Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vilmantas Antanas Gaidelis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. M., gim. (duomenys neskelbtini) Trakų r., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 7 klasių išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1d.;

A. G., gim. (duomenys neskelbtini) Trakų r., Lietuvos Respublikos pilietis, 6 klasių išsilavinimo, nevedęs, mokosi Lentvario vidurinės mokyklos 7 klasėje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2007 08 01 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1d. (nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas), kaltinamas LR BK 129str. 1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. ir A. G. 2007 lapkričio 20d. apie 1 val. 30 min., būdami apsvaigę nuo alkoholio, turėdami tikslą atkeršyti M. L. už maisto produktų vagystę iš D. M., J. M. vairuojamu automobiliu atvažiavo į (duomenys neskelbtini) prie N. R. gyvenamojo namo, įsibrovė į gyvenamąją patalpą, užpuolė lovoje gulintį M. L. mušė jį rankomis, ištraukė už kojų iš lovos, dėl ko nukentėjusysis galva trenkėsi į grindis, ištempė į kiemą prie namo ir parbloškę ant žemės, spardė kojomis į galvą ir kitas kūno dalis, padarydami nukentėjusiajam kairės pusės X-XI šonkaulių lūžius, muštinę žaizdą kairėje momeninėje srityje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus veide su minkštųjų audinių patinimu, trauminį kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairės momeninės skilties ir didžiosios galvos smegenų jungties tarppusrutuliniame tarpe bei į šoninių skilvelių užpakalinius ragus, higromas virš kaktinių skilčių polių, - t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl galvos sužalojimų visumos išsivysčius komplikacijoms: galvos smegenų komai, abipusiam pūlingam plaučių uždegimui, progresuojančiam kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumui ir dėl to M. L. 2007m. gruodžio 25 d. ligoninėje mirus, jie tyčia jį nužudė.

Kaltinamasis J. M. dėl kaltinimo pagal BK 129str. 1d. kaltas neprisipažino. Parodė, kad nusikaltimo dieną apie 19 val. jam paskambino A. G. ir paprašė nuvežti jį ir jo draugą iki benzino kolonėlės nusipirkti degtinės. Nusipirkę vieną butelį degtinės ir du litrus alaus, nuvažiavo pas G. draugą, kur G. su draugu gėrė degtinę, o jis gėrė tik alų. Kai degtinė buvo išgerta, važiavo dar pirkti degtinės. Važiuojant jis gavo telefoninę žinutę, kad iš jo sesers pavogė maisto produktus, kuriuos jis prieš tai buvo atvežęs. Jis nusprendė važiuoti pas seserį į (duomenys neskelbtini) kaimą. G. su draugu pasakė, kad ir jie važiuos kartu su juo. Namuose pas seserį be jų buvo: sesuo, jos sugyventinis L. J., vėliau prisidėjo R. L.. Visi gėrė alkoholinius gėrimus. Jis gėrė nedaug, nes vairavo mašiną. Iš sesers sužinojo, kad maisto produktus pavogė M. L.. Jis ir G. nuvažiavo pas L. į namus. Įėję į namą, kur jis gyveno, išgėrė po du stikliukus degtinės. L. prisipažino pavogęs maistą ir atsiprašė. Tada jis pakvietė nuvažiuoti pas jo seserį ir susitaikyti. Sesuo pyko ant L. už vagystę. G. taip pat ėmė kabinėtis prie jo. Dėl to L. J. sudavė G. antausį, kad šis aprimtų. Netrukus po šio incidento L. išėjo namo. Jis nuėjo kartu su juo. Iš mašinos pasiėmė sidro butelį, kurį namuose pas L. išgėrė. Išgėręs du stikliukus, jis pasakė L., kad lauktų jo, nes maždaug po 30 minučių jis atvažiuos. Buvo apie 23-24 val. Jis grįžo į namus pas seserį, pasakė G., jo draugui V. ir R. L., kad važiuoja namo. L. pakeliui prie savo namų iš mašinos išlipo, o jis, G. ir V. atvažiavo prie namo, kur gyveno L.. Mašiną pastatė taip, kad žibintai šviestų į duris ir paliko jų neišjungęs. Pats priėjo prie durų ir pasibeldė. Duris atidarė L., nieko nesakęs smogė peiliu ir pataikė į petį. Tada jis kumščiu smogė L. taikydamas į galvą. Vienas smūgis pataikė L. į kaklą. Nuo jo smūgių L. pargriuvo ant žemės ir jis jam gulinčiam spyrė; pataikė į klubą. Po to nubėgo prie mašinos pažiūrėti, kur peiliu jam pataikė L.. Pamatė, kad jo striukė perpjauta. Grįždamas nuo mašinos prie namo, pamatė, kad A. G. spardo L. į viršutinę kūno dalį. Jis atitraukė G. nuo L. ir parvažiavo namo. V. buvo girtas ir per muštynes prie L. namo, miegojo jo mašinoje.

Kaltinamasis A. G. dėl kaltinimo pagal BK 129str. 1d. kaltas taip pat neprisipažino. Pareiškė, kad jis nesutinka su A. M. parodymais, nes šis jį apkalba. Nusikaltimo dieną jis M. iš viso neskambino. M. pats nekviestas atvažiavo pas jį į namus ir pasakė, kad gavo žinutę jog iš jo sesers pavogė maisto produktus. Tada dviese nuvažiavo į degalinę, čia sutiko V., su kuriuo čia pat ir susipažino. Anksčiau jo nepažinojo. V. buvo girtas. Jį pasiėmė kartu su savimi ir važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, kuris nuo jų yra maždaug 20 km atstume. Pas M. seserį susirinko R. L., M. sesuo, sesers sugyventinis. M. paklausė sesers, kas pavogė maisto produktus. Ši atsakė, kad M. L.. M. vienas nuėjo pas L. ir atsivedė jį pas seserį. Michailas prisipažino, kad pavogė produktus, sakė, kad už juos atidirbs. Begeriant jis (G.) susipyko su L. J. ir šis ranka sudavė jam į veidą. Tačiau jis prie L. nesikalbinėjo. Pas M. seserį išgėrė butelį alaus. T. M. su L. išėjo ir grįžo maždaug po 15 minučių. Sakė, kas su Michailu (L.) išgėrė sidro. Pas M. seserį visi gėrė degtinę. Jis gėrė alų, degtinės negėrė. M. išgėrė 1 stikliuką degtinės. M. pasakė, kad reikia važiuoti namo, o pakeliui – užsukti pas M. L.. Atvažiavus prie namo, jis su M. užėjo į vidų. Jis, M. ir L. atsisėdo už stalo. Čia L. peiliu sudavė M.. M. užlaužė M. ranką. Tada jis (G.) kumščiu sudavė L. į nugarą. Koja nespyrė. Po to išėjo į lauką, o M. ir L. liko viduje. Name dar buvo pagyvenusi moteris. Išėjęs į lauką nuėjo prie mašinos ir įsėdo į ją. Tada pamatė, kad M. ir M. mušasi lauke prie namo. Matė, kad M. pargriuvo ant žemės, o J. jį spardo. Kiek kartų ir į kurias vietas spardė L., nematė. Spardė maždaug 5-6 minutes. Po to parvažiavo į namus. V. buvo girtas ir visą laiką miegojo mašinoje.

Liudytoja T. R. parodė, kad nusikaltimo dieną ji, jos motina N. R. ir sugyventinis M. L. buvo namuose. Vakare, sutemus, pas juos atėjo M. ir išsivedė jos sugyventinį. Gal po 20 minučių sugyventinis grįžo. Sumuštas nebuvo. Nieko nepasakojo, pasakė, kad viską pasakys ryte. Ruošdamiesi miegoti, sugulė į lovas. Po 10-15 minučių išgirdo į kiemą įvažiuojančią mašiną. Sugyventinis kažką nujausdamas liepė jai pasislėpti. Ji palindo po lova, ant kurios gulėjo. Jos motina buvo pasislėpusi už užuolaidos. Sugyventinis gulėjo lovoje. Pirmiausia į vidų užėjo G., liepė sugyventiniui keltis, pasiimti ją ir važiuoti kartu su jais. M. tuo metu dar buvo lauke. L. pasakė, kad jis niekur nevažiuos, tada G. ėmė jį gulintį mušti. Kaip jį mušė, nematė, nes slėpėsi po lova. Paskui ištempė L. iš lovos, nutempė į lauką. Lauke L. spardė kojomis. Jį spardė ir M.. Spardančių veidų nematė, bet tikrai spardė ne vienas žmogus. Jokio peilio sugyventinis neturėjo. Ji gerai matė, kad jos sugyventinį spardo ne vienas. Spardančių veidų nematė, nes užstojo lovos apačia, tačiau gulintį sugyventinį ir jų spardančių žmonių kojas matė gerai, nes beveik tiesiai prieš atviras duris buvo pastatyta jų mašina, kurios žibintai apšvietė visą vaizdą. Buvo labai išsigandusi, todėl kai kurias detales galėjo nupasakoti neteisingai. Tačiau tvirtai gali pasakyti, kad L. spardė ne vienas žmogus.

Liudytoja N. R. patvirtino T. R. parodymus paaiškindama, kad nusikaltimo dieną, vėlai vakare, apie 24 valandą, kai ji jau gulėjo savo lovoje už užuolaidos, o jos dukra T. ir jos sugyventinis - lovoje kambaryje, išgirdo į kiemą įvažiuojantį automobilį. Į namą užėjo du, o gal ir daugiau žmonių. Tai suprato iš balsų. Pasižiūrėjusi per užuolaidos tarpą, pamatė kaip du ar trys žmonės M. L. už kojų ištempė iš lovos, taip, kad jo galva trenkėsi į grindis. M. nutempė į lauką ir netoli durų ėmė mušti.

Liudytoja I. A., T. R. sesuo, parodė, kad 2007m. lapkričio 20d. apie 2-3 val. nakties pas ją atbėgo jos sesuo T. R., prašė iškviesti greitąją pagalbą, nes buvo sumuštas jos sugyventinis. Tuo metu pas ją buvo ir D. M. ir sesuo jai priekaištavo, kad jos sugyventinį primušė jos brolis J. M..

Liudytojas V. C. patvirtino, kad nusikaltimo dieną jis namuose (duomenys neskelbtini) kaime kartu su A. G. gėrė degtinę. G. paskambino savo draugui J. M., kad šis nuvežtų juos į degalinę. Atvažiavęs M. nuvežė juos į degalinę, jie nusipirko butelį degtinės ir gėrė kartu su G.. Paskui važiavo į kažkokį kaimą. Jis girtas miegojo mašinoje ant sėdynės, apie muštynes nieko nežino. Kitą dieną buvo sutikęs A. G. ir jis sakė, kad jie davė kažkam į galvą. Suprato, kad G. su draugu tą naktį kažką primušė.

Liudytojai D. M., L. J. ir R. L. parodė, kad 2007m.lapkričio 20d. vėlai vakare gėrė namuose pas D. M.. Be jų čia buvo J. M., A. G. ir dar vienas nepažįstamas vyras, kuris buvo girčiausias. Pasak D. M. kartu su visais gėrė ir A. G.. Anot liudytojų J. ir L., M. ir G. neatrodė girti. Apie muštynes nieko nežino, nes jų nematė.

Liudytojas J. R. paaiškino, kad įvykio metu jo namuose nebuvo. Tuo metu jis buvo pas kaimyną ir žiūrėjo televizorių. Į namus grįžo apie 1 val. nakties. Prie įėjimo į namą ant žemės gulėjo M. L., jo sesers sugyventinis. Sesuo sakė, kad jį sumušė. Padėjo M. įnešti į vidų. Apie muštynes nieko nežino.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų ir liudytojų parodymų, nusikaltimas įrodytas ir objektyvia baudžiamosios bylos medžiaga, kuri sutampa su liudytojų parodymais ir juos patvirtina.

Teismo medicinos specialistas, tyręs nukentėjusiojo M. L. lavoną, nustatė, kad jis mirė nuo galvos sumušimo, trauminio kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairės momeninės skilties ir didžiosios galvos smegenų jungties, tappusrutuliniame tarpe bei į šoninių skilvelių užpakalinius ragus, higromos virš kaktinių skilčių polių. Sužalojimai komplikavosi galvos smegenų koma, abipusiu pūliniu plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu. Galvos sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. Atskirai kiekvieno sužalojimo vertinti negalima, nes tiriamojo mirtis įvyko nuo galvos sužalojimų visumos.

M. L. mirė ligoninėje 2007m. gruodžio 25d. 3 val. 20 min. (t. 1 b.l.43-49).

Įvykio vietos apžiūros metu konstatuota, kad T. R. name ((duomenys neskelbtini)) lovoje ant pagalvės rasta kraujo. Žolėje prie įėjimo į namą, taip pat rasta kraujo. Prie namo matosi automobilio padangų vėžės (t. 1 b.l.9-14).

Parodymų patikrinimo vietoje metu T. R., patvirtinusi, kad įvykio metu į jos namą įsibrovė keletas vyrų, kurie užpuolė jos sugyventinį, parodė kurioje vietoje ir kaip jis gulėjo lovoje, kur slėpėsi ji pati, kaip pagriebę už kojų ištempė jį į lauką ir partrenkę ant žemės, maždaug 5 metrų atstume nuo įėjimo, spardė kojomis į galvą (t. 1 b.l. 68-72).

Šių ikiteisminio tyrimo veiksmų ir ekspertinių tyrimų rezultatai patvirtina liudytojų parodymus, nurodžiusių smurto prieš M. L. aplinkybes.

Abu kaltinamieji neigė patys spardę L. į galvą, tačiau kiekvienas jų kategoriškai tvirtino, kad tai darė jo bendrininkas. Teismas, remdamasis liudytojų T. ir N. R. parodymais, nurodžiusių, kad M. L. į galvą spardė ne mažiau kaip du į jų namą įsibrovę asmenys, taip pat liudytojų I. A. parodymais, kad tuojau po įvykio pas ją atbėgusi jos sesuo pasakė, kad jos sugyventinį sumušė J. M. ir V. C. parodymais, teigusio, kad pats A. G. jam sakęs, kad L. sumušė ne jis vienas, nedvejodamas tvirtina, kad nukentėjusįjį kojomis spardė abu kaltinamieji ir kad jie, tikėdamiesi išvengti baudžiamosios atsakomybės už M. L. nužudymą, bando suversti kaltę vienas kitam. Teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindžia ne tik paminėtų liudytojų parodymais, bet ir kaltinamųjų parodymais, nurodžiusių vienas kito veiksmus darant nusikaltimą, nes jie sutampa su paminėtų liudytojų parodymais. Abu kaltinamieji tvirtino, kad M. L. juos puolė su peiliu. Teismas atmeta šią kaltinamųjų nurodytą aplinkybę, nes laiko ją melaginga. Kaltinamųjų parodymai šioje dalyje prieštaringi: J. M. parodė, kad jis buvo užpultas vos jam pabeldus į duris, net neužėjus į namo vidų. Tuo tarpu A. G. teigia, kad tai atsitiko tada, kai jis su Masalskiu užėjo į namą ir kartu su L. atsisėdo už stalo. Kaltinamųjų prieštaringai nurodytą aplinkybę kategoriškai paneigė liudytoja T. R..

Teismas atmeta kaltinamųjų parodymus apie jų užpuolimą ir tariamą gynimąsi nuo L. ir apkaltinamąjį nuosprendį grindžia liudytojų parodymais, nurodžiusių tikrąsias įvykio aplinkybes.

Analizuodamas liudytojų parodymus, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad liudytoja T. R. apklausose nurodė nevienodą įsibrovusių į jų namą asmenų skaičių. Apklausiama teisme liudytoja tvirtino, kas užpuolimo metu buvo labai išsigandusi, slėpėsi nuo užpuolikų po lova, o apie jų skaičių sprendžia iš girdėtų balsų. Teismas laiko, kad tokiomis aplinkybėmis liudytoja galėjo sąžiningai klysti (baimės akys didelės). Kita vertus, teismas, skirtingai nurodyto užpuolikų skaičiaus nelaiko esminiu momentu šios liudytojos parodymuose. Esminis dalykas, kurį liudytoja tvirtina kategoriškai, yra tai, kad į jos namą buvo įsibrovęs ne vienas asmuo, o jos sugyventinį mušė ir spardė daugiau negu vienas smurtininkas. Būtent šie jos parodymai yra esminiai ir būtent šiuos jos parodymus teismas laiko turinčiais įrodomąją vertę, laiko juos įrodymais ir grindžia jais apkaltinamąjį nuosprendį.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų J. M. ir A. G. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti vienodai: pagal BK 129str. 1d. Teismas sutinka su tokia kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija. Ištyrus byloje surinktus įrodymus, neginčijamai nustatyta, kad J. M., sužinojęs apie maisto produktų vagystę iš sesers, kad šią vagystę įvykdė M. L., kerštaudamas susidorojo su nukentėjusiuoju. Prie nusikaltimo, vadovaudamasis tomis pačiomis paskatomis, aktyviais veiksmais prisidėjo ir A. G..

Teisiamojo atsakomybė už pasekmes atsiranda nepriklausomai nuo to, kiek laiko praėjo nuo nukentėjusiajam padaryto kūno sužalojimo iki jo mirties. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis mirė praėjus mėnesiui ir penkioms dienoms po sužalojimo. Tačiau aukščiau nurodytos komplikacijos, dėl kurių įvyko mirtis, jam išsivystė ne atsitiktinai, o neišvengiamai; jas, nepaisant laiku suteiktos medicininės pagalbos, dėsningai sąlygojo teisiamųjų padaryti kūno sužalojimai. Todėl abiejų kaltinamųjų nusikalstami veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusiais padariniais – nukentėjusiojo mirtimi, o jų nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 str. 1d. Kvalifikuojančių kaltinamųjų nusikalstamus veiksmus aplinkybių nėra.

J. M. ir A. G. padarytas nusikaltimas neginčijamai įrodytas.

Kaltinamojo J. M. ir A. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimus jie padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Skiriant bausmę J. M., teismas atsižvelgia ir į tai, kad praeityje jis neteistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai, (172-179) tačiau jo padarytas nusikaltimas labai sunkus, todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatytina artima baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkiui.

Svarstant skirtinos bausmės klausimą A. G., atsižvelgiama į tai, kad jis gyvena asocialioje šeimoje, nors yra nepilnametis, tačiau praeityje teistas už vagystę. Nors teismas atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis teigiamų išvadų iš to nepadarė, nes, praėjus vos dviems su puse mėnesio, padarė labai sunkų nusikaltimą. Tai rodo, kad nors ir būdamas labai jauno amžiaus, kaltinamasis linkęs nusikalsti, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatytina viršijant sankcijos, taikomos nepilnamečiams asmenims, vidurkį.

Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa kaltiems asmenims pareiškė 3603,46 Lt civilinį ieškinį už nukentėjusiojo M. L. gydymą. Civilinys ieškinys pagrįstas buhalteriniais paskaičiavimais (t.1 b.l. 50-59), yra visiškai pagrįstas, todėl pilnai tenkintinas.

`Daiktiniai įrodymai nuosprendžiui įsiteisėjus: J. M. odinė striukė grąžintina savininkui.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. M. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 129str. 1d. laisvės atėmimu dvylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

BK 66 str. pagrindu į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo sulaikymo – 2007 11 28 iki 2008 05 29.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos – 2008 10 08.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti. Nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

A. G. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 129 str. 1d. laisvės atėmimu aštuoneriems metams bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

BK 66 str. pagrindu į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo sulaikymo – 2007 11 29 iki 2008 05 29.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti. Nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš nuteistojo J. M. ir civilinės atsakovės I. G. solidariai 3603,46 Lt (trys tūkstančiai šeši šimtai trys Lt 46 ct) Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Daiktinius įrodymus nuosprendžiui įsiteisėjus: odinę striukę grąžinti J. M..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per šį apygardos teismą.