- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-11-30
- Bylos Nr.
- A5.-5623-1033/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03009-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Pažeidėjas
- A. V., Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus vyriausiajam
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui T. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, 2017 m. lapkričio 2 d. 07.45 val. statybos objekte adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), leido dirbti pagalbinius darbus darbuotojui J. T., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbuotojo J. T. įdarbinimą vieną dieną iki darbo pradžios, tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu A. V. nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykusių aplinkybių. Paaiškino, kad J. T. anksčiau dirbo jo vadovaujamoje įmonėje. Su juo ir po atleidimo iš darbo palaikė kontaktus. Jam J. T. sakė, kad dirba pagal verslo liudijimą, vykdo tam tikrus darbus, kur gauna užsakymus. J. T. yra pastolių montuotoju dirbęs ir kitur, todėl žinojo, kad jis turi patirtį šioje srityje. Tą rytą į darbą turėjo atvykti kitas žmogus, kuris pranešė, kad negalės atvykti. Tada jis paskambino J. T. ir paklausė ar negalėtų padėti demontuoti pastolius. J. T. buvo laisvas ir atvyko padirbėti. Jis vadovavosi anksčiau gauta informacija, kad J. T. turi verslo liudijimą. Apie tai, kad J. T. neturi verslo liudijimo sužinojo vėliau darbo inspekcijoje. Užsakovas norėjo darbus atlikti greitai, todėl jis galvojo, kad atlikus darbą viską įformins – išrašys sąskaitą, pinigų paėmimo kvitą už 4 valandų darbą. Darbas buvo vienkartinis, ne tęstinis. Ten buvo dviejų žmonių darbas - jis demontavo, o J. T. priiminėjo medžiagas ir nuleido ant žemės. Susitarimas buvo žodinis, vadovavosi informacija, kurią pasakė J. T., kad jis turi verslo liudijimą. Telefonu buvo aptarta, kad atvyktų padėti demontuoti pastolius, buvo valandinis darbas. Darbo vietoje abu pakalbėjo, kad reikia įvertinti oro liniją, kuri buvo netoliese, kad reikia būti atsargiems, buvo lietingas oras. J. T. atvyko su darbo rūbais, jis J. T. išdavė įmonės pirštines ir šalmą. J. T. jokių daugiau darbo įrankių nereikėjo, J. T. buvo už atraminių turėklų, saugioje zonoje. Dirbant įvyko nelaimingas atsitikimas. Paaiškėjo, kad aukštos įtampos linija nebuvo atjungta. Jis nebuvo informuotas ar elektros linija atjungta, ar ne. Galutiniame rezultate gaunasi, kad nusižengimas yra, nors jo vertinimu, aplinkybės nebuvo nuo jo priklausančios, susiklostė tokia situacija. Įvykio dieną nebuvo laiko ir minčių patikrinti darbuotoją, žmogus buvo artimai pažįstamas, nepaprašė dokumento iš buvusio darbuotojo, nes pasitikėjo informacija dėl verslo liudijimo, o darbas buvo trumpalaikis, todėl neteikė didelės reikšmės dėl dokumentinių įrodymų. Jeigu teismas skirtų nuobaudą, tai prašo skirti kiek galima mažesnę nei sankcijoje numatytas minimumas. Jis nėra baustas administracine tvarka, jo veikoje nebuvo tyčios. Buvo suklaidintas turimos informacijos dėl galimai turimo verslo liudijimo, buvo trumpas darbo laikas, todėl ne iki galo įvertino ir neįsitikino. Vėliau, po savaitės, statybų vystytojas paskambino ir informavo, kad elektros linija jau yra išmontuota, kad saugiai gali demontuoti tuos pastolius. Tada jie dviese atvyko ir išmontavo pastolius per kelias valandas.
Teismo posėdyje institucijos įgaliotas atstovas T. V. palaikė administracinio nusižengimo protokolą ir prašė skirti minimalią sankcijoje numatytą baudą. Mano, kad tyrimo metu A. V. kaltė įrodyta. J. T. siejo darbiniai santykiai su UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2016-09-13 iki 2017-01-04. „Sodra“ duomenimis J. T. verslo liudijimo neturėjo, nevykdė jokios individualios veiklos. Kaip įmonės vadovas A. V. galėjo patikrinti informaciją dėl verslo liudijimo ir įsitikinti.
A. V. padarytą administracinį nusižengimą patvirtina byloje ištirti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 2), 2017 m. lapkričio 15 d. nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 1015-0154 (b. l. 3-4), 2017 m. lapkričio 2 d. įvykio vietos apžiūros aktas 1VD-205 (b. l. 5), A. V. 2017 m. lapkričio 2 d. ir 2017 m. lapkričio 14 d. paaiškinimai (b. l. 6-7), S. K. paaiškinimas (b. l. 8), VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas apie UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-10), darbuotojų saugos ir sveikatos informacinės sistemos ir „Sodra“ duomenys, kurie patvirtina, kad 2017 m. J. T. verslo liudijimo neturėjo ir dirbo UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016-09-13 iki 2017-01-04 (b. l. 11-13, 15), taip pat A. V. paaiškinimai teisme.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnis nustato, kad bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas ir atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą.
DK 42 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 str.). Šio straipsnio 2 dalis numato, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Įvertinęs pateiktą medžiagą, teismas daro išvadą, kad byloje esančiais duomenimis įrodyta, kad J. T., neturėdamas verslo liudijimo, atliko darbo funkcijas UAB (duomenys neskelbtini), kai darbdavys nustatyta tvarka nesudarė su darbuotoju rašytinės darbo sutarties ir nepranešė apie darbuotojo įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui prieš vieną darbo dieną iki nustatytos darbo dienos, todėl A. V. kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus veiksmai (neveikimas) teisingai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis iš esmės pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, į pažeidėjo asmenybę (dirba, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nebaustas administracine tvarka, neteistas, nusižengė pirmą kartą), todėl teismas sprendžia, kad A. V. skirtina minimali bauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
Teismas mano, kad nagrinėjamu atveju taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir švelninti įstatymo numatytą minimalią nuobaudą nėra pagrindo, kadangi nenustatyta išimtinių aplinkybių, dėl kurių nuobauda galėtų būti švelninama. Pagal ANK 22 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims siekiant ne tik juos nubausti, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N261-986/2011, N575-3335/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas
nutaria:
A. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad:
1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 17074849849. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 str. 1-2 d.);
2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.).