Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-01-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-23-315-2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-28
Bylos Nr.
1A-23-315-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arunas Kisielius (pirm.), Jurate Damanskiene, Laureta Ulbiene
Nuteistasis
J. Š.
Kaltinamasis
A. E., A. Y.
Kategorijos
Nuorašas:Pranešejas Arunas Kisielius Baudžiamoji byla Nr. 1A-23/09

Teisejas Petras Karvelis Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.16.3.; 1.1.4.4.; 1.1.4.5.1.; 2.1.7.4.; 2.1.15.1.2.;

2.3.2.2.11.; 2.4.2.;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2009 m. sausio 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aruno Kisieliaus,

teiseju Jurates Damanskienes, Lauretos Ulbienes,sekretoriaujant Daliai Kanopienei,dalyvaujant prokurorui Pauliui Jablonskui,nuteistajam J. Š.,išteisintiesiems A. E., A. Y., A. Y.,

gynejams adv. Valentinui Staugaiciui, Aleksandrui Sizovui, Vitai Neverauskaitei, Gitanai Gudaitei,

vertejai Ninai Švec,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Vilniaus apygardos prokuraturos ir nuteistojo J. Š. apeliacinius skundus del Vilniaus m. 1 apylinkes teismo 2008 m. rugsejo 5 d. nuosprendžio, kuriuo J. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 198 str. 2 d.( Istatymo redakcija isigaliojusi 2003-05-01) laisves atemimu vieneriems metams. Remiantis BK 75 str., bausmes vykdymas atidetas vieneriems metams, ipareigojant nuteistaji be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Taip pat teismas priteise iš J. Š. 20 000 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos naudai neturtinei žalai atlyginti.

Taip šiuo teismo nuosprendžiu buvo išteisinti A. E., A. Y. ir A. Y., nustacius, kad ju veikoje nera nusikaltimo, numatyto BK 198 str. 2d. (Istatymo redakcija isigaliojusi 2003-05-01) sudeties. Civilini ieškini ju atžvilgiu teismas paliko nenagrinetu.

Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

J. Š. nuteistas už tai, kad pasisavino Istatymu saugoma kompiuterine informacija apie juridinius ir fizinius asmenis ir platino ja A. E..

J. Š. nuo 2003 m. gegužes 1 d. iki 2004 m. spalio 16 d., Vilniuje, dirbdamas UAB „Informacines technologijos" programuotoju ir kaip „ORACLE" duomenu baziu ir taikomuju programu ekspertas, dalyvaudamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - „Sodros") Centralizuotos išmoku sistemos bei Valdymo informacines sistemos kurime ir diegime, duomenu teikimo išorinems organizacijoms taikomosios sistemos (HTTPS serverio) kurime, diegime ir priežiuroje, ir nuo 2004 m. spalio 16 d. iki 2005 m. balandžio 27 d., neturedamas legalaus priejimo prie „Sodros" Centrines klientu duomenu bazes, Vilniuje, neteisetai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Asmens duomenu teisines apsaugos istatymo 5 str. (Asmens duomenu teiseto tvarkymo kriterijai), 6 str. (Asmens duomenu teikimo budai), 7 str. (Asmens kodo naudojimas) reikalavimus, bei panaudodamas kompiuterines programas, skirtas prisijungimui ir darbui su duomenu bazemis, per keleta kartu, Vilniuje, iš nenustatytos vietos, „Internetu" prisijunge prie „Sodros" Centrines klientu duomenu bazes (toliau -CKDB) ir pasisavino kompiuterinius 1999-2004 metu „Sodros" CKDB duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis. Šiuos duomenis perkele i savo kompiuteri ir neteisetai, už nenustatyta pinigini atlygi nuo 2003 m. gegužes 1 d. iki 2005 m. balandžio 27 d., Vilniuje, išplatino A. E. mobiliomis laikmenomis (USB raktais-atmintinemis), elektroniniu paštu ir patalpindamas sutartame, tyrimo metu nenustatytame serveryje bei nurodydamas A. E. prisijungimo kelia bei slaptažodžius. Taigi jis padare nusikalstama veika, numatyta BK 198 str. 2 d. (istatymo, galiojusio nuo 2003 m. gegužes 1 d., redakcija).

A. E. buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininku grupeje kartu su A. Y. ir A. Y., jiems padedant, platino J. Š. pasisavinta istatymu saugoma kompiuterine informacija apie juridinius ir fizinius asmenis. Tai yra, jis ikiteisminio tyrimo nenustatyta diena, taciau ne veliau kaip 2003 m. gegužes 1 d., Vilniuje, A. E. sukurscius - piniginiu atlygiu palenkus J. Š. pasisavinti istatymu saugoma kompiuterine informacija apie juridinius ir fizinius asmenis, pastarasis nuo 2003 m. gegužes 1 d. iki 2004 m. spalio 16 d., Vilniuje, dirbamas UAB „Informacines technologijos" programuotoju ir kaip „ORACLE" duomenu baziu ir taikomuju programu ekspertas, dalyvaudamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - „Sodros") Centralizuotos išmoku sistemos bei Valdymo informacines sistemos kurime ir diegime, duomenu teikimo išorinems organizacijoms taikomosios sistemos (HTTPS serverio) kurime, diegime ir priežiuroje, ir nuo 2004 m. spalio 16 d. iki 2005 m. balandžio 27 d., neturedamas legalaus priejimo prie „Sodros" Centrines klientu duomenu bazes, Vilniuje, neteisetai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Asmens duomenu teisines apsaugos istatymo 5 str. (Asmens duomenu teiseto tvarkymo kriterijai), 6 str. (Asmens duomenu teikimo budai), 7 str. (Asmens kodo naudojimas) reikalavimus, bei panaudodamas kompiuterines programas, skirtas prisijungimui ir darbui su duomenu bazemis, per keleta kartu, kuriu skaicius tyrimo metu nenustatytas, bet iš kuriu 49 buvo nesekmingi, Vilniuje, iš nenustatytos vietos, „Internetu" prisijunge prie „Sodros" Centrines klientu duomenu bazes (toliau-CKDB) ir pasisavino kompiuterinius 1999-2004 metu „Sodros" CKDB duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis. Šiuos duomenis J. Š. nukopijavo i savo kompiuteri ir neteisetai, už nenustatyta pinigini atlygi nuo 2003 m. gegužes 1 d. iki 2005 m. balandžio 27 d., Vilniuje, išplatino A. E. mobiliomis laikmenomis (USB raktais - atmintinemis), elektroniniu paštu ir patalpindamas sutartame, tyrimo metu nenustatytame serveryje bei nurodydamas A. E. prisijungimo kelia ir slaptažodžius. Jis, A. E., nuo 2003 m. gegužes 1 d. iki 2005 m. balandžio 27 d. 17.00-18.00 val., Vilniuje, pertvarke duomenis iš tekstinio formato i „Microsoft Access" formato duomenu bazes taip, kad butu patogiau jomis naudotis. Po to jis, A. E., neteisetai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Asmens duomenu teisines apsaugos istatymo 5 str., 6 str. ir 7 str. reikalavimus, nemažiau kaip per 5 kartus, Vilniuje, nuo 2003 m. gegužes 1 d. iki balandžio 27 d. 17.00-18.00 val. perdave juos kompaktiniais diskais A. Y.. A. Y. Vilniuje, nuo 2003 m. gegužes l d. iki 2005 m. balandžio 27 d. 17.00-18.00 val. nemažiau kaip per 5 kartus igijes iš A. E. žinomai neteisetai pasisavintus kompiuterinius 1999-2004 metu „Sodros" CKDB duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis, veikdamas kartu su bendrininku A. Y., neteisetai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Asmens duomenu teisines apsaugos istatymo 5 str., 6 str. ir 7 str. reikalavimus, padejo A. E. šiuos duomenis išplatinti. Tai yra, A. Y., 2005-04-28 10.03 val. savo darbo vietoje UAB „Lateko lizinge", esancioje Teatro g. 9-7, Vilniuje, perraše i kompaktinius diskus 2003 m. 2-o ketvircio, 2003 m 4-o ketvircio, 2004 m 2-o ketvircio „Sodro" CKDB duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis, o 2005-02-28 12.46 - 14.42 val. perraše i kompaktinius diskus kitu 1999-2004 metu ketvirciu „Sodros" CKDB duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis, juos pateike A. Y., perduodamas juos nenustatytoje vietoje, kad jis šiuos duomenis išplatintu. Tai yra, A. Y. 2005 m. balandžio 13 d. apie 12.50 val., Rožiu alejoje, Vilniuje, kartu su A. Y., perdave už 500 Lt. A. M., veikianciam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modeli kompaktini diska su 2002 metu 2-o ketvircio duomenimis, o 2005 m. balandžio 28 d. apie 12.30 val. prie banko „Snoras" paviljono, Staneviciaus g., Vilniuje, už 9600 Lt. perdave A. M., veikianciam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modeli keturis kompaktinius diskus su 1999-2003 metu ir 2004 metu triju ketvirciu „Sodros" CKDB duomenimis. Taigi A. E. buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 24 str. 3 d., 25 str. 2 d., 198 str. 2 d., padarymu.

A. Y. buvo kaltinamas tuo kad jis, veikdamas bendrininku grupeje kartu su A. Y. padejo A. E. platinti J. Š. pasisavinta istatymu saugoma kompiuterine informacija apie juridinius ir fizinius asmenis. Tai yra, jis ikiteisminio tyrimo nenustatyta diena, taciau ne veliau kaip 2003 m. gegužes 1 d., Vilniuje, A. E. sukurscius - piniginiu atlygiu palenkus J. Š. pasisavinti istatymu saugoma kompiuterine informacija apie juridinius ir fizinius asmenis, pastarasis nuo 2003 m. gegužes 1 d. iki 2004 m. spalio 16 d., Vilniuje, dirbamas UAB „Informacines technologijos" programuotoju ir kaip „ORACLE" duomenu baziu ir taikomuju programu ekspertas dalyvaudamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - „Sodros") Centralizuotos išmoku sistemos bei Valdymo informacines sistemos kurime ir diegime, duomenu teikimo išorinems organizacijoms taikomosios sistemos (HTTPS serverio) kurime, diegime ir priežiuroje, ir nuo 2004 m. spalio 16 d. iki 2005 m. balandžio 27 d., neturedamas legalaus priejimo prie „Sodros" Centrines klientu duomenu bazes, Vilniuje, neteisetai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Asmens duomenu teisines apsaugos istatymo 5 str. (Asmens duomenu teiseto tvarkymo kriterijai), 6 str. (Asmens duomenu teikimo budai), 7 str. (Asmens kodo naudojimas) reikalavimus, bei panaudodamas kompiuterines programas, skirtas prisijungimui ir darbui su duomenu bazemis, per keleta kartu, kuriu skaicius tyrimo metu nenustatytas, bet iš kuriu 49 buvo nesekmingi, Vilniuje, iš nenustatytos vietos, „Internetu" prisijunge prie „Sodros" Centrines klientu duomenu bazes (toliau - CKDB) ir pasisavino kompiuterinius 1999-2004 metu „Sodros" CKDB duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis. Šiuos duomenis J. Š. nukopijavo i savo kompiuteri ir neteisetai, už nenustatyta pinigini atlygi, nuo 2003 m. gegužes 1 d. iki 2005 m. balandžio 27 d., Vilniuje, išplatino A. E. mobiliomis laikmenomis (USB raktais - atmintinemis), elektroniniu paštu ir patalpindamas sutartame, tyrimo metu nenustatytame serveryje bei nurodydamas A. E. prisijungimo kelia ir slaptažodžius. A. E. nuo 2003 m. gegužes 1 d. iki 2005 m. balandžio 27 d., 17.00-18.00 val., Vilniuje, pertvarke duomenis iš tekstinio formato i „Microsoft Access" formato duomenu bazes taip, kad butu patogiau jomis naudotis. Po to A. E. neteisetai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Asmens duomenu teisines apsaugos istatymo 5 str., 6 str. ir 7 str. reikalavimus, nemažiau kaip per 5 kartus, Vilniuje, nuo 2003 m. gegužes 1 d. iki balandžio 27 d. 17.00-18.00 val. perdave juos kompaktiniais diskais A. Y.. A. Y., Vilniuje, nuo 2003 m. gegužes 1 d. iki 2005 m. balandžio 27 d. 17.00-18.00 val., nemažiau kaip per 5 kartus igijes iš A. E. žinomai neteisetai pasisavintus kompiuterinius 1999-2004 metu „Sodros" CKDB duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis, veikdamas kartu su bendrininku A. Y., neteisetai, pažeisdami Lietuvos Respublikos Asmens duomenu teisines apsaugos istatymo 5 str., 6 str. ir 7 str. reikalavimus, padejo A. E. šiuos duomenis išplatinti. Tai yra, jis, A. Y., 2005-04-28 10.03 val., savo darbo vietoje UAB „Lateko lizinge", esancioje Teatro g. 9-7, Vilniuje, iraše i kompaktinius diskus 2003 m. 2-o ketvircio, 2003 m. 4-o ketvircio, 2004 m. 2-o ketvircio „Sodros" CKDB duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis, o 2005-02-28, 12.46 - 14.42 val. perraše i kompaktinius diskus kitu 1999-2004 metu ketvirciu „Sodros" CKDB duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis, juos pateike A. Y., perduodamas juos nenustatytoje vietoje, kad jis šiuos duomenis išplatintu. Tai yra, A. Y. 2005 m. balandžio 13 d., apie 12.50 val., Rožiu alejoje, Vilniuje, kartu su A. Y., perdave už 500 Lt A. M., veikianciam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modeli, kompaktini diska su 2002 metu 2-0 ketvircio duomenimis, o 2005 m. balandžio 28 d. apie 12.30 val. prie banko "Snoras" paviljono, Staneviciaus g,, Vilniuje, už 9600 Lt. perdave A. M., veikianciam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modeli, keturis kompaktinius diskus su 1999-2003 metu ir 2004 metu triju ketvirciu „Sodros" CKDB duomenimis. Taigi A. Y. buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 24 str. 3 d., 25 str. 2 d., 198 str. 2 d., padarymu.

A. Y., buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininku grupeje kartu su A. Y. padejo A. E. platinti J. S. pasisavinta istatymu saugoma kompiuterine informacija apie juridinius ir fizinius asmenis. Tai yra, jis ikiteisminio tyrimo nenustatyta diena, taciau ne veliau kaip 2003 m. gegužes 1 d., Vilniuje, A. E. sukurscius - piniginiu atlygiu palenkus J. Š. pasisavinti istatymu saugoma kompiuterine informacija apie juridinius ir fizinius asmenis, pastarasis nuo 2003 m. gegužes 1 d. iki 2004 m. spalio 16 d., Vilniuje, dirbamas UAB „Informacines technologijos" programuotoju ir kaip „ORACLE" duomenu baziu ir taikomuju programu ekspertas dalyvaudamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - „Sodros") Centralizuotos išmoku sistemos bei Valdymo informacines sistemos kurime ir diegime, duomenu teikimo išorinems organizacijoms taikomosios sistemos (HTTPS serverio) kurime, diegime ir priežiuroje, ir nuo 2004 m. spalio 16 d. iki 2005 m. balandžio 27 d., neturedamas legalaus priejimo prie „Sodros" Centrines klientu duomenu bazes, Vilniuje, neteisetai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Asmens duomenu tiesines apsaugos istatymo 5 str. (Asmens duomenu teiseto tvarkymo kriterijai), 6 str. (Asmens duomenu teikimo budai), 7 str. (Asmens kodo naudojimas) reikalavimus, bei panaudodamas kompiuterines programas, skirtas prisijungimui ir darbui su duomenu bazemis, per keleta kartu, kuriu skaicius tyrimo metu nenustatytas, bet iš kuriu 49 buvo nesekmingi, Vilniuje, iš nenustatytos vietos, „Internetu" prisijunge prie „Sodros" Centrines klientu duomenu bazes (toliau - CKDB) ir pasisavino kompiuterinius 1999-2004 metu „Sodros" CKDB duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis. Šiuos duomenis J. Š. nukopijavo i savo kompiuteri ir neteisetai, už nenustatyta pinigini atlygi, nuo 2003 m. gegužes 1 d. iki 2005 m. balandžio 27 d., Vilniuje, išplatino A. E. mobiliomis laikmenomis (USB raktais- atmintinemis), elektroniniu paštu ir patalpindamas sutartame, tyrimo metu nenustatytame serveryje bei nurodydamas A. E. prisijungimo kelia ir slaptažodžius. A. E. nuo 2003 m. gegužes 1 d. iki 2005 m. balandžio 27 d. 17.00-18.00 val., Vilniuje, pertvarke duomenis iš tekstinio formato i „Microsoft Access" formato duomenu bazes taip, kad butu patogiau jomis naudotis. Po to A. E. neteisetai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Asmens duomenu teisines apsaugos istatymo 5 str., 6 str. ir 7 str. reikalavimus, nemažiau kaip per 5 kartus, Vilniuje, nuo 2003 m. gegužes 1 d. iki balandžio 27 d. 17.00-18.00 val., perdave juos kompaktiniais diskais A. Y.. Jis, A. Y., Vilniuje, nuo 2003 m. gegužes 1 d. iki 2005 m. balandžio 27 d. 17.00-18.00 val., nemažiau kaip per 5 kartus igijes iš A. E. žinomai neteisetai pasisavintus kompiuterinius 1999-2004 metu „Sodros" CKDB duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis, veikdamas kartu su bendrininku A. Y., neteisetai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Asmens duomenu teisines apsaugos istatymo 5 str., 6 str. ir 7 str. reikalavimus, padejo A. E. šiuos duomenis išplatinti. Tai yra, A. Y., 2005-04-28 10.03 val., savo darbo vietoje UAB „Lateko lizinge", esancioje Teatro g. 9-7, Vilniuje, perraše i kompaktinius diskus 2003 m. 2-o ketvircio, 2003 m. 4-o ketvircio, 2004 m. 2-o ketvircio „Sodros" CKDB duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis, o 2005-02-28 12.46 - 14.42 val. perraše i kompaktinius diskus kitu 1999-2004 metu ketvirciu „Sodros" CKDB duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis, juos pateike A. Y., perduodamas juos nenustatytoje vietoje, kad jis šiuos duomenis išplatintu. Tai yra, jis, A. Y. 2005 m. balandžio 13 d. apie 12.50 vai. Rožiu alejoje, Vilniuje, kartu su A. Y., perdave už 500 Lt. A. M., veikianciam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modeli, kompaktini diska su 2002 metu 2-0 ketvircio duomenimis, o 2005 m. balandžio 28 d. apie 12.30 val., prie banko „Snoras" paviljono, Staneviciaus g., Vilniuje, už 9600 Lt perdave A. M., veikianciam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modeli, keturis kompaktinius diskus su 1999-2003 metu ir 2004 metu triju ketvirciu „Sodros" CKDB duomenimis. Taigi A. Y. buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 24 str. 6 d., 25 str. 2 d., 198 str. 2 d., padarymu.

Šalies argumentai

Nuteistasis J. Š. apeliaciniu skundu prašo 2008 m. rugsejo 5 d. Vilniaus m. 1 apylinkes teismo nuosprendi panaikinti ir priimti nauja – išteisinamaji nuosprendi, o civilini ieškini atmesti. Nurodo, kad jam inkriminuoto nusikaltimo nepadare. Jo manymu, teismo nuosprendis yra nepagristas, šališkas, neteisetas ir prieštaraujantis faktinems bylos aplinkybems, t.y. per visa bylos nagrinejimo laikotarpi nebuvo atsižvelgta i jo parodymus. Pažymi, kad jis savo parodymais patvirtino fakta, jog nusikaltimo neivykde. Apelianto manymu, pirmos instancijos teismas netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma bei padare esminius baudžiamojo proceso pažeidimus. (BPK 328 str.). Nurodo, kad pagal Žmogaus teisiu Konvencijos 6 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisiu teismo praktika, kaltinamasis gali buti pripažintas kaltu tik nesant abejoniu, tokie reikalavimai nurodyti ir Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr.40 „Del teisimi praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojancias nuosprendžio surašyma" 3.1.8 punkte, pagal kuri visos abejones yra aiškinamos kaltininko naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta ju pašalinti.

Apelianto teigimu, teismo nuosprendis yra nepagristas ir turetu buti panaikintas, nes teismo išvada, kad jis nuo 2003 m. gegužes 1 d. iki 2004 m. spalio 16 d. Vilniuje, dirbdamas UAB „Informacines technologijos" programuotoju ir kaip „ORACLE" duomenu baziu ir taikomuju programu ekspertas dalyvaudamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos (toliau -„Sodros") Centralizuotos išmoku sistemos bei Valdymo informacines sistemos kurime ir diegime, duomenu teikimo išorinems organizacijoms taikomosios sistemos (HTTPS serverio) kurime, diegime ir priežiuroje, ir nuo 2004 m. spalio 16 d. iki 2005 m. balandžio 27 d., neturedamas legalaus priejimo prie „Sodros" Centrines klientu duomenu bazes, Vilniuje, neteisetai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Asmens duomenu teisines apsaugos istatymo 5 str. (Asmens duomenu teiseto tvarkymo kriterijai), 6 str. (Asmens duomenu teikimo budai), 7 str. (Asmens kodo naudojimas) reikalavimus, bei panaudodamas kompiuterines programas, skirtas prisijungimui ir darbui su duomenu bazemis, per keleta kartu, Vilniuje, iš nenustatytos vietos, „Internetu" prisijunge prie „Sodros" Centrines klientu duomenu bazes (toliau -CKDB) ir pasisavino kompiuterinius 1999-2004 metu „Sodros" CKDB duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis bei šiuos duomenis perkele i savo kompiuteri ir neteisetai, už nenustatyta pinigini atlygi, nuo 2003 m. gegužes 1 d. iki 2005 m. balandžio 27 d., Vilniuje, išplatino A. E. mobiliomis laikmenomis (USB raktais-atmintinemis), elektroniniu paštu ir patalpino sutartame, tyrimo metu nenustatytame serveryje bei nurode A. E. prisijungimo kelia bei slaptažodžius, yra nepagrista. Apelianto manymu, nurodytos aplinkybes nebuvo ištirtos, be to, jos nera patvirtintos jokiais irodymais. Pažymi, kad jis, dirbdamas UAB „Informacines technologijos", dalyvavo Centralizuotos išmoku sistemos kurime, diegime ir priežiuroje laikotarpiu nuo 1997 m. iki 2002 m. ir apie tai buvo daves parodymus ne tik ikiteisminio tyrimo, bet ir teismo posedžio metu. Taip pat atkreipia demesi i tai, kad laikotarpiu, t.y. nuo 2002 metu spalio menesio, taikomuju sistemu priežiura Sodroje vykde ne UAB „Informacines Technologijos", o UAB „Etnomedijos Intercentras", o jis dalyvavo priežiuroje tik kaip samdomas darbuotojas, o laikotarpiu nuo 2003 metu birželio menesio iki 2003 metu gruodžio menesio, jis iš viso nedirbo Sodroje, o laikotarpiu nuo 2003 metu gruodžio menesio iki 2004 metu spalio menesio, projekta, susijusi su taikomuju sistemu kurimu ir diegimu, vykde „P-E Internatinal", o UAB „Informacines technologijos" buvo tik subrangovas.

Apeliantas nurodo, kad teismas nustate, jog jis pažeide LR asmens duomenu teisines apsaugos istatymo 5 str., pagal kuri susipažinti su kompiuterine informacija apie juridinius ar fizinius asmenis turi teise tik šiu duomenu subjektai ir tik gave duomenu valdytojo leidima. Taciau jis teismo posedžio metu patvirtino, jog turejo legalu priejima prie Sodros informaciniu duomenu bazes, kadangi dirbdamas Sodroje ir vykdydamas savo tiesiogines pareigas, privalejo tureti priejima prie duomenu, nes kitaip nebutu galejes tinkamai atlikti jam pavestu užduociu, todel dirbo tik gaves duomenu valdytojo (Sodros) leidima. Taciau teismas atmete jo teiginius apie tai, kad jis turejo legalu priejima prie Sodros informaciniu duomenu bazes.

Tai pat apeliantas nurodo, kad teismas nustate, jog jis pažeide LR asmens duomenu teisines apsaugos istatymo 7 str., pagal kuri be duomenu subjekto sutikimo asmens koda galima naudoti tik juridiniams asmenims, kuriu veikla susijusi su paskolu teikimu ir skolu išieškojimu. Apelianto teigimu, jis šio straipsnio nuostatos nepažeide, nes A. E. praše duoti jam duomenu iš Sodros, kurie buvo reikalingi jam darbe. Pastarasis nurode, kad dirba lizingo bendroveje, kuo apeliantas ir patikejo bei pateike jam nurodytus duomenis. Pažymi, kad buvo isitikines, jog perduodami duomenys nera slapti arba istatymu saugomi, kadangi jis perdave Aleksandrui tik pagrindinius asmens duomenis, o butent: asmens vardus ir pavardes bei imoniu pavadinimus, kodus ir tipus. Apelianto teigimu, nurodyti duomenys nera istatymu saugomi, nes yra viešai platinami spausdintuose leidiniuose bei Internetu.

Apelianto teigimu, teismas, vadovaudamasis specialisto išvadomis, nenustate, kokia informacija buvo diske, kuri jis perdave A. E.. Jo manymu, teismas nuosprendi grinde spejimais ir nepatvirtintais faktais, del ko padare išvada, kad jis pažeisdamas Asmens duomenu teisines apsaugos istatymo 5,6,7 str. nuostatas, iš Sodros duomenu bazes pasisavino kompiuterine informacija apie juridinius ir fizinius asmenis.

Be to, apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma bei pažeide bendrosios dalies normas. Jo manymu, BK 198 str. 1 d. pritaikyta neteisingai, nes prie Sodros duomenu bazes jis galejo prieiti tik darbo metu. Nurodo, kad jis dirbo su duomenimis apie fizinius ir juridinius asmenis iš Sodros domenu bazes. Tai gali buti ivairus lenteliu „darbiniai variantai". Pažymi, kad Sodros duomenu specialiai nekaupe, tiesiog jie buvo jo kompiuteryje kaip darbo medžiaga, priemone, o tai patvirtina, kad jis neprisijungdavo pažeisdamas istatymus, ir nesisavino informacijos. Todel jo veikoje nera nusikaltimo požymiu, nurodytu 198 str. 1 d.

Taip pat apeliantas pažymi, kad jis tik perduodavo duomenis A. E., taciau ju neplatino. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis perdave diska A. E., taciau kas buvo diske, nenustatyta. Nurodo, kad jis perdave kompiuterini diska su duomenimis, kurie nera istatymu saugomi, nes yra viešai platinami spausdintuose leidiniuose bei Internetu.

Taip pat apeliantas atkreipia demesi i tai, kad pirmos instancijos teismas paskelbdamas nuosprendi pritaike tik BK 198 str. 2 d., nes remesi tik ikiteisminio tyrimo išvadomis apie tai, kad nenustatyta diena buvo ivykdyta nusikalstama veika, taciau ne veliau kaip 2003-05-01. Tai rodo, kad teismas nenustate nusikalstamos veikos momento, t. y. nebuvo nustatytas konkretus laikas, data ir vieta. Tuo tarpu BK 198 str. nuostatos iki 2003-05-01 nebuvo, o BK 198 str. dispozicija isigaliojo tik nuo 2003-05-01.

Apelianto manymu, teismas, spresdamas byla, netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma bei pažeide bendrosios dalies normas, nes nebuvo irodyta objektyvioji nusikaltimo puse. Todel teismas pažeide BK 2 str. 3 ir 4 d. , be to, teismas tinkamai nepatikrines irodymu, negalejo teisingai nustatyti faktiniu bylos aplinkybiu ir išspresti jo kaltes klausimo.

Šalies argumentai

Prokuroras apeliaciniu skundu prašo: 1) pakeisti Vilniaus m. 1 apylinkes teismo 2008 m. rugsejo 5 d. nuosprendžio dali, kuria J. Š. pripažintas kaltu pagal BK 198 str. 2 d. ( 2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-1968 redakcija, isigaliojusi 2003-05-01), konstatuojant, kad J. Š. veike bendrininku grupeje; 2) Panaikinti nuosprendžio dali, kuria A. E., A. Y. ir A. Y. išteisinti nesant ju veiksmuose nusikaltimo, numatyto LR BK 198 str. 2 d. (2000 rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-1968 redakcija) sudeties, ir priimti nauja apkaltinamaji nuosprendi:

- pripažinti A. E. kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta BK 25 str. 2 d. 198 str. 2 d. (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir paskirti jam bausme - 100 MGL dydžio bauda;

- pripažinti A. Y. kaltu padarius nusikalstama; veika, numatyta. BK 25 str. 2 d., 198 str. 2 d. (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir paskirti jam bausme - 100 MGL dydžio bauda;

- pripažinti A. Y. kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta B K 25 str. 2 d., 198 str. 2 d. (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir paskirti jam bausme - 70 MGL dydžio bauda.

Šalies argumentai

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nuosprendyje pažymejo, jog A. E. nepagristai kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininku grupeje kartu su A. Y. ir A. Y., jiems padedant, platino J. Š. pasisavinta, istatymu saugoma kompiuterine informacija apie juridinius ir fizinius asmenis. Teismo nuomone, baudžiamosios bylos duomenimis negincijamai nustatyta, kad istatymu saugoma kompiuterine informacija apie juridinius ir fizinius asmenis iš „Sodros" pasisavino J. Š., o teismas nenustate, kad J. Š., A. E., A. Y. ir A. Y. buvo iš anksto susitare pasisavinti ir platinti istatymu saugoma kompiuterine informacija apie juridinius ir fizinius asmenis. Be to, A. E. kaltinime buvo nurodyta, kad jis sukurste J. Š. pasisavinti istatymo saugoma informacija. Taciau tiek J. Š., tiek A. E. paneige šia aplinkybe. Iš byloje esanciu rašytiniu duomenu matyti, jog J. Š. ir A. E. kalbejo apie duomenu gavima, taciau teigti, kad A. E. aktyviais veiksmais kurste J. Š. padaryti nusikaltima, negalima. Byloje nepaneigta A. E. versija ir apie tai, jog jis nežinojo, kad J. Š. gauna informacija nusikalstamu budu. Taip pat teismas nurode, kad byloje nustatyta, jog A. E., A. Y. ir A. Y. platino istatymu saugoma kompiuterine informacija apie juridinius ir fizinius asmenis, taciau tuo metu galiojes LR BK 198 str. 2 d. (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo redakcija, isigaliojusi 2003-05-01) draude platinti tik pasisavinta informacija. Taigi teismas nurode, kad byloje nenustatyta, jog nurodyti asmenys pasisavino istatymu saugoma kompiuterine informacija apie juridinius ir fizinius asmenis.

Taciau prokuroro manymu, teismo nuosprendyje išdestytos išvados neatitinka bylos aplinkybiu (BPK 328 str. 1 d. 3 p.), be to teismas netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma (BPK 328 str. 1 d. 1 p.), todel J. Š. atžvilgiu nuosprendis turi buti pakeistas, o A. E., A. Y. ir A. Y. atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas - apkaltinamasis nuosprendis.

Prokuroras nurodo, kad teismas pagristai konstatavo, jog duomenis apie fizinius ir juridinius asmenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - „Sodros") pasisavino J. Š.. Taip pat negincijamai nustate, kad A. E., A. Y. ir A. Y. nurodytus duomenis platino. Taciau prokuroras pažymi, kad teismas, spresdamas klausima del A. E., A. Y. ir A. Y. atsakomybes, nepagristai nurode, jog nepaneigta A. E. versija apie tai, kad jis nežinojo, jog J. Š. gauna informacija nusikalstamu budu. Bylos dokumentais nustatyta, jog visi kaltinamieji dirbdami atitinkamose istaigose, (darbas lizingo kompanijose su analogiško pobudžio duomenimis) buvo pasirašytinai supažindinti su konfidencialumo sutartimis, ir todel disponuodami duomenimis apie fizinius ir juridinius asmenis privalejo žinoti, kad šie duomenys saugomi istatymo ir naudojimasis jais yra reglamentuotas duomenu apsaugos istatymo. Todel prokuroro manymu, A. E. teiginiai turetu buti vertintini kritiškai. Be to, teismas neatsižvelge, jog J. Š., 2005-05-05 apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisejo, kategoriškai nurode, jog duomenis iš „Sodros" už atitinkama atlygi jo praše gauti A. E.. Pažymi, kad iš J. Š. ir A. E. tarpusavio bendravimo elektroniniais laiškais, ikiteisminio tyrimo metu atliktos apžiuru 2005-08-04 ir 2006-07-31 protokolu matyti, jog A. E. ir J. Š. bendravimas elektroniniais laiškais prasidejo ne veliau kaip 1998 m. gegužes 14 d. ir tesesi mažiausiai iki 2004 m. balandžio 18 d. Prokuroras nurodo, kad 1998 m. gegužes 14 d. J. Š. iš elektroninio pašto yura@pps.sodra.lt pasiunte laiška A. E. i elektronini pašta a.eidelshtein@vilnius.sodra.com laiška su duomenimis bei tekstu „tikiuosi gausite be nesklandumu, o taip ruošiate pinigus". Iš 1998 m. rugsejo 14 d. J. Š. elektroninio laiško A. E. matyti ankstesnis A. E. prašymas gauti duomenis apie imones ir bankus, kuriuose atidarytos saskaitos.1999 m. vasario 19 d. J. Š. atsakyme i A. E. elektronini laiška matyti, jog A. E. savo laiške informavo J. Š., kad „kol jis su J. Š. neišsiaiškins su visu tuo (pateiktais duomenimis), jam pinigu neduos". 2000 m. lapkricio 21 d. laiške J. Š. iš elektroninio pašto vura@pps.sodra.lt paraše elektronini laiška A. E. i elektronini pašta a.eidelshtein@snoras.com. kuriame nurode, kad jis labai nepatenkintas, nes negauna pinigu, ir praše perduoti saviems, kad tolesnis apmokejimas bus „puse i prieki". 2003 m. birželio 17 d. A. E. iš elektroninio pašto aleksandr@mail.pvs.lt pasiunte laiška J. Š., paklausdamas „kada padarysim kita. porcija".

Tokiu budu iš elektroniniu laišku matyti, kad A. E. nuolat kurste jam teikti duomenis už atlygi, derino tarpusavyje duomenu pateikimo budus. Taip pat matyti, kad J. Š. buvo žinoma, jog A. E. platina duomenis kitiems asmenims.

Prokuroro manymu, išanalizavus telekomunikaciju tinklais perduodamos informacijos kontroles metu, nusikalstamos veiklos imitavimo metu gautus duomenis, - A. E. ir A. Y. bei A. Y. ir A. Y. tarpusavio pokalbius, sugretinus juos su kitais byloje surinktais duomenimis, ištirtais teisme irodymais, matyti, jog visi pamineti asmenys kalba apie „Sodros" duomenu perdavima, ju realizavima. Iš 2005-04-27 A. Y. ir A. E. pokalbio matyti, kad jie aptaria ir duomenu paemima iš A. E., ir tai, jog A. Y. gaus už tolesni duomenu realizavima pinigus. 2005-02-22 - 2005-04-27 laikotarpiu, A. Y. ir A. Y. pokalbiu metu, pastarieji aptaria duomenu pateikimo, pardavimo aplinkybes. 2005-04-20 pokalbio meru A. Y. informuoja A. Y. apie savo pateiktas salygas pirkejams, jog, paemus vienus, bus padaryta rimta nuolaida ir, kad laukia skambucio per išeigines. Aptartu irodymu visuma rodo, kad J. Š., A. E., A. Y. ir A. Y. veike bendrininku grupeje, bendrininkai tarpusavyje pradejo bendrauti nuo 1998 m. pabaigos, ju tarpusavio santykiai buvo pastovus ir glaudus, juos siejo vaidmenu ir užduociu pasiskirstymas, bendrininku grupe veike iki 2005 balandžio menesio. Be to, ir ikiteisminio tyrimo metu J. Š. kaltinimas buvo suformuluotas taip, jog jis, veikdamas bendrininku grupeje kartu su A. E., pasisavino istatymu saugoma kompiuterine informacija apie juridinius ir fizinius asmenis, kuria, padedant A. Y. ir A. Y., platino A. E.. Taip pat išdestytos kitos faktines aplinkybes. Taigi J. Š. buvo kaltinamas padares veika, numatyta BK 24 str. 3 d., 25 str. 2 d., 198 str. 2 d. O A. E. buvo kaltinamas tuo, kad jis veikdamas bendrininku grupeje kartu su A. Y. ir A. Y., jiems padedant, platino J. Š. pasisavinta istatymu saugoma kompiuterine informacija apie juridinius ir fizinius asmenis. Taip pat išdestytos kitos faktines aplinkybes. Tai yra, A. E. buvo kaltinamas padares veika, numatyta BK 24 str. 3 d, 25 str. 2 d., 198 str. 2 d. Taip pat A. Y. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininku grupeje kartu su A. Y. padejo A. E. platinti J. Š. pasisavinta istatymu saugoma kompiuterine informacija apie juridinius ir fizinius asmenis. Taip pat išdestytos kitos faktines aplinkybes. Taigi A. Y. buvo kaltinamas padares veika, numatyta BK 24 str. 6 d., 25 str. 2 d, 198 str. 2 d. Taip pat A. Y. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininku grupeje kartu su A. Y. padejo A. E. platinti J. Š. pasisavinta istatymu saugoma kompiuterine informacija apie juridinius ir fizinius asmenis. Taip pat išdestytos kitos faktines aplinkybes. Tai yra, A. Y. buvo kaltinamas padares veika, numatyta BK 24 str. 6 d, 25 str. 2 d., 198 str. 2 d. .

Prokuroro nuomone, toks faktiniu aplinkybiu destymas kaltinamajame akte ir tokiu veiksmu kvalifikavimas nera visiškai teisingas. Todel, nagrinejant byla apeliacine tvarka, butina BPK 256 str. nustatyta tvarka pakeisti kaltinima, kaltinamajame akte išdestytas faktines bylos aplinkybes pakeisti iš esmes skirtingomis. Tuo paciu pažymi, kad naujai išdestytas kaltinimas turi buti susijes tik su vienu veikos kvalifikavimo aspektu, tai yra, bendrininkavimu. Nurodo, kad Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr.53, 9 punkte nurodyta, kad apeliacinis procesas yra vieningo baudžiamojo proceso dalis, ir jo paskirtis neapsiriboja vien tik pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu patikrinimu. BPK 1 str. 1 d. nustato, kad baudžiamasis procesas turi užtikrinti greita, išsamu nusikalstamu veiku atskleidima ir tinkama baudžiamojo istatymo pritaikyma Todel ir apeliacineje instancijoje galimas kaltinimo pakeitimas BPK 256 str. 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka.

Prokuroras nurodo, kad J. Š. turetu buti pripažintas kaltu, jog jis, veikdamas bendrininku grupeje kartu su A. E., A. Y. ir A. Y., pasisavino istatymo saugoma kompiuterine informacija apie fizinius ir juridinius asmenis ir ja platino A. M., o butent: ikiteisminio tyrimo nenustatyta diena, taciau ne veliau kaip 2003 m. gegužes 1 d., Vilniuje, A. E., A. Y. ir A. Y. iniciatyva, sukurscius - piniginiu atlygiu palenkus pasisavinti istatymu saugoma kompiuterine informacija apie juridinius ir fizinius asmenis, jis, tai yra, J. Š., nuo 2003 m. gegužes 1 d. iki 2004 m. spalio 16 d., Vilniuje, dirbamas UAB "Informacines technologijos" programuotoju ir kaip „ORACLE" duomenu baziu ir taikomuju programu ekspertas dalyvaudamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - "Sodros") Centralizuotos išmoku, sistemos bei Valdymo informacines sistemos kurime ir diegime, duomenu teikimo išorinems organizacijoms taikomosios sistemos (HTTPS serverio) kurime, diegime ir priežiuroje, ir nuo 2004 m. spalio 16 d. iki 2005 m. balandžio 27 d., neturedamas legalaus priejimo prie "Sodros" Centrines klientu duomenu bazes, Vilniuje, neteisetai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Asmens duomenu teisines apsaugos istatymo 5 str. (Asmens duomenu teiseto tvarkymo kriterijai), 6 str. (Asmens duomenu teikimo budai), 7 str. (Asmens kodo naudojimas) reikalavimus, bei panaudodamas kompiuterines programas, skirtas prisijungimui ir darbui su duomenu bazemis, per keleta kartu, kuriu skaicius tyrimo metu nenustatytas, bet iš kuriu 49 buvo nesekmingi, Vilniuje, iš nenustatytos vietos, „Internetu" prisijunge prie "Sodros" Centrines klientu duomenu bazes (toliau - CKDB) ir pasisavino kompiuterinius 1999-2004 metu "Sodros" CKDB duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis. Šiuos duomenis J. Š., nukopijavo i savo kompiuteri ir neteisetai, už nenustatyta pinigini atlygi, nuo 2003 m. gegužes 1 d. iki 2005 m. balandžio 27 d., Vilniuje, perdave A. E. mobiliomis laikmenomis (USB raktais-atmintinemis), elektroniniu paštu ir patalpindamas sutartame, tyrimo metu nenustatytame serveryje bei nurodydamas A. E. prisijungimo kelia ir slaptažodžius. A. E., nuo 2003 m. gegužes 1 d. iki 2005 m. balandžio 27 d. 17.00-18.00 vai., Vilniuje, pertvarke duomenis iš tekstinio formato i „Microsoft Access" formato duomenu bazes taip, kad butu patogiau jomis naudotis. Po to A. E. neteisetai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Asmens duomenu teisines apsaugos istatymo 5 str., 6 str. ir 7 str. reikalavimus, nemažiau kaip per 5 kartus, Vilniuje, nuo 2003 m. gegužes 1 d. iki balandžio 27 d., 17.00-18.00 val., perdave juos kompaktiniais diskais A. Y. A. Y. Vilniuje, nuo 2003 m. gegužes 1 d. iki 2005 m. balandžio 27 d., 17.00-18.00 val., nemažiau kaip per 5 kartus igijes iš A. E. žinomai neteisetai pasisavintus kompiuterinius 1999-2004 metu "Sodros" CKDB duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis, veikdamas kartu su A. Y., neteisetai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Asmens duomenu teisines apsaugos istatymo 5 str., 6 str. ir 7 str. reikalavimus, šiuos duomenis išplatino. Tai yra, A. Y., 2005-04-28 10.03 val., savo darbo vietoje UAB „Lateko lizinge", esancioje Teatro g. 9-7, Vilniuje, perraše i kompaktinius diskus 2003 m. 2-o ketvircio, 2003 m. 4-o ketvircio, 2004 m. 2-o ketvircio "Sodros" CKDB duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis, o 2005-02-28, 12.46 - 14.42 val., perraše i kompaktinius diskus 1999-2004 metu ketvirciu "Sodros" CKDB duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis, juos pateike A. Y., perduodamas juos nenustatytoje vietoje, kad jis šiuos duomenis išplatintu. Tai yra, A. Y. 2005 m. balandžio 13 d., apie 12.50 val., Rožiu alejoje, Vilniuje, kartu su A. Y., perdave už 500 Lt A. M., veikianciam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modeli, kompaktini diska su 2002 metu 2-o ketvircio duomenimis, o 2005 m. balandžio 28 d.,apie 12.30 val., prie banko "Snoras" paviljono, Staneviciaus g., Vilniuje, už 9600 Lt perdave A. M., veikianciam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modeli, keturis kompaktinius diskus su 1999-2003 metu ir 2004 metu triju ketvirciu "Sodros" CKDB duomenimis. Taigi J. Š. padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 25 str. 2 d., 198 str. 2 d. (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo redakcija, isigaliojusi 2003-05-01).

Prokuroro manymu, A. E. turetu buti pripažintas kaltu, kad jis, veikdamas bendrininku grupeje kartu su J. Š., A. Y. ir A. Y. pasisavino istatymo saugoma kompiuterine informacija apie fizinius ir juridinius asmenis ir ja platino A. M., o butent: ikiteisminio tyrimo nenustatyta diena, taciau ne veliau kaip 2003 m. gegužes 1 d., Vilniuje, A. E., A. Y. ir A. Y. iniciatyva, sukurscius - piniginiu atlygiu palenkus J.Š. pasisavinti istatymu saugoma kompiuterine informacija apie juridinius ir fizinius asmenis, pastarasis nuo 2003 m. gegužes 1 d. iki 2004 m. spalio 16 d., Vilniuje, dirbamas UAB "Informacines technologijos" programuotoju ir kaip „ORACLE" duomenu baziu ir taikomuju programu ekspertas dalyvaudamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - "Sodros") Centralizuotos išmoku sistemos bei Valdymo informacines sistemos kurime ir diegime, duomenu teikimo išorinems organizacijoms taikomosios sistemos (HTTPS serverio) kurime, diegime ir priežiuroje, ir nuo 2004 m. spalio 16 d. iki 2005 m. balandžio 27 d., neturedamas legalaus priejimo prie "Sodros" Centrines klientu duomenu bazes, Vilniuje, neteisetai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Asmens duomenu teisines apsaugos istatymo 5 str. (Asmens duomenu teiseto tvarkymo kriterijai), 6 str. (Asmens duomenu teikimo budai), 7 str. (Asmens kodo naudojimas) reikalavimus, bei panaudodamas kompiuterines programas, skirtas prisijungimui ir darbui su duomenu bazemis, per keleta kartu, kuriu skaicius tyrimo metu nenustatytas, bet iš kuriu 49 buvo nesekmingi, Vilniuje, iš nenustatytos vietos, „Internetu" prisijunge prie "Sodros" Centrines klientu duomenu bazes (toliau - CKDB) ir pasisavino kompiuterinius 1999-2004 metu "Sodros" CKDB duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis. Šiuos duomenis J. Š. nukopijavo i savo kompiuteri ir neteisetai, už nenustatyta pinigini atlygi, nuo 2003 m. gegužes 1 d. iki 2005 m. balandžio 27 d., Vilniuje, perdave A. E. mobiliomis laikmenomis (USB raktais-atmintinemis), elektroniniu paštu ir patalpindamas sutartame, tyrimo metu nenustatytame serveryje bei nurodydamas A. E. prisijungimo kelia ir slaptažodžius. Jis, A. E., nuo 2003 m. gegužes 1 d. iki 2005 m. balandžio 27 d., 17.00-18.00 val., Vilniuje, pertvarke duomenis iš tekstinio formato i „Microsoft Access" formato duomenu bazes taip, kad butu patogiau jomis naudotis. Po to jis, A. E., neteisetai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Asmens duomenu teisines apsaugos istatymo 5 str., 6 str. ir 7 str. reikalavimus, nemažiau kaip per 5 kartus, Vilniuje, nuo 2003 m. gegužes 1 d. iki balandžio 27 d., 17.00-18.00 val., perdave juos kompaktiniais diskais A. Y.. A. Y. Vilniuje, nuo 2003 m. gegužes 1 d. iki 2005 m. balandžio 27 d., 17.00-18.00 val., nemažiau kaip per 5 kartus igijes iš A. E. žinomai neteisetai pasisavintus kompiuterinius 1999-2004 metu "Sodros" CKDB duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis, veikdamas kartu su A. Y., neteisetai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Asmens duomenu teisines apsaugos istatymo 5 str., 6 str. ir 7 str. reikalavimus, šiuos duomenis išplatino. Tai yra, A. Y., 2005-04-28, 10.03 val., savo darbo vietoje UAB „Lateko lizinge", esancioje Teatro g. 9-7, Vilniuje, perraše i kompaktinius diskus 2003 m. 2-o ketvircio, 2003 m. 4-o ketvircio, 2004 m. 2-o ketvircio "Sodros" CKDB duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis, o 2005-02-28, 12.46 - 14.42 val., perraše i kompaktinius diskus kitu 1999-2004 metu ketvirciu "Sodros" CKDB duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis, juos pateike A. Y., perduodamas juos nenustatytoje vietoje, kad jis šiuos duomenis išplatintu. Tai yra, A. Y. 2005 m. balandžio 13 d., apie 12.50 val., Rožiu alejoje, Vilniuje, kartu su A. Y., perdave už 500 Lt A. M., veikianciam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modeli, kompaktini diska su 2002 metu 2-o ketvircio duomenimis, o 2005 m. balandžio 28 d., apie 12.30 val., prie banko "Snoras" paviljono, Staneviciaus g., Vilniuje, už 9600 Lt perdave A. M., veikianciam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modeli, keturis kompaktinius diskus su 1999-2003 metu ir 2004 metu triju ketvirciu "Sodros" CKDB duomenimis. Taigi, A. E. padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 25 str. 2 d., 198 str. 2 d. (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo redakcija, isigaliojusi 2003-05-01).

Taip pat prokuroras nurodo, kad A. Y. turetu buti pripažintas kaltu, kad jis, veikdamas bendrininku grupeje kartu su J. Š., A. Y. ir A. E. pasisavino istatymo saugoma kompiuterine informacija apie fizinius ir juridinius asmenis ir ja platino A. M., o butent: ikiteisminio tyrimo nenustatyta diena, taciau ne veliau kaip 2003 m. gegužes 1 d., Vilniuje, po A. Y. ir A. Y. išreikštos iniciatyvos A. E. ir jam sukurscius - piniginiu atlygiu palenkus J. Š. pasisavinti istatymu saugoma kompiuterine informacija apie juridinius ir fizinius asmenis, pastarasis nuo 2003 m. gegužes 1 d. iki 2004 m. spalio 16 d., Vilniuje, dirbamas UAB "Informacines technologijos" programuotoju ir kaip „ORACLE" duomenu baziu ir taikomuju programu ekspertas dalyvaudamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - "Sodros") Centralizuotos išmoku sistemos bei Valdymo informacines sistemos kurime ir diegime, duomenu teikimo išorinems organizacijoms taikomosios sistemos (HTTPS serverio) kurime, diegime ir priežiuroje, ir nuo 2004 m. spalio 16 d. iki 2005 m. balandžio 27 d., neturedamas legalaus priejimo prie "Sodros" Centrines klientu duomenu bazes, Vilniuje, neteisetai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Asmens duomenu teisines apsaugos istatymo 5 str. (Asmens duomenu teiseto tvarkymo kriterijai), 6 str. (Asmens duomenu teikimo budai), 7 str. (Asmens kodo naudojimas) reikalavimus, bei panaudodamas kompiuterines programas, skirtas prisijungimui ir darbui su duomenu bazemis, per keleta kartu, kuriu skaicius tyrimo metu nenustatytas, bet iš kuriu 49 buvo nesekmingi, Vilniuje, iš nenustatytos vietos, „Internetu" prisijunge prie "Sodros" Centrines klientu duomenu bazes (toliau - CKDB) ir pasisavino kompiuterinius 1999-2004 metu "Sodros" CKDB duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis. Šiuos duomenis J. Š. nukopijavo i savo kompiuteri ir neteisetai, už nenustatyta pinigini atlygi, nuo 2003 m. gegužes 1 d. iki 2005 m. balandžio 27 d., Vilniuje, perdave A. E. mobiliomis laikmenomis (USB raktais-atmintinemis), elektroniniu paštu ir patalpindamas sutartame, tyrimo metu nenustatytame serveryje bei nurodydamas A. E. prisijungimo kelia ir slaptažodžius. A. E. nuo 2003 m. gegužes 1 d. iki 2005 m. balandžio 27 d., 17.00-18.00 val., Vilniuje, pertvarke duomenis iš tekstinio formato i „Microsoft Access" formato duomenu bazes taip, kad butu patogiau jomis naudotis. Po to A. E. neteisetai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Asmens duomenu teisines apsaugos istatymo 5 str., 6 str. ir 7 str. reikalavimus, nemažiau kaip per 5 kartus, Vilniuje, nuo 2003 m. gegužes 1 d. iki balandžio 27 d., 17.00-18.00 val., perdave juos kompaktiniais diskais A. Y.. Jis, A. Y., Vilniuje, nuo 2003 m. gegužes 1 d. iki 2005 m. balandžio 27 d., 17.00-18.00 val., nemažiau kaip per 5 kartus igijes iš A. E. žinomai neteisetai pasisavintus kompiuterinius 1999-2004 metu "Sodros" CKDB duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis, veikdamas kartu su bendrininku A. Y., neteisetai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Asmens duomenu teisines apsaugos istatymo 5 str., 6 str. ir 7 str. reikalavimus, šiuos duomenis išplatino. Tai yra, A. Y., 2005-04-28, 10.03 val., savo darbo vietoje UAB „Lateko lizinge", esancioje Teatro g. 9-7, Vilniuje, perraše i kompaktinius diskus 2003 m. 2-o ketvircio, 2003 m. 4-o ketvircio, 2004 m. 2-o ketvircio "Sodros" CKDB duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis, o 2005-02-28, 12.46 - 14.42 val., perraše i kompaktinius diskus kitu 1999-2004 metu ketvirciu "Sodros" CKDB duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis, juos pateike A. Y., perduodamas juos nenustatytoje vietoje, kad jis šiuos duomenis išplatintu. Tai yra, jis, A. Y., 2005 m. balandžio 13 d., apie 12.50 val., Rožiu alejoje, Vilniuje, kartu su A. Y., perdave už 500 Lt A. M., veikianciam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modeli, kompaktini diska su 2002 metu 2-o ketvircio duomenimis, o 2005 m. balandžio 28 d., apie 12.30 val., prie banko "Snoras" paviljono, Staneviciaus g., Vilniuje, už 9600 Lt perdave A. M., veikianciam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modeli, keturis kompaktinius diskus su 1999-2003 metu ir 2004 metu triju ketvirciu "Sodros" CKDB duomenimis. Taigi A. Y. padare nusikalstama veika, numatyta. BK 25 str. 2 d., 198 str. 2 d. (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo redakcija, isigaliojusi 2003-05-01).

Taip pat prokuroras nurodo, kad A. Y. turetu buti pripažintas kaltu, kad jis, veikdamas bendrininku grupeje kartu su J. Š., A. Y. ir A. E. pasisavino istatymo saugoma kompiuterine informacija apie fizinius ir juridinius asmenis ir ja platino A. M., o butent: ikiteisminio tyrimo nenustatyta diena, taciau ne veliau kaip 2003 m. gegužes 1 d., Vilniuje, po A. Y. ir A. Y. išreikštos iniciatyvos A. E. ir jam sukurscius- piniginiu atlygiu palenkus J. Š. pasisavinti istatymu saugoma kompiuterine informacija apie juridinius ir fizinius asmenis, pastarasis nuo 2003 m. gegužes 1 d. iki 2004 m. spalio 16 d., Vilniuje, dirbamas UAB "Informacines technologijos" programuotoju ir kaip „ORACLE" duomenu baziu ir taikomuju programu ekspertas dalyvaudamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - "Sodros") Centralizuotos išmoku sistemos bei Valdymo informacines sistemos kurime ir diegime, duomenu teikimo išorinems organizacijoms taikomosios sistemos (HTTPS serverio) kurime, diegime ir priežiuroje, ir nuo 2004 m. spalio 16 d. iki 2005 m. balandžio 27 d., neturedamas legalaus priejimo prie "Sodros" Centrines klientu duomenu bazes, Vilniuje, neteisetai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Asmens duomenu teisines apsaugos istatymo 5 str. (Asmens duomenu teiseto tvarkymo kriterijai), 6 str. (Asmens duomenu teikimo budai), 7 str. (Asmens kodo naudojimas) reikalavimus, bei panaudodamas kompiuterines programas, skirtas prisijungimui ir darbui su duomenu bazemis, per keleta kartu, kuriu skaicius tyrimo metu nenustatytas, bet iš kuriu 49 buvo nesekmingi, Vilniuje, iš nenustatytos vietos, „Internetu" prisijunge prie "Sodros" Centrines klientu duomenu bazes (toliau ~ CKDB) ir pasisavino kompiuterinius 1999-2004 metu "Sodros" CKDB duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis. Šiuos duomenis J. Š. nukopijavo i savo kompiuteri ir neteisetai, už nenustatyta pinigini atlygi, nuo 2003 m. gegužes 1 d. iki 2005 m. balandžio 27 d., Vilniuje, perdave A. E. mobiliomis laikmenomis (USB raktais-atmintinemis), elektroniniu paštu ir patalpindamas sutartame, tyrimo metu nenustatytame serveryje bei nurodydamas A. E. prisijungimo kelia ir slaptažodžius. A. E. nuo 2003 m. gegužes 1 d. iki 2005 m. balandžio 27 d., 17.00-18.00 val., Vilniuje, pertvarke duomenis iš tekstinio formato i „Microsoft Access" formato duomenu bazes taip, kad butu patogiau jomis naudotis. Po to A. E. neteisetai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Asmens duomenu teisines apsaugos istatymo 5 str., 6 str. ir 7 str. reikalavimus, nemažiau kaip per 5 kartus, Vilniuje, nuo 2003 m. gegužes 1 d. iki balandžio 27 d., 17.00-18.00 val., perdave juos kompaktiniais diskais A. Y.. A. Y. Vilniuje, nuo 2003 m. gegužes 1 d. iki 2005 m. balandžio 27 d., 17.00-18.00 val., nemažiau kaip per 5 kartus igijes iš A. E. žinomai neteisetai pasisavintus kompiuterinius 1999-2004 metu "Sodros" CKDB duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis, veikdamas kartu su A. Y., neteisetai, pažeisdami Lietuvos Respublikos Asmens duomenu teisines apsaugos istatymo 5 str., 6 str. ir 7 str. reikalavimus, šiuos duomenis išplatino. Taigi A. Y. 2005-04-28, 10.03 val., savo darbo vietoje UAB „Lateko lizinge", esancioje Teatro g. 9-7, Vilniuje, perraše i kompaktinius diskus 2003 m.2-o ketvircio, 2003 m. 4-o ketvircio, 2004 m. 2-o ketvircio "Sodros" CKDB duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis, o 2005-02-28, 12.46 - 14.42 val., perraše i kompaktinius diskus kitu 1999-2004 metu ketvirciu "Sodros" CKDB duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis, juos pateike A. Y., perduodamas juos nenustatytoje vietoje, kad jis šiuos duomenis išplatintu. Tai yra, A. Y. 2005 m. balandžio 13 d., apie 12.50 val., Rožiu alejoje, Vilniuje, kartu su A. Y., perdave už 500 Lt A. M., veikianciam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modeli, kompaktini diska su 2002 metu 2-o ketvircio duomenimis, o 2005 m. balandžio 28 d., apie 12.30 val., prie banko "Snoras" paviljono, Staneviciaus g., Vilniuje, už 9600 Lt perdave A. M., veikianciam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modeli, keturis kompaktinius diskus su 1999-2003 metu ir 2004 metu triju ketvirciu "Sodros" CKDB duomenimis. Taigi A. Y. padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 25 str. 2 d., 198 str. 2 d. (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo redakcija, isigaliojusi 2003-05-01).

Prokuroras pažymi, kad teismas, pašalindamas iš J. Š. kaltinimo aplinkybes, jog jis veike bendrininku grupeje, A. E. sukurstytas, padare išvadas neatitinkancias bylos aplinkybiu, o išteisindamas A. E., A. Y. ir A. Y. del veikos, numatytos BK 198 str. 2 d. (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo redakcija, isigaliojusi 2003-05-01 ), teismas netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma, tai yra, nekvalifikavo veiku pagal Baudžiamojo kodekso bendrosios ir specialiosios daliu straipsnius, pagal kuriuos reikejo tai daryti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. Š. neigia savo kalte del jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 198 str. 2 d. (istatymo, galiojusio nuo 2003 m. gegužes 1 d., redakcija), padarymo. Jo teigimu, teismo nuosprendis yra nepagristas ir prieštaraujantis faktinems bylos aplinkybems, nes nebuvo atsižvelgta i jo parodymus. Taciau šis skundo teiginys atmestinas kaip nepagristas, nes byloje negincytinai nustatyta, kad J. Š. pasisavino istatymu saugoma kompiuterine informacija apie juridinius ir fizinius asmenis ir laikotarpyje nuo 2003 m. gegužes 1 d. iki 2005 m. balandžio 27 d., neteisetai ja išplatino A. E.. Pagal BK 198 str. 1 d. (istatymo redakcija galiojusi iki 2007-07-21), baudžiamojon atsakomyben traukiamas tas, kas pasisavino istatymu saugoma kompiuterine informacija apie juridini ar fizini asmeni. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis, neturedamas legalaus priejimo prie „Sodros“ Centrines klientu duomenu bazes (toliau – CKDB), internetu prisijunge prie „Sodros“ CKDB ir pasisavino kompiuterinius 1999-2004 metu Sodros CKDB duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis. Tuo tarpu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos kompiuterine informacija apie juridinius ir fizinius asmenis yra saugoma LR Asmens duomenu teisines apsaugos istatymo. Pagal mineto istatymo 5 str., susipažinti su kompiuterine informacija apie juridinius ar fizinius asmenis turi teise šiu duomenu subjektai ir tik gave duomenu valdytojo leidima. Byloje duomenu apie tai, kad J. Š. turejo legalu priejima prie „Sodros“ Centrines klientu duomenu bazes, nera. Taigi pirmosios instancijos teismas pagristai konstatavo, jog J. Š. veike neteisetai, t.y. pažeisdamas LR Asmens duomenu teisines apsaugos istatymo 5 str., 6 str., 7 str. reikalavimus, pasisavino iš Sodros duomenu bazes kompiuterine informacija apie juridinius ir fizinius asmenis. Šis faktas negincytinai konstatuotas teisiamajame posedyje ištirtu irodymu visuma – A. E. paaiškinimais, duotais ikiteisminio tyrimo teisejui, kuriais jis patvirtino, jog J. Š. buvo prasitares, kad yra galimybe gauti duomenis iš Sodros duomenu bazes bei jo paaiškinimais teisiamajame posedyje, kuriame pastarasis nurode, kad bendraudamas su J. Š. sužinojo, kad pastarasis gali perrašyti kompiuterine informacija; specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad J. Š. nešiojamame kompiuteryje, rastame ir paimtame jo bute, rasta informacija, susijusi su ivairiais juridiniais asmenimis, konkreciu asmenu duomenimis; elektroniniai laiškai – susirašinejimas tarp J. Š. ir A. E., taip pat jo kompiuteryje rastos programos, naudojamos prisijungimui prie duomenu baziu, ir išlike IP adresai, susije su bandymais prisijungti prie Sodros duomenu bazes, taip pat J. Š. kompiuteryje rasti byla (failas) ir tekstiniai failai (bylos) su duomenimis iš Sodros duomenu bazes, kurie identiški failams, esantiems A. E. bute rastame kompiuteryje (IX t., b.l. 191). Juolab, kad ir pats J. Š. ikiteisminio tyrimo teisejui buvo parodes, jog A. E. buvo prašes jo gauti Sodros CKDB duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis. Už duomenu pateikima pastarajam jis jokio atlygio negavo. Taip pat nurode, jog turejo legalu priejima prie Sodros duomenu. Be to, J. Š. parode, kad iš Sodros duomenu bazes duomenis persiusdavo i savo darbo kompiuteri, arba namuose esanti kompiuteri. Veliau duomenis irašydavo i kompaktini diska. Taigi Sodros duomenu apie fizinius ir juridinius asmenis pasisavinimo faktas byloje negincytinai konstatuotas.

BK 198 str. 2 d. (istatymo redakcija, galiojusi iki 2007-07-21) nustate atsakomybe už istatymu saugomos kompiuterines informacijos vieša paskleidima, paskelbima, platinima ar kitoki informacijos panaudojima, kuria asmuo gavo pasisavindamas. Fakta, jog J. Š., pasisavines istatymu saugoma kompiuterine informacija apie juridinius ir fizinius asmenis, platino ja kaltinamajam A. E., patvirtina byloje esantys irodymai – kratu protokolai, daiktu apžiuros protokolai, specialistu išvados. Juolab, kad ir pats nuteistasis J. Š. ikiteisminio tyrimo teisejui parode, jog nuo 2000 m., kas ketvirti, jis perduodavo duomenis A. E.. Viso buvo apie 16 perdavimu. Paskutini karta duomenis perdave jam 2005 m. vasario men. Šias nuteistojo nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir A. E. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisejui. Pastarasis parode, kad J. Š. Sodros centrines klientu duomenu bazes duomenis už 1999-2004 metus perdave per kelis kartus, su USB raktais-atmintinemis. Be to, aplinkybe, kad J. Š. perdave Sodros duomenis apie fizinius ir juridinius asmenis A. E., patvirtina A. E. bute rasti sisteminis kompiuterio blokas, kuriame rasti failai su duomenimis iš Sodros duomenu bazes už 2003 m. II ir IV ketvircius, 2004 m. II ir IV ketvircius (IV t., b.l. 110-171), kompaktine plokštele su Sodros duomenu bazes duomenimis už 2003 m. II ketvirti, 2004 m. II ketvirti (V t., b.l. 1-8), kompiuteriniai diskeliai, kuriuose užfiksuoti duomenys iš Sodros apie fizinius ir juridinius asmenis (V t., b.l. 9-13), eile kompaktiniu plokšteliu su Sodros duomenu bazes duomenu fragmentais (V t., b.l. 14-21, 26-40, 43-49), USB raktas – atmintine su Sodros duomenu bazes duomenu fragmentais (V t., b.l. 50-53). Nors apeliantas skunde nurodo, kad teismas nenustate, kokia informacija buvo diske, kuri jis perdave A. E., taciau nurodyti skundo teiginiai atmestini kaip nepagristi, nes juos paneigia aukšciau išvardinti bylos faktiniai duomenys, kurie buvo išanalizuoti teisiamajame posedyje ir teismas del ju nuosprendyje išsamiai pasisake. Juolab, kad ir kompiuterinese laikmenose, kurias liudytojas A. M., veikdamas pagal nusikalstamos veikos imitacijos modeli, igijo iš A. Y., buvo rasta byla su duomenimis apie fizinius asmenis (I t., b.l. 123-125), kompaktinis diskas, igytas 2005-04-13, su 2002 m. II ketvircio Sodros duomenu bazes duomenimis apie fizinius ir juridinius asmenis (I t., b.l. 126-130), keturi kompaktiniai diskai, igyti 2005-04-28, su Sodros duomenu bazes duomenimis apie fizinius ir juridinius asmenis visu ketvirciu už 1999-2003 m. ir 2004 m. I-III ketvircius. Taigi nurodyti duomenys akivaizdžiai patvirtina, kokia informacija buvo užfiksuota kompaktiniuose diskuose. Juolab, kad ir pats J. Š. apeliacines instancijos teismo posedyje pripažino, jog su A. E. buvo bendraves del Sodros duomenu. Todel J. Š. apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas nuosprendi grinde spejimais ir nepatvirtintais faktais, atmestini kaip nepagristi.

Apeliantas skunda grindžia aplinkybe, jog teismas nenustate nusikalstamos veikos momento, t.y. konkretaus laiko, datos ir vietos, o tuo tarpu BK 198 str. isigaliojo tik 2003-05-01. Taciau teiseju kolegija nurodyta skundo argumenta atmeta kaip nepagrista. Pagal BK 3 str. 1 d., veikos nusikalstamuma ir asmens baudžiamuma nustato tos veikos padarymo metu galiojes baudžiamasis istatymas. Taigi iš šiu istatymo nuostatu seka, kad taikant baudžiamaji istatyma už padaryta nusikalstama veika, butina nustatyti jos padarymo laika. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, jog J. Š. 1999-2004 metu Sodros CKDB duomenis apie fizinius ir juridinius asmenis perkele i savo kompiuteri ir už pinigini atlygi nuo 2003 m. gegužes 1 d. iki 2005 m. balandžio 27 d., Vilniuje, išplatino A. E. mobiliomis laikmenomis, elektroniniu paštu ir patalpino serveryje bei nurode prisijungimo kelia bei slaptažodžius. Byloje, duomenu, kurie paneigtu šias pirmosios instancijos teismo konstatuotas aplinkybes, teiseju kolegija nenustate. Tokiu budu darytina išvada, kad J. Š. nusikalstama veika padare ne anksciau kaip iki 2003 m. gegužes 1 d., t.y. jo padaryta veika jau buvo kriminalizuota. Be to, šiuo atveju yra svarbu nustatyti, kad J. Š. Sodros duomenis apie fizinius ir juridinius asmenis pasisavino ir juos perdave kaip tik tuo metu, kai baudžiamajame istatyme jau buvo numatyta nusikalstamos veikos sudetis.

Apeliantas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2002 metu spalio menesio, taikomuju sistemu priežiura Sodroje vykde ne UAB „Informacines Technologijos", o UAB „Etnomedijos Intercentras", o jis dalyvavo priežiuroje tik kaip samdomas darbuotojas, o laikotarpiu nuo 2003 metu birželio menesio iki 2003 metu gruodžio menesio, jis iš viso nedirbo Sodroje, o laikotarpiu nuo 2003 metu gruodžio menesio iki 2004 metu spalio menesio, projekta, susijusi su taikomuju sistemu kurimu ir diegimu, vykde „P-E Internatinal", o UAB „Informacines technologijos" buvo tik subrangovas. Taciau teiseju kolegija atkreipia apelianto demesi i tai, kad šios nurodytos aplinkybes teisines reikšmes J. Š. veikos kvalifikavimui pagal BK 198 str. 2 d. neturi. Nagrinejamojoje byloje yra svarbus istatymu saugomos kompiuterines informacijos apie juridini ar fizini asmeni pasisavinimo ir tokios informacijos paskleidimo, platinimo fakto nustatymas. Aplinkybe, kad J. Š. pažeide LR Asmens duomenu teisines apsaugos istatymo 5, 6 ir 7 straipsnius, byloje negincytinai irodyta ištirtu faktiniu duomenu visuma.

Nors apeliantas skundu nesutinka, kad pažeide Asmens duomenu teisines apsaugos istatymo 5 str., taciau byloje duomenu, pagrindžianciu, jog J. Š. butu turejes duomenu valdytojo leidima susipažinti su kompiuterine informacija apie juridinius ir fizinius asmenis, nera, kaip ir nera duomenu, kad J. Š. butu nurodytu duomenu subjektas. Atkreiptinas apelianto demesys, kad irodymams yra keliami tiek ju pakankamumo, tiek ir ju patikimumo reikalavimai. Nors J. Š. teismo posedyje kategoriškai teige, jog turejo legalu priejima prie Sodros informaciniu duomenu bazes, taciau jo nurodytu teiginiu nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys.

Taip pat nepagristas ir apelianto teiginys, jog jis nepažeide Asmens duomenu teisines apsaugos istatymo 7 str. reikalavimu. Pažymetina, kad šis straipsnis, nustatantis asmens kodo naudojimo tvarka, imperatyviai nurodo, kad be duomenu subjekto sutikimo asmens koda galima naudoti tik juridiniams asmenims, kuriu veikla susijusi su paskolu teikimu ir skolu išieškojimu. Taigi iš šios istatymu nuostatos akivaizdu, jog J. Š., perduodamas Sodros duomenis A. E., veike neteisetai. Neaišku, kokiu pagrindu J. Š. perdave pastarajam nurodytus duomenis. Kolegijos nuomone, vien ta aplinkybe, kad apeliantas patikejo, jog A. E. dirba lizingo bendroveje, neirodo, jog J. Š. veike teisetai. O pastarojo teiginiai, jog jis buvo isitikines, kad perduodami duomenys nera slapti ar istatymu saugomi, vertintini tik kaip jo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybes. Juolab, kad galioja bendra taisykle – istatymu nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybes.

Apeliantas skunda grindžia ir aplinkybe, kad jis tik perduodavo duomenis A. E., taciau ju neplatino. Taciau šis skundo argumentas vertintinas kritiškai, nes platinimu ir yra laikomas duomenu perdavimas kitiems asmenims. Taigi tiek pasisavinimas istatymu saugomos kompiuterines informacijos apie juridinius ir fizinius asmenis, tiek šios informacijos platinimas – perdavimas 1999-2004 metu Sodros CKDB duomenu apie juridinius ir fizinius asmenis A. E., nagrinejamoje byloje inkriminuoti pagristai.

Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas nepatikrino irodymu, nenustate teisingai bylos faktiniu aplinkybiu, del ko netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma. Taciau teiseju kolegija su nurodytu skundo argumentu nesutinka del sekanciu motyvu. Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas tik išsamiai išnagrinejes teisiamajame posedyje visas bylos faktines aplinkybes, konstatavo, jog J. Š. padare nusikalstama veika, numatyta BK 198 str. 2 d. Ar gauti duomenys laikytini irodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Irodymais gali buti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent viena aplinkybe, turincia reikšmes bylai teisingai išspresti, o teismas ištyres ir ivertines visus irodymus sprendžia ar ju pakanka kaltinamojo kaltei pagristi. BPK 301 straipsnio 1 dalies norma reikalauja, kad nuosprendis turi buti pagristas tik tais irodymais, kurie buvo išnagrineti teisiamajame posedyje. Šios normas esme ta, kad teismas turi teise remtis visais irodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais irodymais, taciau juos visus privalo teisiamajame posedyje ištirti: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo ir kitu asmenu parodymus, duotus atliekant ikiteismini tyrima, kai yra esminiu prieštaravimu tarp šiu parodymu ir parodymu duotu teisme (BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o taip pat ištirti rašytinius irodymus. J. Š. del jam pareikšto kaltinimo neprisipažino ir atsisake duoti paaiškinimus teisiamajame posedyje. Taciau teismas byloje esantiems irodymams patikrinti, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaite jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo pareigunui ir ikiteisminio tyrimo teisejui, palygino juos su kitu kaltinamuju paaiškinimais, specialistu išvadomis bei faktiniais bylos duomenimis. Taigi, teismas tik visapusiškai ištyres byloje surinkta medžiaga, nurode, kuriais irodymais remiantis yra grindžiama J. Š. kalte pagal BK 198 str. 2 d., be to, teismas nurode ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmete J. Š. paaiškinimus. Pažymetina, kad BPK 20 straipsnio 1– 4 dalyse nurodyti požymiai, pagal kuriuos yra sprendžiama, ar tam tikra informacija gali buti laikoma irodymais. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagristas tiek J. Š., tiek išteisintuju A. E., A. Y. ir A. Y. parodymu analize, liudytojo A. M. parodymais, specialistu išvadomis, kratu ir daiktu apžiuros protokolais ir kitais irodymais, kuriu lieciamumas ir leistinumas nekelia abejoniu. Vien ta aplinkybe, kad apeliantas nesutinka su tokiu irodymu ivertinimu bei pateikia savas irodymu vertinimo versijas apie tai, kad A. E. buvo perduoti duomenys, kurie jo manymu nera saugomi istatymu, o yra viešai platinami, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas netinkamai ivertino byloje esancius irodymus. Teiseju kolegija pažeidimu, vertinant irodymus, nenustate.

Apeliantas taipogi nesutinka su jam pareikštu VSDFV civiliniu ieškiniu. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos buvo pareiškusi civilini ieškini del 200.000 Lt neturtines žalos atlyginimo, taciau pirmosios instancijos teismas ieškini patenkino iš dalies ir priteise iš J. Š. 20.000 Lt. Kolegijos manymu, priteistas neturtines žalos dydis yra pagristas ir nera aiškiai per didelis. Pažymetina, kad nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtines žalos samprata ir jos apskaiciavimo kriterijus apibrežia CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys, kuriomis pirmosios instancijos teismas ir vadovavosi. Be to, teismas atsižvelge ir i LR Asmens duomenu teisines apsaugos istatymo 34 str. nuostatas, kurios suteikia teise asmeniui, patyrusiam žala del neteiseto asmens duomenu tvarkymo arba kitu duomenu valdytojo ar duomenu tvarkytojo, taip pat kitu asmenu veiksmu ar neveikimo, pažeidžianciu šio istatymo nuostatas, teise reikalauti turtines ir neturtines žalos atlyginimo. Tokiu budu, pirmosios instancijos teismas pagristai konstatavo, jog neturtines žalos, padarytos Fondo valdybai pasisavinant ir neteisetai platinant bei taip atskleidžiant tretiesiems asmenims Fondo valdybos centrineje klientu duomenu bazeje saugomus asmens duomenis, atlyginimas yra nustatytas istatymo. Neturtine žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nagrinejamu atveju Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai padaryta neturtine žala pasireiške reputacijos pablogejimu, o tai kolegijos nuomone, juridiniam asmeniui, kuris yra valstybines reikšmes, yra itin svarbu, juolab, kad tokie veiksmai, kaip istatymu saugomu duomenu paviešinimas, pakerta pasitikejima nurodyta institucija.

Pažymetina tai, kad CK nenustato neturtines žalos minimumo ar maksimumo, todel pareiga ivertinti civilinio ieškovo patirta neturtine žala tenka teismui. Vis delto, teismas, ivertindamas neturtine žala pinigais, nustatydamas jos dydi, nera visiškai laisvas, jis atsižvelgia i visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi, taip pat vadovaujasi sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Spresdamas neturtines žalos dydžio klausima, apylinkes teismas atsižvelge i J. Š. kalte, jo turtine padeti, i tai, kad turtine žala nepadaryta bei i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, kolegija ivertina ir tokias aplinkybes, kad J. Š. yra jaunas, sveikas, darbingas, pagal byloje esancius duomenis jokios fizines ar psichines negalios neturintis asmuo, todel priteistas neturtines žalos dydis yra pagristas ir nesukels nuteistajam neigiamu ar negrižtamu pasekmiu.

Prokuroras apeliaciniu skundu prašo J. Š. atžvilgiu priimta teismo nuosprendi pakeisti, t.y. pripažinti ji kaltu pagal BK 198 str. 2 d. ( 2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-1968 redakcija, isigaliojusi 2003-05-01), konstatuojant, kad J. Š. veike bendrininku grupeje, o nuosprendžio dali, kuria A. E., A. Y. ir A. Y. išteisinti nesant ju veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 198 str. 2 d. (2000 rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-1968 redakcija) sudeties, panaikinti ir priimti nauja apkaltinamaji nuosprendi, pripažistant A. E., A. Y. ir A. Y. kaltais padarius nusikalstama veika, numatyta BK 25 str. 2 d. 198 str. 2 d. (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Prokuroras pagrinde apeliacini skunda grindžia tuo, kad teismo nuosprendyje išdestytos išvados neatitinka bylos aplinkybiu ir teismas netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma. Taciau teiseju kolegija nurodytus prokuroro argumentus atmeta kaip nepagristus del sekanciu motyvu.

Kolegija, ivertinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendi teisetumo ir pagristumo prasme, daro išvada, jog byloje esantys duomenys negincytinai patvirtina, jog J. Š. pasisavino iš Sodros istatymu saugoma kompiuterine informacija apie fizinius ir juridinius asmenis. Duomenu apie tai, kad nurodytus veiksmus – Sodros duomenu pasisavinima butu atlike A. E., A. Y. ir A. Y. ar butu šiu asmenu išankstinis susitarimas pasisavinti nurodytus duomenis, byloje nera. Byloje yra konstatuotas tik faktas, kad nurodyti asmenys platino Sodros duomenis apie fizinius ir juridinius asmenis. Taciau tuo metu galiojusi BK 198 str. 2 d. dispozicija draude platinti tik pasisavinta informacija. Tuo tarpu byloje konstatuota, kad tik J. Š. pasisavino Sodros duomenis. Tokiu budu pirmosios instancijos teismas padare pagrista išvada, jog A. E., A. Y. ir A. Y. veikose nera nusikaltimo, numatyto BK 198 str. 2 d., sudeties, todel pastaruosius išteisino. Juolab, kad BK 2 str. 4 d. nurodyta, kad pagal baudžiamaji istatyma atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo istatymo numatyto nusikaltimo sudeti.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padare teisinga išvada, jog A. E. nepagristai kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininku grupeje kartu su A. Y. ir A. Y., jiems padedant, platino J. Š. pasisavinta, istatymu saugoma kompiuterine informacija apie juridinius ir fizinius asmenis. Teismo nuomone, baudžiamosios bylos duomenimis negincijamai nustatyta, kad istatymu saugoma kompiuterine informacija apie juridinius ir fizinius asmenis iš Sodros pasisavino J. Š., o teismas nenustate, kad J. Š., A. E., A. Y. ir A. Y. buvo iš anksto susitare pasisavinti ir platinti nurodyta informacija. Be to, A. E. kaltinime buvo nurodyta, kad jis sukurste J. Š. pasisavinti istatymo saugoma informacija. Taciau tiek J. Š., tiek A. E. paneige šia aplinkybe. Iš byloje esanciu rašytiniu duomenu matyti, jog J. Š. ir A. E. kalbejo apie duomenu gavima, taciau teigti, kad A. E. aktyviais veiksmais kurste J. Š. padaryti nusikaltima, negalima. Byloje nepaneigta A. E. versija ir apie tai, jog jis nežinojo, kad J. Š. gauna informacija nusikalstamu budu. Taip pat teismas nurode, kad byloje nustatyta, jog A. E., A. Y. ir A. Y. platino istatymu saugoma kompiuterine informacija apie juridinius ir fizinius asmenis, taciau tuo metu galiojes LR BK 198 str. 2 d. (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo redakcija, isigaliojusi 2003-05-01) draude platinti tik pasisavinta informacija. Taigi teismas nurode, kad byloje nenustatyta, jog nurodyti asmenys pasisavino istatymu saugoma kompiuterine informacija apie juridinius ir fizinius asmenis.

Prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su teismo išvada, jog byloje nenustatyta, kad A. E. sukurste J. Š. pasisavinti istatymo saugoma informacija. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. E. ir J. Š. bendravo elektroniniais laiškais, taciau ju turinys nepatvirtina fakto, jog A. E. aktyviais veiksmais kurste J. Š. teikti jam duomenis už atlygi. Tuo tarpu kurstytoju gali buti laikomas tik asmuo, palenkes kita asmeni padaryti nusikalstama veika. Tai nusikalstamos veikos iniciatorius, nes jis sukelia kitam asmeniui pasiryžima, nora padaryti nusikaltima. Kurstymo budai yra ivairus, taciau kurstyti galima tik aktyviais veiksmais.

Prokuroras apeliaciniu skundu prašo pripažinti, kad J. Š., A. E., A. Y. ir A. Y. padare nusikalstama veika, numatyta BK 198 str. 2 d., veikdami bendrininku grupeje. Taciau kolegijos manymu, nurodytu asmenu veika negali buti kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 2 dali. Pagal baudžiamaji istatyma bendrininkavimas – tai tycinis bendras dvieju ar daugiau tarpusavyje susitarusiu pakaltinamu ir sulaukusiu istatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybe, asmenu dalyvavimas darant nusikalstama veika (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi bendrininkavimas iš esmes yra ypatinga tycines nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis keliu asmenu pastangomis. Pagal baudžiamaji istatyma atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo istatymo nustatyta nusikalstamos veikos sudeti (BK 2 straipsnio 4 dalis). Todel, kaltinant bendrininkavimu darant ar padarius konkrecia nusikalstama veika, taip pat turi buti nustatyta tos veikos objektyviuju ir subjektyviuju požymiu visuma. Ši visuma yra sudetingesne, palyginus su veikos požymiais, kai nusikalstama veika daro vienas asmuo. Pagrindžiant kaltininko baudžiamaja atsakomybe už bendrininkavima darant konkrecios rušies nusikalstama veika, turi buti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, del kurios padarymo yra sujungiamos keliu asmenu pastangos, sudetis, numatyta konkreciame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviuju ir subjektyviuju požymiu visuma – bendrininkavimo sudetis, numatyta BK 24 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnyje. Taigi nagrinejamojoje byloje irodymu viseto pagrindu negincytinai konstatuota, kad Sodros duomenis pasisavino J. Š., kad išteisintieji butu atlike nurodytus veiksmus, byloje nenustatyta. Tuo tarpu, t.y. veikos padarymo metu galiojanti BK 198 str. 2 d. numate tik atsakomybe tam, kas pasisavino istatymo saugoma kompiuterine informacija apie fizinius ir juridinius asmenis ir tuos duomenis išplatino. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. E., A. Y. ir A. Y. tik platino Sodros duomenis, taigi inkriminuoti jiems BK 198 str. 2 d. nera pagrindo. Pažymetina, kad bendrininkavimui budinga tai, kad darant ta pacia nusikalstama veika dalyvauja – bendrai veikia – du ar daugiau nusikalstamos veikos subjektu. Susitarimas tarp bendrininku yra butinas subjektyviosios bendrininkavimo puses požymis. Taciau nagrinejamojoje byloje nenustatyta, kad duomenis be J. Š. butu pasisavine kiti išteisintieji. Juolab, kad intelektualuji tycios turini bendrininkaujant sudaro kiekvieno bendrininko suvokimas, kad jis su kitais asmenimis dalyvauja bendrai daromoje veikoje. Tuo tarpu teigti, kad išteisintieji buvo susitare su J. Š. del neteiseto duomenu pasisavinimo, nera pagrindo, nes nagrinejamojoje byloje nustatyta, kad J. Š. bendraudavo tik su A. E., duomenu apie tai, kad J. Š. butu pažinojes A. Y. ir A. Y., nera, kaip ir nera duomenu, patvirtinanciu, kad butu tam tikri susitarimai tarp A. E. ir A. Y. ir A. Y.. Irodymu, pagrindžianciu, kad nurodytu asmenu santykiai buvo glaudus ir pastovus, kad juos siejo vaidmenu ir užduociu pasiskirstymas, kad buvo atlikti vieningi veiksmai, nera. Kai tuo tarpu vienas iš butinu bendrininkavimo požymiu yra veikimas bendrai. Taciau tiek iš elektroniniu laišku turinio tarp J. Š. ir A. E. matyti, kad bendravimas tarp ju buvo fragmentinis, nepastovus, o duomenu patvirtinanciu bet kokius ryšius tarp J. Š. ir A. Y. bei A. Y., byloje iš viso nera. Taigi nesant bendrininkavimo požymiu visumos, nera pagrindo teigti, kad J. Š., A. E., A. Y. ir A. Y. padare nusikalstama veika, numatyta BK 198 str. 2 d. bendrininkaujant.

Prokuroras apeliaciniu skundu prašo perkvalifikuoti nuteistojo J. Š. nusikalstama veika iš BK 198 str. 2 d. i BK 25 str. 2d., 198 str. 2 d., o išteisintuosius pripažinti kaltais pagal BK 25 str. 2 d., 198 str. 2 d. Apeliacines instancijos teismo posedyje tiek nuteistojo gynejas, tiek išteisintuju gynejai nesutiko su tokia prokuroro pozicija, nes pasak ju, kaltinimo pakeitimas BPK 256 str. nustatyta tvarka teisme nera galimas, tai prieštarautu Europos Žmogaus teisiu teismo sprendimams. Taciau teiseju kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra išaiškines, jog BPK 320 str., reglamentuojantis bylu apeliacinio nagrinejimo bendrasias nuostatas, nenumato galimybes apeliacineje instancijoje taikyti BPK 256 str. Taciau ir apeliacineje instancijoje kaltinimo pakeitimas BPK 256 str. 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka yra galimas, nes apeliacinio proceso, kaip vieningo baudžiamojo proceso dalies, paskirtis neapsiriboja vien tik pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu patikrinimu. BPK 1 str. 1 d. nustato, kad baudžiamasis procesas turi užtikrinti greita, išsamu nusikalstamu veiku atskleidima ir tinkama baudžiamojo istatymo pritaikyma, kad nusikalstama veika padares asmuo butu teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebutu nuteistas. Todel prokuroro pozicija del kaltinimo pakeitimo, kuris susijes tik su vienu veikos kvalifikavimo aspektu, t.y. bendrininkavimu, yra teiseta.

Atkreiptinas demesys, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nebuvo išsprestas visu daiktiniu irodymu klausimas, kaip to reikalauja BPK 94 str.

Išdestytu aplinkybiu kontekste darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ivertino faktines bylos aplinkybes bei ju pagrindu prieme teiseta ir pagrista nuosprendi, todel keisti ar naikinti ji apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais, nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutare:

nuteistojo J. Š. ir Vilniaus apygardos prokuraturos prokuroro apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Arunas KisieliusTeisejai Jurate DamanskieneLaureta UlbieneNuorašas tikras:Teisejas Arunas Kisielius