Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Gražinos Davidonienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. J. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. J. ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.

Ieškovė N. J. Jonavos rajono apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovams antstolei R. M. , G. M. , tretiesiems asmenims Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai, UAB „Jonavos paslaugos“, prašydama:

pripažinti neteisėtu, negaliojančiu ir panaikinti antstolės R. M. 2006 m. vasario 15 d. surašytą turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr.0064/05/00468, pagal kurį dviejų kambarių butas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , bendro ploto 35,03 kv.m, esantis (duomenys neskelbtini) , Jonavoje, nuosavybės teise priklausęs ieškovei, buvo parduotas iš varžytinių atsakovui G. M. už 8 400 Lt;

pripažinti atsakovą G. M. nesąžiningu įgijėju, taikyti restituciją ir dviejų kambarių butą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , bendro ploto 35,03 kv.m, grąžinti ieškovei.

Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklausė dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) , Jonavoje, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , kuriame ji gyvena su 3 nepilnamečiais vaikais. Ieškovė yra bedarbė, vaikų tėvas prie vaikų išlaikymo neprisideda, todėl ieškovė su vaikais pragyvena tik iš nepilnamečių vaikų pašalpų, kurių dydis per mėnesį - 609 Lt. Kadangi šeimos materialinė padėtis sunki, susidarė komunalinių mokesčių už butą įsiskolinimas, kuris iš ieškovės priteistas teismo sprendimu. Apie tai, kad skolos išieškojimas vyksta per antstolės R. M. kontorą, ieškovė nežinojo, raginimo įvykdyti teismo sprendimą geruoju negavo, skolininko teisės ir pareigos jai išaiškintos nebuvo. 2006-11-07 pašto darbuotoja įteikė ieškovei turto arešto aktą, kuriame buvo nurodyta, kad jos butas areštuotas ir įvertintas 10 000 Lt. Pranešimo apie buto pardavimą iš varžytynių ieškovė negavo, todėl nežinojo, kad jos buto varžytynės įvyko 2006-02-15, ir butas parduotas atsakovui G. M. .

Ieškovės nuomone, buto pardavimo iš varžytynių aktas pripažintinas negaliojančiu, kadangi apie buto pardavimą iš varžytynių jai pranešta nebuvo, todėl ji negalėjo pasinaudoti CPK 663 str. numatyta teise kreiptis į teismą, kad nebūtų nukreiptas išieškojimas į paskutinį būstą, ar CPK 704 str. numatyta teise pasiūlyti parduodamo iš varžytynių turto pirkėją, be to, kadangi antstolė neteikė informacijos apie vykdymo eigą, neišaiškino ieškovei skolininko teisių ir pareigų, ji nežinojo savo teisės apskųsti antstolio veiksmus. Ieškovės nuomone, antstolė ieškovės butą įvertino 2 kartus mažiau negu rinkos kaina, ir tokiu būdu pažeidė CPK 681 str. 1 d. VĮ Registrų centro Kauno filialo 2006-11-08 rašte Nr.116603 „Dėl nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės perskaičiavimo" nurodyta, kad ginčo buto vidutinė rinkos kaina 2006-02-15, nustatyta masinio vertinimo būdu, yra 24 703 Lt. Taigi, antstolės nustatyta buto pardavimo iš varžytynių kaina yra akivaizdžiai per maža, neatitinka buto rinkos vertės. Pagal teisminę praktiką parduodamo iš varžytynių turto pradinės kainos akivaizdus neatitikimas tos vietos turto rinkos vertei sudaro pagrindą turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu. Be to, ieškovės nuomone, antstolė, parduodama ieškovės butą iš varžytynių, pažeidė CK 3.85 str. 2 d., numatančią, kad nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas, jeigu šeimoje yra nepilnamečių vaikų.

Reikalavimą pripažinti atsakovą G. M. nesąžiningu įgijėju ir taikyti restituciją, ginčo butą grąžinant ieškovei, ieškovė grindė tuo, kad atsakovas G. M. suprato, kad antstolės nustatyta buto pardavimo iš varžytynių kaina yra akivaizdžiai per maža, neteisinga. Tai patvirtina aplinkybė, jog jis buvo atvykęs pas ieškovę, siūlydamas jai perpirkti butą už 15 000 Lt.

Jonavos rajono apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas, vadovaudamasis šioje civilinėje byloje ir prie jos prijungtose vykdomosiose bylose esančiais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad ieškovės aiškinimas, kad ji nėra gavusi iš antstolės jokių pranešimų ir apie skolos išieškojimą nieko nežinojo, yra paneigiamas rašytiniais įrodymais. Teismas nustatė, kad 2005-12-13 ieškovei registruotu laišku buvo išsiųstas pranešimas apie varžytynes (vykd. bylos Nr.0064/05/00486 l. 51-53), 2005-12-13 apie varžytynes skelbta interneto tinklapyje, 2005-12-17 - laikraštyje „Alio Jonava“ (vykd. bylos Nr.0064/05/00486 l. 48, 50). Skelbimai atitiko CPK 705-707 str. reikalavimus, varžytynės vyko 2006-02-15, nepažeidžiant CPK 709-710 str. reikalavimų, varžytynių eiga užfiksuota varžytynių protokole, varžytynių aktą teisėjas patvirtino 2006-03-08 (vykd. bylos Nr.0064/05/00486 l. 55-64), todėl teismas laikė, jog pripažinti pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, nėra jokio pagrindo. Teismas nustatė, kad, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės skola viršija 7 000 Lt, o ieškovė negynė savo teisių CPK 663 str. 4 d. ir 704 str. numatyta tvarka, išieškojimas galėjo būti nukreiptas į ieškovės būstą (CPK 663 str. 3 d.). Teismas ieškovės argumentą, jog ji nesuprato savo teisių vykdymo procese, atmetė kaip nepagrįstą, kadangi nustatė, jog ieškovė dešimt metų naudodamasi teikiamomis komunalinėmis paslaugomis ir už jas visiškai nemokėdama, dėl ko 2006-03-01 susidarė 17 889,25 Lt skola, gavusi iš antstolės raginimą įvykdyti sprendimą geruoju ir kitus pranešimus, žinodama apie jos sodo sklypo pardavimą iš varžytynių, gavusi buto turto arešto aktą, kuriame aiškiai išdėstytos skolininko teisės bei apribojimai, ir toliau pasyviai stebėjo vykdymo procesą, kol pas ją apsilankė naujasis buto savininkas ir pasiteiravo apie išsikėlimą. Be to, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė buvo įsitikinusi, kad, esant nepilnamečių vaikų, buto pardavimas iš varžytynių negalimas, konstatavo, kad ieškovė, puikiai suvokdama savo teises, jomis piktnaudžiavo, savo elgesiu pažeidinėjo kreditorių interesus, neskatino vykdymo proceso eigos.

Teismas atmetė ieškovės motyvą dėl per mažo buto įkainojimo, kadangi nustatė, jog ginčo butas yra viename iš labiausiai apleistų daugiabučių namų Jonavos mieste, su tokiu buto įkainavimu sutiko tiek išieškotojas, tiek skolininkė, per įstatymo nustatytą laiką prieštaravimų niekas nereiškė. Teismas ieškovės nurodytų VĮ Registrų centro 2006-11-08 rašto Nr.116603 „Dėl nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės perskaičiavimo“ (b.l.14) bei laikraščių „Alio Jonava“ kopijų (b.l.16-19) pakankamais įrodymais vidutinei buto rinkos kainai toje vietovėje nustatyti nelaikė, kadangi VĮ Registrų centro pateiktos vidutinės rinkos vertės nėra tikslios, yra tik rekomendacinės bei nepaneigia tos aplinkybės, kad antstolė, įvertindama turtą, nepažeidė CPK 681 str. 1 d. reikalavimų, o skelbimai išspausdinti laikraštyje 2006-02-11, 2006-02-18, 2006-02-22, 2006-02-25, yra vienodo turinio, tikėtina, juose skelbiama apie to paties buto pardavimą, duomenų, kad butas parduotas už tokią kainą, nėra.

Ieškovės motyvą, kad varžytynės turi būti pripažintos negaliojančiomis, nes buvo pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, teismas pripažino nepagrįstu, kadangi, vadovaudamasis tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais, nustatė, kad vaiko teisę į jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai, o valstybės ir savivaldos institucijoms tokia pareiga atsiranda, kai vaiko tėvai šios teisės dėl įvairių priežasčių užtikrinti negali. Kadangi byloje nebuvo duomenų, kad ieškovė pati negalėtų užtikrinti savo nepilnamečių vaikų teisių, todėl teismas padarė išvadą, kad viešasis interesas, ginantis vaikų teises ir interesus, pažeistas nebuvo.

Apeliaciniu skundu ieškovė N. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

Skunde nurodoma, jog teismas neteisingai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas. Ieškovės nuomone, antstolė vykdymo proceso metu nesilaikė pagal įstatymus antstoliams privalomų taisyklių ir principų, tokių kaip antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, sąžiningumo, pažeidė pareigą imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, nepažeidžiant kitų proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, nesilaikė išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyros principo. Antstolė vykdymo proceso metu ieškovei jos, kaip skolininkės, teisių ir pareigų, numatytų CPK 643 str., neišaiškino, neteikė pažymų apie vykdomųjų bylų vykdymo eigą, dalis raginimų įvykdyti teismo sprendimą geruoju ieškovei įteikti nebuvo, pažeidė ir kitas ieškovės teises: areštavo butą, jo neapžiūrėjusi, ieškovei nedalyvaujant, neteisingai jį įkainavo, nepranešė apie buto varžytynes, neišaiškino teisės iki varžytynių pasiūlyti savo pirkėją, nustatė buto pardavimo kainą, neatitinkančią buto rinkos vertės, ko pasėkoje ieškovės butą iš varžytynių G. M. pardavė už neproporcingai mažą kainą. Antstolė, areštuodama ginčo butą, pažeidė CPK 643 str. 1 d. 1 p. (neišaiškino skolininkei jos teisių), CPK 676 str. 1 d. 1 p. ir CPK 678 str. (surašė turto arešto aktą ieškovei nedalyvaujant; antstolė į butą, atvykusi nebuvo, jo neapžiūrėjo; nenurodyta turto arešto surašymo vieta; areštuotas turtas nebuvo pažymėtas; butas įkainotas 10 000 Lt, nors faktiškai buto rinkos vertė toje vietovėje buvo apie 20 000 Lt), taip pat CPK 681 str. (antstolė neįkainojo buto rinkos kainomis; buto arešto akte nėra jokių duomenų apie buto fizinę, funkcinę charakteristiką, nusidėvėjimą; ); CPK 706 str. (nepranešė ieškovei apie sprendimą parduoti jos butą iš varžytynių). Ieškovės nuomone, antstolė, areštuodama ir įkainodama butą, privalėjo jį apžiūrėti ir turėjo galimybę tai padaryti, kadangi duomenų apie tai, kad antstolė nebuvo įleista į butą ar kitaip trukdyta jį apžiūrėti, byloje nėra. Atvirkščiai, antstolės padaryti pažeidimai sąlygojo tai, kad per CPK 681 str. 3 d. nustatytą 5 dienų terminą ieškovė nepareiškė prieštaravimų dėl buto įkainojimo, nežinojo, kad butas 2006-02-15 buvo parduotas iš varžytynių, negavo iš antstolės buto pardavimo iš varžytynių akto (vykdomojoje byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad pranešimas buvo siųstas, tačiau grąžintas neįteiktas), o negavusi pranešimo apie paskelbtas varžytynes, nežinodama savo teisių, ieškovė negalėjo pasinaudoti teise pasiūlyti savo pirkėją (CPK 704 str.), pareikšti prieštaravimų dėl buto pardavimo iš varžytynių kainos, kreiptis į teismą, kad, esant šeimoje nepilnamečių vaikų, nebūtų nukreiptas išieškojimas į vienintelį ir paskutinį būstą (CPK 663 str.).

Ieškovės nuomone, priimdamas sprendimą, teismas įrodymus vertino tendencingai, nesilaikė šalių lygiateisiškumo principo, antstolės padarytus pažeidimus nelaikė pažeidimais, juos aiškino ieškovės nenaudai. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus – VĮ Registrų centro 2006-11-08 raštą Nr.116603 bei laikraščio „Alio Jonava" skelbimus apie parduodamą 2 kambarių butą toje pačioje gatvėje Jonavoje už 16 000 Lt. Ieškovės nuomone, šie įrodymai parodo ginčo buto vidutinę rinkos vertę buto pardavimo iš varžytynių metu, o antstolės aiškinimas, jog butas yra netvarkingame name, jo stovis blogas, paneigiamas turto arešto aktu, kuriame nėra jokių atžymų apie buto nusidėvėjimą ar blogą namo bei buto stovį, taip pat ir ta aplinkybe, kad G. M. , pirkęs butą už 8 400 Lt, praėjus trumpam laiko tarpui, tikėjosi gauti už jį 15 000 Lt. Ieškovės nuomone, antstolė nesiėmė jokių veiksmų, kad nustatytų tikrąją buto vertę jo pardavimo iš varžytynių metu, nors galėjo ir privalėjo užtikrinti, kad buto kaina būtų objektyvi ir atitiktų šio nekilnojamojo turto realią rinkos vertę. Be to, prieš varžytynes antstolė privalėjo butą perkainoti, kadangi po jo įkainojimo turto arešto akto surašymo metu butų kainos augo kiekvieną mėnesį. O tai, kad ieškovė šioje dalyje neapskundė antstolės veiksmų vykdymo proceso metu dėl parduodamos buto kainos, ieškovės nuomone, nepaneigia fakto, kad ginčo butą antstolė įkainavo neteisingai. LAT yra nurodęs, kad, parduodant turtą iš varžytynių, parduodamo turto rinkos vertės nenustatymas pažeidžia skolininko turtinius interesus, t.y. CPK 681 str. 1 d. - įkainoti turtą rinkos kainomis (LAT 2005-03-09 nutartis c.b. J. R. , v. M.Leskutienė). Pagal teisminę praktiką parduodamo iš varžytynių turto pradinės kainos akivaizdus neatitikimas tos vietos turto rinkos vertei sudaro pagrindą turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu. Kainos kėlimas varžytynių metu taip pat neįrodo, jog antstolė butą įkainavo teisingai. Kadangi antstolės nustatyta buto pardavimo iš varžytynių kaina buvo daugiau negu du kartus mažesnė negu vidutinė buto rinkos vertė, ieškovės nuomone, vien šios aplinkybės nustatymas yra pagrindas panaikinti turto pardavimo iš varžytynių aktą, kadangi sandoris, prieštaraujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams (CK 1.5 str. 4 d.) bei imperatyvioms įstatymo normoms, yra negaliojantis (CK 1.80 ir 6.397 str.). Tai atitinka LAT suformuotą praktiką šios kategorijos bylose (LAT 2002-10-01 nutartis c.b. Nr.3K-7-861).

Ieškovė nurodo, kad G. M. nėra sąžiningas jos buto įgijėjas, kadangi jis žinojo, kad parduodamo buto kaina aiškiai neatitinka tikrosios jo vertės, suvokė, kad butą perka už kainą, kuri yra žymiai mažesnė negu jo vidutinė rinkos vertė. Tai patvirtina aplinkybė, kad, pirkdamas butą iš varžytynių už 8 400 Lt, jis vėliau siūlė ieškovei perpirkti butą už 15 000 Lt. Vadovaujantis LAT praktika, asmuo, įgijęs turtą, kurio vertė akivaizdžiai neatitinka jo realios vertės, yra laikomas nesąžiningu įgijėju, o nustačius, kad G. M. , įsigydamas butą, buvo nesąžiningas, yra pagrindas taikyti restituciją (CK 6.145 str. 1 d.) ir ginčo butą grąžinti ieškovei.

Ieškovės nuomone, teismas priteisė atsakovui G. M. per dideles išlaidas advokato pagalbai apmokėti - 2800 Lt. Šios išlaidos, ieškovės vertinimu, vadovaujantis CPK 98 str. 2 d., turi būti sumažintos, atsižvelgiant į realius įkainius, bylos sudėtingumą, advokato sugaištą laiką bei į tai, kad nėra jokio pagrindo atsakovo atstovo darbo sąnaudas šioje byloje pripažinti maksimaliomis.

Atsiliepime į ieškovės N. J. apeliacinį skundą atsakovas G. M. nurodo, kad sutinka su teismo sprendimu jame nurodytais motyvais, o apeliacinis skundas yra neteisėtas, nepagrįstas ir neteisingas. Atsakovo nuomone, teismo sprendime nustatytos aplinkybės ir prijungtose vykdomosiose bylose esantys rašytiniai įrodymai paneigia ieškovės argumentus, kad pranešimai ir šaukimai vykdymo procese jai nebuvo įteikti, kad ji nežinojo, jog butas bus parduodamas iš varžytinių. Teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad pati ieškovė negynė savo teisių, jomis piktnaudžiavo, nemokėdama komunalinių mokesčių, nesiimdama jokių veiksmų susidariusiam įsiskolinimui sumažinti, nesikreipė į UAB „Jonavos paslaugos" dėl skolų sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo per tam tikrą laikotarpį. Atsakovo nuomone, būtina atsižvelgti ir į aplinkybę, kad ieškovė jau buvo susidūrusi su išieškojimo iš turto procesiniais veiksmais - iš varžytynių 2005-08-29 buvo parduotas ieškovei priklausęs sodo sklypas, todėl ji žinojo arba bent privalėjo pagrįstai tikėtis, jog skolos išieškojimas gali būti ir bus nukreiptas į jai priklausantį butą. Be to, pati ieškovė pripažino, kad jai buvo įteiktas turto arešto aktas, kuriame labai išsamiai buvo nurodytos jos teisės bei apribojimai, taip pat jai buvo įteikti raginimai sprendimą įvykdyti geruoju. Ieškovė visgi savo teisių negynė, neprieštaravo antstolės sprendimams, nesiėmė jokių veiksmų atidėti skolos sumokėjimą ar išdėstyti ją per tam tikrą laiką, ir, nors ieškovė turėjo visas galimybes tinkamai ginti savo vaikų interesus, tačiau sąmoningai piktnaudžiavo šia teise, visą pareigą perkeldama valstybei.

Atsakovo nuomone, antstolė ginčo butą 10 000 Lt įvertino pagrįstai, atsižvelgdama į įstatyme nurodytus kriterijus bei jo nusidėvėjimą (CPK 681 str. 1 d.). Antstolė, nustatydama buto vertę, įvertino jo faktinę būklę (butas yra viename labiausiai apleistų namų Jonavoje), atsižvelgė į jo nusidėvėjimą (buto būklė labai prasta), paklausą toje vietovėje, į tai, kad turtas suvaržytas ir parduodamas priverstinai, o naujajam savininkui iš jo reikės iškeldinti buto gyventojus, taip pat į tai, kad butą reikėtų parduoti operatyviai, derinant tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus, todėl akivaizdu, kad tokio turto rinkos kaina buvo nustatyta žymiai mažesnė, nei analogiško buto, kuris parduodamas ne varžytynių tvarka. Teismas pagrįstai kaip įrodymą atmetė VĮ Registrų centro 2006-11-08 raštą Nr.116603, kadangi VĮ Registrų centro masinio vertinimo būdu nustatyta vidutinė buto rinkos vertė yra skirta apskaičiuoti mokesčiams, statistikos ir kitiems tikslams, todėl ši vertė nėra tiksli, o tik rekomendacinė (LAT 2003-06-04 nutartis c.b. Nr.3K-3-673/2003). Todėl, atsižvelgiant į tai, kad faktiškai nustatyta konkretaus turto vertė gali ir neatitikti VĮ Registrų centro nustatytos vidutinės rinkos vertės, o ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad antstolė į šias rekomendacines vertes neatsižvelgė, ieškovės argumentai dėl neteisingos rinkos vertės nustatymo yra visiškai nepagrįsti. Atsakovo nuomone, ieškovės pateikti skelbimų tekstai laikraštyje „Alio Jonava" taip pat neįrodo ginčo buto rinkos kainos, kadangi, kaip teisingai nustatė teismas, visų ieškovės pateiktų skelbimų tekstai yra tapatūs, nors skelbti laikraštyje skirtingomis datomis, todėl pagrįstai darytina išvada, jog tai buvo to paties buto pardavimo skelbimas, skelbime nurodytas butas buvo kitame name, kurio būklė žymiai geresnė nei namo, kuriame yra ieškovei priklausęs butas, be to, nėra jokių duomenų, kad butas buvo parduotas už skelbime nurodytą kainą. Todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytina, kad laikraščio skelbimai negali būti pripažinti pakankamu įrodymu, jog antstolė butą įvertino mažesne nei rinkos kaina. Ieškovės pateikti argumentai, jog prieš varžytynes antstolė privalėjo perkainoti parduodamą butą, taip pat visiškai nepagrįsti. Antstolei nustatant buto vertę, dalyvavo hipotekos kreditorius, išieškotojas, kurie neprieštaravo antstolės įvertinimui, o ieškovė, gavusi turto arešto aktą, kuriame buvo pažymėtas buto įvertinimas, jo taip pat neginčijo.

Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad negalėjo pareikšti savo nuomonės dėl buto vertės, kadangi 2005-10-28 skolininkei siųstą turto arešto aktą ieškovė patvirtino gavusi, turto arešto akte skolininkei buvo raštu išaiškinta teisė per 5 d. terminą nuo turto arešto akto gavimo pateikti prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės bei teisė per 10 d. nuo sužinojimo apie turto areštą skųsti antstolio veiksmus apylinkės teismui, tačiau jokių prieštaravimų ieškovė nepateikė, į teismą nesikreipė. Vadinasi, darytina išvada, kad, nepareikšdama prieštaravimų, skolininkė sutiko su turto arešto akte nurodyta buto įvertinimo kaina. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, areštuojant turtą, dalyvavo ir išieškotojo UAB „Jonavos paslaugos" atstovė (tai liudija išieškotojo atstovės O.A. M. parašas turto arešto akte; aktas pridėtas prie ieškovės ieškinio). Ir nors ieškovės skola išieškotojui sudarė 11 812 Lt, tačiau išieškotojo atstovė taip pat neprieštaravo dėl turto įvertinimo 10 000 Lt, kadangi ši vertė atitiko realią turto rinkos vertę.

Atsakovo nuomone, varžytynių aktas negali būti pripažintas negaliojančiu, kadangi nėra nė vieno iš pagrindų, numatytų CPK 602 str., kuriems esant varžytynių aktas pripažįstamas negaliojančiu. Varžytynių tvarka nebuvo pažeista: jų metu buvo parduotas vienintelis ieškovei priklausantis turtas, pradinė parduodamo turto vertė sumažinta 20% nuo įvertintos turto kainos ir varžytynių metu padidinta 5%, butas buvo parduotas už 8 400 Lt sumą, laikantis visų CPK 713 str. 4 d., 718 str., 722 str. 1 d. reikalavimų. Ieškovės teiginys, kad jai nebuvo suteikta galimybė pasiūlyti savo pirkėją išvaržomam turtui įgyti, nepagrįstas, kadangi ši teisė skolininkei buvo išaiškinta 2005-10-28 turto arešto akte, taip pat 2005-12-13 registruotu laišku išsiųstame pranešime apie varžytynes.

Atsakovo nuomone, ieškovė nepagrįstai reikalauja pripažinti jį nesąžiningu įgijėju ir iš varžytynių parduotam butui taikyti restituciją, kadangi, dalyvaudamas varžytynėse ir įgydamas butą už antstolės nustatytą vertę, atsakovas veikė teisėtai ir sąžiningai, jokių jo nesąžiningumo įrodymų, įgyjant turtą, ieškovė nepateikė, o apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo nesąžiningumo yra nepagrįsti, visiškai neatitinka tikrovės, todėl teisiškai nereikšmingi, be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad turto pardavimo iš varžytinių metu buvo kitų potencialių pirkėjų, galėjusių nupirkti butą už didesnę nei varžytynių kaina. Be to, atsižvelgiant į tai, kad 2006-03-08 Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja L.Deksnienė patvirtino Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr.0064/05100468, kuriuo atsakovas įgijo ieškovei priklausiusį butą, ir sudarytas sandoris tebegalioja, todėl atsakovo, kaip sąžiningai ir teisėtai įgijusio turtą savininko, teisės taip pat turi būti ginamos, kaip to reikalauja CK 1.5 str. įtvirtinti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principai. Atsakovo nuomone, jog net ir tuo atveju, jei teismas pripažintų turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, vadovaujantis CK 6.145 str. 2 d., restitucijos taikyti nebūtų galima, kadangi atsakovas už įsigytą butą sumokėjo 8 400 Lt, kurie pervesti išieškotojui UAB „Jonavos paslaugos" už ieškovės skolas, o, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė jokio kito turto ir pajamų neturi, restitucija iš esmės neigiamai ir nesąžiningai pablogintų atsakovo padėtį ir nepagrįstai pagerintų ieškovės padėtį.

Atsiliepime į ieškovės N. J. apeliacinį skundą atsakovė antstolė R. M. nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Antstolė nurodo, kad ji, vadovaudamasi Jonavos r. apylinkės teismo 2004-02-05, 2005-03-03 ir 2005-12-09 įsakymais, vykdė priverstinį skolos iš ieškovės kreditoriui UAB „Jonavos paslaugos“ išieškojimą vykdomosiose bylose Nr.0064/04/01518, 0064/05/00486 ir 0064/06/00103. Antstolės nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, kad vykdymo proceso metu nei procesinės teisės normos, reglamentuojančios vykdymo procedūras, nei ieškovės teisės pažeistos nebuvo. Nors CPK 661 str. 2 d. numato, jog raginimas įvykdyti teismo sprendimą, vykdant teismo įsakymus, nesiunčiamas, tačiau antstolė, atsižvelgdama į ieškovės procesinę padėtį ir į tai, kad ji augina nepilnamečius vaikus, jai pasirašytinai asmeniškai 2004-06-22 įteikė raginimą įvykdyti teismo sprendimą vykdomojoje byloje Nr.0064/04/01518. 2005-05-06 tokiu pačiu būdu ieškovei buvo įteiktas šaukimas vykdomojoje byloje Nr.0064/05/00486 atvykti pas antstolę į kontorą, o, ieškovei atvykus, jai buvo išaiškintos jos teisės ir pareigos vykdymo procese. Šios aplinkybės neginčijamai patvirtina, jog ieškovė dar 2004-06-22 gavusi raginimą įvykdyti teismo sprendimą geruoju, suprato arba, būdama atidi ir rūpestinga, negalėjo nesuprasti, jog, neįvykdžius teismo sprendimo per raginime nurodytą terminą, juo priteistos skolos išieškojimas bus nukreiptas į skolininkei priklausantį turtą. Nuo raginimo įvykdyti teismo sprendimą geruoju iki ginčo buto pardavimo iš varžytynių praėjo 20 mėnesių. Manytina, kad toks laiko tarpas atidžiam ir rūpestingam skolininkui yra neabejotinai pakankamas tam, kad jis galėtų realizuoti savo teises, numatytas CPK 663 str. 4 d. ir 704 str., jeigu jis jomis pasinaudoti pageidauja. Ieškovei per nustatytą terminą raginimo neįvykdžius, 2005-10-28 buvo surašytas turto arešto aktas, atitinkantis CPK 678 str. reikalavimus, kuris ieškovei buvo įteiktas (tą pripažino ir pati ieškovė). Šiame akte aiškiai išaiškintos skolininko teisė nesutikti su areštuoto turto įkainavimu ir smulkiai detalizuotas tokio nesutikimo realizavimo mechanizmas, tačiau ieškovė, gavusi turto arešto aktą, jį pasirašydama ir nesinaudodama akte išaiškinta jos teise pareikšti nesutikimą su areštuoto turto įkainojimu, jeigu tas turtas įkainotas ne realia rinkos kaina, patvirtino, jog sutinka su areštuoto turto vertės nustatymu. Apeliacinio skundo argumentai, kad antstolė nustatė per mažą buto vertę, nepagrįsti, kadangi: pirma, jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo turto rinkos vertė jo pardavimo iš varžytynių dieną buvo didesnė kaip 10 000 Lt, ieškovė teismui nepateikė; antra, ieškovės pateiktas VĮ Registrų centro raštas negali būti vertinamas, kaip įrodymas, patvirtinantis ginčo buto rinkos vertę, kadangi jame turto vertė nustatyta masinio vertinimo būdu, neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str. keliamų reikalavimų nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitai bei LAT praktikos; trečia, ieškovė, nesutikdama su nurodyto turto įkainojimu, turėjo prašyti teismo paskirti ginčo turto vertės jo pardavimo varžytynėse metu nustatymo ekspertizę, tačiau tokia savo teise nepasinaudojo, nors bylos nagrinėjimo metu naudojosi kvalifikuota teisine pagalba; ketvirta, ieškovės pretenzijos dėl aiškiai per mažos buto vertės prieštarauja LAT suformuotai vienodai teisės taikymo ir aiškinimo praktikai, įkainuojant varžytynėse parduodamą turtą (LAT 2003-10-15 nutartis c.b. Nr.3K-3-960/2003; LAT 2005-03-30 nutartis c.b. Nr.3K-3-133/2005). LAT 2003-06-26 konsultacijoje A3-84 taip pat yra nurodęs, jog CPK 512 str. numatytas 30 d. terminas skundui dėl antstolio veiksmų vykdymo procese paduoti yra naikinamasis ir, jį praleidus, toks skundas laikomas nenagrinėtinu teisme (atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė pretenzijas dėl per mažos areštuoto turto kainos nustatymo pradėjo reikšti praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo jo arešto, t.y. nuo to momento, kada ji sužinojo apie areštuoto turto vertę). Kadangi ieškovė jokių antstolio veiksmų, susijusių su buto arešto ar jo vertės nustatymu neskundė, todėl, antstolės nuomone, turėtų būti preziumuojama, kad tiek su nurodytais antstolio veiksmais, tiek su areštuoto turto verte ieškovė sutiko, o kitoks tokio skolininko elgesio vertinimas akivaizdžiai prieštarautų ne tik teisingumo bei protingumo principams, bet ir būtų nelogiškas.

Antstolės nuomone, teismas pagrįstai nustatė, jog buto pardavimas iš varžytynių ieškovės nepilnamečių vaikų teisių nepažeidė, kadangi LAT praktikoje pripažįstama, jog nepilnamečių vaikų gyvenimas skolininkui nuosavybės teise priklausančiame bute negali būti kliūtimi nukreipti į jį priverstinį skolos išieškojimą, kadangi priešingu atveju būtų vienareikšmiškai pažeisti kreditoriaus interesai, o pareiga nepilnamečius vaikus aprūpinti gyvenamuoju plotu pirmiausia tenka jų tėvams ir tik tuo atveju, kada jie neišgali to padaryti, tokia pareiga tenka valstybei.

Atsiliepime į ieškovės N. J. apeliacinį skundą tretysis asmuo UAB „Jonavos paslaugos“ nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Trečiojo asmens nuomone, ieškovė nesilaikė pareigos vykdyti prievoles laiku ir tinkamai (CK 4.82 str., 6.38 str.), o, nemokėdama už butą, turėjo pagalvoti ir apie pasekmes. Tretysis asmuo nurodo, kad ieškovė už komunalines paslaugas nemokėjo nuo 1995 m., todėl jos skola trečiajam asmeniui vis augo ir 2006-03-01 sudarė 17889,25 Lt. Kadangi teismo priteistos skolos ieškovė taip pat nemokėjo, teismo išduoti vykdomieji raštai pateikti antstolei vykdymui. Ieškovės reikalavimas pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu nepagrįstas, kadangi ieškovė apie savo teises ir pareigas vykdymo procese žinojo (už skolas jau buvo parduotas jai priklausantis sodo sklypas), pastangų sumokėti priteistą skolą nerodė, į tretįjį asmenį dėl skolų sumokėjimo atidėjimo ar išdalinimo per tam tikrą laikotarpį nesikreipė, atvirkščiai, skola vis didėjo, antstolė buto kainą nustatė ir varžytynes vykdė teisingai, buto įgijėjo nesąžiningumo ieškovė neįrodė, todėl restitucija taip pat negalima.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas apeliacinį skundą prašė tenkinti. Atsakovai pirmosios instancijos teismo sprendimą prašė palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas atmestinas.

CPK 700 straipsnyje nustatyta, kad turto pardavimas iš varžytynių yra speciali procesinė turto realizavimo forma. Tai priverstinis turto perleidimas kito asmens nuosavybėn specialia įstatyme nustatyta tvarka, siekiant gauti lėšas atsiskaityti su turto savininko kreditoriais. Nuosavybės teisių apsauga užtikrinama, jeigu turto pardavimas varžytynėse įvyksta nepažeidžiant specialių šiam veiksmui nustatytų įstatymo reikalavimų. Turto pardavimo iš varžytynių aktas, kai jį patvirtina teisėjas, tampa nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu (CPK 725 straipsnio 8 dalis). CPK 725 straipsnyje nurodyta varžytynių akto patvirtinimo tvarka ir sąlygos. Varžytynių aktą teisėjas gali patvirtinti rezoliucija ar nutartimi, praėjus ne mažiau kaip dvidešimčiai dienų. CPK 725 straipsnio 1 dalyje nustatytas minimalus terminas, kuriam suėjus varžytynių aktas gali būti patvirtintas ir įgyti nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento galią. Šioje proceso teisės normoje nustatytas laikas nuo vykusių varžytynių dienos iki varžytynių akto tvirtinimo dienos. Per įstatymu užtikrintą laiką, kuris turi būti ne trumpesnis nei 20 dienų, turi būti patikrinta, ar priverstinis turto pardavimas varžytynėse vyko teisėtai (CPK 725 straipsnio 2 dalis).

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog vykdymo procese buvo laikomasi įstatymais nustatytos tvarkos, yra pagrįsta byloje surinktų įrodymų visuma, kurių vertinimas atliktas vadovaujantis CPK 185 straipsnio nuostatomis. Apeliantės teiginiai apie tai, kad jai nebuvo išsiųsti raginimai įvykdyti sprendimus geruoju, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Vykdomųjų bylų medžiaga patvirtina, kad antstolė visus pranešimus apeliantei siuntė registruotu paštu, šiuos pranešimus apeliantė gaudavo. Apeliantės teiginiai apie tai, kad jai nebuvo išaiškintos jos procesinės teisės vykdymo procese, taip pat paneigti vykdomosios bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad skolininkei registruotu laišku buvo išsiųstas turto arešto aktas kartu pridedant Civilinio proceso kodekso išrašą su normomis, reglamentuojančiomis skolininko teises (vykdomosios bylos Nr. 0064/05/00486 l.43,42). Šiuos dokumentus apeliantė gavo (vykdomosios bylos l. 44), tame tarpe ir jos įstatymu reglamentuotų teisių aprašymą, kurio kopiją pati yra pateikusi teismui kartu su ieškiniu (b.l.6-9). Pagal CPK 643 straipsnį skolininkas turi teisę dalyvauti pats ar per savo atstovus atliekant vykdymo veiksmus, susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, gauti pažymą apie vykdymo eigą, apskųsti antstolio veiksmus, reikšti prašymus, nušalinimus ir kitas CPK nustatytas teises. Šiomis teisėmis skolininkė nesinaudojo, CPK 644 straipsnyje numatytos pareigos domėtis vykdymo eiga nevykdė.Kolegija konstatuoja, kad ieškovė savo teisių požiūriu elgėsi aplaidžiai ir neatsakingai, su antstole nebendradarbiavo, nors šioje srityje jau turėjo atitinkamos patirties, ką patvirtina vykdomosios bylos Nr.0064/04/01518 medžiaga. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2005-12-13 ieškovei registruotu laišku buvo išsiųstas pranešimas apie varžytynes (vykd. bylos Nr.0064/05/00486 l. 51-53), 2005-12-13 apie varžytynes skelbta interneto tinklapyje, 2005-12-17 - laikraštyje „Alio Jonava“ (vykd. bylos Nr.0064/05/00486 l. 48, 50). Skelbimai atitiko CPK 705-707 str. reikalavimus, varžytynės vyko 2006-02-15, nepažeidžiant CPK 709-710 str. reikalavimų, varžytynių eiga užfiksuota varžytynių protokole, varžytynių aktą teisėjas patvirtino 2006-03-08 (vykd. bylos Nr.0064/05/00486 l. 55-64), todėl teismas laikė, jog pripažinti pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, nėra jokio pagrindo. Kolegija su šiais pirmosios instancijos teismo teiginiais taip pat sutinka. Apeliantės teigimu, antstolė, įkainodama butą, pažeidė CPK 681 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Kolegija su šiais skundo teiginiais nesutinka. Siekiant apsaugoti skolininko ir išieškotojo interesus, areštuotas turtas turi būti įkainojamas. Pagal CPK 681 straipsnį, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimo ir į areštuojant dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Bylos duomenimis, nei išieškotojas, nei skolininkė (t.y. apeliantė) prieštaravimų dėl turto įkainojimo nereiškė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skolininkė vykdomajame procese turėjo teisę teikti įrodymus ir prašymus iki varžytynių, bet to dėl nesuprantamų priežasčių nedarė, neprašė skirti ekspertizės, antstolio veiksmų neskundė CPK nustatyta tvarka. Pažymėtina tai, kad netgi teismui apeliantė nėra pateikusi jokių įrodymų apie kitokią iš varžytinių parduoto buto kainą (CPK 178 straipsnis). Apeliantės nuomone, netinkamo turto įkainojimo faktą patvirtina VĮ „Registrų centro“ duomenys, kuriuose jos buto vertė yra žymiai didesnė. Kolegija su tokiu apeliantės teiginiu nesutinka. Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad įkainojant turtą, rekomenduojama, o ne privaloma atsižvelgti į Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės nustatytą turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 04 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-673/2003). Pažymėtina tai, kad VĮ Registrų centras nurodo ne konkretaus, individualizuoto buto rinkos vertę, o buto vidutinę rinkos vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu. Tuo tarpu antstolė vertino konkretų butą, atsižvelgė į šio buto ir viso namo stovį, kas atitinka CPK 681 straipsnio reikalavimus. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo naikinti varžytynių aktą dėl netinkamo įkainojimo ir taikyti restituciją (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 602 straipsnio 6 punktas).

Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priteistos išlaidos už advokato pagalbą atsakovui G. M. taip pat nėra per didelės, kadangi jos atitinka CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, ištyrė byloje surinktų įrodymų visumą ir ją įvertino pagal CPK 185 straipsnio taisykles, tinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus (CPK 263 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 06 d. sprendimą palikti nepakeistą.