Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis,

sekretoriaujant

teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjos D. M. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 15 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas panaikinti prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama nutartimi atmestas pareiškėjos skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2011-06-13 nutarimo, kuriuo paliktas galioti žemesniojo prokuroro 2011-05-17 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 50-2-00175-10 pagal BK 229 str., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagrindinis duomenų šaltinis, kuriuo remdamasi ikiteisminį tyrimą kontroliavęs prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimą, o aukštesnysis prokuroras ir teismas šį sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu, yra 2011-03-16 teismo medicinos ekspertizės, kurios tikslas buvo nustatyti R. M. gydymo teisingumo ir mirties priežastis, aktas. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad ekspertizė atlikta visapusiškai ir tinkamai, tačiau iš ekspertizės akto turinio matyti, kad jis nėra pakankamai išsamus ir neatitinkantis BPK 88 str. numatytų ekspertizės aktui keliamų reikalavimų. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje turi būti išdėstyti ne tik tyrimo objektai, bet ir ekspertinis gautų rezultatų įvertinimas, kuris pagrįstų ekspertizės išvadas. Tuo tarpu byloje tyrimą atlikę ekspertai tiriamojoje dalyje surašė medicininių dokumentų, kuriuose užfiksuota R. M. gydymo eiga, turinį ir Valstybinės medicininio audito inspekcijos, tyrusios R. M. teiktas medicinines paslaugas trijose gydymo įstaigose, išvadas, tačiau nepateikė jokio šių duomenų įvertinimo. Kadangi ekspertizės akto tiriamoji dalis yra visiškai nemotyvuota, kelia abejonių ir svarbiausios jo dalies - išvadų pagrįstumas.

Iš ekspertizės akto matyti, kad pagrindinė R. M. gydymo klaida buvo priešvirusinio gydymo nepaskyrimas gripo ligos gydymo pradžioje. Išvadose konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) Ž. K. R. M. turėjo paskirti priešvirusinį gydymą dėl gripo, nes pacientas priklausė rizikos grupei – sirgo lėtinėmis ligomis. Tačiau ekspertai neatsakė, dėl kokių priežasčių R. K. nepaskyrė priešvirusinio gydymo, nes tam trūko duomenų. Tačiau ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodytoje (duomenys neskelbtini) 2009-12-09 vidaus medicininio audito ataskaitoje yra duomenų, susijusių su tokio Ž. K. taikyto gydymo trūkumų vertinimu: R. M. sirgo lėtinėmis ligomis, todėl priklausė pandeminio gripo ir jo komplikacijų pacientų rizikos grupei, tačiau Ž. K. nepilnai įvertino pacientui grėsmingą gripo ir pogripinių komplikacijų riziką ir susirgimo pradžioje neskyrė antivirusinių vaistų. Išryškėjus gripo komplikacijoms – bronchitui, neįvertino blogėjančios būklės, neskyrė tyrimų. Analogiškos priežastys išdėstytos Valstybinės medicininio audito 2010-05-11 ataskaitoje : (duomenys neskelbtini) Ž. K., 2009-11-16 apžiūrėjęs R. M., nevertino ligonio širdies kraujagyslių sistemos, nesurinko duomenų apie gretutinius susirgimus, epidemiologinės anamnezės, o ligoniui diagnozavęs gripą, neskyrė priešvirusinių vaistų, nenumatė pakartotinės apžiūros, 2009-11-20 apžiūros metu nustatęs gripo komplikaciją – ūminį bronchitą, nepakankamai vertino blogėjančią paciento būklę, neskyrė klinikinių, biocheminių, rentgenologinio tyrimo. Kadangi ekspertai neišdėstė šių duomenų vertinimo ir nenurodė motyvų, kodėl šių duomenų jiems nepakanka nustatyti laiku nepaskirto gydymo priežastims, kelia abejonių ekspertizės akto išvados, jog tokių priežasčių nustatyti negalima, pagrįstumas. Pažymėtina, kad pats Ž. K. reikiamo gydymo nepaskyrimo priežastį nurodė savo paaiškinime vidaus medicininio audito komisijai, teigdamas, kad antivirusinio vaisto ,,Tamiflu“ nebuvo vaistinėse, į kurias jis pats skambimo (2 t., 7 b.l.). Tačiau apklausiant Ž. K. specialiuoju liudytoju, ši aplinkybė nesiaiškinta ir skundžiamuose sprendimuose neįvertinta.

Vienas pagrindinių klausimų, į kuriuos turėjo būti atsakyta atlikus ekspertizę, yra tas, ar (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Ž. K. R. M. laiku nepaskirtas antivirusinis gydymas lėmė ligonio mirtį ir ar laiku taikius tinkamą gydymą, būtų pavykę išvengti jo mirties. Ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad priešvirusiniai vaistai galėjo sumažinti gripo komplikacijų atsiradimo tikimybę, tačiau ir paskyrus tokį gydymą komplikacijos gali atsirasti, ypač rizikos grupei priklausantiems pacientams, todėl negalima atsakyti, kokias pasekmes sukėlė priešvirusinio gydymo nepaskyrimas poliklinikoje ir ar tai susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su R. M. mirtimi. Ši išvada remiasi prielaida, kad rizikos grupei priklausantiems pacientams gripo komplikacijų atsiradimo tikimybė tiek juos laiku gydant nuo gripo, tiek laiku negydant, yra beveik vienoda. Tačiau ši išvada nėra pakankamai detalizuota, nesusieta su konkrečiais R. M. sveikatos būklę apibūdinančiais duomenimis ir todėl suteikianti pagrindą ją vertinti kritiškai. Iš byloje esančių medicininių dokumentų ir Valstybinės medicininio audito 2010-05-19 ataskaitos matyti, kad R. M., gydytas Ž. K. nuo 2009-11-16 iki 2009-11-20, sekančią dieną į (duomenys neskelbtini) paguldytas sunkios būklės, jau kilus gripo komplikacijoms : jam diagnozuotas sunkios formos gripas, ūmi bronchopneumonija, sepsis, gydomo ligonio sveikatos būklė sparčiai blogėjo, jam vystėsi pagrindinių organų sistemų nepakankamumas ir jokios ligoninėse taikytos gydymo priemonės nebepadėjo. Esant tokiems duomenims ir itin glaustai ekspertizės išvadai, lieka neaišku, ar R. M. sveikatos būklė iki jo pirmo apsilankymo pas (duomenys neskelbtini) Ž. K. buvo tokia, kad netgi laiku pritaikius reikiamą gydymą, jam per kelias dienas būtų išsivystę tokio sunkumo komplikacijos, kurių nebepavyko išgydyti, ar pagal medicininius duomenis negalima nustatyti, kokia būtų buvusi R. M. pasveikimo tikimybė, jei gripo gydymas nebūtų buvęs uždelstas ir atitinkamai – ar nėra galimybės įvertinti, kokias pasekmes R. M. sukėlė priešvirusinio gydymo nepaskyrimas laiku. Esant tokioms aplinkybėms, tyrimo metu spręstina dėl pakartotinės teismo medicinos ekspertizės skyrimo tikslingumo.

Teismo medicinos ekspertizę atlikusiems ekspertams buvo pateikta klausimų, kuriuose prašyta nustatyti, kaip vienos ar kitos (duomenys neskelbtini) veikos gydant R. M. buvo susiję priežastiniu ryšiu su jo mirtimi. Nors ekspertai išvadose nurodė, kurios veikos tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję, kurios – nesusiję su paciento mirtimi, tačiau, vertinant šias išvadas, būtina atsižvelgti į tai, kad ekspertizės aktas nepateikia teisinės išvados apie priežastinį ryšį. Priežastinio ryšio buvimas medicininiu požiūriu dar nereiškia priežastinio ryšio buvimo teisiniu požiūriu. Teisinis priežastinio ryšio vertinimas yra sprendimą dėl tyrimo baigties priėmusio prokuroro ir vertinusio šio sprendimo teisėtumą teismo pareiga, tačiau priimant skundžiamus sprendimus šis klausimas nebuvo svarstomas ir apsiribota tik pažodiniu ekspertizės akto išvadų perrašymu.

Apibendrinant daroma išvada, kad skundžiama teismo nutartis ir prokurorų nutarimai priimti, nepilnai išsiaiškinus visas reikšmingas aplinkybes, todėl ikiteisminis tyrimas byloje dėl galimo (duomenys neskelbtini) Ž. K. pareigų neatlikimo pagal BK 229 str. nutrauktas nepagrįstai.

Rezoliucinė dalis

n u ta r ė:

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį ir dėl D. M. skundo priimti naują sprendimą : Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2011 m. gegugžės17 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 50-2-00175-10 ir Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2011 m. birželio 13 d. nutarimą atmesti D. M. skundą panaikinti.

Ši nutartis neskundžiama.