- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-12-28
- Bylos Nr.
- 1-3439-990/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- R. P., V. S.
- Nukentėjusysis
- K. H.
viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, šiuo metu besigydantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, susituokęs, teistas, ir V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lenkas, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nesusituokęs, teistas, kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 180 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Veikos aplinkybės
2018 m. birželio 29 apie 19.15 val. šalia Vilniaus autobusų stoties, esančios Sodų g. 22, Vilniuje, R. P. ir V. S. susitarė pagrobti svetimą K. H. turtą- viskio „Jack Daniels“ butelį. Vykdydami šį susitarimą R. P. ir V. S. priėjo prie K. H. ir pareikalavo atiduoti viskio „Jack Daniels“ butelį. K. H. nesutikus vykdyti šį reikalavimą, V. S. išsitraukė su savimi turėtą peilį ir pastaruoju grasino K. H. „palikti peilio žymę ant jo“, tuo metu R. P., laikydamas už K. H. turėtos rankinės diržo, iš minėtos rankinės ištraukė ir pasiėmė 23 eurų vertės viskio „Jack Daniels“ butelį. R. P. betraukiant butelį iš kuprinės iškrito K. H. priklausanti 20 eurų nominalo kupiūra, kurią V. S. pasiėmė. Tokiu būdu R. P. ir V. S., veikdami bendrininkų grupėje, pagrobė svetimą K. H. turtą- 23 eurų vertės viskio „Jack Daniels“ butelį, o V. S.- dar ir svetimą K. H. turtą- 20 eurų.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Teisiamojo posėdžio metu R. P. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltu jis neprisipažįsta ir sutinka duoti parodymus. Visų smulkmenų jis neatsimena. Su K. jis susipažino stotyje prieš porą dienų iki šio įvykio, jis ir K. vartojo narkotikus. Įvykio dieną jis susitiko su V. S. ir jie trise važiavo į romų taborą pirkti narkotikų. V. S. atsiskyrė nuo jų, o jis buvo su K.. Pastarasis parduotuvėje pavogė viskio „Jack Daniels“ butelį, po ko jie grįžo į stotį. Vėliau prie jų priėjo V. S.. K. vagiant viskio butelį jis buvo kartu- K. buvo parduotuvėje, jis buvo šalia parduotuvės. Jų tarpe yra susitarimas, kad viskuo dalinamasi per pusę, todėl jis manė, kad jam priklauso pusė pavogto minėto viskio butelio, taigi jis iš K. paėmė minėtą viskio butelį, ketindamas pastarąjį parduoti. Tuo metu K. stovėjo tarp jo ir V. S.. V. S. tuo metu rankoje turėjo peilį, kuriuo prieš tai, važiuodamas į romų taborą, pjaustė obuolius, bet V. S. nieko peiliu negąsdino. Iš K. imdamas minėtą viskio butelį K. leidimo jis neklausė, K. nesipriešino. Paėmęs iš K. viskio butelį jis nuėjo į šalia esančius kioskus minėtą butelį parduoti. K. iškvietus policijos pareigūnus, jis nuėjo į minėtus kioskus ir pasiėmė minėtą viskio butelį, ketindamas pastarąjį grąžinti K., bet tuo metu priėjo policijos pareigūnas. Jis matė, kaip policijos pareigūnas iš V. S. kuprinės ištraukė peilį. Jis asmeniškai negirdėjo, kad V. S. grasintų K.. Kaltinime nurodyti pinigai- 20 eurų buvo V. S.. 2018 m. birželio 30 d. apklausos metu jis davė neteisingus parodymus, nes tuo metu, kai jį sulaikė, jis vartojo narkotikus ir buvo abstinencinėje būsenoje. Norėdamas, kad jį kuo greičiau pakeistų į laisvę, jis davė neteisingus parodymus. Po šio įvykio jis savo noru kreipėsi į reabilitacijos centrą (duomenys neskelbtini). Reabilitacijos centre vyksta užsiėmimai, programos, darbo terapija, atvažiuoja mokytojai, yra mokymo programa. Jis yra tikintis žmogus, reabilitacijos centre jis. skaito bibliją, atvažiuoja buvę narkomanai, pasakoja savo istorijas. Jau keturis mėnesius jis nevartoja narkotikų, negeria alkoholio ir nerūko. Jo laukia klubo sąnario operacija.
2018 m. birželio 30 d. apklausos metu R. P. parodė, kad 2018 m. birželio 29 d. apie 19.00 val. su draugu V. S. jis buvo prie Vilniaus autobusų stoties, esančios Sodų g. 22, Vilniuje. Prie stoties jis pamatė iš matymo pažįstamą baltarusį, vardu K.. Jis su V. S. priėjo prie K.. Pokalbio metu K. ištraukė butelį alaus, kurį buvo užsikišęs už kelnių diržo. Išgėrus alų jis su V. S. sužinojo, kad K. rankinėje yra 1 litro talpos viskio „Jack Daniels“ butelis. Jis su V. S. nutarė minėtą butelį iš K. pagrobti. Jis laikė K. už pastarojo rankinės, o V. S. grasindamas K. peiliu, kurį vėliau paėmė policijos pareigūnai, atėmė iš K. minėtą viskio butelį. Po to jis su V. S. minėtą butelį nunešė ir pardavė į lombardą, esantį kioskuose prie stoties, už butelį jis gavo 12 eurų. Po to jį ir V. S. sulaikė policijos pareigūnai. Su policijos pareigūnais jis nuėjo į lombardą ir išpirko minėtą viskio butelį. Jis iš K. jokių pinigų nepagrobė. Pas V. S. rasti 20 eurų gali būti V. S., o ne K. Jis galisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (T. 2, b. l. 9).
2018 m. rugsėjo 18 d. apklausos metu R. P. parodė, kad šiuo metu jis gydosi reabilitacijos centre „L. I.“. Jis laikosi savo parodymų, duotų pirmosios apklausos metu, tačiau jis patikslina aplinkybę dėl peilio. 2018 m. birželio 29 d. prie Vilniaus autobusų stoties įvykus konfliktui tarp jo ir K., V. S. rankoje turėjo peilį, tačiau pastaruoju K. negrasino ir jokių veiksmų K. atžvilgiu neatliko. Jis laikė K. už pastarojo rankinės diržo. K. pats ištraukė iš rankinės viskio „Jack Daniels“ butelį ir pastarąjį jam atidavė. Jis pridavė butelį lombarde ir gavo 12 eurų. Iš K. 20 eurų jis neėmė. Jis mano, kad 20 eurų yra V. S.. Su K. jis susipažino porą dienų iki įvykio prie Vilniaus autobusų stoties. Įvykio dieną jis vėl susitiko su K. ir jie kartu važiavo į romų taborą, kuriame susitiko su V. S. ir visi kartu grįžo į miestą. Vakare jie vėl visi susitiko prie stoties, tada ir įvyko šis įvykis. Dar iki to jis su K. buvo parduotuvėje „IKEA“, kurioje K. pavogė viskio butelį. K. jam nebuvo nieko skolingas, tiesiog tuo metu jis vartojo narkotikus ir dėl to jam kilo noras iš K. atimti butelį. Dėl nusikaltimo jis labai gailisi. Šiuo metu jis gydosi nuo priklausomybes, stengiasi pasikeisti (T. 2, b. l. 16-17).
2018 m. liepos 10 d. parodymų patikrinimo vietoje metu R. P. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 2, b. l. 19-23).
Teisiamojo posėdžio metu V. S. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltu jis neprisipažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną, tikslios datos jis neprisimena, dienos metu jis susitiko su R. P. ir K. R. P. jis pažinojo, o K.- ne. Jie visi nuvažiavo į romų taborą, o grįždami iš romų taboro išsiskyrė. Jis nuvažiavo namo. Tos pačios dienos vakare jis nuvažiavo pas draugę į darbą, kur žmona jam davė 20 eurų. Tuomet jis nuėjo į stotį, kur sutiko R. P.. Su pastaruoju jis priėjo prie K., su kuriuo pasisveikino. K. turėjo alaus butelį, kurį jie trise išgėrė. Vėliau R. P. pradėjo kalbėti, kad jis- R. P. ir K. pavogė viskio butelį, kurį turėtų pasidalinti- jei vagi kartu, turi pasidalinti. Iš pradžių K. nenorėjo dalintis viskio buteliu, tada R. P. paėmė už K. rankinės, bet K. pasakė „aš tau pats atiduosiu“. R. P. iš K. imant viskio butelį jis stovėjo šalia. Tada jis su R. P. nuėjo prie paviljonų. Jis liko stovėti prie paviljonų, o R. P. pardavė viskio butelį. Jam ir R. P. grįžtant atgal privažiavo policijos pareigūnai. Tada R. P. kartu su policijos pareigūnu nuėjo ir susigrąžino viskio butelį. K. pradėjo kalbėti, kad jis iš šio paėmė 20 eurų, nors K. matė, kad jis turi pinigų. Jis K. pasiūlė 20 eurų kaip moralinę žalą. K. sakė pretenzijų neturįs. Policijos pareigūnai jį nuvežė į policijos komisariatą. Šio įvykio metu pas jį buvo peilis- pastarąjį K. matė dieną, kai jie buvo susitikę, nes jis valgė obuolį. Jis K. peiliu negąsdino, tiesiog peilį vyniojo į tualetinį popierių ir įdėjo į kuprinę. Jis neprisimena, ar tuo metu, kai R. P. iš K. paėmė butelį, peilis jau buvo suvyniotas. Toje vietoje, kur įvyko incidentas, neįmanoma nieko peiliu pagąsdinti, nes aplink daug žmonių, taksistų. Jam pinigų nereikėjo, nes jis turėjo 20 eurų, kuriuos prieš tai jam davė prie Halės turgaus dirbanti jo draugė. Jis nežino, kodėl K. skambino policijos pareigūnams. Nagrinėjamo įvykio metu jis vartojo narkotikus, šiuo metu jis lanko metadono programą. Narkotikų jis nevartoja trejus metus. Jis padidino metadono dozę, kad nereikėtų papildomo vartojimo. 2018 m. birželio 30 d. apklausos metu jis davė neteisingus parodymus, kadangi tuo metu jis buvo abstinencinėje būsenoje. Policijos pareigūnas jam sakė, kad jis geriau prisipažintų padaręs nusikaltimą, tada jį paleis, nes kitaip jis važiuos į kalėjimą. Apklausoje dalyvavęs advokatas jam taip pat sakė „sutik su parodymais ir tave paleis“. Jis supranta, kodėl R. P. davė tokius pačius parodymus kaip ir jis. Įvykio dieną jis vartojo narkotikus. Apklausos metu jis nesakė, kad vartojo narkotikus, nes nenorėjo, kad apie tai sužinotų jo draugė. Narkotikus jis vartoja retai, nes jis stovi metadono programoje. Tą dieną jis užsimanė narkotikų. Šiuo metu jis nedirba, nes nėra darbo. Oficialiai jam sunku įsidarbinti, nes jis turi daug skolų. Su drauge nesusituokęs jis gyvena trejus metus.
2018 m. birželio 30 d. apklausos metu V. S. parodė, kad 2018 m. birželio 29 d. apie 19.00 val. jis su draugu R. P. buvo prie Vilniaus autobusų stoties, esančios Sodų g. 22, Vilniuje. Prie stoties R. P. pamatė iš matymo pažįstamą baltarusį, vardu K.. Kartu su R. P. jis priėjo prie K. Pokalbio metu K. ištraukė butelį alaus, kurį buvo užsikišęs už kelnių diržo. Išgėrę alų jis su R. P. sužinojo, kad K. rankinėje yra 1 litro talpos viskio „Jack Daniels“ butelis. Susižvalgę su R. P. jie nutarė iš K. viskio butelį pagrobti. R. P. laikė K. už rankinės, o jis K. savo peiliu grasindamas, kad šį sužalos, jei priešinsis ir neatiduos viskio butelio, kartu su R. P. iš K. atėmė minėtą viskio butelį, po ko jis kartu su R. P. minėtą viskio butelį nunešė ir pardavė į lombardą, esantį kioskuose prie stoties. Viskio butelį už 12 eurų pardavė R. P.. Po to jį ir R. P. sulaikė policijos pareigūnai. Pastarieji iš jo paėmė peilį, kuriuo grasindamas K. jis pastarąjį apiplėšė, bei jam priklausančius 20 eurų. Vėliau R. P. su policijos pareigūnais nuėjo į lombardą ir išpirko minėtą viskio butelį. Nei jis, nei R. P. iš K. jokių pinigų neėmė. Pas jį rasti 20 eurų yra jo, o ne K.; šiuos 20 eurų jis davė K. kaip kompensaciją už šio patirtą, jo manymu, moralinę žalą. Dėl šio nusikaltimo jis gailisi, esant galimybei jis norėtų atsiprašyti K. (T. 1, b. l. 48).
2018 m. rugpjūčio 14 d. apklausos metu V. S. parodė, kad savo parodymus, duotus ankstesnės apklausos metu, jis atsimena ir nori šiuos parodymus pakeisti. Tikslios datos jis neprisimena, galimai pranešime apie įtarimą nurodytą dieną- 2018 m. birželio 29 d. jis narkotinių medžiagų nevartojo, bet tą pačią dieną dienos metu jis kartu su R. P. ir K. dėl kompanijos važiavo į romų taborą. Važiuodamas jis turėjo peilį, kuriuo pjaustė ir valgė obuolį. Šį peilį matė ir K.. Romų tabore jis buvo, bet narkotikų nepirko ir nevartojo. K. tikrai vartojo narkotikus, ar R. P. vartojo narkotikus, jis nematė. Po to jie visi išsiskyrė. Vakare, tikslaus laiko jis neprisimena, prie Vilniaus autobusų stoties jis susitiko R. P., kuris papasakojo, kad su K. buvo nuvažiavęs į parduotuvę „IKEA“ vogti, kur K. pavogė viskio butelį, kuriuo nenori su R. P. dalintis. R. P. paprašė, kad jis prieitų kartu su šiuo prie K. ir pakalbėtų, kad K. atiduotų R. P. tai, kas jam- R. P. priklauso. Tada jis su R. P. priėjo prie K., buvusio prie autobusų stoties. K. pasiūlė išgerti alaus. Tada jis, K. ir R. P. užėjo už kiosko „P. P.“, nes norėjo išgerti alų. Ten įvyko nedidelis žodinis konfliktas, nes K. iš pradžių nenorėjo atiduoti pavogto butelio, bet po to šį butelį atidavė R. P.. Jis K. negrasino. R. P. nunešė minėtą butelį į kažkurį kioską ir pardavė. Jis nežino, už kokią sumą R. P. pardavė viskio butelį, nes jam tai buvo neįdomu- tai ne jo butelis. Tuo metu jis buvo netoli paviljono ir laukė R. P.. R. P. išėjus iš kiosko jie ėjo prie K., laukusio toje pačioje vietoje prie įėjimo į stotį, nes norėjo K. atiduoti pusę už parduotą viskio butelį gautos pinigų sumos. R. P. kalbėjosi su K., tačiau nespėjus K. atiduoti pusę gautos pinigų sumos prie jų priėjo policijos pareigūnai, kurie paklausė, kas juos kvietė. Jis su R. P. pasakė nekvietę policijos pareigūnų. K. pasakė irgi nekvietęs, bet po to pasakė iškvietęs policijos pareigūnus. Tada jis, R. P. ir K. kartu su policijos pareigūnais viską išsiaiškino vietoje. R. P. nuėjo į tą patį kioską ir išpirko butelį, kurį atidavė K.. Pastarasis pasakė, kad jis ir R. P. iš jo- K. dar pavogė 20 eurų. Jis pasakė galintis K. atiduoti 20 eurų kaip moralinę žalą. K. žinojo, kad jis turi 20 eurų, nes prieš tai jis R. P. rodė 20 eurų, kuriuos jam davė žmona, o K. tai matė. Jokio nusikaltimo jis nedarė, niekam peiliu jis negrasino. K. matė, kad jis kuprinėje turėjo peilį, kuris buvo įvyniotas į popierius, todėl policijos pareigūnams ir pasakė, kad jis K. grasino peiliu. Jis tik norėjo padėti R. P. atgauti skolą už pavogtą butelį. Su K. jis susipažino tą pačią dieną, juos autobuse supažindino R. P.. Kaip jis minėjo, jis, R. P. ir K. autobusu važiavo į romų taborą. Jis žinojo, kad Kirilas yra baltarusis, teistas, narkomanas. K. kontaktų jis neturėjo. Po šio įvykio praėjus kelioms savaitėms jis buvo sutikęs K.. Pastarasis pasakė išsigandęs ir dėl to jį ir R. P. apkalbėjęs. Su R. P. jis susipažino kalėjime. R. P. jis pažįsta apie 15 metų, tarp jo ir R. P. draugiški santykiai. Jis kelis kartus su R. P. atlikinėjo bausmę. Pirmosios apklausos metu jis prisipažino padaręs nusikaltimą, nes norėjo, kad jį greičiau paleistų iš areštinės. Šios apklausos metu jis duoda teisingus parodymus, nes nusikaltimo jis nedarė (T. 1, b. l. 50-51).
Teisiamojo posėdžio metu K. H. parodė, kad jis yra Baltarusijos Respublikos pilietis. Į Lietuvą jį deportavo iš Švedijos. Švedijoje jis prašė prieglobsčio, bet jį atsiuntė į Lietuvą. Lietuvoje jis paprašė pabėgėlio statuso. Jis gyvena Pabradėje. Nagrinėjamo įvykio dieną jis buvo Vilniuje, nes važiavo į polikliniką. 53 maršruto autobusu iš stoties jis nuvažiavo iki prekybos centro „Akropolis“. Jis vaikščiojo po prekybos centrą, apžiūrinėjo daiktus. Ten yra didelė parduotuvė „Maxima“, kurioje galima nebrangiai pavalgyti. Nagrinėjamo įvykio dieną jis turėjo apie 50 eurų. Viskio butelis kainavo virš 20 eurų. Už viskį jis sumokėjo grynaisiais pinigais. Nusipirkus viskio butelį jam liko 20 eurų ir dar smulkių pinigų. Iš prekybos centro „Akropolis“ jis važiavo į polikliniką, po ko nuvažiavo į stotį. Jis ieškojo žmogaus, per kurį jam iš Baltarusijos Respublikos atsiųstų pinigus- su migracijos kortele to padaryti negalima, reikia paso. Pabradės centre pasų niekas neturi. Žmogui už pinigų parsiuntimą jis būtų sumokėjęs 50 eurų. Būdamas prie stoties jis nuėjo už kioskelio parūkyti. Ten stovėjo, kaip vėliau paaiškėjo, R. P. ir V. S.. Jie visi kartu parūkė, išgėrė alaus. Jis pradėjo pasakoti gyvenantis Pabradėje, kad jam reikia persiųsti pinigus. R. P. su draugu sakė be problemų viską padarysiantys. Jam iš rankinės traukiant alų R. P. pamatė butelį viskio. Tuomet R. P. suėmė už jo rankinės dirželio, o V. S. išsitraukė peilį ir pastaruoju pradėjo jam grasinti sakydamas, kad paliks pėdsakus su peiliu. R. P. sakė stebintis stotį (ar kažką panašiai). Išsigandęs jis pats iš rankinės ištraukė butelį viskio ir pastarąjį atidavė R. P.. Jam traukiant viskio butelį iš rankinės iškrito 20 eurų- piniginės jis neturi, pinigai buvo rankinėje. Jis neatsimena, kas pakėlė ir paėmė pinigus. R. P. ir V. S. nuėjo į paviljonų pusę. Tada jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Atvažiavus policijos pareigūnams jis priėjo prie R. P. ir V. S. ir pranešė iškvietęs policijos pareigūnus. Atvykusiems policijos pareigūnams jis parodė R. P. ir V. S.. Jis negirdėjo, ką policijos pareigūnai kalbėjo su R. P. ir V. S.- šie kalbėjo lietuviškai. Atvažiavus policijos pareigūnams R. P. ir V. S. atidavė jam butelį viskio ir 20 eurų. Pretenzijų R. P. ir V. S. jis neturi, pastariesiems jis atleido. Kažkada jis vartojo narkotikus, tačiau šiais metais narkotikų jis nevartojo. Jis nevažiavo į romų taborą. Į Vilnių jis atvažiuoja porą kartų per savaitę gauti pinigų arba į polikliniką. Nagrinėjamo įvykio dieną jis nematė V. S. valgančio obuolį.
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus K. H. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b. l. 8-10), K. H. parodė, kad V. S. jam sakė, jog jam paliks su peiliu žymę ant kaklo.
2018 m. birželio 30 d. apklausos metu K. H. parodė, kad 2018 m. birželio 29 apie 16.00 val. jis asmeniniais reikalais atvažiavo į Vilnių. Būdamas autobusų stotyje jis ieškojo pinigų perdavimo punkto ,,Western union“, tačiau ten dirbęs darbuotojas jam paaiškino, kad su pažymėjimu, kurį jis gavo Lietuvoje Užsieniečių registracijos centre, jis negali pasiimti pinigų. Dėl susiklosčiusios situacijos jis susinervino ir užsirūkė. Jam berūkant prie jo priėjo du vyrai ir jo paprašė cigaretės. Jis vyrus pavaišino cigarete ir šiems papasakojo savo problemą. Vienas iš vyrų buvo vardu Robertas. Roberto draugas, kurio vardo jis neprisimena paklausė, ką jis turi savo vyriškoje rankinėje. Jis pasakė turintis butelį alaus. Tada vyrai pasiūlė jam išgerti alų. Jis atidavė vyrams butelį alaus. Jam iš rankinės traukiant alaus butelį vyrai išgirdo stiklinės taros garsą rankinėje ir paklausė, ką jis dar rankinėje turi. Jis atsakė turintis viskio ,,Jack Daniels“ butelį. Vyrai pareikalavo ištraukti viskio butelį, bet jis atsisakė. Tada vyrai pradėjo jį gąsdinti, esą jie prižiūri visą stotį ir turi daug pažįstamų. Jis atsakė, kad jam nesvarbu, butelis yra jo, jis mokėjo pinigus. Tada Robertas paėmė jam už rankinės, kuri buvo pakabinta ant peties, o Roberto draugas ištraukė peilį. Jis negali tiksliai pasakyti, iš kur Roberto draugas ištraukė peilį. Peilis buvo pilkos spalvos rankena. Roberto draugas laikydamas rankoje peilį pradėjo jam grasinti, kad išpjaus skylę rankinėje ir paliks peilio žymę ant jo. Sakydamas tuos žodžius vyras peilį laikė jo krūtinės lygyje. Kai vyras peiliu jam grasino, Robertas to metu laikė jį už rankinės, kad jis nepabėgtų. Supratęs, kad vyrai gali jį sužaloti arba netgi nužudyti bei nuturėdamas kitos išeities, jis iš rankinės ištraukė butelį. Traukiant butelį iš rankinės iškrito 20 eurų nominalo kupiūra. Vyras, kuris jam grasino peiliu, paėmė 20 eurų, o Robertas paėmė viskio butelį. Paėmę jo daiktus Robertas ir pastarojo draugas nuėjo. Jis iš karto paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė policijos pareigūnus. Pastarieji atvyko labai greitai. Policijos pareigūnams jis parodė plėšikus ir šie buvo sulaikyti. Apžiūros metu pas vaikiną, kuris jam grasino, policijos pareigūnai rado peilį, kuriuo jam buvo grasinta. Vyrai pradėjo jo prašyti, kad jis nieko nerašytų ir atsiprašinėjo už tokį savo poelgį. Jis nusprendė dėl šio įvykio pareiškimo nerašyti, o policijos pareigūnai gražino jam daiktus. Viskio butelio jis parodyti negali, nes pastarąjį padovanojo draugui, o 20 eurų nominalo kupiūrą, kurią iš jo buvo paėmę plėšikai, jis gali parodyti. Viskio kaina- 23 eurai. Įvykio metu jis sužalotas nebuvo, bet jo gyvybei bei sveikatai buvo kilęs realus pavojus (T. 1, b. l. 8-10).
2018 m. liepos 4 d. apklausos metu K. H. parodė, kad asmenų, 2018 m. birželio 29 d. apie 19.15 val. užpuolusių jį prie Vilniaus autobusų stoties esančio „P. P.“ kiosko, jis anksčiau nėra matęs ir šių nepažįsta, šiems nėra skolingas. Su jį užpuolusiais asmenimis jis trumpai pakalbėjo, su šiais alkoholio jis negėrė. Jis minėtiems vyrams atidavė butelį alaus, kurį šie vyrai iš karto atidarė ir pokalbio metu išgėrė. Nagrinėjamo įvykio dieną iki šio įvykio jis nebuvo gėręs alkoholio. Turtinė žala jam atlyginta, taigi civilinio ieškinio jis nereiškia. Fizinė žala jam nepadaryta (T. 1, b. l. 16-17).
2018 m. liepos 4 d. parodymų patikrinimo vietoje metu K. H. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b. l. 18-20).
Teisiamojo posėdžio metu R. M. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu. Jis neatsimena nagrinėjamo įvykio.
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu R. M. duotus parodymus (T. 1, b. l. 27-28), R. M. parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis su kolege privažiavo prie centrinio stoties įėjimo, kur stovėjo žmogus ir mojavo rankomis. Jis suprato, kad tai yra pranešėjas. Pranešėjas jam ir jo kolegei nurodė asmenis, kuriuos jis pasivijo ir pradėjo aiškintis įvykio aplinkybes. Kiek jis pamena, kaltinamieji grasindami peiliu reikalavo pinigų iš nukentėjusiojo. V. S. kuprinėje buvo rastas nedidelis peilis, atrodo dar buvo švirkštų. Jis neprisimena, kas daugiau buvo kuprinėje. Kaip jis suprato iš pokalbio, nukentėjusysis ir kaltinamieji buvo pažįstami, nes kaltinamieji į nukentėjusįjį kreipėsi vardu. Jis neprisimena, ar kas nors minėjo, kad kaltinamieji ir nukentėjusysis kartu gėrė alų. Jis neprisimena, ar nukentėjusysis buvo apsvaigęs. Įtariamieji jam atrodė apsvaigę, tačiau nei jis, nei jo kolegė netikrino, kaip ir nuo ko kaltinamieji apsvaigę. Nukentėjusysis sakė kaltinamiesiems neturintis pretenzijų. Jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi.
Ikiteisminio tyrimo metu R. M. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu. 2018 m. birželio 29 d. apie 19.23 val. patruliavimo metu buvo gautas pranešimas, kad Sodų g. 22, Vilniuje, du asmenys grasindami peiliu užpuolė pranešėją ir iš šio atėmė pinigus bei butelį viskio. Su porininke atvykę minėtu adresu prie centrinio įėjimo į autobusų stotį jie pastebėjo vyrą, kuris paaiškino, kad grasindami peiliu jį užpuolė du vyrai, kurie atėmė iš jo 20 eurų ir viskio butelį. Paklaustas, kaip atrodė plėšikai, pranešėjas nurodė du asmenis, kurie tuo metu buvo apie 20 metrų atstumu nuo jų. Jis su porininke sulaikė R. P. ir V. S.. Pastarieji paaiškino, kad pranešėjas jiems pasiūlė nupirkti butelį, už kiek- jis neprisimena. R. P. ir V. S. pasakė nieko nevogę ir niekam negrasinę. Pranešėjas- K. H. parodė į V. S. ir pasakė, kad būtent šis žmogus rankoje turėdamas peilį sakė, kad jį papjaus, jeigu jis neatiduos pinigų. Tuo metu, kai V. S. sakė tuos žodžius, R. P. pranešėją laikė už vyriškos rankinės, kuri užsideda per petį, kad pranešėjas negalėtų pabėgti. K. H. labai išsigando dėl savo gyvybės, todėl plėšikams atidavė 20 eurų bei viskio butelį. Plėšikams pasišalinus K. H. paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir iškvietė pagalbą. Apžiūros metu pas V. S. juodos spalvos kuprinėje buvo rastas peilis, kurį pranešėjas atpažino teigdamas, kad būtent šiuo peiliu jam buvo grasinama. Atsižvelgdamas į tai, kad V. S. ir R. P. gražino visus pavogtus daiktus, pranešėjas jokių pretenzijų neturėjo. V. S. ir R. P. buvo pristatyti į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą tolimesniam aiškinimuisi (T. 1, b. l. 27-28).
Teisiamojo posėdžio metu V. M. parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Trečiosios kuopos Trečiojo vyriausiąja patrule. Jai matytas nukentėjusysis. Tai buvo Sodų gatvėje, Vilniuje. Kiek ji pamena, tai buvo plėšimas, iš nukentėjusiojo buvo paimta 20 eurų ir butelis alkoholinio gėrimo.
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu V. M. duotus parodymus (T. 1, b. l. 24-25), V. M. parodė, kad priėję prie pranešėjo ji ir jos porininkas sužinojo, kad iš pranešėjo plėšikai pagrobė 20 eurų ir alkoholinį gėrimą. Nukentėjusysis nurodė kaltinamuosius. Ji ir jos kolega priėjo prie kaltinamųjų bei atliko dalinę pastarųjų patikrą. Ji tiksliai neprisimena, ką jie rado pas kaltinamuosius. Ji neprisimena, ką sakė kaltinamieji. Ji prisimena, kad kaltinamieji sakė, jog nukentėjusysis pats jiems davė butelį. Pas V. S. kuprinėje buvo rastas peilis. Ji neatsimena, kas daugiau buvo rasta. Nei ji, nei jos kolega į lombardą nėjo. Jai ir jos kolegai kaltinamieji aiškino nieko blogo nepadarę, kad pats nukentėjusysis davė kaltinamiesiems butelį. Jai pasirodė keista, kad nukentėjusysis neturėjo pretenzijų kaltinamiesiems. Nukentėjusysis gal ir nebuvo visiškai blaivus, alkoholio kvapas nuo jo sklido. Ji negali pasakyti, ar nukentėjusysis bendravo su kaltinamaisiais.
Ikiteisminio tyrimo metu V. M. parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Trečiosios kuopos Trečiojo vyriausiąja patrule. 2018 m. birželio 29 d. apie 19.23 val. buvo gautas pranešimas, kad Sodų g. 22, Vilniuje, du asmenys grasindami peiliu užpuolė pranešėją ir iš šio atėmė pinigus bei viskio butelį. Atvykę minėtu adresu prie centrinio įėjimo į autobusų stotį ji su porininku pastebėjo vyrą, kuris paaiškino, kad grasindami peiliu šį užpuolė du vyrai, kurie atėmė iš jo 20 eurų ir viskio butelį. Paklaustas, kaip atrodė plėšikai, pranešėjas nurodė du asmenis, kurie tuo metu buvo 20 metrų atstumu nuo jų. Ji su porininku sulaikė nurodytus asmenis- R. P. ir V. S.. Pastarieji paaiškino, kad pranešėjas jiems pasiūlė nupirkti butelį, už kiek- ji neprisimena. Taip pat sulaikytieji pasakė nieko nevogę ir niekam negrasinę. Pranešėjas- K. H. parodė į V. S. ir pasakė, kad būtent šis žmogus turėdamas rankoje peilį sakė, kad jį papjaus, jeigu jis neatiduos pinigų. To metu, kai V. S. sakė tuos žodžius, R. P. pranešėją laikė už vyriškos rankinės, kuri užsideda per petį, kad pastarasis negalėtų pabėgti. K. H. labai išsigando dėl savo gyvybės, todėl atidavė plėšikams 20 eurų bei viskio butelį. Plėšikams pasišalinus K. H. paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė pagalbą. Apžiūros metu pas V. S. juodos spalvos kuprinėje buvo rastas peilis, kurį pranešėjas atpažino teigdamas, kad būtent šiuo peiliu buvo grasinama. Atsižvelgdamas į tai, kad plėšikai gražino visus pavogtus daiktus, pranešėjas jokių pretenzijų jį užpuolusiems asmenims neturėjo. V. S. ir R. P. buvo pristatyti į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą tolimesniam aiškinimuisi (T. 1, b. l. 24-25).
Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėta K. H. pateikta 20 eurų nominalo kupiūra (T. 1, b. l. 29-31), kuri po apžiūros buvo grąžinta K. H. (T. 1, b. l. 32).
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Trečiosios kuopos Trečiojo vyriausioji patrulė V. M. pateikė peilį pilkos spalvos rankena, kuris buvo rastas V. S. kuprinėje (T. 1, b. l. 33-34). Minėtas peilis buvo apžiūrėtas (T. 1, b. l. 35-36).
Taigi baudžiamojo proceso metu tiek K. H., tiek ir R. P. bei V. S. parodė, kad K. H. nagrinėjamo įvykio metu su savimi turėtame krepšyje turėjo viskio „Jack Daniels“ butelį. K. H. parodė, kad jis minėtą viskio butelį pirko prekybos centre „Akropolis“, tuo tarpu R. P. ir V. S. parodė, kad minėtą viskio butelį K. H. pavogė. Teismo įsitikinimu nagrinėjamu atveju nėra svarbu, kokiu būdu K. H. įgijo- pavogė ar nusipirko minėtą viskio butelį- svarbu yra tai, kad nagrinėjamo įvykio metu minėtas viskio butelis nei R. P., nei V. S. nepriklausė, t. y. šis turtas jiems buvo svetimas. V. S. parodė, kad R. P. paprašė jo pagalbos iš K. H. paimant tai, kas, R. P. manymu, jam priklausė- minėtą viskio butelį. V. S. taip pat parodė, kad iš pradžių K. H. nenorėjo atiduoti minėto viskio butelio, tačiau vėliau, R. P. paėmus už K. H. rankinės diržo, K. H. pats atidavė minėtą viskio butelį. Tai, kad paėmė už K. H. rankinės diržo, po ko K. H. pats atidavė viskio butelį, parodė ir pats R. P.. Šios R. P. ir V. S. nurodytos aplinkybės, kurias patvirtina ir K. H. parodymai, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad K. H. nenorėjo minėto viskio butelio atiduoti R. P. bei V. S. ir pastarieji tokią K. H. valią aiškiai suprato. Kaip pirmosios apklausos metu parodė V. S., sužinoję, kad K. H. su savimi turėtame krepšyje turi viskio butelį (minėta, kad šiuo atveju nėra svarbios minėto viskio butelio įgijimo aplinkybės), R. P. ir V. S. susižvalgę, t. y. konkliudentiniais veiksmais sutarė minėtą viskio butelį iš K. H. prieš pastarojo valią paimti. Nors vėlesnio baudžiamojo proceso metu V. S. šį susitarimą neigė, tačiau aplinkybę, kad R. P. ir V. S. buvo susitarę iš K. H. paimti viskio butelį prieš K. H. valią, patvirtina ir tai, kad, kaip teisiamojo posėdžio metu parodė V. S., jis su R. P. prie K. H. ėjo paprašytas padėti pasiimti tai, kas jam- R. P. priklauso, taigi teismas R. P. ir V. S. susitarimą iš K. H. prieš pastarojo valią paimti viskio butelį laiko įrodytu.
Baudžiamojo proceso metu taip pat nustatyta, kad nagrinėjamo įvykio metu V. S. su savimi turėjo peilį- šias aplinkybes patvirtino tiek K. H., tiek R. P., tiek V. S.. Šis peilis buvo rastas į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams apžiūrint V. S. kuprinę. K. H. dar prieš pradedant baudžiamąjį procesą į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams parodė, kad būtent šiuo peiliu jam grasino V. S.- šių parodymų K. H. nuosekliai laikėsi viso baudžiamojo proceso metu. Tuo tarpu R. P. ir V. S., iš pradžių teigę, kad V. S. grasino K. H. minėtu peiliu, vėlesnių apklausų metu savo parodymus pakeitė, nurodydami, kad V. S. minėtu peiliu niekam negrasino, o pirmųjų apklausų metu jie save apkalbėjo norėdami greičiau išeiti į laisvę. Vertindamas duomenis, patvirtinančius arba paneigiančius aplinkybę dėl peilio panaudojimo prieš K. H., teismas pažymi suprantantis, kad nuo narkotinių medžiagų priklausomų proceso dalyvių parodymus gali įtakoti narkotinių medžiagų trūkumo sukeliamų pojūčių sąlygotas noras bet kokiu būdu- net ir apkalbant save išeiti į laisvę. Visgi teismas pažymi, kad tai, jog nagrinėjamo įvykio metu bendraujant su K. H. V. Silko rankose laikė peilį, tiek ikiteisminio tyrimo metu paleistas į laisvę, tiek ir teisiamojo posėdžio metu patvirtino R. P., taigi R. P. iš esmės patvirtino nuoseklius K. H. parodymus apie peilio demonstravimą nagrinėjamo įvykio metu. V. S. parodymus, esą peilį jis naudojo ne grasindamas K. H., o tik pjaustydamas obuolį, teismas vertina kaip nepatikimus ir įrodymais nepripažįsta, kadangi tiek R. P., tiek ir pats V. S. parodė, kad obuolį jis- V. S. pjaustė važiuodamas į romų taborą, t. y. dieną, o ne vakare, kai vyko nagrinėjamas įvykis, taigi V. S. nebuvo jokios būtinybės bendraujant su K. H. išsitraukti peilį ir pastarąjį vynioti į popierių (būtent taip savo veiksmus teisiamojo posėdžio metu įvardino V. S.). V. S. veiksmai K. H. demonstruojant peilį, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją (aiškiai išreikštas noras atimti viskio butelį iš nenorinčio tai daryti K. H.) bei į R. P. ir V. S. susitarimą, kad pastarasis padėtų jam- R. P. atgauti tai, kas, R. P. manymu, jam priklauso, patvirtina K. H. parodymus, kad jam atsisakius atiduoti viskio butelį, R. P. suėmus už jo turėtos rankinės, kuriame buvo minėtas viskio butelis, diržo, V. S. su savimi turėtu peiliu pradėjo jam grasinti. Teismo įsitikinimu, tokia situacija leido K. H. pagrįstai baimintis, kad jei jis nepaklus bendrai veikusių R. P. ir V. S. reikalavimui atiduoti su savimi turėtą viskio butelį, prieš jį bus panaudotas minėtas peilis ir viskio butelis iš jo bus atimtas jėga.
R. P. ir V. S. taip pat kaltinami tuo, kad jie veikdami kartu neteisėtai iš K. H. įgijo ne tik viskio butelį, bet ir 20 eurų. Vertindamas šią aplinkybę tvirtinančius bei neigiančius duomenis teismas pažymi, kad R. P. parodė, jog minėti 20 eurų, jo manymu, priklausė V. S., t. y. R. P. kategoriškai nepatvirtino minėtų pinigų priklausomybės, o išreiškė tik savo nuomonę. Teismas turi pagrindo teigti, kad aplinkybė apie nagrinėjamo įvykio metu iš K. H. pagrobtus 20 eurų R. P. tapo žinoma jau po paties įvykio, į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams: kaip ikiteisminio tyrimo metu parodė K. H., jam betraukiant viskio butelį iš rankinės iškrito 20 eurų nominalo kupiūra, kurią paėmė ne R. P., bet V. S.. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams minėtus pinigus K. H. atidavė ne R. P., bet V. S.. Kita vertus šiame nuosprendyje išdėstyti argumentai leidžia teismui pagrįstai teigti, kad R. P. ir V. S. nusikalstamas susitarimas buvo konkretus ir apėmė tik viskio butelio atėmimą iš K. H., taigi galima daryti pagrįstą išvadą, kad R. P. ir V. S. vykdant nusikalstamą susitarimą- iš K. H. atimti viskio butelį, iš K. H. rankinės netikėtai iškritus 20 eurų nominalo kupiūrai, tai pastebėjusiam V. S. kilo savarankiškas ir iš anksto su R. P. nederintas sumanymas paimti minėtus pinigus, t. y. R. P. tyčia nebuvo nukreipta ir neapėmė K. H. priklausančių 20 eurų nusikalstamo įgijimo, dėl ko teismas daro išvadą, kad R. P. nepagrobė K. H. priklausančių 20 eurų, o tai, veikdamas savarankiškai, pasinaudodamas K. H. išgąsčiu dėl prieš tai buvusių grasinimų peiliu, padarė V. S..
Nors V. S. parodė minėtų pinigų negrobęs, o šiuos pinigus pasiskolinęs iš savo draugės, teismas pažymi, kad dar prieš pradedant baudžiamąjį procesą K. H. skambindamas bendruoju pagalbos numeriu pranešė, kad užpuolikai iš jo paėmė viskio butelį ir pinigus (T. 1, b. l. 4)- šių parodymų K. H. nuosekliai laikėsi viso baudžiamojo proceso metu, teisiamojo posėdžio metu detaliai parodęs, kur ir kaip jis gavęs minėtus pinigus. Tuo tarpu vertindamas V. S. parodymus, esą minėtus pinigus jam paskolino jo draugė, teismas pažymi, kad, kaip matyti iš išrašo iš administracinių nusižengimų registro (T. 1, b. l. 108-150), V. S. tiek prieš nagrinėjamą įvykį, tiek ir po šio įvykio sistemingai važinėdavo visuomeniniu transportu be bilieto, už ką buvo ne kartą nubaustas, kas leidžia pagrįstai teigti, kad V. S. net neturėjo pinigų įsigyti bilietą; taip pat V. S. sistemingai vogdavo iš parduotuvių, kas leidžia pagrįstai abejoti, kad nagrinėjamo įvykio metu V. S. disponavo teisėtai gautomis piniginėmis lėšomis. Tikint V. S. pateikta versija, esą pinigų jam duodavo dirbanti draugė, jokiais logiškais argumentais negali būti paaiškinami V. S. veiksmai vagiant iš parduotuvių. Taigi teismas V. S. parodymus, esą 20 eurų prieš nagrinėjamą įvykį jam davė jo draugė, vertina kaip nepatikimus ir šių parodymų šioje dalyje įrodymais nepripažįsta.
Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad baudžiamojo proceso metu surinkti ir ištirti duomenys, turintys įrodomąją vertę, patvirtina, jog 2018 m. birželio 29 apie 19.15 val. šalia Vilniaus autobusų stoties, esančios Sodų g. 22, Vilniuje, R. P. ir V. S. susitarė pagrobti svetimą K. H. turtą- viskio „Jack Daniels“ butelį. Vykdydami šį susitarimą R. P. ir V. S. priėjo prie K. H. ir pareikalavo atiduoti viskio „Jack Daniels“ butelį. K. H. nesutikus vykdyti šį reikalavimą, V. S. išsitraukė su savimi turėtą peilį ir pastaruoju grasino K. H. „palikti peilio žymę ant jo“, tuo metu R. P., laikydamas už K. H. turėtos rankinės diržo, iš minėtos rankinės ištraukė ir pasiėmė 23 eurų vertės viskio „Jack Daniels“ butelį. R. P. betraukiant butelį iš kuprinės iškrito K. H. priklausanti 20 eurų nominalo kupiūra, kurią V. S. pasiėmė. Tokiu būdu R. P. ir V. S., veikdami bendrininkų grupėje, pagrobė svetimą K. H. turtą- 23 eurų vertės viskio „Jack Daniels“ butelį, o V. S.- dar ir svetimą K. H. turtą- 20 eurų.
Motyvuojamoji dalis
III. Veikos kvalifikavimo motyvai
BK 180 straipsnio 1 ir 2 dalis.
1. Tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą,
baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
2. Tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą,
baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.
R. P. ir V. S., veikdami bendrininkų grupėje, V. S. peiliu grasinant K. H. tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, o R. P. laikant už K. H. turėtos rankinės diržo, pagrobė K. H. priklausantį turtą- 23 eurų vertės viskio „Jack Daniels“ butelį, o V. S.- dar ir svetimą K. H. turtą- 20 eurų, taigi R. P. ir V. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.
IV. Bausmių skyrimo motyvai
1. Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.
1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.
1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;
2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;
3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;
4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;
5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
1. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;
2) kaltės formą ir rūšį;
3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;
4) nusikalstamos veikos stadiją;
5) kaltininko asmenybę;
6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;
7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;
8) nusikalstama veika padarytą žalą.
3. Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.
BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai.
1) veiką padarė bendrininkų grupė. Teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, gali nepripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia;
13) veiką padarė recidyvistas.
BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalys.
1. Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti.
4. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.
9. Pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.
1. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.
2. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms.
Spręsdamas dėl R. P. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. R. P. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, kuriuo žala padaryta nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu R. P. prisipažino padaręs jam įkaltinamą nusikalstamą veiką, tačiau vėlesnio baudžiamojo proceso metu R. P. pakeitė savo parodymus, teigdamas, kad jis apkalbėjo save norėdamas kuo greičiau išeiti į laisvę. Teisiamojo posėdžio metu R. P. taip pat neigė būtinuosius jam įkaltinamos nusikalstamos veikos požymius- peilio panaudojimą prieš K. H. bei grasinimą tuoj pat šį peilį panaudoti, taigi teismas nenustatė R. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. R. P. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje bei būdamas recidyvistu. Visgi teismas pažymi, kad po šio nusikaltimo padarymo R. P. pakeitė socialinę aplinką- šiuo metu jis gydosi nuo priklausomybių reabilitacijos centre „G. I.“, kurio specializacija- priklausomybė nuo narkotikų ir/ arba alkoholio. Kaip nurodyta minėto reabilitacijos centro rašte, R. P. yra apsisprendęs pradėti naują gyvenimą, deda visas pastangas pakeisti savo gyvenimą. R. P. kardinaliai keičiasi, be pažeidimų vykdo reabilitacijos plane numatytas programas, pareigingai atlieka savo darbą. Už R. P. laiduoja reabilitacijos centras (duomenys neskelbtini)“. R. P. reabilituojantis yra matoma pastarojo nuoširdi atgaila ir tikros pastangos keičiantis (T. 2, b. l. 157). Norint, kad R. P. taptu pilnateisiu visuomenės nariu, nustotų daryti nusikalstamas veikas, vartoti narkotikus, R. P. reabilitacija reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini)turi būti nenutraukiama, todėl R. P. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę nebūtų pasiekti R. P. visavertės integracijos į visuomenę tikslai, kuriuos R. P. yra pats sau išsikėlęs. Teismas įvertina ir nukentėjusiojo K. H. teismo posėdžio metu išsakytą prašymą suteikti galimybę R. P. pasitaisyti šiam neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės. Taigi nors BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo iki septynerių metų bausmė, tačiau laisvės atėmimo bausmė, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju yra per griežta bausmės rūšis, kurios skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. R. P. atskyrimas nuo šiuo metu pastarojo atliekamos reabilitacijos kurso gali neigiamai paveikti jo socialinius ryšius, socialinę brandą bei integraciją į normalų visuomenės gyvenimą, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. P. skyrus laisvės apribojimo bausmę, kuri įgalina teismą nustatyti įpareigojimus bei draudimus, susijusius su R. P. elgesio korekcija, bei šių įpareigojimų vykdymo kontrole, nustatant maksimalų- dvejų metų šios bausmės terminą, įpareigojant R. P. tęsti gydymą reabilitacijos centre „(duomenys neskelbtini), gydymosi laikotarpiu būti šiame reabilitacijos centre, gydymui pasibaigus visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų- alkoholio bei narkotikų, gydymui pasibaigus pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
R. P. nuo 2018 m. birželio 29 d. 19.38 val. iki 2018 m. liepos 1 d. 17.50 val., t. y. dvi paras buvo laikinai sulaikytas (T. 2, b. l. 3, 24), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis R. P. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, dvi dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.
Spręsdamas dėl V. S. skirtinos bausmės dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. V. S. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, kuriuo žala nebuvo padaryta. Teismas nenustatė V. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. V. S. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje bei būdamas recidyvistu. Kaip matyti iš V. S. charakterizuojančios medžiagos, V. S. teistas penkiolika kartų, iš jų du kartus- už plėšimą, kas leidžia pagrįstai teigti, kad V. S. nedaro jokių socialiai naudingų ir priimtinų išvadų. V. S. baustas už administracinių nusižengimų padarymą, tačiau jam skirtų baudų jis nemoka, t. y. administracinių nuobaudų jis nevykdo. Nors yra jauno ir darbingo amžiaus, tačiau V. S. nedirba, tokį savo sprendimą motyvuodamas skolų bei pastarąsias išieškančių antstolių gausa. Visgi atsižvelgiant į tai, kad sunkios pasekmės dėl V. S. padarytos nusikalstamos veikos nekilo, įvertinus nukentėjusiojo K. H. teismo posėdžio metu išsakytą prašymą V. S. skiriant kuo švelnesnę bausmę, V. S. skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas nustatytinas trumpesnis už BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą vidurkį ir už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymą V. S. skirtina šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžiu V. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, taigi šios bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžiu V. S. skirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį- tris mėnesius šiuo nuosprendžiu V. S. skirtinos laisvės atėmimo bausmės ir V. S. skirtina galutinė subendrinta vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, šią bausmę atliekant pataisos namuose.
V. S.
nuo 2018 m. birželio 29 d. 19.38 val. iki 2018 m. liepos 1 d. 18.00 val., t. y. dvi paras buvo laikinai sulaikytas (T. 1, b. l. 42, 52), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis V. S. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. Į bausmę taip pat įskaitytinas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžiu įskaitytas V. S. laikinai sulaikytam išbūtas laikas.
V. Procesinės prievartos priemonės
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 139 straipsnio 1 ir 3 dalys.
Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.
Kardomosios priemonės taip pat baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą.
Ikiteisminio tyrimo metu R. P. skirtos kardomosios priemonės- rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (T. 2, b. 1. 25-26), kurios paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą- naikintinos.
Ikiteisminio tyrimo metu V. S. skirtos kardomosios priemonės- rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (T. 1, b. 1. 53-54), kurios paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą- naikintinos.
VI. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti
BPK 94 straipsnio 1 ir 2 dalys.
1. Priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip:
1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas;
2) daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami;
3) dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo;
4) daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo;
5) kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus ikiteisminio tyrimo metu priima prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutraukiantys ikiteisminį tyrimą, vėlesnėse proceso stadijose – bylą nagrinėjantis teismas.
Peilis, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje (T. 1, b. l. 33, 37-38), yra menkavertis ir negali būti sunaudotas, taigi šis peilis nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1- 3 dalimis, 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, 139 straipsnio 3 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti R. P. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam dvejų metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. P. tęsti gydymą reabilitacijos centre „L. I.“, gydymosi laikotarpiu būti šiame reabilitacijos centre, gydymui pasibaigus visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų- alkoholio bei narkotikų, gydymui pasibaigus pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Į R. P. skirtą bausmę įskaityti R. P. laikinai sulaikytam išbūtą laiką- dvi dienas, kas atitinka keturias laisvės apribojimo dienas.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
R. P. skirtas kardomąsias priemones- rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą- panaikinti.
Pripažinti V. S. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Šią bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžiu V. S. skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausme jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžiu V. S. skirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį- tris mėnesius šiuo nuosprendžiu V. S. skirtos laisvės atėmimo bausmės ir V. S. skirti galutinę subendrintą vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, šią bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmę įskaityti V. S. laikinai sulaikytam išbūtą laiką- dvi dienas, kas atitinka dvi laisvės atėmimo paras, bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžiu įskaitytą V. S. laikinai sulaikytam išbūtą laiką.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. S. sulaikymo vykdant bausmę dienos.
V. S. skirtas kardomąsias priemones- rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą- panaikinti.
Peilį, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Išaiškinti R. P., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę.
Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.