Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. Š. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0117/20/01340, suinteresuoti asmenys – antstolis Darius Jonaitis, E. Š., M. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis 2022 m. vasario 23 d. patvarkymu Nr. S-22-117-6722 atsisakė tenkinti skundą. Patvarkyme antstolis nurodė, kad 2020 m. gruodžio 28 d. antstolio kontoroje gautas vykdomasis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 537,50 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš E. Š., M. K. naudai bei priverstinio D. Š. iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų adresu (duomenys neskelbtini). Buvo užvestos dvi vykdomosios bylos Nr. 0117/20/01340 ir 0117/20/01341 bei išsiųsti raginimai skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 657 straipsnyje nustatyta tvarka. Skola iki šiol nesumokėta. Atlikus vykdymo veiksmus nustatyta, kad E. Š. asmeninio kilnojamojo turto neturi, pajamų negauna, lėšų sąskaitose neturi. 2021 m. kovo 9 d. buvo aprašytas skolininkų namuose iškeldinimo metu buvęs kilnojamasis turtas, kuris buvo perduotas saugoti ir yra saugomas išieškotojo M. K.. Teisėtų dokumentų, kam priklauso šis turtas antstoliui nepateikta. Vykdymo eigoje nustatyta, kad D. Š. dirba ir gauna atlyginimą, todėl 2022 n. vasario 11 d. patvarkymu Nr. S-22-5549 buvo sustabdytas D. Š. atlyginimas, tačiau ne visas, o tik ½ dalis, kadangi preziumuojama, kad sutuoktinių turtas bus dalinamas lygiomis dalimis bei, kol turtas bus atidalintas, asmuo neliktų be pragyvenimo šaltinio Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Antstolis nurodė, kad iki šiol nėra gautas D. Š. prašymas susipažinti su vykdomąja byla, jokių kliūčių susipažinti nėra. Buvo sustabdytas ½ dalies atlyginimo išmokėjimas (ne visas atlyginimas).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjos skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus CPK 510 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Nustatyta, kad antstolis Darius Jonaitis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0117/20/01340 pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų, vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimą, kuriuo teismas nusprendė priteisti iš E. Š. 537,50 Eur bylinėjimosi išlaidas M. K. naudai.

2022 m. vasario 11 d. antstolis priėmė patikslintą 2022 m. vasario 10 d. patvarkymą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu sudarymo Nr. S-22-117-5599, kuriuo nustatė, kad D. Š. dirba nuo 2017 m. spalio 21 d., jos darbo užmokestis už paskutinius tris mėnesius yra apie 1 000,00 Eur, skolininkas E. Š. nedirba, kad vykdomojoje byloje skola 537,50 Eur bei vykdymo išlaidos nėra sumokėtos per 6 mėnesius, sąskaitos areštuotos, iš sąskaitų piniginių lėšų nėra gauta, kilnojamojo/nekilnojamojo turto iš kurio galima būtų išieškoti skolą nėra. Skolininkas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su D. Š.. Į antstolio kontorą skolininkas nesikreipė, iš jo jokių prašymų negauta.

Taip pat, 2022 m. vasario 11 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl sutuoktinio atlyginimo sustabdymo Nr. S-22-117-5549, kuriuo sustabdė ½ dalies D. Š. darbo užmokesčio išmokėjimą iki atskiro antstolio pranešimo.

2022 m. vasario 11 d. antstolis sudarė patikslintą 2022 m. vasario 10 d. turto aprašą Nr. K076772 (toliau – Aprašas), kuriame nurodė, jog sustabdoma D. Š., dirbančios (duomenys neskelbtini), ½ dalis darbo užmokesčio (daikto vertė pinigais – 714,76 Eur).

Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeisdami kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (žr. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalis); neviršyti suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis).

Pareiškėja nesutinka su antstolio patvarkymais, kuriais buvo areštuotas pareiškėjos darbo užmokestis. Pareiškėja teigia, kad su patvarkyme nurodyta vykdomąja byla nėra susipažinusi, nežino jos turinio, neturi galimybės jos peržiūrėti el. sistemoje. Nematant nei vykdomojo rašto, nesusipažinus su vykdomąja byla, nemato pagrindo tikėti nurodyta skolos suma. Šiuo patvarkymu nurodyta, kad yra areštuojamas visas darbo užmokestis, tačiau nenurodomas joks pagrindas.

Pagal CPK 664 straipsnio 1–5 dalis: 1) pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai; 2) antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto; 3) trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse; 4) ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis; 5) penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Duomenų apie skolininko E. Š. galiojančias vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis su sutuoktine D. Š. Vedybų sutarčių registre nebuvo. Kitų duomenų, jog skolininko turtas, esantis jungtinėje nuosavybėje su pareiškėja D. Š., būtų pasidalytas, būtų nustatytos pareiškėjai ir skolininkui priklausančios turto dalys, byloje taip pat nebuvo.

Kaip jau minėta, pareiškėja skunde nurodo, kad laikosi nuomonės, jog jos asmeninis turtas (darbo užmokestis) areštuotas nepagrįstai. Teigia, kad antstolis nenurodė jokio pagrindo areštuoti visą darbo užmokestį, todėl patvarkymai yra nepagrįsti, neteisėti, naikintini.

Nors įstatymas (CPK 667 straipsnio 1 dalis) formaliai numato teisę antstoliui areštuoti skolininko sutuoktinio turtą, bet kuriuo atveju antstolis, prieš atlikdamas tam tikrus veiksmus, privalo įvertinti tokių veiksmų įtaką visų vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, antstolis skundžiamu 2022 m. vasario 11 d. patvarkymu dėl sutuoktinio atlyginimo sustabdymo Nr. S-22-117-5549 areštavo ½ dalį skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio, t. y. sustabdė ½ dalies darbo užmokesčio mokėjimą iki atskiro patvarkymo, tačiau patikslintu 2022 m. vasario 10 d. turto aprašu Nr. K076772, neteisingai apskaičiavo daikto vertę pinigais – 714,76 Eur. Kaip matyti, iš vykdomojoje byloje esančių Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro asmens duomenų, D. Š. vidutinis darbo užmokestis, įskaitant ligos išmokas, spalio – gruodžio mėn. laikotarpiu sudarė 1 048,70 Eur. Taigi pusė vidutinių D. Š. pajamų (darbo užmokesčio ir ligos išmokų), trijų mėnesių laikotarpyje, sudarytų 524,35 Eur ir būtent šioje sumoje antstolis galėjo areštuoti skolininko sutuoktinės darbo užmokestį.

Teismo manymu, toks darbo užmokesčio mokėjimo sustabdymas, kuomet turto aprašu buvo nustatyta didesnė nei ½ atlyginimo dalis, iki tol, kol nėra nustatyta skolininko dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negali būti laikomas teisėtu, pagrįstu ir atitinkančiu vykdymo proceso tikslus bei bendruosius teisės principus. Be to, net išieškojimą reglamentuojančios CPK normos neleidžia iš skolininko išieškoti daugiau, nei numatyta įstatyme, o šiuo atveju antstolis nustatė neteisingą ½ darbo užmokesčio dalį, taip pažeisdamas jos konstitucinę teisę gauti atlyginimą už atliktą darbą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str.), o taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.). Pažymėtina, jog iš esmės, antstolis nustatęs, kad skolininkas neturi pajamų, nekilnojamojo turto, lėšų sąskaitose neturi, turi teisę areštuoti pusę sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio, kadangi tai yra bendroji jungtinė nuosavybė (CPK 667 straipsnis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), tačiau toks areštas neturi būti ribojantis kitų proceso dalyvių interesų. Taigi šiuo atveju, nors patvarkymo rezoliucinėje dalyje teisingai ir pagrįstai nurodoma, jog sustabdomas ½ dalies darbo užmokesčio dalies mokėjimas, tačiau esant neatitikimams, patvarkymą lydinčiame dokumente – patikslintame turto apraše, kuriame nurodyta neteisinga daikto vertė (pinigais), t. y. skolininko sutuoktinės gaunama darbo užmokesčio areštuotina dalis, susidaro teisinė situacija, kuomet galimai neteisingai interpretuojant dokumentus, būtų pažeidžiamos skolininko sutuoktinės teisės.

Atsižvelgiant į tai, naikintinas 2022 m. vasario 11 d. antstolio patvarkymas dėl sutuoktinio atlyginimo sustabdymo Nr. S-22-117-5549, kartu su 2022 m. vasario 10 d. K076772 patikslintu turto aprašu, kuriame nurodyta neteisinga skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalis. Pažymėtina, jog nustačius teisingą areštuotino turto sumą, ir pašalinus procedūrinius neatitikimus, antstolis turi teisę iš naujo areštuoti skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalį, jei skolininkas neturi asmeninio turto.

Atsižvelgiant į tai, jog panaikinus 2022 m. vasario 11 d. antstolio patvarkymą dėl sutuoktinio atlyginimo sustabdymo Nr. S-22-117-5549, naikintinas ir patikslintas 2022 m. vasario 10 d. patvarkymas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu Nr. S-22-117-5599.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos skundą tenkinti.

Panaikinti 2022 m. vasario 11 d. patikslintą 2022 m. vasario 10 d. patvarkymą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu sudarymo Nr. S-22-117-5599 ir 2022 m. vasario 11 d. patvarkymą dėl sutuoktinio atlyginimo sustabdymo Nr. S-22-117-5549.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0117/20/01340, grąžinti antstoliui Dariui Jonaičiui.

Nutartis gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.