Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas (b. l. 1–6):

1.1. atnaujinti skundo padavimo terminą;

1.2. panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2014 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 12-01-410 „Dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“;

1.3. priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos ir Vyriausybės, nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies nuostatas neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – ir valstybinė pensija) dalį, t. y. 15 862,56 Lt.

2. Pareiškėjas priimtą skundą iš esmės grindžia nesutikimu su Laikinojo įstatymo 4 straipsniu, remiasi Konstitucijos 23, 52 straipsniais, teisinės valstybės, teisingumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą principais, asmens teise gauti užtarnautos pensijos išmokas, Konstitucinio Teismo jurisprudencija (be kita ko, 2002 m. balandžio 23 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d. baigiamaisiais aktais) (b. l. 1–6).

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijai (tai nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime), todėl atsakovė nurodo, kad su pareiškėjo skundu ir su jame pateiktais motyvais nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 13-16).

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

1.1. Pareiškėjas nuo 2008 m. liepos 12 d. neterminuotai įgijo teisę į valstybinę pensiją; paskirtos valstybinės pensijos dydis sudarė 1336,45 Lt (Ministerijos 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas Nr. VP-114 (b. l. 25), kuri nuo 2010 m. sausio mėnesio buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį (Lietuvos kariuomenės jungtinio štabo Personalo ir administravimo valdybos J1 2014 m. balandžio 10 d. pažyma Nr. PAS-477 (b. l. 18-19)).

1.2. Ministerija, atsakydama į pareiškėjo 2013 m. vasario 14 d. prašymą, kuriame pareiškėjas prašė, be kita ko, kompensuoti sumažintą pensijos dalį (b. l. 22), 2014 m. kovo 7 d. sprendime Nr. 12-01-410 „Dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“, be kita ko, nurodė, jog pareiškėjo valstybinė pensija mažinta pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį (b. l. 7-8, 20-21).

2. Teismas pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijai; Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011 m. gruodžio 20 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) neprieštaravo Konstitucijai, todėl pareiškėjo skundas, grindžiamas tik Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų antikonstitucingumu, atmestinas kaip neturintis teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.