- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-16
- Bylos Nr.
- A2-160-153/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Leonas Jachimavičius, Aušra Baubienė
- Pareiškėjas
- O. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno apskrities viršininko administracijai
procesinio dokumento kategorijos: 122.1., 122.3, 122.5, 124.3.
NUTARTIS
2010 m. kovo 16 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, Prienų rajono apylinkės prokuratūros prokurorei A. R., pareiškėjai O. L., jos atstovėms V. Š., advokatei E. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. L. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-487-34/2006 pagal pareiškėjos O. L. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros generalinis prokuroras, siekdamas apginti viešąjį interesą, prašė atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu Prienų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-487-34/2006 pagal pareiškėjos O. L. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo. Prašė pakartotinai išnagrinėjus bylą panaikinti Kauno apygardos teismo 2007-03-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 5 ha žemės Prienų rajone, Birštono savivaldybėje, Škėvonių kaime, bei patenkinti pareiškėjos prašymą dėl termino nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams paduoti atnaujinimo.
Nurodė, kad Generalinė prokuratūra 2009-02-11 raštu Nr. 17.2-2757 kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą, prašydama pateikti informaciją apie J. M. ir jo tėvo V. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę Škėvonių kaime, Birštono savivaldybėje. Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2009-02-27 raštu Nr. R4-452 kartu su kitais dokumentais pateikė Alytaus apskrities Jiezno valsčiaus Alytaus miškų urėdijos „Palengvintomis sąlygomis medžiui duoti“ 1924-10-11, 1925-12-31 žinių lapų ištraukas, kuriose 1924-10-11 žinių lapo nuoraše Nr. 57 įrašytas J. M., gyvenęs Jiezno valsčiaus Škėvonių kaime, turėjęs 7 ha žemės, 2 arklius, 2 karves ir kt. 1925-12-31 žinių lape Nr. 36 įrašyta, kad V. M., gyvenęs Jiezno valsčiaus, Škėvonių km, turėjo 10 ha žemės, 2 arklius, 4 karves. J. M. nuosavybės teise turėjo 7 ha savo ir 10 ha iš tėvo V. M. paveldėtos žemės. 2009-03-09 prokuratūroje gauti dokumentai patvirtina, kad V. M. valdė 10 ha, o J. M. – 7 ha žemės. Šios aplinkybės yra esminės, nes jos patvirtina, kad iš viso M. turėjo 17 ha. Iš archyvo gauti dokumentai yra pagrindas atnaujinti procesą. Civilinės bylos nagrinėjimo metu Prienų rajono apylinkės teisme ir Kauno apygardos teismui priimant 2007-03-14 sprendimą, kuriuo O. L. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino dokumentams pateikti atnaujinimo buvo atmestas, šios aplinkybės nebuvo žinomos. Nuo Kauno apygardos teismo 2007-03-14 sprendimo įsiteisėjimo nėra praėję penkeri metai (CPK 368 str. 2 d.), todėl nėra praleistas CPK 368 str. numatytas terminas. Nurodė, kad pareiškėjai O. L. nuosavybės teisės į J. M. priklausiusios 12 ha žemės atkurtos 2002 m. Iki galo subjektinės teisės pareiškėjai įgyvendinti nepavyko, todėl jai turi būti atnaujintas terminas nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams paduoti. Pareiškėja ligota, jai nustatytas neįgalumas (visiška negalia), dėl blogos sveikatos būklės ji negalėjo tinkamai įgyvendinti savo interesų, negalėjo surinkti visos informacijos.
Šalies argumentai
Pareiškėja O. L. prašė patenkinti generalinio prokuroro prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-487-34/2006 ir, pakartotinai išnagrinėjus bylą, panaikinti Kauno apygardos teismo 2007-03-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 5 ha žemės Prienų rajone, Birštono savivaldybėje, Škėvonių kaime, bei patenkinti pareiškėjos prašymą dėl termino nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams paduoti atnaujinimo. Nurodė, kad pagrindinės terminų praleidimo priežastys yra ne tik pareiškėjos senyvas amžius, bet ir nuolatinis valstybės institucijų spaudimas, žemės perleidimas pašaliniams asmenims bei patiems Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus valstybės tarnautojams, kurie vilkino žemės grąžinimą. Pareiškėjai nustatytas visiškas neįgalumas, pripažinta lėtinė smegenų išemija, Parkinsono liga. Šios priežastys galėtų būti vertinamos kaip svarbios ir objektyvios priežastys terminą dokumentams pateikti atnaujinti. Mano, kad teismas, nagrinėjęs bylą, nerinko bylai teisingai išspręsti būtinų duomenų ir nevisapusiškai ištyrė įrodymus.
Kauno apskrities viršininko administracija nesutiko su prašymu dėl proceso atnaujinimo, prašė jį atmesti. Nurodė, kad Prienų rajono apylinkės teismas 1995 m. lapkričio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-599/1995 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. L. tėvas J. M. asmeninės nuosavybės teise, paveldėjimo teisės pagrindu Prienų r., Birštono sen., Škėvonių k., valdė 12 ha žemės. Kauno apskrities viršininkas 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 02-07-6890 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Prienų t. ir Birštono sav.)“ ir sprendimu Nr. 69-13635 atkūrė O. L. nuosavybės teises į jai tenkančius 8 ha žemės, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su A. B. turtinių teisių perėmėjais 12 ha žemės. 2006 m. gruodžio 7 d. Prienų rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-487-34/2006 patenkino pareiškėjos O. L. prašymą ir atnaujino įstatymo nustatytą teraminą pateikti nuosavybės teises įrodančius dokumentus bei nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 5 ha žemės Birštono sav., Škėvonių k., 2007 m. kovo 14 d. Kauno apygardos teismo sprendimu buvo patenkintas Kauno apskrities viršininko apeliacinis skundas ir panaikintas 2006 m. gruodžio 7 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimas. Kauno apygardos teismo sprendime pažymėjo, kad iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos matyti, jog 1991 m. prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo O. L. prašo gražinti 14 ha tėvo turėtos žemės, 1994 m. teigia apie turėtus 10 ha žemės, 1995 m. pareiškime Prienų rajono apylinkės teismui nurodo žemės buvus 12 ha, o 1999 m. teigia jos buvus 17 ha. Nors pareiškėjos atstovai šiuos teiginius pateikia kaip prašomo pripažinti nustatytu fakto įrodymus, nustatyto fakto jie nepagrindžia. Esant įsiteisėjusiam 1995 m. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimui laikytina, jog M. turėjo ne 10 ha, o 12 ha žemės, tačiau, egzistuojant anksčiau išdėstytoms aplinkybėms, net ir ankstesniu sprendimu nustatytas didesnis žemės kiekis, nei minimas dokumentuose, neįrodo dar 5 ha žemės buvimo. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašyme nurodytos priežastys negali būti pripažįstamos svarbiomis, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą. Pareiškėja O. L. turėjo realią galimybę domėtis, kreiptis į archyvus ir sužinoti apie visą savo tėvo J. M. žemę bei teisės aktų nustatytais terminais pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjai I invalidumo grupė buvo pripažinta 2002 m. liepos 23 d. Pareiškėjai byloje atstovavo jos duktė V. Š. bei advokatas. Pareiškėjos liga negali būti pripažįstama svarbia priežastimi sprendžiant termino atnaujinimo klausimą.
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 20 d. nutartimi prašymą atnaujinti procesą atmetė, atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-487-34/2006.
Teismas nurodė, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo dokumentai, o būtent 1924 m. spalio 11 d. Palengvintomis sąlygomis medžiui duoti lapas ir 1925 m. gruodžio 31 d. Palengvintomis sąlygomis medžiui duoti lapas Nr. 5, kuriuose teigiama, kad V. M. valdė 10 ha žemės sklypą, o J. M. 7 ha žemės sklypą, gauti pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2009 m. vasario 11 d. užklausimą, nėra įvardyti nuosavybės teises reglamentuojančiuose teisės aktuose, t. y. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 str. bei šį įstatymą detalizuojančiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 12 punkte, minėti dokumentai yra ekspertuotini. Neįrodantys nuosavybės teisių dokumentai negali būti traktuojami kaip nauja esminė bylos aplinkybė, kuri galėtų būti laikoma pakankamu teisiniu pagrindu atnaujinti procesą Prienų rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-487-34/2006. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 13 p. nustatyta, kad jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą. Byloje esantis 1938 m. nubraižytas Alytaus apskrities Birštono valsčiaus 1926 m. išskirstymo Škėvonių kaimo sklypo Nr. 7 savininko M. V. įpėdinių su valstybe (Dzūkų miškų urėdija) žemės įsiterpimų panaikinimo planas yra patvirtintas žemės tvarkymo departamente. Šis planas yra vėliausias, patvirtintas nuosavybės teises įrodantis dokumentas, todėl 1924 m. spalio 11 d. Palengvintomis sąlygomis medžiui duoti lapas ir 1925 m. gruodžio 31 d. Palengvintomis sąlygomis medžiui duoti lapas Nr. 5 negali būti laikomas nuosavybės teises įrodančiu dokumentu, ir remiantis juo negalima nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė dar 5 ha žemės, esančios Birštono sen., Škėvonių k. Teismas pažymėjo, kad Prienų rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje byloje Nr. 2-235-805/2009 pagal pareiškėjos O. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Birštono savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Nemuno kilpų regioniniam parkui, Kauno apskrities viršininko administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio sodybos fakto nustatymo prie pareiškėjos pareiškimo, pateikto teismui 2006-10-04, yra pridėta 2005-12-14 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma Nr. R4-5024, kurioje nurodyti identiški duomenys dėl proceso atnaujino naujai pateiktiems duomenims, todėl teiginys, kad minėti duomenys nebuvo žinomi, yra nepagrįstas ir atmestinas.
Pasisakydamas dėl termino dokumentams pateikti atnaujinimo, teismas nurodė, kad pareiškėja turėjo realią galimybę domėtis, kreiptis į archyvus ir sužinoti apie visą savo tėvo J. M. žemę bei per teisės aktų nustatytą terminą pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, nes 1995 m. kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Iš invalidumo pažymėjimo VMSE-1 Nr. 857200 kopijos matyti, kad pareiškėjai I invalidumo grupė buvo pripažinta 2002 m. liepos 23 d. Civilinėje byloje Nr. 2-487-34/2006 pareiškėjai atstovavo jos dukra V. Š. bei advokatas M. G., o civilinėje byloje Nr. 2-235-805/2009 pagal pareiškėjos O. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai, Birštono savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Nemuno kilpų regioniniam parkui dėl juridinio fakto nustatymo pareiškėjai atstovavo jos dukra V. Š. ir advokatė E. B., todėl nėra nepagrįstas argumentas, kad pareiškėja dėl nuolatinės ligos ir prastos sveikatos būklės neturėjo objektyvios galimybės tinkamai rūpintis savo teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimu nuosavybės teisių atkūrimo procese ir laiku pateikti visų dokumentų. Teismas konstatavo, kad remiantis šiomis aplinkybėmis, prašymas atnaujinti procesą turi būti atmestas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja O. L. prašė teismo nutartį panaikinti ir išspręsti Generalinės prokuratūros prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.2-487-34/2006 dėl juridinės reikšmės turinčio fakto nustatymo ir termino dokumentams paduoti. Pareiškėja nesutiko su teismo nutartimi dėl šių motyvų:
1) teismas nevertino aplinkybės, kad duomenis iš archyvo apie M. J., s. V., ir M. V., s. M., turėtą žemę ir visus žemės nuosavybės dokumentus Prienų žemėtvarka turėjo, tačiau nuslėpė. 1926 m. žemės išskirstymo viensėdžiais planas, 1907 m. planas ir eksplikacija slavų kalba, kuriuos į bylą pristatė KAVA atstovė;
2) teismas nevertino, kad Prienų rajono žemėtvarka nepagrįstai atsisakė sugrąžinti senelio V. M. 5 ha žemės, nors 1938 m. plane buvo įvardyta, kad žemė atitenka paveldėtojams. Tik 2005 m., pakartotinai išsireikalavus iš archyvo dokumentus, gautas įrodymas, kad V. M. 1938 m. žemės keitimo plane savo įpėdiniu yra įvardijęs J. M., todėl buvo kreiptasi į Administracinį teismą dėl termino dokumentams pateikti atnaujinimo bei gautas leidimas ekspertuoti 1938 m. archyvinį dokumentą, įrodantį buvusio savininko V. M. įpėdinio J. M. (pareiškėjos tėvo) 5 ha žemės sklypo ribas ir visos turėtos 17 ha;
Žemesnės instancijos teismas
3) Prienų rajono apylinkės teismas 2006-12-07 sprendimu nustatė juridinės reikšmės turintį faktą dėl 5 ha žemės įvardintos „pievelės“, kurios yra nurodytos su konkrečiu žemės kiekiu 14,36 ha 1907 metų žemės plane, kurį turėjo ir nuslėpė Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyrius. Tuo pačiu sprendimu teismas atnaujino terminą dokumentams pateikti. Kauno apygardos teismas 2007-03-14 sprendimu panaikino 2006-12-07 Prienų rajono apylinkės teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – atmetė pareiškimą dėl juridinės reikšmės turinčio fakto nustatymo ir termino dokumentams pateikti atnaujinimo. Kauno apygardos teismas konstatavo, jog prašymas pripažinti nustatytu 5 ha žemės valdymo nuosavybės teise faktą yra nepagrįstas, ir neįrodžius, jog J. M. turėjo 17 ha žemės, negali pateisinti tai įrodančių dokumentų pateikimo termino praleidimo. Kauno apygardos teismas nevertino Prienų rajono apylinkės teismo prijungto 1907 m. plano, kuris turėtų esminės reikšmės bylai. Kaip paaiškėjo, šio plano nagrinėjant bylą Kauno apygardos teisme jau nebebuvo, prie bylos buvo prijungtas tuščias vokas. 2006-11-08 parengiamojo posėdžio Nr. 3 protokole yra nurodyta, kad pareiškėjos atstovas advokatas M. G. prašė teismo prie bylos prijungti planą, aktą ir archyvo dokumentus. Nei Kauno apygardos teismas, nei Prienų apylinkės teismas, priimdamas 2009-10-20 dienos nutartį, šios aplinkybės nevertino;
4) Kauno apygardos teismas, atmesdamas pareiškimą vadovavosi tikimybių teorija, kad V. M. po 1928 m. negalėjo turėti daugiau negu 10 ha žemės, tačiau byloje kalbama apie 5 ha iš turėtų 10 ha, ir neįvertinta, kad V. ir J. M. kartu turėjo 17 ha žemės, tą patvirtintų iš bylos dingęs 1907 m. žemės planas ir eksplikacija su nurodytu konkrečiu žemės kiekiu BC gretimybėje (14,36 ha „pievelių“), priteistų dar 1995 m., nustatant juridinį faktą. Prienų rajono apylinkės teismas rėmėsi 1926 m. išskirstymo viensėdžiais žemės planu ir 1928 m. liudijamuoju nutarimu. Nuosavybės teisė į paveldėtą žemę buvo atkurta tik į 12 ha, todėl leidžia abejoti Kauno apygardos teismo 2007-03-14 sprendimo pagrįstumu, neįvertinus visų archyvinių dokumentų, ir tai turėjo įtakos neteisingam sprendimui;
5) dėl aukščiau paminėtų aplinkybių Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra užklausė valstybės archyvą, ir šis pateikė naujus archyvinius dokumentus Alytaus apskrities Jiezno valsčiaus Alytaus miškų urėdijos „Palengvintomis sąlygomis medžiui duoti“ 1924-10-11 ir 1925-12-31 žinių lapų nuorašų ištraukas. 1924-10-11 sąraše yra 57 numeriu įrašytas M. J., gyvenęs Jiezno valsčiaus Škėvonių k., turėjęs 7 ha žemės ir kt. ir 1925-12-31 sąraše 36 numeriu įrašytas M. V., gyvenęs Jiezno valsčiaus Škėvonių k., turėjęs 10 ha žemės ir kt. Tai nauji dokumentai, kurie nebuvo žinomi nei pareiškėjai, nei teismui. Tai dar vienas įrodymas, kad V. ir J. M. kartu valdė 17 ha žemės;
6) nepagrįstai teismo nutartyje konstatuojama, kad byloje Nr. 2-235-805/2009 (dėl senos sodybos buvimo juridinės reikšmės turinčio fakto nustatymo grąžintoje žemėje) pridėtoje 2005-12-14 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje Nr. R4-50024 yra identiški duomenys ir kad duomenys buvo žinomi. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje pažymos Nr. R4-50024 neliko. Tačiau apie tai, kad šių duomenų ir šios pažymos nagrinėjamoje byloje pagal LR Generalinės prokuratūros prašymą nebuvo rasta arba kad jie iš bylos išimti, šios aplinkybės teismas nevertino. Išnagrinėtoje byloje Nr. 2-235-805/2009 Prienų rajono apylinkės teismas nustatė, kad dabartinė sodyba pastatyta 1945 m. ant sukeisto Dzūkų miškų urėdijos 5 ha žemės sklypo pagal 1938 m. sklypų keitimo planą, kurio nepripažino KAVA ir Kauno apygardos teismas. Neginčijamas faktas yra tai, kad pareiškėjos sodyba stovi ant šio sukeisto su Dzūkų miškų urėdija 5 ha sklypo. Bet iki šiol negalima įrodyti fakto, jog prijungus 5 ha prie 12 ha viensėdžio žemės, V. ir J. M. nuosavybės teise kartu turėjo 17 ha žemės;
7) prie papildomų aplinkybių dėl termino dokumentams pateikti atnaujinimo turi būti priskiriamas pareiškėjai daromas nuolatinis spaudimas, valstybės institucijų teroras dėl žemės atsisakymo, jos perleidimo pašaliniams asmenims ir patiems Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus valstybės tarnautojams, kurie vilkino žemės grąžinimą. Generalinės prokuratūros pareiškime nurodytos priežastys galėtų būti vertinamos kaip svarbios ir objektyvios priežastys terminą dokumentams pateikti atnaujinti;
8) teismo posėdis įvyko 2009-10-06, o protokolas gautas 2009-10-20 po nutarties paskelbimo. Teismo posėdis nebuvo baigtas, nes nebuvo baigiamųjų kalbų, nors protokole yra apie tai įrašyta. Iš pareiškėjos advokatės buvo atimta teisė pasisakyti. Tai yra grubus procesinis pažeidimas. Apie tai nurodyta 2009-10-22 pastabose dėl surašyto protokolo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija prašė atskirąjį skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą dėl šių motyvų:
1) Generalinės prokuratūros pateiktas 1924 m. spalio 11 d. Palengvintomis sąlygomis medžiui duoti lapas ir 1925 m. gruodžio 31 d. Palengvintomis sąlygomis medžiui duoti lapas Nr. 5 nėra įvardyti nuosavybės teises reglamentuojančiuose teisės aktuose, kaip nuosavybės teises įrodantys dokumentai. Todėl neįrodantys nuosavybės teisių dokumentai negali būti traktuojami kaip nauja ir esminė bylos aplinkybė, kuri galėtų būti laikoma pakankamu teisiniu pagrindu atnaujinti procesą;
2) pareiškėja turėjo realią galimybę domėtis, kreiptis į archyvus ir sužinoti apie visą savo tėvo J. M. žemę bei per teisės aktų nustatytą terminą pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. 2-487-34/2006 pareiškėja buvo atstovaujama savo dukters ir advokato, o civilinėje byloje Nr. 2-235-805/2009 atstovaujama advokatės, todėl jos interesams buvo atstovaujama tinkamai ir kvalifikuotai .
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Taigi, šioje įstatymo normoje nustatyta, kad apeliacinio proceso paskirtis yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo patikrinimas tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos aspektus, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, ar teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas.
Byloje iškilo ginčas dėl prokuroro prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-487-34 /2006, CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrįstumo.
Bylos duomenimis, Prienų rajono apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjos O. L. prašymą dėl praleisto termino nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo bei juridinę reikšmę turinčio fakto, jog O. L. tėvas J. M. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 5 ha žemės sklypą Prienų rajone, Birštono savivaldybėje, Škėvonių kaime, nustatymo patenkino (b. l. 88-89, 1 t.). Šis teismo sprendimas apeliacine tvarka buvo skundžiamas Kauno apygardos teismui ir šio teismo sprendimu 2007 m. kovo 14 d. panaikintas, pareiškėjos O. L. prašymas dėl praleisto termino nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmestas (b. l. 106-110, 1 t.).
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2009 m. kovo 27 d. prašymu (b. l. 123, 1 t.) kreipėsi į apylinkės teismą siekdama apginti viešąjį interesą, prašė atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu Prienų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-487-34/2006 pagal pareiškėjos O. L. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto termino nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo. Prokuroras prašė pakartotinai išnagrinėjus bylą panaikinti Kauno apygardos teismo 2007-03-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 5 ha žemės Prienų rajone, Birštono savivaldybėje, Škėvonių kaime, bei patenkinti pareiškėjos prašymą dėl termino nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams paduoti atnaujinimo. Generalinė prokuratūra prašyme atnaujinti procesą nurodė, kad po Kauno apygardos teismo 2007-03-14 sprendimo įsiteisėjimo gavo iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo Alytaus apskrities Jiezno valsčiaus Alytaus miškų urėdijos „Palengvintomis sąlygomis medžiui duoti“ 1924-10-11, 1925-12-31 žinių lapų ištraukas, kuriose 1924-10-11 žinių lapo nuoraše Nr. 57 įrašytas J. M., gyvenęs Jiezno valsčiaus Škėvonių kaime, turėjęs 7 ha žemės, 2 arklius, 2 karves ir kt. 1925-12-31 žinių lape Nr. 36 įrašyta, kad V. M., gyvenęs Jiezno valsčiaus, Škėvonių km, turėjo 10 ha žemės, 2 arklius, 4 karves. J. M. turėjo savo nuosavybės teise 7 ha ir paveldėjo iš tėvo V. M. 10 ha. Šie dokumentuose nurodyti duomenys, prokuroro manymu, yra esminiai, nes patvirtina, kad iš viso M. turėjo 17 ha žemės Iš archyvo gauti dokumentai yra pagrindas atnaujinti procesą, nes patvirtina, kad V. M. valdė 10 ha žemės, o J. M. valdė 7 ha žemės (b. l. 123-134, 1 t.).
Pagal teismų suformuotą praktiką naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios sudaro pagrindą atnaujinti procesą, yra tokios aplinkybės, kurios: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, tai yra jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad naujai pateikti įrodymai yra pagrindas atnaujinti procesą, tačiau tik tuo atveju, kai jie patvirtina buvus aplinkybes, atitinkančias naujai paaiškėjusių aplinkybių požymius. Naujai paaiškėję faktai (aplinkybės) ar įrodymai turi turėti esminę reikšmę bylai, tai yra jie turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, teismui būtina išsiaiškinti, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės. Be to, siekiant nustatyti, ar šios aplinkybės galėjo būti žinomos, būtina išsiaiškinti ir tai, ar, esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių joms sužinoti. Taip pat būtina nustatyti, ar pareiškėjo pateikti įrodymai kitų byloje esančių įrodymų kontekste galėtų sukelti pagrįstų abejonių jų patikimumu ir šių įrodymu pagrindu priimto teismo sprendimo pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-63/2006, 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-167/2007) (2008 m. balandžio 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-208/2008).
Iš pareiškėjos O. L. atstovės V. Š. paaiškinimo nustatyta, kad pareiškėja O. L., gimusi 1928 m., yra neįgali, negali savarankiškai pasirūpinti savo teisėmis. Pareiškėjos teisės buvo pažeistos, nes dalis dokumentų, kurie reikalingi nuosavybės teisių atkūrimui, buvo nuslėpti arba suklastoti, o pačiai pareiškėjai buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Šioms aplinkybėms įrodyti byloje pateiktas Birštono policijos komisariato KPNTP 2007 m. birželio 6 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nustatyta, kad žemės grąžinimo dokumentuose buvo suklastotas pareiškėjos parašas, 1991-1992 m. nuo pareiškėjos buvo nuslėptas 1926 m. Škėvonių kaimo suskaldymo viensėdžiais planas, dėl to1996 m. pareiškėja neatsiėmė 3 ha žemės sklypo, ir jis buvo perleistas kitiems asmenims (b. l. 193, 1 t.).
Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, todėl neteisingai išaiškino naujų įrodymų pateikimo terminą ir pareiškėjos kaltę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad anksčiau nauji įrodymai byloje nebuvo pateikti ne dėl pareiškėjos O. L. kaltės. Kaip nustatyta, pareiškėja ėmėsi priemonių joms sužinoti, tačiau dėl nuo pareiškėjos nepriklausančių aplinkybių archyvo duomenys apie buvusių savininkų nuosavybę paaiškėjo tik po to, kai buvo kreiptasi į tyrimo organus ir Generalinę prokuratūrą. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyrių 2006 m. lapkričio 21 d. protokolas Nr. 5 (b. l. 69-70) patvirtina, kad komisijai nebuvo pateikti Birštono valsčiaus arklių savininkų 1942 m. sausio 20 d. lydraščio ir sąrašo ištraukų kopijos, Žemės banko 1939 m. kovo 23 d. pranešimo ir kt. dokumentai (b. l. 152, 1 t.), Alytaus apskrities Jiezno valsčiaus Alytaus miškų urėdijos „Palengvintomis sąlygomis medžiui duoti“ 1924-10-11, 1925-12-31 žinių lapų ištraukos ir kt. dokumentai, iš viso 22 lapai (b. l. 152-174, 1 t.). Todėl pirmosios instancijos teismo išvados ir KAVA atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių vertinimo atnaujinant procesą pripažįstamos nepagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-671/2003.).
Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti.
Bylos duomenimis, pareiškėja, neturėdama informacijos apie kai kuriuos archyve ir žemėtvarkos institucijoje esančius dokumentus, susijusius su žemės savininkų nuosavybės valdymu, kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, termino dokumentams pateikti atnaujinimo. Pareiškėjos prašymu 1995 m. lapkričio 21 d. ir 2006 m. gruodžio 7 d. teismo sprendimais buvo nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai (b. l. 180, 88, 1 t.), kad O. L. tėvas J. M. asmeninės nuosavybės teise, paveldėjimo teisės pagrindu Prienų rajone, Birštono seniūnijoje, Škėvonių kaime valdė 12 ha žemės ir, kad pareiškėjos tėvas J. M. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 5 ha žemės sklypą Prienų rajone, Birštono savivaldybėje, Škėvonių kaime, tame tarpe vienas iš sprendimų panaikintas (b. l. 88-89, 106-110, 1 t.). Taigi byloje yra du įsiteisėję teismo sprendimai ir rašytiniai įrodymai, tiesiogiai susiję su byloje priimtais sprendimais. Nors pagal CPK 445 ir 447 straipsnių reikalavimus juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tą faktą patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Ž. v. Kauno apskrities viršininko administracija, V. P.; bylos Nr. 3K-47-2005). Pirmosios instancijos teismas į šias esminę reikšmę bylai turinčias aplinkybes neatsižvelgė ir be pagrindo atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje.
Kaip nustatyta byloje, pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesą pagal Generalinės prokuratūros prašymą, tačiau skundžiamoje nutartyje vertino pateiktus naujus įrodymus ir pasisakė, kad negalima atnaujinti terminą naujai pateiktiems dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teisę į ginčo žemę. Su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutikti negalima, nes teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje, patikrina, ar prašymas paduotas įstatyme nustatytu terminu, ar jame nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, tačiau neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-127/2006; 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. K., J. N. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-228/2007).
Kiti atskirojo skundo motyvai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, todėl kolegija dėl jų nutartyje nepasisako.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, dėl to priėmė nepagrįstą nutartį, o tai sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p.), išspręsti klausimą iš esmės, atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu civilinėje byloje Nr. 2-487-34/2006, civilinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-487-34/2006, panaikinti, civilinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.