Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus, teisėjų Stasio Valužio ir Lino Pauliukėno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. T. ir T. G. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-04-11 nuosprendžio, kuriuo T. T. ir T. G. nuteisti pagal BK 284 str. 1 d. 30 parų arešto, pagal BK 140 str. 1 d. 45 paromis arešto, BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. tvarka šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinai nubausti 45 paromis arešto.

Nuosprendžiu iš abiejų nuteistųjų solidariai priteista 86,50 lt. Valstybinei ligonių kasai, nukentėjusiojo M. V. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. T. ir T. G. nuteisti už tai, kad 2006-08-20 apie 23.10 val., veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, viešoje vietoje Klaipėdoje, prie Kuncų g. 9 namo mušdami nežymiai sužalojo žmogų, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: M. V. paprašius patraukti automobilį ir leisti pravažiuoti, T. T. tyčia kumščiu sudavė M. V. į nosį, ne mažiau penkių kartų spyrė nukentėjusiajam į kairę koją bei mėgino dar kartą suduoti į veidą, o M. V. išvengus smūgių, T. G., pribėgęs iš už nugaros, spyrė nukentėjusiajam į dešinį skruostą, po ko, nukentėjusiajam nukritus ant žemės ir praradus sąmonę, T. T. ir T. G. ne mažiau trijų kartų spyrė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, tuo padarydami M. V. nežymų sveikatos sutrikdymą - poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose ir paakyje bei kraujosruvą po akies obuolio jungine, viršutinės lūpos muštinę žaizdą, apatinės lūpos kraujosruvą ir smulkius nubrozdinimus, sumušimus viršutinių ir apatinių priekinių dantų bei emalio ribose, nežymų danties krašto nuskėlimą, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą pakaušio srityje bei poodinę kraujosruvą kairės šlaunies šoniniame paviršiuje.

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. T. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę arba atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Nurodo, kad jis buvo neblaivus, todėl nukentėjusiojo, kuris taip pat buvo išgėręs, pareikalavimą patraukti automobilį suprato kaip priekabiavimą prie jų, kilus konfliktui be reikalo susimušė su jam nepažįstamu žmogumi ir jį sužalojo. Jis visiškai prisipažįsta nusikaltęs ir dėl savo veiksmų labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino jam padarytą turtinę ir moralinę žalą, susitaikė su nukentėjusiuoju, yra teisiamas pirmą kartą, šiuo metu ieško darbo, buvusioje darbovietėje gerai charakterizuojamas, pažada daugiau nenusikalsti, todėl yra pagrindas pagal BK 38 str. atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės arba paskirti švelnesnę bausmę.

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. G. prašo nuosprendį panaikinti, pagal BK 38 str. jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir bylą nutraukti, arba nuosprendį pakeisti paskiriant švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nurodo, kad jis sutinka su apylinkės teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir visiškai pripažįsta savo kaltę. Kilus incidentui tarp jo pažįstamo T. T. ir nukentėjusiojo, jis neteisingai įvertino situaciją, supratęs, kad reikia padėti savo pažįstamam, ir padarė nuosprendyje nustatytus nusikalstamus veiksmus, negana to, ikiteisminio tyrimo metu pasirinko visiškai netinkamą gynybinę poziciją, neteisingai pradėjo neigti savo kaltę ir tokiu būdu iš pradžių siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės, o vėliau nedrįso keisti parodymų. Išklausęs nuosprendį jis suprato, kad ne tik netinkamai pasielgė nusikaltimo padarymo metu, bet ir bylos tyrimo bei nagrinėjimo metu. Norėdamas ištaisyti savo padarytas klaidas, jis susirado nukentėjusįjį, nuvyko pas jį į namus, atsiprašė jo ir jo sutuoktinės, atlygino padarytą turtinę ir neturtinę žalą, sumokėdamas nukentėjusiajam jo nurodytą pinigų sumą. Nukentėjusysis jam atleido, šiuo metu jokių pretenzijų jam neturi, todėl teismo jam paskirta bausmė yra per griežta. Jis niekada nėra teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jo atžvilgiu nėra buvęs pradėtas joks kitas ikiteisminis tyrimas, per visą paauglystės ir jaunystės laikotarpį jis nebuvo pristatytas ar kviestas į policiją, baustas administracine tvarka. Mokėsi vidurinėje mokykloje, vėliau studijavo Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijoje, kurią baigė 2004 metais tik gerais ir labai gerais pažymiais. Baigęs mokyklą visą laiką dirbo, nuo 2006-07-10 dirba vairuotoju ekspeditoriumi S. K. firmoje. Darbas patinka, stengiasi jį atlikti labai gerai, darbovietėje yra gerai charakterizuojamas. Jis gyvena normalioje tvarkingoje šeimoje, kurioje niekas nėra teistas, neturi draugų tarp nuteistų asmenų. Šeimos nariams, bendradarbiams ir darbovietės administracijai gėda pasakyti, kad yra nuteistas, be to, nuteistas bausme, susijusia su laisvės atėmimu. Negali savęs įsivaizduoti laisvės atėmime vietoje tarp nuteistų asmenų, nesugebėtų su jais bendrauti ir prisitaikyti prie nelaisvės gyvenimo sąlygų. Yra suaugęs asmuo, reikiamas išvadas dėl savo veiksmų jis jau padarė ir jokio teigiamo poveikio arešto bausmė jam nepadarys. Atlikdamas arešto bausmę, jis praras darbą, kuriame puikiai sekasi. Keturiasdešimt penkios paros arešto būtų bausmė ne tik jam, bet ir jo šeimai: jo tėvai ūkininkauja Šilutės rajone, vasaros metu jis visą laisvalaikį praleidžia padėdamas tėvui šienauti ir dirbti kitus žemė ūkio darbus. Jis visiškai prisipažįsta nusikaltęs, atlygino nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą, susitaikė su nukentėjusiuoju, kuris jam atleido ir jokių pretenzijų neturi, iš klaidų padarė labai rimtas išvadas, pergyvena dėl padarytų nusikaltimų ir pažada niekada gyvenime nepadaryti jokių naujų nusikalstamų veikų, todėl yra visos sąlygos pritaikyti jo atžvilgiu BK 38 str. 1 d. ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, arba sušvelninti jam paskirtą bausmę ir nuteisti bausme, nesusijusia su realiu laisvės atėmimu.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Nepagrįsti apeliantų argumentai, neva yra visos sąlygos pritaikyti jų atžvilgiu BK 38 str. 1 d. nuostatas ir atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal BK 38 str. 1 d. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal BK 38 str. 1 d. asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms joje išvardytoms būtinoms sąlygoms. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra: kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, padėjimas išaiškinti ją ir joje dalyvavusius asmenis yra tada, kai kaltininkas savo valia padeda išaiškinti esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei nurodo nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Kaip matyti iš bylos, tiek T. T., tiek T. G. ikiteisminio tyrimo metu savo 2006-08-21 pasiaiškinimuose (1 t., b. l. 92, 118), 2006-08-22, papildomų 2006-11-17 ir 2007-01-25 apklausų metu (1 t., b. l. 96-98, 107, 118, 123, 133, 146), 2006-08-22 akistatų su nukentėjusiuoju M. V. metu (1 t., b. l. 103-105, 130-131), 2007-01-12 akistatų su liudytoju S. S. metu (1 t., b. l. 110-113, 136-139) dėl padarytų nusikaltimų neprisipažino. Nuteistieji taip pat neprisipažino nusikaltę ir pirmosios instancijos teisme, laikydamiesi ikiteisminio tyrimo metu savo iškeltos versijos, neva konfliktą išprovokavo pats nukentėjusysis M. V., tarp jo ir T. T. prasidėjo muštynės, į šias muštynes T. G. nesikišo, nieko nemušė, tik norėjo išskirti besimušančiuosius. Todėl apylinkės teismas pagrįstai nenustatė BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 16 punkte teismams išaiškinta, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo gali būti pripažįsta­mas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei toks gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Nors nuteistieji apeliaciniuose skunduose nurodo, jog prisipažįsta nusikaltę ir labai gailisi, akivaizdu, jog tokie nuteistųjų pareiškimai yra išimtinai deklaratyvūs, nuteistieji deklaruoja savo prisipažinimą prispirti neginčijamų jų kaltės įrodymų ir siekdami išvengti nuosprendžiu paskirtų bausmių. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, neturi pagrindo pripažinti T. T. ir T. G. prisipažinimo ir gailėjimosi nusikaltus nei jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nei viena iš būtinų BK 38 str. 1 d. taikymo sąlygų - prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką. Nuteistieji nusikalto girti, veikdami bendrininkų grupe, atliko įžūlius brutualius smurtinius veiksmus, bylos tyrimo bei nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nei kiek nesigailėjo nusikaltę ir melagingai kaltino dėl kilusio konflikto nukentėjusįjį, todėl kaltininkų elgesys neduoda pagrindo manyti, kad ateityje jie nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, T. T. 2003-04-01 jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, todėl jo atžvilgiu galioja imperatyvi BK 38 str. 2 d. nuostata, užkertanti kelią BK 38 str. 1 d. taikymui. Remiantis išdėstytu, kolegija nuteistųjų T. T. ir T. G. atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. 1 d. pagrindu laiko negalimu.

Nepagrįsti ir apeliantų argumentai, jog apylinkės teismas paskyrė jiems per griežtas bausmes. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 str. reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgtų į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Nors nuteistieji nusikalto pirmą kartą, tačiau tyčinius nusikaltimus padarė akivaizdžiai agresyviais ir moralės požiūriu nepriimtinais, aplinkinius šokiruojančiais veiksmais - kaip patikimai nustatyta byloje, prieš nukentėjusįjį smurtavo dėl menkavertės priežasties, viešoje vietoje, miegamajame miesto kvartale, nukentėjusiojo žmonos ir vaikų bei pašalinių asmenų akivaizdoje, sudavė daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, mušė nukentėjusįjį netgi jam nukritus ant žemės, tokiu būdu šiurkščiai pažemindami nukentėjusįjį ir padarydami jam sveikatos sutrikdymą. T. G. nusikalto turėdamas administracinę nuobaudą už kelių eismo taisyklių pažeidimą, o T. T. atžvilgiu 2003-04-01 buvo atsisakyta kelti baudžiamąją bylą dėl įtarimų padarius analogišką nusikaltimą, t. y. dėl asmens sumušimo ir jo automobilio sugadinimo viešoje vietoje, kadangi jis su nukentėjusiuoju susitaikė. Aukščiau išdėstytų aplinkybių, apibūdinančių nuteistųjų asmenybes ir jų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei pobūdį visetas leidžia teigti, jog jų padaryti tyčiniai nusikaltimai nėra atsitiktiniai, jie turi polinkį daryti teisei priešingus veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jiems už nusikaltimus paskyrė vieną griežtesnių sankcijose numatytų bausmės rūšių – areštą.

Aplinkybė, jog nuteistieji iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pradžios atlygino savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą bei nukentėjusiojo gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai, vienareikšmiškai vertintina kaip nuteistųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Vienok abiems nuteistiesiems, nustačius po dvi jų atsakomybę sunkinančias aplinkybes, už du padarytus nusikaltimus yra paskirtos mažesnės už sankcijų vidurkį bausmės. Pirmosios instancijos teismo parinktas bausmių dydis patvirtina, kad skiriant bausmes, yra tinkamai ir pakankamai atsižvelgta į visas BK 54 str. 2 d. numatytas reikšmingas, tame tarpe ir nuteistųjų padėties lengvinimui galinčias turėti įtakos bylos aplinkybes. Teismas, skirdamas T. T. ir T. G. bausmes, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tinkamai parinko tiek bausmės rūšį, tiek ir jos trukmę. Įvertinus nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų kiekį, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, dvi nuteistųjų atsakomybę sunkinančias aplinkybes, nuteistųjų asmenybes bei atsižvelgiant į tai, kad nuteistiesiems paskirtos mažesnės už sankcijų vidurkį bausmės, kolegija daro išvadą, jog apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys apie tai, jog nuteistieji atlygino žalą nukentėjusiajam, neduoda pakankamo pagrindo nuteistiesiems paskirtas bausmes laikyti aiškiai per griežtomis. Abiems nuteistiesiems paskirta trumpalaikė arešto bausmė, skirtingai nuo jų padarytų nusikaltimų sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, dėl trumpalaikės nuteistųjų izoliacijos nuo visuomenės nesukels jiems ir jų artimiesiems apeliaciniuose skunduose deklaruojamų neigiamų socialinių paskemių. Iš kitos pusės, ši trumpalaikė bausmė savo griežtumu ir BVK 53 str. numatytomis arešto bausmę atliekančių asmenų pataisos priemonėmis maksimaliai užtikrins BK 41 str. 2 d. numatytos bausmės paskirties įgyvendinimą. Remiantis išdėstytu kolegija konstatuoja, jog abu nuteistieji nuteisti pagrįstai, baudžiamasis įstatymas jų atžvilgiu pritaikytas tinkamai, nuteistiesiems paskirtos teisingos bausmės, kurias švelninti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų T. T. ir T. G. apeliacinius skundus atmesti.