Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-12-31 · Administracinė byla Nr. P-502-257-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-31
Bylos Nr.
P-502-257-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Artūras Drigotas (pran.)
Atsakovas
Mažeikių rajono savivaldybės tarybos
Pareiškėjas
Šiaulių apygardos vyriausiojo
Trečiasis asmuo
Mažeikių rajono savivaldybės administracija, Telšių apskrities viršininko administracija, Telšių apskrities viršininko administracijos Mažeikių specialioji mokykla ir valstybės įmonė Registrų centras
Kategorijos
  • 56.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P502-257/2009Procesinio sprendimo kategorija 56.2; 79.1; 80; 81 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. gruodžio 31 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės tarybos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A556-360/2009 pagal pareiškėjo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės tarybai, tretieji suinteresuoti asmenys – Mažeikių rajono savivaldybės administracija, Telšių apskrities viršininko administracija, Telšių apskrities viršininko administracijos Mažeikių specialioji mokykla ir valstybės įmonė Registrų centras, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, (toliau – ir pareiškėjas) su pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba; atsakovas; apeliantas) 2007 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. T1-276 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. T1-276; ginčijamas sprendimas), kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas žemės sklypui skaidyti į du sklypus, suformuojant sklypą valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Registrų centras; trečiasis suinteresuotas asmuo) administracinio pastato statybai, adresu Laižuvos g. 3, Mažeikiai (toliau – ir Detalusis planas).

Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. V-476 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 21:2005 ,,Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 21:2005), sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 694 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 111:2001 ,,Internatinė mokykla specialiųjų ugdymo poreikių vaikams. Higienos normos ir taisyklės“ (toliau – ir HN 111:2001) nuostatas.

Pažymėjo, jog 1,0571 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. 6130-0013-0109), esantis Laižuvos g. 3, Mažeikiuose, (toliau – ir Sklypas), kurio detalusis planavimas buvo atliktas, nuosavybės teisėmis priklauso Lietuvos valstybei. Teigė, kad atsižvelgiant į tai, jog panaudos teise Sklypą valdo Telšių apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Telšių AVA; trečiasis suinteresuotas asmuo) Mažeikių specialioji mokykla (toliau – ir Mokykla; trečiasis suinteresuotas asmuo), Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, trečiasis suinteresuotas asmuo) direktorius negalėjo būti detaliojo planavimo organizatoriumi, nes tai prieštarauja Taisyklių 12.1 punktui.

Akcentavo, jog, nors ginčijamu sprendimu Sklypas yra skaidomas į du žemės sklypus: 0,2427 ha ploto Registrų centro administracinio pastato statybai ir 0,8145 ha ploto, tačiau iš detaliojo planavimo projektinės medžiagos ir pridėtų brėžinių matyti, kad realiai Registrų centro administraciniam pastatui statyti yra atiduodama visa Mokyklos sporto aikštė, jai paliekant tik žemę po pastatais. Vertino, jog taip pažeidžiami HN 111:2001 10 punkto ir HN 21:2005 13 punkto reikalavimai, teigė, kad tokiu detaliuoju planavimu buvo apribota vaikų teisė į poilsį ir sportą, o, atsižvelgiant į tai, jog Mokykloje vaikai gyvena nuo pirmadienio iki penktadienio, minėtų poreikių tenkinimas yra ypač svarbus. Laikėsi pozicijos, kad Mokykla, neturėdama poilsio ir sporto zonų, negali tinkamai vykdyti savo uždavinių ir funkcijų, numatytų Švietimo įstatyme ir Specialiojo ugdymo įstatyme, todėl minėtas detalusis planavimas pažeidžia ir šių įstatymų nuostatas.

Atsiliepimas

Atsakovas Taryba ir tretieji suinteresuoti asmenys Administracija ir Registrų centras atsiliepimuose į pareiškėjo pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Tretieji suinteresuoti asmenys Mokykla ir Telčių AVA atsiliepimų į pareiškėjo pareiškimą nepateikė.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 6 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą patenkino ir sprendimą Nr. T1-276 panaikino.

Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su šį ginčą reglamentuojančiais teisės aktais, inter alia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 patvirtintu Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), bei įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, jog nagrinėjamoje situacijoje Administracijos direktorius galėjo būti teritorijos detaliojo planavimo teisėtu organizatoriumi tik tuo atveju, jei Telšių AVA, t. y. žemės sklypo valdytoja, Aprašo nustatyta tvarka Administracijos direktoriui būtų perdavusi detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas bei su juo sudariusi sutartį. Nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog tokia sutartis būtų buvusi sudaryta, ir padarė išvadą, kad ji neegzistuoja.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovo argumentą, jog Telšių AVA sutikimą rengti Detalųjį planą davė 2006 m. birželio 30 d. raštu Nr. S.8-948, pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstą, kadangi minėtas Telšių AVA raštas, adresuotas Registrų centrui, negali būti laikomas detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi, nes jis neatitinka Aprašo reikalavimų, keliamų tokios sutarties sudarymo tvarkai ir turiniui.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog sprendimas Nr. T1-276 yra neteisėtas, nes jį priimant, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, t. y. Administracijos direktorius neturėjo teisės būti detaliojo plano organizatoriumi. Dėl šios priežasties jis naikintinas. Padarė išvadą, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė ir HN 21:2005 13 punktą, kuris draudžia mažinti veikiančių mokyklų sklypų plotą.

III.

Atsakovas Taryba apeliaciniu skundu prašė Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Apeliacinis skundas buvo grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo Aprašą, nes, vadovaujantis Aprašo I skirsnio ,,Bendrosios nuostatos“ 2, 3 punktais, savivaldybės administracijos direktorius, būdamas detaliojo teritorijų planavimo organizatoriumi, tik pats gali perduoti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas žemės sklypo valdytojui ar naudotojui, o ne jas priimti. Taip pat savivaldybės administracijos direktoriui suteikiama galimybė sudaryti tokią sutartį, o ne įsakmiai nurodoma ją sudaryti.

2. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1, 2 dalimis ir Taisyklių 11 punktu, matyti, kad administracijos direktorius gali būti ne tik laisvos valstybinės žemės fondo, savivaldybei patikėjimo teise perduodamų žemės sklypų, savivaldybei nuosavybės teisėmis priklausančių žemės sklypų, bet ir savivaldybės teritorijos arba jos dalių bendruosiuose planuose nurodytų miestų ir miestelių teritorijų dalių ir kaimų teritorijų detaliojo planavimo organizatoriumi.

3. Rėmėsi Taisyklių 11.2 punktu ir teigė, kad Mokykla negalėjo būti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriumi, kadangi, vadovaujantis 1999 m. lapkričio 4 d. valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr. N61/99-0074, jai priskirtą žemės sklypą valdo ne patikėjimo teise, o panaudos teise. Tokia galimybė Taisyklėse nenumatyta.

4. Telšių AVA 2006 m. birželio 30 d. raštas Nr. S.8-948 privalo būti vertinamas kaip sutikimas, duotas Administracijos direktoriui rengti detalųjį planavimą.

5. Rėmėsi HN 21:2005 12 punktu ir pažymėjo, jog, Mokykloje esant stabiliam 120-130 auklėtinių (mokinių) skaičiui, jos funkcijoms atlikti pakanka 0,600-0,650 ha ploto žemės sklypo. Akcentavo, jog, netgi suformavus 0,2427 ha poloto žemės sklypą Registrų centrui, Mokyklai paliekamas 0,8145 ha ploto žemės sklypas, taigi didesnis, nei to reikalauja higienos normos.

6. Teigė, kad toje stadiono dalyje, kurioje suprojektuotas sklypas Registrų centrui, Mokykla laiko suverstas šiukšles (tai patvirtina pačios Mokyklos teismui pateiktos nuotraukos).

7. Pareiškėjas, neįsigilinęs į detaliojo planavimo procedūras, neapklausęs Detalųjį planą rengusių asmenų, nepasitelkęs specialių žinių turinčių asmenų, susidarė klaidingą nuomonę ir suklaidino teismą, kad realiai Registrų centro administraciniam pastatui statyti yra atiduodama visa Mokyklos sporto aikštė, jai paliekant tik žemę po pastatais.

Atsiliepimas

Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.

IV.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. kovo 18 d. nutartimi apeliacinį procesą pagal atsakovo apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimo panaikinimo nutraukė.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2008 m. gegužės 30 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje buvo priimtas atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens Administracijos apeliacinis skundas. Pažymėjo, kad iš byloje esančio apeliacinio skundo įžanginės dalies matyti, kad jis yra paduotas tik atsakovo, todėl priimant apeliacinį skundą padaryta klaida šalintina ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrintinas pagal atsakovo apeliacinį skundą.

Rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 49 straipsnio 2 dalimi ir pažymėjo, kad apeliacinis skundas pasirašytas Mažeikių rajono savivaldybės atstovo, veikiančio Mažeikių rajono savivaldybės mero 2008 m. sausio 11 d. potvarkio Nr. M1- 1 „Dėl įgaliojimų suteikimo A. N.“ (toliau – ir Potvarkis) pagrindu. Akcentavo, jog šiame dokumente, kaip to reikalauja ABTĮ 49 straipsnio 2 dalis, išvardinama atstovui suteikiami įgalinimai, tarp kurių nėra numatyta teisė apskųsti teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad tokia teisė turėjo būti aptarta atskirai: tą suponuoja ne tik ABTĮ 49 straipsnio 2 dalis, bet ir ABTĮ 50 straipsnio 1 dalies analizė.

Pagal ABTĮ 50 straipsnio 1 dalį, įstatymų leidėjas suteikia teisę atstovams pagal įstatymą ne tik patiems atlikti atstovaujamųjų vardu visus procesinius veiksmus, kuriuos atlikti teisė priklauso atstovaujamiesiems, bet ir pavesti bylą vesti teisme kitam asmeniui, jų pasirinktam atstovu. Tokiu atveju atstovas veikia atstovų pagal įstatymą vardu, tačiau tik ta apimtimi, kiek numatyta įgalinime, o šiuo atveju – Potvarkyje. Konstatavo, jog tai, kad minėtam asmeniui Potvarkyje nesuteikiama išskirtinė teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą, paneigia teisę į apeliaciją, dėl ko apeliacinis procesas nutrauktinas.

V.

2009 m. birželio 22 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas (išsiųstas 2009 m. birželio 18 d.) atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A556-360/2009.

Prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas tokiais argumentais:

1. Remiasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 54, 55, 59 straipsniais ir pažymi, kad Potvarkiu įformintame įgaliojime jokių išimčių nebuvo numatyta.

2. Teigia, jog CPK 59 straipsnio 2 dalyje išvardijamas baigtinis sąrašas veiksmų, todėl tuo atveju, jeigu papildomų išimčių suteikiant įgaliojimus, nėra nustatoma, įgaliotajam asmeniui suteikiama teisė atstovaujamojo vardu atlikti visus kitus procesinius veiksmus be apribojimų.

3. Nukreipia į ABTĮ 134 straipsnio 2 dalį ir laikosi pozicijos, kad jo pateikto apeliacinio skundo atitiktis ABTĮ 130 straipsnio reikalavimams turėjo būti tikrinama remiantis ABTĮ 134 straipsnio 1 dalimi, t. y. ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo pateikimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI.

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas. Atsisakytina atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A556-360/2009.

ABTĮ 157 straipsnio 1 dalyje išvardijami reikalavimai, keliami prašymo dėl proceso atnaujinimo turiniui: inter alia jame būtina nurodyti proceso atnaujinimo pagrindą (4 punktas). Proceso atnaujinimo pagrindai numatyti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje. Kaip matyti iš atsakovo prašymo atnaujinti procesą (T. II, b. l. 36-38), jame ne tik nenurodomas vienas iš ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų, bet ir nepateikiama argumentų, iš kurių būtų galima jį identifikuoti, todėl minėtas prašymas negali būti tenkinamas. Nepaisydama to, teisėjų kolegija, nagrinėjamu atveju siekdama pašalinti atsakovo abejones dėl, jo manymu, pažeistos jo teisės paduoti apeliacinį skundą, o kartu – ir konstitucinės teisės į tinkamą teismo procesą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas), išnagrinės atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A556-360/2009.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. kovo 18 d. nutartyje (T. II, b. l. 22-27) pagrįstai konstatavo, jog, kaip galima spręsti iš apeliacinio skundo (T. II, b. l. 1-4) preambulės, jis buvo paduotas tik atsakovo, t. y. Tarybos.

Apeliacinio skundo pateikimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 2 punkte buvo numatyta, kad meras savivaldybės tarybos veiklos reglamente nustatyta tvarka atstovauja pats arba įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio šalių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis. Taigi A. N. atstovauti Tarybą teisme įgaliojimus suteikė tinkamas subjektas.

A. N. atitinkami įgaliojimai buvo suteikti Potvarkiu (T I., b. l. 152), pagal kurį, jis yra įgaliojamas „atstovauti Mažeikių rajono savivaldybės institucijas teisme: civilinėse, baudžiamosiose, administracinėse bylose ir naudotis teisėmis, kurias turi proceso šalis, sutinkamai su Lietuvos Respublikos CPK 59 straipsniu, tame tarpe pareikšti ieškinį ir priešieškinį, atsisakyti pareikšto ieškinio ir jį pripažinti, sudaryti taikos sutartį, gauti vykdomąjį dokumentą ir pateikti jį vykdymui“.

Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas prašymo dėl proceso atnaujimo argumentus nepagrįstai grindžia CPK nuostatomis, kadangi nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi ABTĮ nustatytu teisiniu reguliavimu (ABTĮ 1 straipsnio 2 dalis).

ABTĮ 49 straipsnio 2 dalyje inter alia numatyta, kad atstovais pagal įstatymą laikomi atitinkamų institucijų, įstaigų, tarnybų, įmonių, organizacijų vadovai, o įstatymų ar kitų teisės aktų numatytais atvejais – ir kiti darbuotojai, veikiantys neviršydami įgaliojimų, suteiktų remiantis įstatymu ar kitais teisės aktais. Pagal ABTĮ 50 straipsnio 1 dalį, atstovai pagal įstatymą atlieka atstovaujamųjų vardu visus procesinius veiksmus, kuriuos atlikti teisė priklauso atstovaujamiesiems; kartu čia taikomi apribojimai, kuriuos numato įstatymas, be to, atstovai pagal įstatymą gali pavesti bylą vesti teisme kitam asmeniui, jų pasirinktam atstovu.

ABTĮ 50 straipsnio 2 dalis nustato, kad atstovas pagal pavedimą turi teisę atstovaujamojo vardu atlikti visus procesinius veiksmus, išskyrus teismo sprendimo ar nutarties apskundimą (5 punktas), o, pagal to paties straipsnio 3 dalį, įgaliojimas atlikti kiekvieną šio straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose nurodytų veiksmų turi būti specialiai aptartas atstovo įgaliojime.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. kovo 18 d. nutartyje, remdamasis ABTĮ 49 straipsnio 2 dalies ir 50 straipsnio 1 dalies sistemine analize, padarė pagrįstą išvadą, kad, Potvarkyje atskirai neaptarus A. N. teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą, jis tokios teisės neturėjo ir apeliacinio skundo pasirašyti negalėjo. Tokia pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (pavyzdžiui, 2009 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-672/2009).

ABTĮ 130 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo, advokatas arba atstovas pagal įstatymą, o tais atvejais, kai apeliacinį skundą paduoda advokatas, atstovas pagal įstatymą, įmonių ar institucijų vadovų įgalioti asmenys, prie jo turi būti pridedamas dokumentas, įrodantis jį paduodančio asmens įgaliojimus. Nagrinėjamu atveju prie apeliacinio skundo pridėtas Potvarkis nepatvirtino atitinkamų A. N. įgaliojimų. Atsižvelgiant į tai, kad ši aplinkybė (ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 2 punktas) paaiškėjo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. kovo 18 d. nutartimi apeliacinį procesą nutraukė pagrįstai (ABTĮ 134 straipsnio 7 dalis).

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo prašymas dėl proceso atnaujimo atmestinas ir atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A556-360/2009 atsisakytina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės tarybos prašymą atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A556-360/2009.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAudrius BakaveckasArtūras DrigotasVaida Urmonaitė-Maculevičienė