- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-31
- Bylos Nr.
- II-6-408/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00965-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. J.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Marius Astrauskas
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 18.4Alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose (ANK 484 str.)
- 19.10Statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas (ANK 506 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. J. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos Vitos Švaikauskienės 2022-07-26 nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK:22172792305.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2022-07-01 D. J. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 484 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2022-07-01, apie 1.46 val., (duomenys neskelbtini) Kaune, aiškinantis policijos iškvietimo dėl triukšmo iš kavinės aplinkybes, ji buvo akivaizdžiai neblaivi viešoje vietoje, jos judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, ji trukdė policijos pareigūnams bendrauti su pareiškėju R. M., gestikuliavo rankomis, lindo tarp policijos pareigūnų ir pareiškėjo, pradėjo pareiškėją filmuoti telefonu, nors pareiškėjas prašė jo nefilmuoti. Į uniformuotų policijos pareigūnų A. G. ir G. M. reikalavimą nutraukti savo neteisėtus veiksmus nekreipė dėmesio, o pristatyta į policijos įstaigą, atsisakė tikrintis girtumą, nors iš burnos sklido alkoholio kvapas. Institucijos vyresniosios tyrėjos Vitos Švaikauskienės 2022-07-26 nutarimu D. J. už minėtų nusižengimų padarymą buvo paskirta 115 eurų bauda.
Šalies argumentai
Pareiškėja D. J., nesutikdama su Institucijos 2022-07-26 nutarimu, teismui pateikė skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
Pareiškėja skunde nurodė, kad sprendžiant asmens kaltės klausimą dėl jo girto pasirodymo viešoje vietoje, svarbu nustatyti aplinkybių visumą – ar atsakomybėn traukiamas asmuo buvo viešoje vietoje, ar jis buvo neblaivus, ar jo elgesys buvo nulemtas girtumo, ar įžeidė žmogaus orumą ir dorovę. Nutarime nurodoma, kad pareiškėja buvo akivaizdžiai neblaivi, judesiai jos buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, tačiau pareiškėjos neblaivumas nebuvo patikrintas nei įvykio metu, nei policijos įstaigoje, o taip pat nutarime nenurodyta, kad pareiškėja griuvinėjo, šlitinėjo, triukšmavo, kabinėjosi prie žmonių ar nesiorientavo aplinkoje, todėl laikytina, kad aplinkybė dėl pareiškėjos neblaivumo fakto nebuvo įrodyta, buvo remtasi tik policijos pareigūnų paaiškinimais, šių paaiškinimų nepatvirtinant jokiais kitais įrodymais, be to, nutarime nenurodyta, kad ji būtų nevykdžiusi teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomi tik įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai, ir tik tokių teisėtų ir pagrįstų reikalavimų nesilaikymas užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę, todėl mano, kad toks nutarimas nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėja prašo teismo nustatyti ar pareigūnų reikalavimai buvo teisėti, ar asmuo jų nevykdė, ar jis dėl jų nevykdymo yra kaltas. Pareiškėja 2022-07-01 buvo įmonės UAB (duomenys neskelbtini), kurios direktore ji yra, patalpose, kavinėje (duomenys neskelbtini), kai atvyko policijos pareigūnai dėl neva gauto pareiškimo apie triukšmą, sklindantį iš kavinės. Į įvykio vietą atėjo ir pareiškimą parašęs asmuo R. M., kuris nuolatos teikia pareiškimus policijai dėl neva sklindančio triukšmo iš kavinės. Dėl jo teikiamų pareiškimų jau buvo nagrinėjama viena byla, kurioje buvo nustatyta, jog jo gyvenamojoje vietoje neįmanoma girdėti iš kavinės (duomenys neskelbtini) sklindančio triukšmo, tad aišku, kad tarp pareiškėjos ir R. M. yra susiklostę konfliktiški santykiai, todėl pareiškėja, siekdama apsaugoti save ir įmonės darbuotojus dėl melagingų R. M. pareiškimų, norėjo užfiksuoti įvykio dalyvius mobiliojo ryšio telefonu. Mano, kad nepagrįstai policijos pareigūnai tokį pareiškėjos elgesį laiko teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymu, jie panaudodami jėgą telefoną iš pareiškėjos atėmė, o policijos komisariate, panaudodami fizinę jėgą, pareiškėją tampė ir padarė jai nežymų sveikatos sužalojimą, kuris yra užfiksuotas teismo medicinos tarnybos išvadoje. Nutarime taip pat nurodyta, kad pareiškėja trukdė policijos pareigūnams bendrauti su R. M., gestikuliavo rankomis, lindo tarp policijos pareigūnų ir pareiškėjo, pradėjo pareiškėją filmuoti telefonu, nors pareiškėjas prašė jo nefilmuoti, be to į policijos pareigūnų reikalavimą nutraukti savo neteisėtus veiksmus nekreipė dėmesio. Pareiškėja kategoriškai nesutinka su tokia nutarime išdėstyta pozicija, nes ji netrukdė pareigūnams atlikti savo tiesioginių funkcijų, o tai, kad ji bandė užfiksuoti įvykį mobiliuoju telefonu, negali būti laikoma teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymu. Taip pat pareiškėjai nėra aišku kaip buvo sutrikdytas pareigūnų tiesioginių funkcijų vykdymas. Toks nekonkrečiai suformuluotas kaltinimas negali būti laikomas tinkamu ir pagrįstu, siekiant patraukti pareiškėją administracinėn atsakomybėn. Duomenų, kad pareiškėja realiai sutrukdė pareigūnams atlikti savo pareigas, nėra, todėl nutarimas dalyje dėl ANK 506 straipsnio 4 dalies yra nepagrįstas ir neteisėtas. Mano, kad byla buvo išnagrinėta ir nutarimas priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų visumos ir juos vertinant selektyviai, nepagrįstai nustatytos ANK 484 straipsnio 1 dalies ir 506 straipsnio 4 dalies sudėtys.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su pateikto skundo argumentais nesutinka. Mano, kad administracinio nusižengimo protokolas D. J. surašytas teisėtai, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, o administracinė nuobauda paskirta pagrįstai, atsižvelgiant į padarytų nusižengimų pobūdį, pažeidėjos asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Atsiliepime nurodo, kad Institucijos pareigūnas, priimdamas nutarimą, vadovavosi kūno kameros ir automobilio kamerų užfiksuotais vaizdo įrašais. Vaizdo įrašai patvirtina, kad pareiškėja padarė jai inkriminuotus nusižengimus, todėl skundo argumentas, kad priimant nutarimą buvo vadovautasi vien policijos pareigūnų paaiškinimais, yra nepagrįsti. Visas įvykio aplinkybes patvirtina minėti vaizdo įrašai. Iš administracinių nusižengimų istorijos matyti, kad pareiškėja nuo 2017 metų iki šių dienų administracine tvarka bausta net 98 kartus už įvairius nusižengimus ir tai parodo jos niekinantį požiūrį į įstatymų laikymasį. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, nuo 2020 metų didžioji dalis baudų nesumokėta.
Institucija prašo D. J. skundo netenkinti ir 2022-07-26 nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja D. J. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad tą vakarą buvo baro gimtadienis, ji daug dirbo, nuo 6 val., ir buvo labai pavargusi. Į barą ji grįžo pasiimti raktų, kai pamatė policijos pareigūnus, kurie atvyko, nes juos eilinį kartą dėl triukšmo iškvietė kaimynas R. M.. Ji pasiūlė pareigūnams eiti į jo butą paklausyti ar tikrai tas triukšmas girdisi. Pareigūnai nėjo. Ji tada pradėjo filmuoti. Pareigūnė liepė nefilmuoti, sakė, kad jie patys filmuoja. Po to pareigūnai puolė iš mašinos, atėmė telefoną, surakino antrankiais ir išvežė į komisariatą. Ten jos pareigūnai neleido į tualetą ir stumdydami padarė mėlynę. Teigia, kad tą dieną buvo išgėrusi šiek tiek šampano, bet laiko, kad buvo blaivi, tik nelabai gerai jautėsi dėl nuovargio. Pripažįsta, kad filmavo savo telefonu tam, kad parodytų, jog prie R. M. namų jokio triukšmo nesigirdi, siekdama apsaugoti save. Teigia žinanti, kiek gali leisti kavinėje triukšmo. Komisariate jai buvo kviesta greitoji, nes jai skaudėjo pilvą ir jos pareigūnas neleido į tualetą. Po to ją pareigūnas stūmė ir padarė mėlynę, tada ji pradėjo priešintis.
Liudytoja, policijos pareigūnė A. G. parodė, kad gavo iškvietimą vykti į kavinę dėl triukšmo, kad iš klubo sklinda garsi muzika. Bevažiuojant (duomenys neskelbtini) muzika jau girdėjosi nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Bare buvo paprašyta pritildyti muziką, o baro atsakingai darbuotojai ateiti į policijos tarnybinį automobilį protokolo surašymui. Po to atėjo pareiškėjas, kuris kvietė dėl triukšmo, norėjo rašyti pareiškimą. Taip pat atėjo D. J., kuri pradėjo rėkauti, šūkauti, filmuoti pareiškėją, kišo prie jo veido telefoną. Pareiškėjas pasakė, kad dėl asmens duomenų nenori, kad būtų filmuojamas, todėl pareigūnai D. J. 3-4 kartus įspėjo nefilmuoti. Tuomet D. J. pradėjo rėkauti visiems, kad visi filmuotų, Ji buvo dar kartą perspėta. Kadangi pareigūnai buvo įsitikinę, kad D. J. viešoje vietoje pasirodė neblaivi, paprašė jos asmens dokumentų ir tikrintis blaivumą. D. J. nesutiko ir nevykdė pareigūnų reikalavimų, nefilmuoti bei tikrintis blaivumą. Kad D. J. buvo neblaivi, matėsi akivaizdžiai, nuo jos sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, ji rėkavo, šūkavo, sklaidėsi, lindo tarp pareigūnų ir pareiškėjo, filmavo pareiškėją, kišo jam telefoną į veidą, jos kalba buvo nelogiška, ji aiškino pareigūnams ką jiems daryti, lakstė aplink automobilį. Ji perspėta buvo keturis kartus. Pareigūnai buvo ir išlipę. Viskas vyko viešoje vietoje Laisvės alėjoje. D. J. buvo sulaikyta ir išvežta į komisariatą dėl reikalavimų nevykdymo.
Liudytojas policijos pareigūnas G. M. parodė, kad pagal iškvietimą atvyko į barą dėl triukšmo, žmogus dėl to norėjo rašyti pareiškimą. Atvykus į vietą, pareigūnus pasitiko pareiškėjas, pradėjo pasakoti aplinkybes, po to priėjo ir ta mergina. Ji buvo akivaizdžiai neblaivi, pradėjo filmuoti, liepė dar ir kitai merginai filmuoti, po to filmavo pareiškėją, ėjo iš visų pusių aplink automobilį, filmavo, klausinėjo, siūlė eiti į jo butą, lindo į automobilį, ėjo iš paskos. Pareiškėjas sakė, kad nenori, kad jį filmuotų. Pareiškėjas buvo įleistas į tarnybinį automobilį. D. J. buvo įspėta, kad viešoje vietoje yra neblaivi, taip pat už trukdymą, kad nefilmuotų pareiškėjo, nes yra filmuojama ir pareigūnų automobilyje ir kūno kameromis. Po to ji buvo sulaikyta ir pristatyta į komisariatą. Nekilo abejonių, kad pareiškėja buvo neblaivi, nes jautėsi iš jos sklindantis alkoholio kvapas ir kalba buvo nerišli, kolegė liepė jai pasitraukti nuo automobilio ir ne kartą kartojo, liudytojas taip pat jos prašė atsiraukti nuo automobilio. Kolegė turėjo kūno kamerą, o ir automobilyje keturios kameros.
Liudytojas R. M. parodė, kad iš D. J. baro nuolat vyksta triukšmas ir nuolat kviečiama policija, vyksta teismai. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) Kaune, ir pastoviai skundžiasi triukšmu iš pareiškėjos baro, nes neįmanoma miegoti. Nurodytą dieną taip pat atvyko policija, jis rašė pareiškimą, o D. J. jį filmavo. Jis nenorėjo būti jos filmuojamas, todėl pareigūnai leido būti jų automobilyje, įspėjo ją kelis kartus, kad nefilmuotų, jis net persėdo pareigūnų automobilyje į kitą vietą, kad ji nefilmuotų. D. J. visą laiką būna neblaivi, kai atvyksta policija. Su D. J. nėra jokių santykių ir nėra jokių nusistatymų. Jis tik konstatuoja faktus dėl triukšmo ir kviečia policiją.
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2022-07-26 nutarimu D. J. už ANK 484 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje numatytų veikų padarymą buvo paskirta 115 eurų bauda, t. y. už tai, kad 2022-07-01, apie 1.46 val., (duomenys neskelbtini) Kaune, aiškinantis policijos iškvietimo dėl triukšmo iš kavinės aplinkybes, ji buvo akivaizdžiai neblaivi viešoje vietoje, jos judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, ji trukdė policijos pareigūnams bendrauti su pareiškėju R. M., gestikuliavo rankomis, lindo tarp policijos pareigūnų ir pareiškėjo, pradėjo pareiškėją filmuoti telefonu, nors pareiškėjas prašė jo nefilmuoti. Į uniformuotų policijos pareigūnų A. G. ir G. M. reikalavimą nutraukti savo neteisėtus veiksmus nekreipė dėmesio, o pristatyta į policijos įstaigą, atsisakė tikrintis girtumą, nors iš burnos sklido alkoholio kvapas.
ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad <...> neblaivaus asmens pasirodymas viešose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę, užtraukia baudą nuo dvidešimt iki vieno šimto eurų.
ANK 506 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnyje numatyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Pareiškėja neigia padariusi jai inkriminuotus administracinius nusižengimus, tačiau D. J. kaltę patvirtina liudytojos policijos pareigūnės A. G. tyrimo medžiagoje esantis tarnybinis pranešimas apie tai, kad 2022-07-01, patruliuodami su patruliu G. M. atvyko adresu (duomenys neskelbtini) pagal iškvietimą dėl triukšmo iš kavinės. Atvykus iš baro (duomenys neskelbtini) sklido garsi muzika, prie baro lauke buvo daug žmonių. Pranešėjas R. M. pareigūnus pasitiko netoli baro, nurodė, kad negali ilsėtis dėl garsios muzikos bei garsiai kalbančių klientų, taip pat asmenys šlapinasi ant namo sienos. Tarnybiniame automobilyje buvo imamas R. M. pareiškimas ir prie jo priėjo akivaizdžiai neblaivi D. J., kuri pradėjo aiškinti, kad pareigūnai pamatuotų decibelus, kad eitų pas asmenį į butą klausyti triukšmo, pareigūnus vadino saugumo gerove, pareikalavus pasitraukti nuo tarnybinio automobilio ir netrukdyti dirbti, ji nesitraukė ir toliau kėlė balsą, gestikuliavo rankomis, trukdė dirbti, lindo tarp pareigūnų ir pareiškėjo, trukdė su juo bendrauti, ėjo iš paskos pranešėjui, jį filmavo telefonu, o perspėta nefilmuoti, nereagavo. Ji buvo įspėta dėl gręsiančios atsakomybės už pareigūnų reikalavimų nevykdymą, tačiau į perspėjimus nereagavo, toliau vaikščiojo arti pareiškėjo ir tęsė filmavimą. Pareiškėjas prašė jo nefilmuoti, nes jis jaučiasi nesaugiai ir jis nėra viešas asmuo, tada pareigūnai pareikalavo nutraukti filmavimą ir nelįsti prie pareiškėjo. D. J. neįvykdžius pareigūnų reikalavimų ir būnant viešoje vietoje akivaizdžiai neblaiviai, tokiu būdu ir pažeidžiant žmogaus garbę ir orumą, ji buvo patalpinta į sulaikymo kamerą ir pristatyta į policijos komisariatą (medžiagos b. l. 5).
Šiuos tarnybiniame pranešime nurodytus faktus pareigūnė patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausiama liudytoja. Be to, analogiškus parodymus ir visas įvykio faktines aplinkybes patvirtino ir liudytoju teisme apklaustas kartu su liudytoja A. G. dirbęs jos kolega liudytojas G. M..
Be to, teisme apklaustas liudytojas R. M. patvirtino, kad iš D. J. baro nuolat vyksta triukšmas ir nuolat kviečiama policija, vyksta teismai. Jis gyvena (duomenys neskelbtini)Kaune, ir pastoviai skundžiasi triukšmu iš pareiškėjos baro, nes neįmanoma miegoti. Nurodytą dieną jis taip pat kvietė policiją, o atvykus pareigūnams, jis rašė pareiškimą, tačiau D. J. jį filmavo, jis nenorėjo būti jos filmuojamas, todėl pareigūnai leido būti jų automobilyje, įspėjo ją kelis kartus, kad jo nefilmuotų.
Teismui netikėti policijos pareigūnų parodymais, jų kūno kamera ir automobilio vaizdo kamera užfiksuotais vaizdo įrašais, nėra jokio pagrindo, kadangi visi įrodymai nuo pat administracinio teisės pažeidimo tyrimo pradžios yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys nei tarpusavyje, nei kitiems byloje esantiems duomenims, sutampa tarpusavyje.
Teismui nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, kad policijos pareigūnus su D. J. sietų konfliktiški, priešiški, asmeninio pobūdžio ar dėl nurodytų asmenų atliekamų tarnybinių pareigų susiklostę santykiai, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jų parodymais, juos vertina kaip patikimus D. J. kaltės įrodymus, o liudytojo R. M. parodymus teismas vertina tiek, kad jis dėl kavinės triukšmo jam keliamo diskomforto kreipėsi pagalbos į pareigūnus, kurių prerogatyva tirti pateiktus faktus ir priimti atitinkamus sprendimus. Pats pareiškėjas nurodęs, kad su D. J. neturi jokių santykių ir jokių išankstinių nusistatymų, todėl reikia suprasti, kad jam nėra jokio skirtumo koks asmuo bus nubaustas ar nenubaustas dėl jo pareiškimo, jo siekis yra galutinis rezultatas, t. y. siekis, kad jo policijai nuolat teikiamuose pareiškimuose nurodyti pažeidimai būtų kažkokiu būdu pašalinti ir, reikia suprasti, kad jam yra tas pats, kokiomis priemonėmis tai bus padaryta. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šiuo skundžiamu atveju Institucijos 2022-07-26 nutarimu byloje ROIK: 22172792305 D. J. nuobauda paskirta ne dėl triukšmo sukėlimo, o ji kaltinama dėl savo pačios netinkamo ir neatsakingo elgesio – neblaivaus asmens pasirodymo viešoje vietoje ir policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymo.
Taigi, teismas neabejotinai nustatė, kad 2022-07-01, apie 1.46 val., (duomenys neskelbtini) Kaune, aiškinantis policijos iškvietimo dėl triukšmo iš kavinės aplinkybes, D. J. buvo akivaizdžiai neblaivi viešoje vietoje, jos judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, ji trukdė policijos pareigūnams bendrauti su pareiškėju R. M., gestikuliavo rankomis, lindo tarp policijos pareigūnų ir pareiškėjo, pareiškėją filmavo telefonu, nors pareiškėjas prašė jo nefilmuoti, o į uniformuotų policijos pareigūnų A. G. ir G. M. reikalavimą nutraukti savo neteisėtus veiksmus nereagavo, atsisakė tikrintis girtumą, nors iš burnos sklido alkoholio kvapas. Iš vaizdo įrašo matyti, kad ranką su degančia cigarete ji buvo padėjusi ant pareigūnų automobilio atidaryto lango.
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, priėjo prie išvados, kad D. J. veikoje nustatyti visi privalomi subjektyvieji ir objektyvieji administracinio nusižengimo sudėties požymiai, dėl to ji pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį, ir už tai jai surašytas protokolas bei 2022-07-26 priimtas nutarimas skirti nuobaudą.
Nors nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą Institucijos pareigūnė nei atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių nenustatė, iš byloje esančios pažymos apie D. J. baustumus per vienerius metus (18 lapų pažyma) matyti, kad ji sistemingai daro įvairius teisės pažeidimus ir nesilaiko visuomenėje priimtų elgesio taisyklių.
Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių teismas konstatuoja, kad Institucijos 2022-07-26 nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK:2217279235 priimtas pagrįstai, nuobauda D. J. individualizuota tinkamai, todėl jos skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Netenkinus pareiškėjos skundo, nėra pagrindo tenkinti ir jos prašymo dėl patirtų advokato paslaugoms apmokėti turėtų išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis bei jų priteisimo (ANK 666 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
D. J. skundo netenkinti.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Vitos Švaikauskienės 2022-07-26 nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK:2217279235, palikti nepakeistą.
Nepriteisti D. J. turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.