Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V.V. (V.V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. liepos 8 d. nutarimo V.V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 7-ojo policijos komisariato Lazdynų policijos nuovados tyrėja J.M. 2009 m. gegužės 7 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. P388249 už tai, kad V.V. 2009 m. kovo 29 d. apie 23.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nepilnamečių vaikų akivaizdoje sukėlė žodinį konfliktą, neleido vaikams miegoti, vaikų daiktus išnešė į namo laiptinę. Protokole buvo nurodyta, kad tuo V.V. pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181³ straipsnio 1 dalį.

II.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. liepos 8 d. nutarimu V.V. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje, ir pareiškė jam įspėjimą.

Teismas konstatavo, jog iš administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų – tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V.V. paaiškinimų, tiek rašytinių įrodymų, tiek liudytojų parodymų nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas V.V. savo dviejų nepilnamečių dukterų – O.S.V., gim. (duomenys neskelbtini), ir J.E.V., gim. 1999 m. sausio 5 d., akivaizdoje spręsdamas buitinį konfliktą su žmona N.V. ėmėsi aktyvių veiksmų, kurie nepilnametėms jo dukterims sukėlė dvasinius išgyvenimus, stresą, nesaugumo pojūtį, bei tuo savo aktyviais veiksmais pažeidė jų teisę būti apsaugotoms nuo neigiamos socialinės aplinkos, teisę į psichinę sveikatą, į sveiką gyvenimo būdą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnis, 43 straipsnio 2 dalis). 2009 m. kovo 29 d. vakare, kuomet buvo poilsio metas, t. y. ne anksčiau 22 val., bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nepilnametėms dukterims matant V.V., kilusio buitinio konflikto su žmona metu, ėmė nešti iš kambario, kuriame įsikūrusios abi nepilnametės, daiktus į bendro naudojimo laiptinę, joms nepalaikant kilusiame sutuoktinių konflikte vieno iš tėvų pusės liepė joms atiduoti buto raktus, kam abi nepilnametės pakluso. Teismo vertinimu, iš minėtų byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad šie administracinėn atsakomybėn traukiamo V.V. veiksmai sukėlė abiems nepilnametėms dvasinius išgyvenimus ir stresą – jos pravirko, o kartu nesaugumo jausmą – jos abi raktų paėmimą suprato kaip tėvo norą, kad, jeigu jos nepalaiko buitiniame ginče tėvo pusės, turi eiti gyventi su motina, ką turėjęs omeny savo paaiškinimais pripažino ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V.V.. Teismo nuomone, konstatuoti vaiko teises pažeidžiančią veiką, numatytą ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje, pakanka pačio V.V. veiksmo – daiktų nešimo iš vaikų kambario vėlyvą vakarą jų akivaizdoje, tuo sprendžiant buitinį konfliktą su žmona N.V., tuo labiau, kad nustatytas ir kitas faktas – buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, raktų paėmimas iš nepilnamečių vaikų, jiems palaikant buitiniame konflikte motinos pusę.

Teismas akcentavo, jog ATPK 181³ straipsnio 1 dalies sankcija už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiką numato galimybę skirti įspėjimą ar baudą iki vieno šimto litų. Teismas taip pat nurodė, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo nustatyta nė viena administracinėn atsakomybėn traukiamo V.V. atsakomybę švelninanti ar atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ATPK 31, 32 straipsniai). Tačiau, teismo vertinimu, kaip matyti iš bylos medžaigos administracine tvarka V.V. iki šiol nebuvo baustas nė karto, nebuvo teistas, o Vaikų teisių apsaugos skyrius iki šiol neturėjo jokių duomenų apie tėvo valdžios netinkamą naudojimą nepilnamečių O.S.V. ir J.E.V. atžvilgiu. Todėl teismas konstatavo, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant jam švelnesniąją iš minėtų nuobaudų (ATPK 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 30 straipsnis), t. y., įspėjimą.

III.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V.V. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir bylą išnagrinėti iš esmės.

Apeliantas nurodo, jog šią bylą inspiravo jo sutuoktinė N.V., kuri ruošiasi skyryboms. Ji ne tik nepagrįstai iškvietė policiją ir parašė melagingą pareiškimą, bet ir davė melagingus parodymus teismui. Apelianto nuomone, jos parodymiai prieštarauja visų kitų apklaustų liudytojų parodymams, tačiau teismas visiškai nekreipė dėmiesio į šią aplinkybę. Pasak apelianto, jo nepilnamečių vaikų parodymai taip pat yra prieštaringi, nors iš jų turinio akivaizdu, jog vaikai buvo apamokyti motinos ką pasakoti teismui.

Motyvuojamoji dalis

k onstatuoja:

IV.

Iš bylos medžiagos matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V.V. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2009 m. kovo 29 d. apie 23.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nepilnamečių vaikų akivaizdoje sukėlė žodinį konfliktą, neleido vaikams miegoti, vaikų daiktus išnešė į namo laiptinę ir tup padarė ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

ATPK 181³ straipsnio 1 dalis numato, kad neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika – užtraukia įspėjimą arba baudą iki vieno šimto litų. Iš šios teisės normos formuluotės matyti, jog ji yra blanketinė, t. y. pagal ATPK 181³ straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimą. Vaiko teises apibrėžia Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (2006 m. birželio 8 d. įstatymo redakcija Nr. X-672), vienai iš pagrindinių vaiko teisių priskirdamas jo teisę būti sveikam, garantuojamą priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką (įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš šios pagrindinės vaiko teisės išplaukia tėvų, kurie užtikrinti vaiko teises privalo pirmiausiai (įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 7 punktas), taip pat valstybės, vietos savivaldos institucijų, kitų fizinių ir juridinių asmenų pareiga saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos (įstatymo 43 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, tėvams, turintiems nepilnamečių vaikų, yra keliama pareiga į tarpusavio konfliktus neįtraukti nepilnamečių vaikų, apsaugoti juos ne tik nuo psichologinio smurto reiškimo pačių vaikų atžvilgiu, bet ir nuo bet kokio pobūdžio psichologinio smurto demonstravimo jų akivaizdoje.

Nors nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V.V. neigia padaręs ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. neigia psichologiškai smurtavęs nepilnamečių vaikų akivaizdoje, tokie jo paaiškinimai yra atmestini kaip nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantui inkriminuojamą veiką įrodo ne tik jo nepilnamečių dukterų O.S.V., J.E.V. ir žmonos N.V. paaiškinimai, bet ir paties apelianto paaiškinimai (b. l. 13-15, 28-29, 32-34, 38-47, 54). Iš šių paaiškinimų turinio akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažino faktą, kad 2009 m. kovo 29 d. apie 23.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tarp jo ir sutuoktinės kilo konfliktas, kurį stebėjo ir į kurį buvo įtraukti nepilnamečiai vaikai. Savo paaiškinimuose V.V. nurodė, jog buitinis konfliktas tarp jo ir jo žmonos N.V. kilo dėl jo žmonos noro skirtis, taip pat pripažino, jog ėmėsi nešti daiktus iš vaikų kambario nors tam prieštaravo jo žmona. Šias aplinkybes V.V. pripažino ir apeliaciniame skunde, kuriame taip pat akcentavo, jog nagrinėjant bylą svarbu nustatyti kas yra kaltas dėl žodinio konflikto tarp sutuoktinių sukėlimo (b. l. 66).

Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju iš administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų – tiek paties administracinėn atsakomybėn traukiamo V.V. paaiškinimų, tiek rašytinių įrodymų, tiek liudytojų parodymų aiškiai matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ne tik nesiekė išvengti tokio psichologinio smurto demonstravimo vaikų akivaizdoje (vėlai vakare, esant poilsio metui, vaikų akivaizdoje jų kambaryje ėmėsi spręsti daiktų laikymo netinkamumo klausimą), bet ir vartojo tokį smurtą pačių vaikų atžvilgiu (ėmėsi nešti daiktus iš vaikų kambario jo žmonai N.V. nepaklusus jo prašymui sudėti daiktus kitame kambaryje, pareikalavo vaikus atiduoti buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, raktus, jeigu jos palaiko buitiniame konflikte ne tėvą). Tokie V.V. veiksmai pagrįstai ir teisėtai kvalifikuoti kaip ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą pripažinti V.V. kaltu padarius ATPK 50³ straipsnyje numatytą pažeidimą. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta nuobauda (įspėjimas) atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, teisingumo ir protingumo principus. Kitų priežasčių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutarimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas, teisėjų kolegija nenustatė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V.V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. liepos 8 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas Vaida Urmonaitė - Maculevičienė Virgilijus Valančius