Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Viktoro Kičiatovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. išteisintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. perduotas teismui už tai, kad iki 2002 m., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 6,8 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), ją neteisėtai atsigabeno į butą (duomenys neskelbtini), ir laikė prie savęs iki 2006 m. lapkričio 4 d., kai apie 12.30 val. jis buvo pristatytas į Klaipėdos miesto 1-ąjį policijos komisariatą (duomenys neskelbtini), kur budėtojų dalyje jo džinsinių kelnių kišenėje 6,8 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) – rado ir paėmė policijos pareigūnai. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes. Prokuroras teigia, kad teismas išteisintojo M. Š., jo sugyventinės J. L. parodymus pripažįsta keliančiais abejones. Teismas jų parodymus turėtų vertinti kritiškai, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės bei padėjimą M. Š. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Prokuroras nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu J. L. parodė, jog šalia lovos, kur miegojo M., buvo numesta striukė ir batai. Pareigūnai M. Š. padavė rūbus, bet jis nesirengė. J. L. parodė, jog nežino, ar M. Š. tuo metu buvo su kelnėmis, nes jos veidas buvo sukruvintas. Liudytoja policijos komisariate matė, kad pas M. buvo rastas permatomas maišelis (t. 1, b. l. 173). Prokuroras skunde pažymi, kad papildomos apklausos metu J. L. jau parodė, jog neprisimena, ar M. Š. miegojo su rūbais. Kažkokie rūbai buvo numesti prie lovos, ir pareigūnai juos paspyrė M.. Matė, kaip M. Š. vilkosi tamsiai mėlynos spalvos kelnes, kurias pasiėmė nuo grindų. Liudytoja apie tai, kad F. D. jos bute nakvojo, sužinojo iš M. (t. 2, b. l. 63–66).

Prokuroras tvirtina, kad J. L. bylos nagrinėjimo teisme metu parodymus keitė ne kartą. 2007-05-22 posėdyje teigė, jog nežino, kurias kelnes padavė pareigūnai, kadangi kambaryje buvo daug džinsų, kam jie priklauso, nežino, nors 2007-03-15 posėdžio metu svetimų rūbų bute neminėjo. 2007-12-05 posėdžio metu liudytoja teigė, kad kaltinamasis gulėjo su trumpomis kelnėmis, kelnes jam padavė policija, su kieno kelnėmis M. buvo policijoje, nežino, tačiau buvo su mėlynais džinsais. Liudytoja prisiminė, kad kaltinamasis buvo su kelnėmis, kurias padavė aukštas, stambus pareigūnas. Į papildomus klausimus liudytoja J. L. atsakė, kad ji buvo šoko būsenos, todėl negali pasakyti, kokius rūbus padavė pareigūnas.

Prokuroras skunde teigia, kad J. L. parodymai, duoti 2007-09-06, neatitinka tikrovės, kad ji tokių parodymų nedavė, parodymų tekstas taisytas. Prokuroras nurodo, kad 2008-09-02 posėdžio metu liudytoja J. L. vėl tvirtino, jog M. Š. buvo su trumpomis kelnėmis, kad pareigūnai M. Š. liepė rengtis, paspyrė jam kelnes, buvusias prie lovos, ant komodos, kitus rūbus. Rūbų buvo daug, nes neseniai buvo išskalbti skalbiniai. Ji nematė, kaip M. Š. užsivilko mėlynus džinsus. M. Š. priešinosi, pareigūnai jam uždėjo antrankius.

Prokuroras skunde pažymi, kad teismas teisingai atkreipė dėmesį į M. Š. prieštaringus parodymus, tačiau juos vertino pavieniui, o ne jų visumą. Prokuroras nurodo, kad 2007-03-14 teisiamojo posėdžio metu M. Š. prisipažino, kad kanapės priklauso jam, jas galėjo palikti draugai 2002 metais, kanapes nešiojosi kišenėje, nes nenorėjo, kad pamatytų sugyventinė. Pareigūnai liepė apsirengti, padavė marškinius ir džinsus bei nuvežė į l-ąjį policijos komisariatą. 2007-05-22 teisiamojo posėdžio metu M. Š. kaltu prisipažino visiškai, tačiau parodė, kad gal apsimovė ne savo džinsus, kišenių netikrino, nežinojo, jog juose yra narkotikų paketėlis. Atvykę į butą pareigūnai iš kito kambario padavė ne jo džinsus. Policijoje buvo girtas, todėl ir šaukė, kad atiduotų žolę. Prokuroras nurodo, kad 2007-12-05 teisiamojo posėdžio metu M. Š. teigė, jog F. D. buvo sušlapęs kelnes, jas nusimovė, miegojo kitame kambaryje, džinsai buvo padėti ant džiovyklos, prie lovos. Atvykę pareigūnai liepė M. Š. apsivilkti kelnes, jis jų neturėjo, kelnes padavė pareigūnas. M. Š. teigė, kad pirmojo posėdžio metu kaltu prisipažino, nes taip siūlė advokatas. Po 2, 3 ar 4 mėnesių pamatė, kad kelnės ne jo. Kelnes apsivilkti pareigūnas paspyrė iš krūvos. 2008-09-02 teisiamojo posėdžio metu M. Š. parodė, kad bute su F. D. buvo apie 2-3 valandas, su juo gėrė vyną. F. D. miegojo keletą valandų pirmame kambaryje, ant išlankstomos lovos. Pareigūnai padavė F. D. kelnes, kurios buvo padėtos kitame kambaryje ant komodos. Ten buvo ir kitų rūbų.

Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad liudytojo F. D. parodymuose matyti akivaizdūs prieštaravimai, šio liudytojo parodymai prieštarauja išteisintojo M. Š. ir liudytojos J. L. parodymams. Prokuroras nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu F. D. teigė, jog įgytą rudos spalvos polietileninį maišelį su „žole“ įsidėjo į savo kelnių priekinę kišenę, tačiau pas M. Š. maišelis rastas galinėje kišenėje. F. K. tvirtino, kad, geriant degtinę M. namuose, grįžo J., kuri jam leido likti nakvoti, tačiau tai kategoriškai neigia ir M. Š., ir J. L.. Išgėrus pirmame kambaryje, F. D. ant sofos užmigo, prieš tai nusirengė ir rūbus pasidėjo šalia, ant kėdės, o prabudęs anksti apsirengė savo rūbais ir išėjo. 2007 metų pavasarį M. jam pasakė, kad reikia nueiti į teismą ir prisipažinti, jog „žolė“ jo, papasakojo, ką reikės sakyti, ir jis sutiko M. padėti (t. 1, b. l. 160–163, 186–187, t. 2, b. l. 71–73). Bylos nagrinėjimo teisme metu F. D. teigė, jog nepamena, į kurią kišenę įsidėjo, tačiau vėliau parodė, jog lyg į galinę, dėl girtumo daug ko neprisimena. Negali pasakyti, ar išėjo su savo rūbais, po to parodė, jog neprisimena, kokios spalvos buvo M. kelnės, kuriomis buvo apsimovęs. M. jo meluoti neprašė (t. 2, b. l. 33–34).

Prokuroras skunde teigia, kad teismas, neteisingai įvertinęs užfiskuotų parodymų turinį, nepagrįstai suabejojo ir kitais procesiniais dokumentais, kurie šioje byloje turi įrodomąją galią. Teismas vertino tik tuos pavienius parodymus, kurie buvo naudingi kaltinamajam, tačiau neatsižvelgė į prieštarą kitiems tų pačių bei kitų proceso dalyvių parodymams. Prokuroras nurodo kaip pavyzdį parodymus dėl M. Š. bei F. D. dėvėtų kelnių spalvos, dėl kanapių laikymo vietos, dėl liudytojos J. L. sugrįžimo namo F. D. dar esant bute, pažymi įvykio vietos, buto schemos, kurias sudarė policijos pareigūnai, tyrimo reikšmę, atkreipia dėmesį į tai, kad liudytoja J. L. vienodai patvirtino, jog įvykio vietoje jokios išlankstomos lovos, ant kurios, M. Š. bei F. D. teigimu, miegojo F. K., didžiajame kambaryje nebuvo (t. 2, b. l. 92–93, 85, 94–95, 98, 100).

Prokuroras skunde aiškina, kad pagal BPK 20 straipsnio l, 3 dalis įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 305 str. 3 d. 3 p. išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje be įrodymų, kurie buvo pagrindas kaltinamajam išteisinti, teismas privalo nurodyti motyvus, paaiškinančius, kodėl teismas atmeta įrodymus, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas. Prokuroras teigia, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, rėmėsi prieštaringais liudytojų J. L., F. D. parodymais, tačiau nenurodė, kodėl jis atmeta pareigūno S. S. bei liudytojo V. B. (TV „Balticum" operatoriaus) parodymus, kurie patvirtina kaltinime išdėstytas aplinkybes ir tai, jog M. Š., būdamas komisariato sulaikymo kameroje, šaukė, kad atiduotų jo „žolę“. Prokuroras teigia, kad teismas vadovavosi tik dalimi BPK 20 str. numatytų reikalavimų ir neatsižvelgė į tai, kad šis straipsnis taip pat reikalauja įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Teismas pripažino, jog byloje dėl M. Š. kaltės abejonių daug, tačiau šios abejonės grindžiamos tik prieštaringais M. Š. bei jo sugyventinės parodymais ir skirtingų versijų iškėlimu. Teismas vertino pavienius įrodymus, o ne jų visumą. Toks pažeidimas sutrukdė teismui teisingai išnagrinėti bylą, todėl dėl M. Š. priimto išteisinamojo nuosprendžio pripažinti teisėtu ir pagrįstu negalima.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas M. Š. pagal BK 259 str. 1 d. išteisino pagrįstai. Baudžiamosios bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu išteisintasis M. Š. davė prieštaringus parodymus. Vienu metu kaltu prisipažino, vėliau savo parodymus pakeitė ir nurodė visai kitas galimas narkotinių medžiagų atsiradimo pas jį aplinkybes.

2007-01-04, apklausiamas kaip įtariamasis, M. Š. parodė, kad nuo 2006 m. vasaros pradėjo gyventi su J. L. jos bute, (duomenys neskelbtini). Butas yra dviejų kambarių. Viename kambaryje 2006-11-04 jis nusimovė mėlynos spalvos džinsines kelnes ir ten jas paliko, o miegoti, kaip visada, nuėjo į kitą kambarį. Į lovą atsigulė su apatinėmis kelnaitėmis ir apatiniais baltiniais. Kai į kambarį įėjo policininkai, jie jam liepė apsirengti, padavė jo džinsines kelnes ir marškinėlius bei išvežė į policijos komisariatą. Policijos komisariate tie patys du policininkai jį apieškojo, džinsinių kelnių galinėje dešinės pusės kišenėje rado polietileninį maišelį su kanapėmis. Kaip atsirado šis maišelis jo kelnių kišenėje ir kas jame buvo, M. Š. nežinojo, dėl surastų kanapių nieko paaiškinti negalėjo, pats narkotinių medžiagų nevartojo (t. 1, b. l. 24–25). 2007-03-14 teisiamajame posėdyje M. Š. patvirtino, kad, eidamas miegoti, mėlynus džinsus ir marškinius paliko viename kambaryje, o atsigulti nuėjo į kitą kambarį. Atvykę pareigūnai jam padavė marškinius ir džinsus, liepė apsirengti bei išvežė į policijos komisariatą, kur budėtojų dalyje džinsuose rado maišelį su kanapėmis. 2007-03-14 teisiamajame posėdyje dėl pas jį atrastų kanapių M. Š. parodė skirtingai. Vienu atveju parodė, kad kanapes įsigijo seniai ir maišelis buvo namuose, kitu atveju parodė, kad kanapes galėjo palikti draugai 2002 metais, dar prieš išvykdami į Švediją. Pats narkotikų nevartoja (t. 1, b. l. 104). 2007-05-22 teisiamajame posėdyje M. Š. anksčiau duotus parodymus paneigė, parodė, kad prisipažinti jam patarė advokatas. M. Š. parodė, kad šventė G. G. draugės gimtadienį, ėjo žvejoti. Namo grįžo su pažįstamais G. G. ir K., kurių džinsai galėjo būti sušlapę ir palikti jo namuose išdžiūti. Atvykę policijos pareigūnai džinsus padavė iš kito kambario, kuriame džinsines kelnes galėjo palikti jo pažįstamas. Buvo girtas, todėl apsimovė ne savo džinsines kelnes, kurių kišenėje policijos komisariate buvo rasta narkotinių medžiagų, apie kurių buvimą kelnėse jis nežinojo, narkotinės medžiagos buvo ne jo. Dėl rastų narkotikų kalbėjosi su K., kuris manė, kad narkotikai yra G. G. (t. 1, b. l. 144–145).

2007-12-05 teisiamajame posėdyje M. Š. parodė, kad F. D. maišelį su „žole“ įsigijo prie Trinyčių tvenkinio, vėliau jie su F. D. išgėrinėjo namuose. F. D. pas jį miegojo, todėl kelnes, kurios buvo šlapios, nusimovė. M. Š. miegojo taip pat be kelnių. Atvykę policijos pareigūnai M. Š. padavė apsimauti kelnes, kurių galinėje kišenėje policijos komisariate buvo rastas maišelis su neaiškios kilmės „žole“. Tik po 2–4 mėnesių M. Š. pamatė, kad kelnės ne jo. Džinsų turėjo daug. Patvirtino, jog anksčiau prisipažino, kad narkotinės medžiagos yra jo, todėl, kad prisipažinti patarė advokatas. Iš kur atsirado maišelis su „žole“, nežino (t. 2, b. l. 23–25). 2008-09-02 teisiamajame posėdyje M. Š. patvirtino, jog 2007-03-14 teisiamajame posėdyje prisipažino, kad narkotikai yra jo, todėl, kad taip liepė sakyti advokatas. Išteisintasis parodė, kad įvykio metu gėrė su F. D. ir S. B. prie Trinyčių tvenkinio, kur F. D. nusipirko narkotinių medžiagų, vėliau su F. D. grįžo namo. J. L., pas kurią išteisintasis tuo metu gyveno, grįžo namo ir pastebėjusi, kad bute vyko išgertuvės, iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai M. Š. liepė rengtis, padavė kelnes. Jis apsimovė F. D. kelnes, kuriose pareigūnai aptiko apvyniotą izoliacija maišelį su kanapėmis. Kokios medžiagos buvo maišelyje, išteisintasis nežinojo. Narkotikų nelaikė, nepirko ir nevartojo. M. Š. parodė, kad prie tvenkinio buvo su šviesiai mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis. Kelnės buvo padėtos pirmajame kambaryje, ant komodos, ten buvo ir kitų rūbų. F. D. yra jo kūno sudėjimo ir ūgio, todėl kieno kelnes apsivilko, dėl girtumo nepastebėjo (t. 2, b. l. 169–171).

Prieštaringus parodymus davė ir liudytoja J. L.. Ar M. Š. gulėjo su kelnėmis, ar be kelnių, tiksliai parodyti ji negalėjo, skirtingai parodė ir apie tai, kas M. Š. kelnes padavė. 2006-11-22 ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad 2006 m. lapkričio 4 d. tarp jos ir M. Š. įvyko konfliktas. Jai geriant vandenį, M. Š. staiga pakilo iš lovos ir koja spyrė į stiklinę, kuri dūždama supjaustė jai veidą, todėl ji išbėgo kviesti policiją. Kai J. L. grįžo namo su policijos pareigūnais, M. Š. gulėjo lovoje. Policininkai padavė M. Š. jo rūbus, su kuriais ir buvo pristatytas į policijos komisariatą. Ji į komisariatą atvažiavo iš paskos. Matė, kad budėtojų dalyje pareigūnas M. Š. džinsinių kelnių kišenėje rado polietileninį maišelį. Iš pareigūno kalbos suprato, kad maišelyje buvo kanapės. J. L. parodė, kad apie narkotines medžiagas nieko nežinojo, ji pati, kol M. Š. miegojo, jam narkotikų į kišenes neįdėjo, pašalinių žmonių bute nebuvo. Jo rūbai buvo padėti prie lovos, kur jis gulėjo (t. 1, b. l. 13–14). Liudytoja J. L. 2007-03-14 teisiamajame posėdyje davė analogiškus parodymus, patvirtino, kad apie narkotines medžiagas nieko nežinojo. Iki konflikto su M. Š. gyveno daugiau nei pusę metų, kad M. Š. vartotų narkotikus, nepastebėjo (t. 1, b. l. 104). 2007-05-22 liudytoja J. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2006-11-04 pas juos į namus buvo kažkas atvykęs, M. buvo girtas. Liudytoja patvirtino, kad M. Š. rūbus padavė policijos pareigūnai, tačiau neatkreipė dėmėsio, kokius jam rūbus padavė, nes kambaryje džinsinių kelnių buvo daug (t. 1, b. l. 145). 2007-12-05 teisiamajame posėdyje liudytoja J. L. parodė, kad M. Š. kelnes padavė policininkai, o kad pas M. Š. rado „žolės“, sužinojo iš policininkų kalbos. Patvirtino, kad M. Š. policijos komisariate buvo su mėlynos spalvos džinsais. Liudytoja J. L. 2008-02-20 ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad konfliktas tarp jos ir M. Š. įvyko dėl to, kad, grįžusi namo, pamatė, jog namuose buvo girtaujama. Vėl nebeprisiminė, ar M. miegojo su rūbais ar be jų. Liudytoja parodė, kad kažkokie rūbai prie lovos, kurioje jis miegojo, numesti buvo, tuos rūbus policijos pareigūnai M. paspyrė koja. Liudytoja patvirtino, kad ji stovėjo tarpduryje ir matė, kad M. Š. movėsi tamsiai mėlynos spalvos džinsines kelnes, su kuriomis buvo pristatytas į policijos komisariatą. Liudytoja parodė, kad policijos komisariate, budėtojų dalyje, pas M. Š. džinsinių kelnių kišenėje buvo surastas polietileninis maišelis, o kas jame buvo, nežino. Iš pareigūnų kalbos suprato, kad maišelyje galėjo būti narkotinė medžiaga. Atsakydama į tyrėjos klausimus, liudytoja patvirtino, kad M. vilkosi policininko paspirtus mėlynos spalvos džinsus, kuriuos pasiėmė nuo grindų. Dėl to, kad iš supjaustyto veido bėgo kraujas, ji M. ir pareigūnus galėjo stebėti iš dalies (t. 2, b. l. 63–66). 2008-09-02 teisiamajame posėdyje liudytoja J. L. patvirtino, kad grįžusi namo pamatė apkrautą stalą, todėl įvyko konfliktas. M. Š. buvo su trumpomis kelnėmis, o atvykę pareigūnai jam paspyrė prie lovos, ant komodos, buvusias mėlynas džinsines kelnes bei kitus rūbus, kurių prie lovos buvo daug. Kad M. Š. vartotų narkotikus, nematė. Kaip M. Š. apsimovė mėlynos spalvos džinsines kelnes, liudytoja nematė, visko nestebėjo, nes jai buvo stresas ir sukruvintas veidas, tačiau į policijos komisariatą M. Š. išvyko mėlynais džinsais. 2008-02-20 ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, kad žinojo, jog pas M. Š. buvo rasti narkotikai, liudytoja paneigė, parodė, kad apie rastas pas M. Š. narkotines medžiagas sužinojo tik tada, kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas (t. 2, b. l. 171–172).

Liudytojo F. D. parodymai taip pat prieštaringi. Liudytojas F. D. 2007-06-14 teisiamajame posėdyje parodė, kad 2006-11-04 jis, M. Š. bei kiti jam nelabai pažįstami asmenys gėrė alkoholį prie Trinyčių tvenkinio. Prie jų priėjo berniukai ir pasiūlė „žolės“, kurios parūkęs jis nusipirko dar už daugiau nei 100 litų. Anksčiau narkotikų nevartojo. „Žolė“ buvo suvyniota į paketą, apklijuotą lipnia juosta. F. D. „žolę“ įsikišo į džinsinių kelnių kišenę, bet neprisiminė, į kurią. M. Š. su F. D. grįžo pas M. Š. į namus, kur dar gėrė, o vėliau nusirengė, rūbus pasidėjo ant kėdės ir užmigo. Kai atsibudo, apsimovė džinsines kelnes, striukę ir išėjo. Neįsitikinęs, kad apsirengė savo rūbais, tačiau parodė, kad jo džinsai buvo mėlynos spalvos. Kai sugrįžo į namus, apie nupirktus narkotikus užmiršo, o po dviejų dienų išvažiavo į Airiją, todėl nepastebėjo, ar džinsai buvo jo (t. 2, b. l. 151–152). 2007-12-05 teisiamajame posėdyje apklausiamas kaip liudytojas F. D. patvirtino, kad prie Trinyčių tvenkinio pirko „žolę“, kuri buvo suvyniota į rudos spalvos plastmasinį maišelį, vėliau gėrė M. Š. namuose, nusirengė, nes jo rūbai buvo sudrėkę, o ar iš M. namų išėjo savo rūbais, pasakyti negalėjo. Kokios spalvos M. kelnes apsimovė, nebeprisiminė, „žolės“ kelnių kišenėje nerado, todėl pagalvojo, kad pametė. M. Š. po įvykio sutiko po daug laiko. Liudytojas parodo, kad M. jo meluoti neprašė. Teismo posėdyje duoda teisingus parodymus (t. 2, b. l. 33–35). Ikiteisminiame tyrime vėl apklausiamas kaip įtariamasis F. D. iš esmės parodė tokias pat įvykio aplinkybes, pabrėžė, kad J. L. savo namuose jį tikrai matė, įvykio dieną buvo su šviesios spalvos džinsais, tos pačios spalvos džinsus apsimovė išeidamas, galvojo, kad džinsai buvo jo, nes buvo padėti ant tos pačios kėdės, bet iš M. Š. sužinojo, kad apsimovė ne savo džinsus, kad M. policijoje buvo su jo džinsais, neįsitikinęs, tamsiai mėlynos spalvos džinsų neturi. F. D. negalėjo patvirtinti, kad pas M. Š. rasta „žolė“ buvo jo. Teisme liudijo, kad „žolė“ yra jo, nes M. Š. viską papasakojo ir pasakė, kad reikės pasakyti, jog „žolė yra jo“ (t. 2, b. l. 71–73). Ikiteisminiame tyrime apklausiamas kaip liudytojas F. D. parodė, kad nusipirktą „žolę“ įsidėjo į kažkurią šviesiai melsvų džinsų kišenę. Pasakoti apie kelnių susikeitimą sugalvojo M. Š.. M. Š. buvo su tamsiai mėlynos spalvos džinsais. M. Š. labai prašė, kad jis parodytų, jog „žolė“ buvo jo, o už tai prižadėjo sumokėti jam paskirtą teismo baudą. F. D. parodė, kad lovą jam paklojo J. L.. Jis nusirengė ir rūbus pasidėjo ant kėdės, prie lovos, o M. nuėjo miegoti į kitą kambarį su rūbais. Atsikėlęs liudytojas apsirengė savo rūbais (t. 2, b. l. 89–91).

Liudytojų policijos pareigūnų S. S., E. M., A. M. parodymuose taip pat apstu prieštaravimų.

Liudytojas S. S. 2006-11-14 ikiteisminiame tyrime ir 2007-03-14 teisiamajame posėdyje parodė, kad M. Š. bute matė išmėtytus rūbus. Policijos komisariate, budėtojų dalyje, kolega E. M. M. Š. džinsinių kelnių galinėje kišenėje rado polietileninį maišelį su kanapėmis. M. Š. dėl rastų kanapių nieko nepaaiškino (t. 1, b. l. 7–8, 105). Liudytojas S. S. 2007-05-22 teisiamajame posėdyje parodė tą patį, patvirtino, kad M. Š. gulėjo lovoje apsirengęs, buvo su marškiniais ir melsvais džinsais (t. 1, b. l. 146). Liudytojas S. S. 2008-02-04 ikiteisminiame tyrime patvirtino, kad M. Š. lovoje gulėjo su mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis, su kuriomis buvo pristatytas į policijos komisariatą ir kurių galinėje kišenėje E. M. rado polietileninį maišelį su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga (t. 2, b. l. 57–58). Liudytojas S. S. 2007-12-05 teisiamajame posėdyje parodė, kad neatsimena, su kokios spalvos kelnėmis buvo M. Š., nes šis prie jo nenusirenginėjo ir neapsirenginėjo (t. 2, b. l. 26–27).

Liudytojas E. M. 2006-11-16 ikiteisminiame tyrime ir 2007-03-14 teisiamajame posėdyje parodė, kad M. Š. bute matė išmėtytus rūbus. Policijos komisariate pas M. Š. džinsinių kelnių galinėje kišenėje rado polietileninį maišelį su augalinės kilmės medžiaga. M. Š. šaukė, kad liudytojas ne savo daiktų neimtų, maišelį su „žole“ padėtų atgal, nes jis yra jo. Iš kur gavo narkotinę medžiagą, M. Š. nieko nepaaiškino, o liudytojas dėl to nesigilino. M. Š. rūbus padavė moteris (t. 1, b. l. 9–10, 105). Liudytojas E. M. 2007-05-22 teisiamajame posėdyje patvirtino, jog M. Š. šaukė, kad atiduotų jo „žolę“, liudytojas nebuvo tikras, kad M. Š. miegojo su džinsais (t. 1, b. l. 145–146). 2008-02-04 ikiteisminiame tyrime liudytojas E. M. jau prisiminė, kad M. Š. lovoje gulėjo su vidutinio mėlynumo džinsinėmis kelnėmis (t. 2, b. l. 55–56). Liudytojas E. M. 2007-12-05 teisiamajame posėdyje patvirtino, kad pas M. Š. rastos narkotinės medžiagos, ir patikslino, kad M. Š. miegojo su kelnėmis, jo džinsinės kelnės buvo nei šviesiai mėlynos, nei tamsiai mėlynos, niekas M. Š. kelnių nepadavė (t. 2, b. l. 28–29).

Liudytojas Klaipėdos miesto 1-ojo PK VP OVG specialistas A. M. 2006-12-05 ikiteisminiame tyrime parodė, kad iš policijos pareigūnų kalbos suprato, jog jie M. Š. džinsinių kelnių kišenėje rado polietileninį maišelį, apklijuotą rudos spalvos lipnia juosta, maišelį parodė jam. Maišelyje matė žalios spalvos augalinės kilmės medžiagą. A. M. surašė daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolą ir iškvietė Klaipėdos miesto VPK KP ONTT pareigūnus, kuriems atvykus išsikvietė tuos pačius policijos pareigūnus, radusius pas M. Š. maišelį. Maišelį su augalinės kilmės medžiaga pateikė ONTT pareigūnams (t. 1, b. l. 11–12). Liudytojas A. M. 2007-03-14 teisiamajame posėdyje parodė, kad atliko M. Š. kratą ir tarp jo daiktų rado maišelį, apklijuotą lipnia juosta, įtarė, kad tai narkotinė medžiaga. M. Š. sakė, kad maišelis ne jo (t. 1, b. l. 104). Nors ankstesniuose parodymuose liudytojas nemini, kaip buvo apsirengęs M. Š., tačiau 2008-02-08 ikiteisminiame tyrime parodė, kad M. Š. buvo su mėlynos spalvos džinsais, pabrėžė, kad tie džinsai tikrai nebuvo šviesiai mėlynos spalvos. Liudytojas parodė, jog J. L. pareiškė, kad negali gyventi su M. Š., nes jis labai dažnai būna apsirūkęs. A. M. taip pat kilo įtarimas, kad M. Š. galėjo būti apsvaigęs nuo narkotikų, prisirūkęs kanapių. Dėl narkotikų vartojimo M. Š. patikrintas nebuvo (t. 2, b. l. 59–60). Kad M. Š. atrodė apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų, liudytojas parodė ir 2008-09-02 teisiamajame posėdyje.

Kaip matyti iš liudytojos J. L. parodymų, ji niekada nematė M. Š. vartojant ar laikant narkotines medžiagas. Liudytojas A. M. taip pat parodė, kad M. Š. neigė, jog rasti narkotikai yra jo (t. 2, b. l. 171). Liudytojas A. M. 2007-12-05 teisiamajame posėdyje parodė, kad patruliai iš M. Š. kišenės maišelį su „žole“ jau buvo ištraukę iki M. Š. pristatymo į policijos komisariatą, parodė, kad maišelis buvo permatomas, baltos spalvos (t. 2, b. l. 29).

Tam, kad būtų galima M. Š. pripažinti kaltu pagal BK 259 str. 1 d., būtina kaltininko tiesioginė tyčia. Už šių veiksmų padarymą asmuo atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės arba pirmos kategorijos šių medžiagų pirmtakai (prekusoriai), taip pat suvokė, koks yra tų medžiagų kiekis. Byloje esamų prieštaringų M. Š., liudytojų parodymų padaryti neabejotinas išvadas, kad M. Š. neteisėtai tyčia narkotines medžiagas įgijo, laikė, gabeno, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, nepakanka. Didelis kaltinamojo ir liudytojų apklausų skaičius, keletas bylos grąžinimų tyrimui papildyti prieštaravimų parodymuose nepanaikino. Kitų įrodymų, patvirtinančių M. Š. kaltę, byloje nesurinkta. F. D. prisipažino, kad pas M. Š. rastos narkotinės medžiagos yra jo, nurodė jų įsigijimo aplinkybes. Remiantis F. D. prisipažinimu, jis net du kartus buvo apklaustas kaip įtariamasis, tačiau ikiteisminis tyrimas dėl jo buvo nutrauktas. Nors M. Š. versiją, jog rastos narkotinės medžiagos yra jo, paneigė, ikiteisminis tyrimas dėl jo nutrauktas nebuvo. Versija, kad M. Š. į policijos komisariatą buvo pristatytas su F. D. kelnėmis, nepaneigta, kaip nepaneigtas faktas, kad F. D. tiriamu laikotarpiu narkotinių medžiagų buvo įsigijęs. Pas M. Š. rastos narkotinės medžiagos galėjo priklausyti ir F. D.. Prokuroras skunde išteisintojo M. Š. kaltę grindžia tuo faktu, kad 2006-11-04 kelnėmis, kuriose buvo surastos narkotinės medžiagos, mūvėjo M. Š.. Liudytojai E. M., S. S., A. M. patvirtino tik tą faktą, kad M. Š. apžiūros metu buvo rastos narkotinės medžiagos. Atliekant M. Š. patikrinimą, jeigu jis buvo darytas, asmens kratos protokolas surašytas nebuvo, narkotinės medžiagos nenufotografuotos, M. Š. kelnės, su kuriomis buvo pristatytas į policijos komisariatą, nepaimtos, neapžiūrėtos, neištirtos. Daiktų paėmimo laikinai saugoti protokole M. Š. parašė, jog nežino, kas buvo maišelyje. Visiškai nesuprantama, kaip šiame protokole įrašytas elektrinis grąžtas, kažkokie rūbai atsirado pas M. Š. (t. 1, b. l. 5). Klaipėdos miesto VPK KP ONTT 4-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. Byčkovas daiktų, dokumentų pateikimo protokolą surašė daiktus gavęs iš A. M. ir remdamasis A. M. paaiškinimu, kad polietileninis maišelis su augalinės kilmės medžiaga surastas ir paiimtas iš M. Š. juodos spalvos (bet ne mėlynos spalvos) džinsinių kelnių kairės pusės galinės kišenės (t. 1, b. l. 6). Liudytoja J. L. bei policijos pareigūnai patvirtino, kad bute rūbų buvo daug, o iš jų prieštaringų parodymų daryti išvadą, kad M. Š. neabejotinai buvo apsimovęs savo kelnes, negalima. Neįtikėtina, kad M. Š. kanapes įsigijo, kaip teigiama kaltinime, iki 2002 metų, o laikė ir gabeno neturėdamas tikslo parduoti, net iki 2006 m. lapkričio 4 d. M. Š. absurdiški prisipažinimai, kad jis laikė kanapes kelnėse, norėdamas narkotikus paslėpti nuo sugyventinės ketverius metus, ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir prokurorui turėjo kelti abejonių ir nepasitikėjimą M. Š. parodymais nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Liudytojų E. M., V. B. parodymai, kad M. Š. tuojau pat po sulaikymo prisipažino, kad kanapės („žolė“) jo, taip pat turėjo sukelti pagrįstų abejonių jau ikiteisminio tyrimo pradžioje, nes 2006-11-04 daiktų paėmimo laikinai saugoti protokole padarytas įrašas „Kas buvo maišelyje, nežinau, nes jie man pakišo...“, aiškiai prieštarauja šių liudytojų, kurie kuo vėliau, tuo daugiau atsimena, parodymams apie M. Š. prisipažinimą. BPK 20 str. 4 d. konstatuoja, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais. Įrodymais baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, ir tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 str. 3 d.).

Prokuroras teigia, kad teismas vadovavosi tik dalimi BPK 20 str. numatytų reikalavimų ir neatsižvelgė į tai, kad šis straipsnis taip pat reikalauja įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Kolegija neturi pagrindo abejoti, kad teismas, vertinęs įrodymus, vidinį įsitikinimą pagrindė išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismo pastangas nustatyti objektyvią tiesą patvirtina ir nevienkartinis bylos grąžinimas prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Apylinkės teismo nuosprendyje pagrįstai konstatuota, jog kaltinamajame akte suformuluotas kaltinimas, kad narkotinę medžiagą kaltinamasis įgijo „iki 2002 metų, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, ją su savimi neteisėtai atsigabeno į butą (duomenys neskelbtini) ir laikė prie savęs iki 2006-11-04“, tik įrodo, kad aiškios ir konkrečios narkotinės medžiagos įgijimo aplinkybės nenustatytos. Iš bylos duomenų matyti, kad nuo 2002 metų iki bylos tyrimo pradžios išteisintasis M. Š. atlikinėjo bausmę (t. 1, b. l. 36–37), todėl nelogiška būtų manyti, kad jis visą šį laiką laikė ir nešiojosi kelnėse rastas ir kaltinime minimas narkotines medžiagas. Kaltinimas suformuluotas tik pagal išteisintojo M. Š. pirminius parodymus ir jo pasiūlytą versiją, kad narkotinės medžiagas 2002 metais jam galėjo palikti pažįstamas asmuo. Šią versiją iškėlė tik vienos apklausos metu, o vėliau M. Š. savo parodymus keitė, parodė, kad narkotinės medžiagos buvo F. D..

Prokuroras teigia, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, rėmėsi prieštaringais liudytojų J. L., F. D. parodymais, tačiau nenurodė, kodėl jis atmeta pareigūno S. S. bei liudytojo V. B. (TV „Balticum" operatoriaus) parodymus, kurie patvirtina kaltinime išdėstytas aplinkybes ir tai, jog M. Š., būdamas komisariate, sulaikymo kameroje šaukė, kad atiduotų jo „žolę“. Liudytojas V. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad tik girdėjo, kaip M. Š. šaukė, jog atiduotų jo „žolę“, pats šio fakto nematė (t. 1, b. l. 152). Liudytojas E. M. taip pat parodė, kad M. Š. šaukė, kad ne savo daiktų neimtų, maišelį su „žole“ padėtų atgal, nes jis yra jo, tačiau iš kur gavo šią medžiagą, M. Š. nieko nepaaiškino, o jis dėl to nesigilino. M. Š. paneigė tą faktą, kad „žolė“ buvo jo. M. Š. parodymus patvirtina daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolas, kur jis dar prieš vykdant apklausą savo ranka parašė, jog kas buvo maišelyje, nežino (t. 1, b. l. 5). Liudytojas A. M. irgi parodė, kad M. Š. neigė, kad rasti narkotikai yra jo.

Liudytojas S. S. parodė, kad M. Š. buvo su vienos spalvos džinsais, vėliau jau nurodė, kad jis buvo su kitos spalvos džinsais, o 2007-12-05 teisiamajame posėdyje parodė, kad neatsimena, kokios spalvos kelnėmis M. Š. buvo apsivilkęs. Liudytojas A. M. savo parodymuose nurodo, kad M. Š. mūvėjo mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis, o daiktų, dokumentų pateikimo protokole iš A. M. pateiktų daiktų ir paaiškinimo matyti, kad polietileninis maišelis su augalinės kilmės medžiaga surastas ir paimtas iš M. Š. juodos spalvos džinsinių kelnių kairės pusės galinės kišenės. Liudytojas E. M. 2007-05-22 teisiamajame posėdyje nebuvo tikras, kad M. Š. miegojo su džinsais, o 2007-12-05 teisiamajame posėdyje patikslina, kad M. Š. miegojo su džinsinėmis kelnėmis, kurios buvo nei šviesiai mėlynos, nei tamsiai mėlynos, todėl teismas negali vadovautis prieštaringais liudytojų S. S. bei E. M. ir A. M. parodymais.

M. Š. teigė, kad narkotinių medžiagų niekada nevartojo, liudytoja J. L. savo parodymuose taip pat niekur nemini, jog M. Š. būtų turėjęs ar vartojęs narkotikus, tačiau liudytojas S. S. parodė, jog jam pasirodė, kad M. Š. galėjo būti pavartojęs narkotikų, bet dėl narkotikų vartojimo testo neatliko.

Kolegija konstatuoja, kad vien narkotinių medžiagų suradimo kelnėse, kuriomis mūvėjo M. Š. ir kurios galėjo būti ne jo, faktas neduoda pagrindo padaryti pagrįstą ir neabejotiną išvadą, kad narkotikai priklausė konkrečiam asmeniui – M. Š.. Apkaltinamojo nuosprendžio grįsti prielaidomis negalima. Kadangi prielaidų neginčytinais įrodymais patikrinti negalima, jos BPK 20 straipsnio prasme nelaikytinos įrodymais, visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

Teismas visas galimybes prieštaravimams panaikinti panaudojo, bylos grąžinimais tyrimui papildyti objektyvumo nepasiekta, ikiteisminis tyrimas byloje atliktas labai paviršutiniškai ir atmestinai, teismo nustatytų terminų ikiteisminiam tyrimui papildyti nesilaikyta (t. 2, b. l. 51–52), ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas.

Apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo motyvai remiasi tik kaltinimui parankiais duomenimis, nenagrinėja ir M. Š. teisinančių aplinkybių, todėl nelaikytini objektyviais ir nesudaro pagrindo nuosprendžiui naikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Viktoro Kičiatovo apeliacinį skundą atmesti.