Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja), Violetos Balčytienės ir Inos Kirkutienės,

dalyvaujant pareiškėjui D. J., jo atstovei advokatei Alinai Volynec, atsakovės atstovui Arūnui Abromavičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl rašto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė prašė skundą tenkinti, atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė jų pagrindu pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl NŽT 2018-12-17 rašto, kuriuo pareiškėjo prašymas paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad NŽT gavo 2018-01-19 raštą Nr. 3IN-67 (8.1 E) „Dėl D. B., P. I. V., A. A. ir D. J. kreipimosi nagrinėjimo“, kuriuo buvo persiųstas Lietuvos Respublikos Seimo nario A. Š. 2018-01-15 raštas „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų darbų vilkinimo bei šališkų sprendimų“ kartu su D. B., P. I. V., A. A. ir pareiškėjo 2018-01-15 kreipimusi „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų vilkinimo bei šališkų sprendimų“. NŽT gavo pareiškėjo 2018-01-19 skundą „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos Kupiškio skyriaus darbuotojų, nuomos sutarties vilkinimo, bei šališkų sprendimų“ ir 2018-03-17 pareiškimą „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos Kupiškio skyriaus darbuotojų, nuomos sutarties vilkinimo, bei šališkų sprendimų skundo nenagrinėjimo“. Kreipimuose, skunde ir pareiškime keliami klausimai dėl to paties žemės ploto, jo suteikimo laikinai naudotis kitam asmeniui, pareiškėjui ir kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ir kitų gretutinių žemės sklypų ribų teisingumu, valstybinės žemės sklypų suformavimu.

NŽT direktorius, siekdamas objektyviai išnagrinėti pareiškėjo ir kitų asmenų kreipimesi išdėstytas aplinkybes, 2018-03-13 įsakymu Nr. 1P-127-(1.3.) sudarė Komisiją, kuri išnagrinėjusi kreipimesi keliamus klausimus dėl žemės sklypų ribų teisingumo, valstybinės žemės sklypo suformavimo ir naudojimo teisėtumo, parengė 2018-05-10 išvadą Nr. lLS-76-(10.5.)

NŽT 2018-05-21 raštu Nr. lSS-993-(7.5.), remdamasi Komisijos išvadomis, pateikė pareiškėjui ir kitiems asmenims atsakymą, kuriame nurodė, kad pritaria Komisijos išvadoms. NŽT konstatavo, kad Skyriaus darbuotojai neatliko veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip atlikti tyčia, siekiant pateikti neteisingą informaciją, kadangi imtasi priemonių pašalinti nustatytus neatitikimus, be to sustabdytas galioti Įsakymas, kuriuo R. T. leista laikinai naudoti Ginčijamą plotą.

Atsakyme paaiškinta, kad Komisija pažymėjo, jog pagal Aprašo (redakcija, galiojusi iki 2017-03-14) 1 punktą, laikinai naudotis suteikiami neperduoti naudotis ir neišnuomoti valstybinės žemės plotai, nesuformuoti atskirais žemės sklypais, esantys kaimo gyvenamosiose vietovėse ir teritorijose, priskirtose miestams po 1995-06-01, kurie yra tinkami žemės ūkio veiklai vykdyti, t. y. Įsakymo priėmimo metu galiojusio Aprašo nuostatose, nebuvo nurodyta, kad laikinai naudotis gali būti suteikiami tik tie valstybinės žemės plotai, kurie yra priskirti laisvos žemės fondo žemės plotams. Atsižvelgiant į tai, Komisija padarė išvadą, kad Įsakymu suteikiant laikinai naudotis Ginčijamą plotą, kuris nebuvo priskirtas laisvos žemės fondo žemės plotams, tuo metu galiojusio Aprašo nuostatos nebuvo pažeistos. Todėl, remiantis aplinkybe, kad Ginčijamas plotas priskirtas laisvos žemės fondo žemės plotams, tik po to, kai jis buvo suteiktas laikinai naudotis R. T., nėra pagrindo Įsakymo pripažinti neteisėtu. Dėl R. T. teisės laikinai naudotis Ginčijamu plotu terminu, Komisija pažymėjo, kad R. T. teisė laikinai naudotis Ginčijamu plotu Skyriaus vedėjo įsakymu nebuvo nutraukta. NŽT, įvertinusi minėtas Komisijos išvadas, laikė, kad R. T. teisė laikinai naudotis Ginčijamu plotu 2017-12-31 nenutrūko ir šiuo metu taip pat nėra nutrūkusi. Paaiškino, kad pagal šiuo metu galiojančio Aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2018-03-15) 28.6 papunktį, suteikta teisė laikinai naudotis valstybinės žemės plotu nutraukiama NŽT teritorinio skyriaus vadovo įsakymu nepasibaigus NŽT teritorinio skyriaus vadovo įsakyme dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti nurodytam terminui, jeigu nustatoma, kad NŽT teritorinio skyriaus vadovo įsakymas dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti priimtas pažeidžiant Aprašo ar kitų teisės aktų nuostatas. Vertinant pareiškėjų nurodytus argumentus, aplinkybių dėl kurių galėtų būtų pripažinta, kad Įsakymas priimtas pažeidžiant Aprašo ar kitų teisės aktų nuostatas, nenustatė. Todėl nėra pagrindo nutraukti R. T. teisės laikinai naudotis Ginčijamu plotu, Aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2018-03-15) 28.6 papunktyje numatytu pagrindu.

NŽT 2018-06-15 gautas pareiškėjo skundas, kuriame, be kita ko, prašė atsiųsti individualų atsakymą į jo skundą ir pranešimą. NŽT 2018-06-20 gautas pareiškėjo skundas, kuriame nurodė, kad

atsakymas yra didelės apimties, be konkrečių išvadų. Informacija yra suformuota 5 atsakovams, ji yra abstrakti, nėra individualumo, nenurodytas tikslus problemos sprendimas, jos eiga ir kontrolė. Prie kolektyvinio pareiškimo dėl kadastrinių matavimų, buvo prijungtas individualus, nieko bendro neturintis skundas ir pareiškimas dėl valstybinės žemės nuomos. Pažymėjo, kad Regios žemėlapyje parodytos kadastrinės lauko ribos ir realybėje pamatuotas plotas nesutampa. Pridėjo 4 lapus žemėlapių kopijų. Paaiškino, kad Kupiškio NŽT sutinka, kad Regios žemėlapyje įneštos ribos yra netikslios, neatitinkančios realios tikrovės. Jie sutinka, kad pietryčių ribą galima tikslinti, tačiau kitų ribų atitinkančių realią padėtį, kurios parodytos pvz. geoportalas.lt ir kurių nustatymui be prieštaravimų pritaria gretimų sklypų savininkai, nepripažįsta, ir visokiais kitais linijų interpretavimais netvirtina projektų. Prašo paaiškinti pagal kokius duomenis atsirado kadastrinės ribos ir ar jos yra teisėtos ir nėra ginčitinos. Nurodo, kad 2018-03-27 atstovai vietoje, patikrinimo metu nustatė, kad žemės sklypų, tame tarpe ir jo (Nr. (duomenys neskelbtini)) faktiškai naudojamas ribas ir vietovėje žyminčius riboženklius ir jų koordinates. Palyginus jas, ribos atitinka faktiškai vietovėje naudojamas šių žemės sklypų ribas. Komisijai visų sklypų savininkai patvirtino kad sutinka su A. S. individualios įmonės parengtais žemės sklypų planais, vieni kitiems neturi jokių pretenzijų tačiau ir toliau neįtinka Kupiškio NŽT. Pareiškėjas prašė NŽT patikslinti, remiantis Komisijos išvadomis ir rekomendacijomis pateiktomis rašte lSS-993-(7.5.) 2018-05-21, faktine žemės sklypo padėtimi remiantis geoportal.lt žemėlapiais, nustatyti jo 21,84 ha. sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tikslius, individualius reikalavimus, patikslinimus, kad naujai pasirinktas jo matininkas galėtų paruošti projektą ir atlikti matavimus, bei ištaisyti Regios žemėlapyje parodytų kadastrinių lauko ribų žemėlapyje bei realybėje neatitikimą pagal faktinę situaciją. Jo, kaip teisėto savininko, kategoriškas reikalavimas, sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas negali būti mažesnis negu 21,84 ha. Jeigu matuojant sklypo plotas padidėtų, jis nedelsdamas išpirktų viršplotį iš Valstybės pagal rinkos kainą. Kadangi Komisijos išvadoje yra nurodytas eiliškumas, neatlikus savo sklypo matavimų, kitų sklypų savininkai negali patvirtinti savo projektų.

NŽT 2018-11-08 rašte Nr. lSS-2272-(7.5.) „Dėl skundų nagrinėjimo” pareiškėjui nurodė, jog „Atsakydami į Jūsų skunde keliamą klausimą, apie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plano, parengto atlikus minėto žemės sklypo preliminarius matavimus, nekomplektavimą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) archyvinėje byloje, paaiškiname, kad tokio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plano minėto žemės sklypo archyvinėje byloje nėra <..> žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas 1992-09-30 vietovėje paženklino, žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą surašė ir žemės sklypo lauko matavimų brėžinį (abrisą) parengė D. Z.. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas, atlikus kadastrinius matavimus žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates nustatant pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą, t. y. preliminarius matavimus, nebuvo parengtas”.

Pareiškėjas 2018-12-11 pareiškimu kreipėsi į NŽT ir prašė, atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo dokumentų, taip pat kartografinis pagrindas ir paženklinto sklypo ribos neatitinka, pakartotinai sudaryti komisiją vietoje, kuriai pavesti išnagrinėti išdėstytą situaciją ir, esant reikalui, inicijuoti nurodytų kadastrinių matavimų ekspertinį tyrimą. Paaiškino, kad UAB „Lukieva“ matininkė G. I., siekdama atlikti jo žemės sklypo kadastrinius matavimus, į ženklinimą pakvietė NŽT Kupiškio skyriaus atstovus. Iš jų gavo analogišką prieš tai minėtai informacijai atsakymą, kad matavimus ji turi atlikti pagal parengtą Išvadą. Išvadoje nurodyta, jog jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų byloje žemės sklypo planas nekomplektuojamas.

Matininkė, siekdama vykdyti NŽT Kupiškio skyriaus Išvadą, (braižė jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas, nurodytas Išvadoje, taip pat ji (braižė iš mano turimo žemės sklypo plano, kurį 2002-06-13 parengė Kupiškio žemėtvarkos skyrius ir kuriame yra šio skyriaus darbuotojo parašas) nustatytas ribas. Šio darbo rezultate matininkės parengtame brėžinyje paaiškėjo, kad yra labai dideli žemės sklypo ribų neatitikimai. Prie pareiškimo be kita ko pridėjo UAB ,,Lukieva“ pranešimą ir Situacijos brėžinį.

NŽT 2018-12-17 raštu Nr. 1SS-2542-(10.5.) informavo pareiškėją, jog keliami klausimai buvo išnagrinėti ir atsakymai pateikti NŽT 2018-05-21 raštu Nr. lSS-993-(7.5.) „Dėl skundo, pareiškimo ir kreipimosi nagrinėjimo“ ir 2018-11-08 raštu Nr. lSS-2272-(7.5) „Dėl skundų nagrinėjimo“. Nurodė, kad atsižvelgdama į tai, kad prašyme dėl jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų gretimų žemės sklypų ribų teisingumo bei valstybinės žemės sklypo suformavimo, nenurodė naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti NŽT priimtą sprendimą, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 14 straipsnio 5 dalies 4 ir 5 punktais, prašyme keliamus klausimus, susijusius su nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų gretimų žemės sklypų ribų teisingumu bei valstybinės žemės sklypo suformavimu, palieka nenagrinėtus.

Pareiškėjas nesutinka su atsakovės pozicija, teigia, kad pateikė naujus faktinius duomenis, t. y. Kupiškio žemėtvarkos skyriaus 2002-06-13 parengtą, jam priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) planą ir matininkės pagal Išvadą nustatytų ir braižytų žemės sklypo ribų neatitikimas, todėl jo pareiškimas turėjo būti nagrinėjamas.

Byloje sprendžiamas klausimas, ar atsakovė, vadovaudamasi VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatomis, pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2018-12-11 pareiškimą. Taigi, šioje byloje esminė nustatinėtina aplinkybė – ar pareiškėjo 2018 m. birželio 8 d. prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą pagrįstai laikytas kartotiniu prašymu VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto prasme.

VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas: jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

Asmenų aptarnavimo taisyklių 12 punkte nustatyta, kad prašymas, su kuriuo tas pats asmuo per vienus metus kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, kurį institucija jau išnagrinėjo ir pateikė atsakymą, arba jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu sprendimą yra priėmęs teismas, pakartotinai nenagrinėjamas, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Kai pakartotinis prašymas nenagrinėjamas, institucija per 5 darbo dienas nuo pakartotinio prašymo užregistravimo institucijoje praneša asmeniui nenagrinėjimo priežastis.

Aiškindamas VAĮ 14 straipsnio 5 dalies nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo subjekto finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, skirti įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti, turi būti naudojami efektyviai, racionaliai, todėl įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kada skundas gali būti nenagrinėjamas. Iš VAĮ 14 straipsnio 5 dalies normoje nustatyto teisinio reguliavimo matyti, kad viešojo administravimo subjektas asmens kartotinį skundą tuo pačiu klausimu gali nagrinėti tik tuo atveju, jei kartotiniame skunde yra nurodomos naujos aplinkybės (nauji faktiniai duomenys), o viešojo administravimo subjekto sprendimas nenagrinėti asmens kartotinio skundo gali būti skundžiamas teismui bendrąja įstatymų nustatyta tvarka (LVAT 2013-02-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-888/2013, 2016-02-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-305-492/2016).

Teismas, vertindamas, ar pagrįstai pareiškėjo kreipimasis nenagrinėtas remiantis VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, analizuoja, ar pakartotiniame kreipimesi pateikiami nauji faktiniai duomenys, papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu (LVAT 2012-01-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-37/2012). Sprendžiant dėl VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto taikymo pagrįstumo, turi būti kreipiamas dėmesys ne tik į tai, kokius prašymus asmuo suformulavo viešojo administravimo subjektui savo skunde, o analizuojamas visas skundo turinys, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar viešojo administravimo subjektui pateiktame naujame skunde tuo pačiu klausimu yra nurodyta naujų faktinių duomenų, kurios nebuvo nurodytos ankstesniame skunde (LVAT 2012-07-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-392/2012).

Teismas, išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, išanalizavęs skundų, pareiškimų ir atsakymų į juos turinį, daro išvadą, kad NŽT 2018-12-17 atsakyme padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo 2018-12-11 pareiškimas nustatyti teisingas žemės sklypų ribas ir suformuoti valstybinės žemės sklypą yra laikytinas kartotiniu prašymu, be jokio pagrindo nurodydama, kad prašyme keliami klausimai, susiję su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir kitų gretimų žemės sklypų ribų teisingumu bei valstybinės žemės sklypo suformavimu buvo išnagrinėti ir atsakymai pateikti NŽT 2018-05-21 raštu Nr. lS8-993-(7.5.) „Dėl skundo, pareiškimo ir kreipimosi nagrinėjimo“ ir 2018-11-08 raštu Nr. lSS-2272-(7.5) „Dėl skundų nagrinėjimo“.

Minėta, kad NŽT nenagrinėjo pareiškėjo 2018-12-11 pareiškimo dėl to, kad jame nėra nurodyti nauji faktiniai duomenys, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumą ar ginčyti NŽT priimtą sprendimą. Šis motyvas nurodytas kaip atsisakymo atlikti pakartotinį vertinimą pagrindas, akcentuota, kad aplinkybės, nustatytos NŽT 2018-05-21 rašte Nr. lS8-993-(7.5.) ir 2018-11-08 rašte Nr. lSS-2272-(7.5), tebėra nepakitusios. Pareiškėjas su 2018-12-11 pareiškimu pateikė UAB ,,Lukieva“ matininkės 2018-11-29 pranešimą, kuriame konstatuota, kad nustatytų ir įbraižytų pareiškėjo žemės sklypo ribų labai didelis neatitikimas. Pareiškėjas taip pat pateikė situacijos brėžinį, kuriame įbraižyti Žemės sklypo ribų akivaizdūs neatitikimai. Minėti dokumentai anksčiau NŽT nebuvo teikti, todėl teismas vertina, kad pareiškėjas pateikė naujus rašytinius įrodymus, t. y. pareiškėjas pateikė NŽT naujus faktinius duomenis. Teismas daro išvadą, kad NŽT nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pateikta naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio sprendimo pagrįstumu, nes minėti duomenys buvo pateikti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad NŽT, priimdama ginčijamą raštą, netinkamai vertino pareiškėjo pareiškimo turinį ir su juo pateiktus dokumentus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas ir NŽT įpareigotina D. J. 2018-12-11 pareiškimą išnagrinėti iš esmės (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 2 p.).

Pareiškėjas prašo priteisti jo naudai patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Pagal šio straipsnio 6 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Nustatyta, kad pareiškėjas D. J. 2018-12-05 ir 2018-12-27 sudarė atstovavimo sutartis su advokate Alina Volynec.

Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Teisinių paslaugų teikimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 935,70 Eur (2018 m. III ketvirtis).

Detalizuotoje ataskaitoje nurodyta, kad pareiškėjas už teisines paslaugas sumokėjo 1 300 Eur. Šias išlaidas grindė 2019-02-14 pinigų priėmimo kvitais Serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini), Serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini), LAT Nr. (duomenys neskelbtini), Serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini).

Detalizuotoje ataskaitoje nurodyta, kad pareiškėjas už dokumentų analizę ir prašymo NŽT parengimą sumokėjo 300 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.1 punktą už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme koeficientas yra 0,3. Atsižvelgiant į 2018-12-11 pareiškimo turinį, yra pakankamai pagrindo teigti, kad šis pareiškimas nėra susijęs su ginčo sprendimu ne teisme, todėl prašoma suma nepriteistina.

Nustatant priteisiamo užmokesčio dydį už skundo surašymą, taikytinas Rekomendacijų 8.2 p., pagal kurį už skundo surašymą maksimalus užmokesčio dydis yra 2.5 (2,5 x 395,70 Eur = 2 339,25 Eur). Detalizuotoje ataskaitoje nurodyta, kad už dokumentų analizę ir skundo parengimą sumokėta 500 Eur ir tai neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.2 p. nustatyto užmokesčio dydžio, todėl ši suma pareiškėjui priteistina.

Rekomendacijų 8.16 p. nustatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas reikalavimas prašymas maksimalus užmokesčio dydis yra 0,4 (0,4 x 935,70 Eur = 374,28 Eur). Detalizuotoje ataskaitoje nurodyta, kad už atskirojo skundo parengimą LVAT dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019-01-16 nutarties panaikinimo iš dalies ir prašymo išreikalauti dokumentus parengimą sumokėta 400 Eur. Pareiškėjas detalizuotoje ataskaitoje neišskyrė kokią sumą sumokėjo už atskirojo skundo parengimą, o kokią už prašymo išreikalauti dokumentus parengimą. Įvertinęs prašymo turinį, teismas pripažįsta būtinomis, sąžiningomis ir protingomis prašymo išreikalauti dokumentus išlaidomis 150 Eur, kurios pareiškėjui priteistinos.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, bylinėjimosi išlaidos gali būti paskirstytos tik to teismo ir toje byloje, kurioje jos atsirado, todėl prašymas dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, paduodamas pirmosios instancijos teismui ir jame nagrinėjamas, atitinkamai prašymas dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme (žr. pvz., LVAT 2012-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012, 2010-07-02 nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-421/2010). Todėl pareiškėjo prašymas dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nagrinėtas LVAT.

Byloje pateiktas įmokos mokėjimo kvitas patvirtina, kad pareiškėjas yra sumokėjęs 22,50 Eur žyminį mokestį, taigi įgijo teisę gauti iš atsakovės šių išlaidų atlyginimą.

Detalizuotoje ataskaitoje nurodyta viena iš atsakovui suteiktų paslaugų – techninis darbas sumokant žyminį mokesti ir banko išlaidos ir techniniai darbai (2,73 Eur). Nors šios paslaugos ir buvo suteiktos advokatės, tačiau tai nėra išlaidos, patirtos už advokatė atsakovui suteiktą teisinę pagalbą, todėl šios patirtos išlaidos atsakovui nepriteistinos.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 300 Eur išlaidas patirtas už UAB ,,Lukieva“ jam teiktas konsultacijas, susijusias su Žemės sklypo kadastriniais matavimais. ABTĮ nuostatos nenustato pareiškėjo prašomų išlaidų atlyginimo, todėl prašoma suma nepriteistina.

Tokiu būdu priteisiama suma pareiškėjo išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, atlyginti sudaro 672,50 Eur.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. J. skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018-12-17 raštą Nr. 1SS-2542-(10.5).

Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos D. J. 2018-12-11 pareiškimą išnagrinėti iš esmės.

Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 672,50 Eur D. J. naudai teismo išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.