokatas be apelianto sutikimo Kauno apylinkės teismui pateikė skundą su tikrovę neatitinkančiomis aplinkybėmis, o iš Kauno apylinkės teismo bylos dingo tam tikri rašytiniai įrodymai.
6. Priešingai negu skunde apygardos teismui nurodo apeliantas, administracinio nusižengimo padarymo metu jis neturėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinis nusižengimas įvyko (duomenys neskelbtini), o vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje apeliantui buvo suteiktas (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo administracinio nusižengimo padarymo. Nesutiktina ir su skundo argumentais, jog administracinio nusižengimo padarymo metu galiojo Ukrainos Respublikoje V. V. išduotas vairuotojo pažymėjimas. Kaip teisingai atsiliepime į skundą nurodo Institucijos atstovė, vadovaujantis vairuotojų pažymėjimų išdavimo taisyklių 40 punktu ir Įstatymo 13 straipsnio 9 dalimi, V. V. per šešis mėnesius nuo tuo momento, kai pradėjo nuolatos gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalėjo pasikeisti Ukrainos Respublikoje jam išduotą vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą. Iš Institucijos byloje esančio Gyventojų registro išrašo apie asmenį (Institucijos bylos b. l. 31-32) matyti, jog V. V. į Ukrainos Respubliką buvo išvykęs laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) jo nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvos Respublikoje. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė Kauno apylinkės teismas, o taip pat kaip teisingai atsiliepime nurodė Institucijos atstovė, V. V., vadovaujantis vairuotojų pažymėjimų išdavimo taisyklių 40 punktu ir Įstatymo 13 straipsnio 9 dalimi, per šešis mėnesius nuo tuo momento, kai pradėjo nuolatos gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje, t. y. iki (duomenys neskelbtini), privalėjo pasikeisti Ukrainos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą. Kadangi apeliantas savalaikiai nepasikeitė Ukrainos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais, jog administracinio nusižengimo padarymo metu apeliantas turėjo jam išduotą galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Pažymėtina, jog analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr. pvz. kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-697/2024).
7. Taip pat aukštesnysis teismas deklaratyviais laiko skundo argumentus, jog Kauno miesto savivaldybės darbuotojų 2023 m. gegužės 12 d. ir 2023 m. rugsėjo 15 d. patvirtinimai turi būti vertinami kaip rašytiniai įrodymai, įrodantys, jog apeliantas turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą ir turėjo teisę Lietuvos Respublikos teritorijoje vairuoti transporto priemonę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. V. šiuos tariamus raštus į (duomenys neskelbtini) bylos medžiagą nepateikė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei juos pateikė kartu su apeliaciniu skundu, dėl ko Kauno apygardos teismas neturi pagrindo vertinti šių tariamų raštų kaip rašytinių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, skundo argumentai, susiję su Kauno miesto savivaldybės darbuotojų 2023 m. gegužės 12 d. ir 2023 m. rugsėjo 15 d. patvirtinimais, atmestini kaip aiškiai nepagrįsti ir pasirinkta gynybos versija.
8. Vienu iš skundų argumentų apeliantas nurodo, kad ankstesni Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo procesiniai sprendimai įrodo tai, jog jis nepadarė jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apygardos teismas V. V. atžvilgiu buvo priėmęs šiuos procesinius sprendimus administracinių nusižengimų bylose: 2024 m. rugpjūčio 1 d.; 2025 m. sausio 27 d.; 2025 m. sausio 29 d. Priešingai negu skunde argumentuoja administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, Kauno apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi bylą iš naujo grąžino Kauno apylinkės teismui, kad pastarasis apklaustų asmenį, pranešusį apie galimą administracinį nusižengimą, 2025 m. sausio 27 d. nutartimis grąžino bylą iš naujo nagrinėti Institucijai, argumentuojant, jog administracinio nusižengimo bylose turi būti vertinamas klausimas ar padarytas administracinis nusižengimas negali būti vertinamas kaip viena tęstinė veika, o 2025 m. sausio 29 d. nutartimi Kauno apygardos teismas pripažino, kad V. V. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą ir paliko galioti Institucijos nutarimą. Taip pat Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra informacijos apie tai, jog Kauno apylinkės teismas būtų V. V. pripažinęs nepadarius jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų. Atsižvelgiant į tai, skundo argumentai, kad ankstesni Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo procesiniai sprendimai įrodo jo nekaltumą, atmestini kaip aiškiai nepagrįsti ir pasirinkta gynybos versija.
9. Taip pat aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais, kuriais keliamos abejonės dėl byloje pateiktos vaizdo įrašų medžiagos. Apygardos teismas, papildomai susipažinęs su Institucijos bylos medžiaga, nustatė, kad pranešėjas apie galimai padarytą administracinį nusižengimą į bylos medžiagą pateikė tris vaizdo įrašus: „IMG_3879“, „IMG_3880“ ir „IMG_3881“. Šiuose vaizdo įrašuose užfiksuota kaip V. V. sėdasi į transporto priemonės Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo sėdynę, užveda transporto priemonę ir atlieka su jos vairavimu susijusius veiksmus. Nesivadovauti vaizdo įrašais apygardos teismas neturi pagrindo. Taip pat pagrindo nesivadovauti pateiktais vaizdo įrašais nesudaro ir skundo argumentai. Atsižvelgiant į tai, skundo argumentai dėl vaizdo įrašų padirbimo atmestini kaip pasirinkta gynybos versija.
10. Atmestini ir skundo argumentai dėl advokato J. L. bei Kauno apylinkės teismo šališkumo. Pažymėtina tai, kad be savitų pamąstymų apie galimą jį atstovavusio advokato šališkumą, apeliantas į bylos nagrinėjimą nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie įrodytų, jog advokatas būtų šališkas Institucijos naudai ir sąmoningai būtų norėjęs pakenkti apeliantui. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantas, būdamas nepatenkintas jį atstovavusio advokato darbu, turi teisę proceso metu pasirinkti kitą advokatą. Kadangi byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie leistų spręsti apie galimą advokato šališkumą, su tuo susiję skundo argumentai atmestini kaip aiškiai nepagrįsti.
11. Nepagrįstais apygardos teismas laiko ir skundo argumentus, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nuo apelianto paslėpė tam tikrą bylos medžiagą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas savo skunde nenurodo, kurią konkrečiai bylos medžiagą nuo jo paslėpė Kauno apylinkės teismas, tik abstrakčiai nurodo, jog paslėpimo faktą patvirtina jo pateikta vaizdo medžiaga. Pirmiausia pažymėtina tai, kad vaizdo fiksavimo įrangos naudojimo teismuose gairių, patvirtintų Teisėjų tarybos 2017 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 13P-32-(7.1.2), IV skyriuje numatyta, kad asmuo, norintis naudoti vaizdo fiksavimo įrangą teismo specialiose patalpose, privalo gauti teismo pirmininko ar jo įgalioto asmens leidimą. Kaip nustatyta iš apelianto pateiktos vaizdo įrašo medžiagos, jis filmavo teismo darbuotojus ir teismo specialią patalpą neturėdamas tam išduoto Kauno apylinkės teismo pirmininko leidimo. Taip pat, kaip nustatyta iš pateiktos vaizdo įrašo medžiagos, apeliantas paslėptą bylos medžiaga laiko tai, kad administracinio nusižengimo bylos numeracija nesutampa su jam atsiųstų dokumentų numeracija. Tai apeliantui leido manyti, jog nuo jo gali būti slepiama bylos medžiaga. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto teikta vaizdo medžiaga buvo gauta pažeidžiant galiojančius teisės aktų reikalavimus, ir į tai, kad apelianto abejones apie galimą dokumentų nuo jo slėpimą nepatvirtina jokia rašytinė bylos medžiaga, apygardos teismas tokiu apelianto argumentus atmeta kaip aiškiai nepagrįstus ir pasirinkta gynybos versija.
12. Taip pat aukštesnysis teismas nesutinka su skundo argumentais, jog apeliantui nebuvo suteikta galimybė tinkamai apginti savo interesus. Kaip nustatyta iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta devynių posėdžių metu. 2024 m. kovo 8 d. posėdis buvo atidėtas ir neįvyko apelianto reikalavimu, siekiant užtikrinti Institucijos atstovo dalyvavimą, 2024 m. balandžio 19 d. posėdis taip pat buvo atidėtas ir neįvyko apelianto reikalavimu, leidžiant pasirinkti kitą jo interesus atstovaujantį atstovą, dėl tos pačios priežasties buvo atidėtas ir 2024 m. birželio 4 d. posėdis, 2024 m. rugpjūčio 5 d. posėdis buvo atidėtas ir neįvyko dėl apelianto nedarbingumo, 2024 m. rugsėjo 23 d. posėdis buvo atidėtas ir neįvyko apeliantui prašant suteikti galimybę parengti prašymą dėl bylų sujungimo, 2024 m. spalio 24 d. posėdis buvo atidėtas ir neįvyko proceso dalyviams neatvykus į teismo posėdį ir neišsprendus klausimo dėl bylų sujungimo. 2024 m. lapkričio 28 d. posėdis buvo atidėtas ir neįvyko dėl to, kad pats apeliantas neatvyko į posėdį. Dėl tos pačios priežasties buvo atidėtas ir 2024 m. gruodžio 10 d. posėdis. Kauno apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad apeliantas pakartotinai neatvyko į teismo posėdį, į tai, kad skundas buvo gautas 2024 metais ir dėl apelianto kaltės vilkinasi bylos nagrinėjimas, ir į tai, kad apie posėdį jam buvo tinkamai pranešta, 2025 m. sausio 20 d. protokoline nutartimi nusprendė bylą išnagrinėti iš esmės pareiškėjui nedalyvaujant. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas iš tiesų užsitęsė dėl apelianto kaltės jam nedalyvaujant 2024 m. lapkričio 28 d., 2024 m. gruodžio 10 d. ir 2025 m. sausio 20 d. posėdžiuose, neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neleido pareiškėjui tinkamai išsakyti savo nekaltumo argumentus. Įvertinus išdėstyta, šie skundo argumentai atmestini kaip pasirinkta gynybos versija.
13. Esant nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismas išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą iš esmės ir nustatęs, kad V. V. transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės ją vairuoti, pagrįstai atmetė jo skundą. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 3 d. nutartis paliekama galioti, o V. V. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 3 d. nutartį nepakeistą ir V. V. skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.