Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus, teisėjų Algirdo Gapučio ir Sigito Bagdonavičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl 2015 m. rugsėjo 7 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 5 p. baudžiamasis procesas kaltinant M. B. ir V. T. pagal BK 140 str. 1 d. nutrauktas.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

M. B. nuteistas už tai, kad 2014 m. gruodžio 20 d. apie 17³⁰ val. (duomenys neskelbtini) , D. L. bute, jis atvirai pagrobė nukentėjusiosios turtą – mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini), 57,92 Eur vertės.

Teismo posėdyje nuteistasis M. B. ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal BPK 320 str. 3 d. apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliantas prašo jam nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 pagal BK 64¹ str., bei taikyti BK 75 str. ir atidėti jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą arba pakeisti šią bausmę į švelnesnę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Kolegija, šią baudžiamąją bylą patikrinusi nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais aspektais, daro išvadą, kad tenkinti jo prašymus pagrindo nėra.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 str. reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai. Tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės : bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Teisėjų kolegija pažymi, kad skirdamas bausmę nuteistajam M. B., pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į jo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (veika apysunkė, tyčinė, baigta). Nusikaltimą apeliantas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau atsiprašė nukentėjusiosios ir atlygino jai padarytą žalą. Teismas taip pat visiškai pagrįstai atsižvelgė ir įvertino, kad nuteistasis anksčiau 6 kartus teistas už įvairias vagystes ir kvalifikuotus plėšimus. Nagrinėjamu atveju atvirą vagystę jis padarė dar neišnykus teistumui, kas rodo, jog apeliantui ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtos laisvės atėmimo ir arešto bausmės neturėjo jokios įtakos jo elgesiui, jis nesitaiso, toliau daro vis naujus nusikaltimus. Kolegijos vertinimu, atsižvelgus į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes bei apelianto asmenybę, jam skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri gerokai švelnesnė nei BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, nėra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga.

BK 64¹ str. 1 d. nustatyta, kad išnagrinėjus baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, minėtas straipsnis taikomas tik esant dviem sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ar priėmus baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltu. Ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis (nuteistojo veikos buvo perkvalifikuotos, dėl dalies jų procesas nutrauktas). Todėl nesant visų būtinų sąlygų, nėra pagrindo apeliantui taikyti BK 64¹ str. nuostatas ir jam skirtą bausmę mažinti trečdaliu.

Pagal dabar galiojančio BK 75 str. 1 d. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įvertinus skundžiame teismo nuosprendyje nurodytus bei šioje nutartyje aukščiau paminėtus motyvus, apibūdinančius apeliantą (anksčiau daug kartų teistas, nusikalto neišnykus teistumui, 7 kartus baustas administracine tvarka, paskirtos baudos – nesumokėtos) nėra jokio pagrindo manyti, jog bausmės tikslai jam gali būti pasiekti atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Nors M. B. apeliuoja į tai, kad nors oficialios šeimos sukūręs nėra, tačiau turi kūdikį, kurį reikia padėti auginti ir išlaikyti, o būdamas nelaisvėje to daryti negali. Tačiau, byloje nėra jokių duomenų apie jo nuolatinę darbinę veiklą, jo gaunamas nuolatines ar bent pastovesnes pajamas, toks jo ketinimas labai abejotinas. Įvertinusi aukščiau išdėstytą kolegija pripažįsta, kad tik realiai jam atliekant laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai.

Tokiu būdu kolegija pripažįsta, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais kolegija neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.