Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2008-02-20 · Civilinė byla Nr. 2A-128-253/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-02-20
Bylos Nr.
2A-128-253/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Pupeikienė (pirm.), Rimvida Zubernienė, Julija Gražina Vaitulionienė
Atsakovas
E. Š.
Ieškovas
B. A.
Advokatai
Saulius Tamošaitis
Kategorijos
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja A. Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-128-253/2008Teisėjas M. Martinaitis Procesinio sprendimo kategorija30.9.1; 121.21. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. vasario 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Julijos Gražinos Vaitulionienės, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant apeliantui E. Š., jo atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo E. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės B. A. ieškinį atsakovui E. Š. dėl naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:

1. Nustatyti naudojimosi 0,6000 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką: ieškovei skiriant naudotis: 3000 m² žemės sklypo dalimi, kuri susideda iš žemės sklypo dalies A1 - 2779 m², A2 - 67 m², po gyvenamuoju namu C1-bendras plotas 120 m², ieškovei tenkantis – 60 m²; žemės sklypo dalies po ūkiniu pastatu C3, bendras plotas 155 m², ieškovei tenkantis – 77 m². Taip pat bendrai naudoti su atsakovu (po ½ dalį) ieškovei skirti naudotis bendro 34 m² ploto keliuku C2, einančiu iki ieškovei priklausančios žemės sklypo dalies A2, ieškovei tenkanti keliuko dalis – 17 m²; atsakovui E. Š. skirti naudotis 3000 m² žemės sklypo dalimi, susidedančia iš žemės sklypo dalies B – 2845 m², po gyvenamuoju namu – C1, bendras plotas 120 m², atsakovui tenkantis – 60 m², po ūkiniu pastatu - C3, bendras plotas 155 m², atsakovui tenkantis – 77 m². Taip pat bendrai naudoti su ieškove (po ½ dalį) atsakovui skirti naudotis bendro 34 m² ploto keliuku C2, einančiu iki ieškovei priklausančios žemės sklypo dalies A2, atsakovui tenkanti keliuko dalis – 17 m².

2. Nustatyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: ieškovei B. A. asmeniškai skirti naudotis šiais gyvenamojo namo kambariais: plane pažymėtas indeksu 1-1 – 3,52 m² ploto, 1-2 – 4,23 m², 1-3 – 7,92 m², 1-4 – 22,92 m², 1-5 – 8,32 m², 1-6 – 9,13 m², 1-7 – 2,56 m² ploto; atsakovui E. Š. skirti naudotis šiomis gyvenamojo namo patalpomis: plane pažymėta indeksu 2-1 – 2,08 m², 2-2 – 8,93 m², 2-3 – 8,80 m², 2-4 – 6,67 m² , 2-5 – 20,45 m² ploto.

Ieškovė manė, kad nustačius tokią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, jai nuosavybės teise atitenka 56/100 dalys gyvenamojo namo, o atsakovui nuosavybės teise atitenka 44/100 dalys. Už ieškovei tenkančią 6/100 dalimis didesnę dalį atsakovui iš ieškovės prašė priteisti 2370,66 Lt piniginę kompensaciją.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2007-10-10 sprendimu ieškinį tenkino – atidalijo ieškovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir nustatė jos prašytą naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu tvarką. Teismas nusprendė, kad nustačius tokią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, ieškovei nuosavybės teise atitenka 56/100 dalys gyvenamojo namo, o atsakovui nuosavybės teise atitenka 44/100 dalys gyvenamojo namo. Už ieškovei tenkančią 6/100 dalimis didesnę dalį atsakovui iš ieškovės priteisė 2370,66 Lt piniginę kompensaciją. Teismas nurodė, jog atsakovas nesiėmė visų įstatymais suteiktų priemonių įrodyti, kad ieškovės pasiūlytas atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas pažeis jo teises į bendrą daiktą ir teisėtus interesus. Be to, atsakovui, kuris naudojosi kvalifikuoto teisininko pagalba, buvo suteikta galimybė pareikšti priešieškinį, tačiau jis to nepadarė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas E. Š. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-10-10 sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad teismas neatskleidė ginčo esmės ir padarė esminį materialinės ir procesinės teisės pažeidimą. Ginčo turtas yra atsakovo ir jo sutuoktinės L. Š. bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau ji nebuvo įtraukta į procesą, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Teisme buvo pareikštas ieškinys dėl bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi tvarkos nustatymo, o teismas nusprendė dėl ieškovės dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo, todėl buvo peržengtos ieškinio ribos. Atsakovas nesutinka su ieškovės siūloma ginčo turto naudojimosi tvarka ir mano, kad nebuvo išnaudotos visos ginčo taikaus išsprendimo galimybės. Byloje neatskleista tikroji turto vertė, todėl kompensacijos dydis yra nepagrįstai per mažas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės B. A. atstovas advokatas L. Strauka prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-10-10 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad viešame registre ginčo turtas įregistruotas tik atsakovo vardu, todėl preziumuojama, kad tai yra asmeninė jo nuosavybė, o priešingų duomenų byloje nėra. Atsakovas nenurodo, kuo yra pažeidžiami jo sutuoktinės interesai, be to, šiuos argumentus jis galėjo išdėstyti bylos nagrinėjimo pirmosios insatncijos teisme metu, tačiau piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Ieškovės atstovo nuomone, teismo sprendime padarytas rašymo apsirikimas, kuris gali būti ištaisomas CPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka, nes ieškovė viso bylos nagrinėjimo metu prašė ginčo turto naudijomosi tvarkos nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė procesinės ir materialinės teisės normas.

Byloje nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½ dalį) priklauso 0,6000 ha ploto žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini). Bendraturčiams nesutarus dėl naudojimosi šiais nekilnojamaisiais daiktais tvarkos, ieškovė, vadovaudamasi LR CK 4.81 straipsniu, prašė teismo nustatyti naudojimosi šiuo turtu tvarką pagal jos parengtą planą.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). CK 4.80 straipsnyje reglamentuojamas atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, o CK 4.81 straipsnyje – naudojimosi namais, butais ar kitais nekilnojamaisiais daiktais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarka. Šioje byloje šalys yra bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiai. Nesutarus dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos, ieškovė, remdamasi CK 4.81 straipsniu, pareiškė ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu ir namu tvarkos nustatymo pagal jos paruoštą projektą.

Naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai. Teisėjų kolegija pasisako šiuo klausimu, nes pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo, taikė atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės reglamentuojantį CK 4.80 straipsnį ir apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl šių straipsnių teisės normos netinkamo taikymo.

CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalį atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės vykdomas daiktą padalijant natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, kitais atvejais atidalijamas bendraturtis gauna kompensaciją pinigais. Atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasikeičia bendro daikto teisinis statusas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigia.

Ginčas dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais sprendžiamas remiantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šiuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama. Taigi naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės skiriasi savo turiniu ir teisiniais padariniais, į tai svarbu atsižvelgti sprendžiant bendraturčių ginčą pagal CK 4.80 straipsnį ar 4.81 straipsnį.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės ir netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Su šiuo apeliacinio skundo motyvu kolegija sutinka.

Kolegija pažymi, kad vienas iš pagrindinių civilinio proceso principų yra dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, t. y. civilinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia proceso šalių ieškinyje (priešieškinyje) išdėstyti reikalavimai ir jų pagrindas. Teismas neturi teisės peržengti pareikštų reikalavimų ribas, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK nuostatas, tam tikrų kategorijų bylose dispozityvumo principo veikimas yra apribotas (teismui suteikta teisė viršyti ieškinio dalyką ir pagrindą) – tai vadinamosios nedispozityvios bylos, pvz., šeimos (CPK 376 straipsnio 3 dalis), darbo (CPK 417 straipsnis), tačiau ši civilinė byla į nurodytą bylų sąrašą nepatenka. Šioje civilinėje byloje ieškovė nereiškė reikalavimo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, taip pat nebuvo pareikštas ir atsakovo priešieškinis dėl tokio reikalavimo. Kolegija konstatuoja, kad tokiomis aplinkybėmis, kai pareikštas ieškinys tik dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe esančiu turtu tvarkos nustatymo, teismas negali savo iniciatyva spręsti klausimo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Nors ieškovė ieškinį grindė CK 4.81 straipsniu, tačiau savo reikalavime ji taip pat nurodė, jog už jai tenkančią didesnę namo dalį ji sutinka išmokėti atsakovui piniginę kompensaciją. Esant taip suformuluotam reikalavimui, teismas privalėjo įpareigoti ieškovę sutikslinti savo reikalavimus. Kolegija išaiškina, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės reiškia bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimą, t. y. transformavimąsi į kiekvieno iš bendraturčių asmeninę nuosavybę. Nelikus bendrąja daline nuosavybe priklausančio turto, išnyksta poreikis ir teisinis pagrindas nustatyti naudojimosi turtu tvarką. Naudojimosi bendrąja daline nuosavybe esančiu turtu tvarkos nustatymas, priešingai, skirtas įgyvendinti bendraturčių teisėms naudotis bendru turtu. Akivaizdu, kad teismas naudojimosi tvarkos nustatymo klausimą gali nagrinėti tik tada, kai turtas yra bendroji dalinė nuosavybė, o ne po to, kai priimtas sprendimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, t. y. jai pasibaigus.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir išaiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymą ir atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, neatskleidė šios bylos esmės ir pagal pateiktus įrodymus nėra galimybės apeliacinės instancijos teisme išnagrinėti bylos iš esmės. Vadovaujantis tuo, kas anksčiau išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir ši byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 330 str.). Konstatavus šį apeliacijos pagrindą, nenagrinėtini kiti apeliacinio skundo argumentai.

Nagrinėdamas civilinę bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų ieškovei pasiūlyti patikslinti savo reikalavimus - ar ieškovė kelia reikalavimą dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, ar dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu ieškovė prašo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, ji turėtų primokėti žyminį mokestį, kuris mokėtinas nuo ieškinio sumos, nustatytinos pagal prašomo atidalyti turto rinkos vertę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 319-331 straipsniais, teismas

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 10 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkė Albina PupeikienėKolegijos teisėjos Julija Gražina VaitulionienėRimvida Zubernienė