Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Audrius Meilutis, sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Kazlauskui, nukentėjusiajai S. G., kaltinamajam R. M., jo gynėjui, advokatui Rimantui Bučmai, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis 11 klasių išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2009-05-19 Kauno r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 3 d., 187 str. 2 d., 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 1 d. 1 p. - 2 m. 7 mėn. laisvės atėmimo bausme;

2) 2011-05-11 Kauno r. apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. - 2 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausme;

3) 2014-10-29 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d., 641 str. 1 d. - 4 mėn. laisvės apribojimo bausme;

4) 2015-07-29 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p. - paskirta galutinė bausmė 1 metų laisvės atėmimas. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 6 p., 8 p., 67 str. 2 d. 9 p., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant joje dalyvauti per 6 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo bei įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. 2017-01-22, apie 1.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narį - seserį S. G., t. y. tyčia du kartus kumščiu sudavė jai į veidą, padarydamas nukentėjusiajai S. G. poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, pereinančią į kairį žandą, taip nežymiai ją sužalodamas.

Išvada dėl R. M. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Motyvuojamoji dalis

R. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

R. M. teisiamas ne pirmą kartą, nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą pagal 2015-07-29 Kauno apylinkės teismo nuosprendį, o prieš tai buvo teistas ir nusikaltimų padarymo metu turėjo neišnykusį teistumą dar tris kartus (2009-05-19, 2011-05-11, 2014-10-29 nuosprendžiai), nors prokuroras savo pareiškime nurodo, kad R. M. metų bėgyje nėra baustas administracine tvarka, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad 2016-04-07 nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.11.-3101-738/2016, R. M. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 187 str. 1 d., 187 str. 2 d. (būdamas neblaivus viešoje vietoje, atsisakė vykdyti teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus, aktyviais veiksmais jiems pasipriešino), ir jam skirta bauda (nuobauda galioja), anksčiau taip pat eilę kartų buvo baustas administracine tvarka, visa tai kelia abejonę, dėl to, ar R. M. nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi matyti sistemingas ir akivaizdus jos teisę pažeidžiantis elgesys, smurtavimas prieš savo šeimos narius (tėvą, seseris) taip pat ir susijęs su alkoholio vartojimu. Taigi, negalima manyti ir kad kaltinamasis ateityje daugiau nenusikals.

BK 140 str. 2 d. sankcijoje yra numatytos alternatyvinės viešųjų darbų, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba terminuoto laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmės. Parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nusikalsta ne pirmą kartą (teistumas neišnykęs), be to, jis eilę kartų buvo baustas už įvairaus pobūdžio administracinius teisės pažeidimus (nuobauda galioja), todėl teismas jį vertina kaip nusikalsti linkusią asmenybę. Siekiant sulaikyti tokį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytą nusikaltimą bei paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismo įsitikinimu, BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas ar areštas – yra per švelnios. Įvertinus kaltinamojo asmenybės pavojingumą, jo agresyvų elgesį nusikaltimo metu, jam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nustatant artimą vidurkiui dydį.

Tačiau įvertinus tai, kad R. M., savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, proceso metu atsiprašė nukentėjusiosios S. G., abu patvirtino, kad susitaikė, nukentėjusioji prašė skirti kuo švelnesnę bausmę, jokia žala nepadaryta, duomenų apie kitus jo atžvilgiu atliekamus ikiteisminius tyrimus nepateikta, kaltinamasis dirba UAB „Nasta“, siekia integracijos į visuomenę, jo padaryta nusikalstama veika nėra tiek pavojinga, pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismas vertina, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius ir nepasitarnautų jo resocializacijai, o tam daugiau pakenktų. Teismo manymu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą ir BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus bus galima įgyvendinti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės. Visgi siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, R. M. skirtini BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyti įpareigojimai: neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.). Į paskirtą bausmę jos realaus atlikimo atveju įskaitomas įtariamojo R. M. laikino sulaikymo laikas nuo 2017-01-22, 1.45 val. iki 2017-01-23, 15.15 val. (dvi dienos) (BK 66 str.).

BK 67 str. įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurios gali būti skiriamos kartu subausime. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su fizinio smurto pavartojimu prieš savo šeimos narį ir tai kartojasi, į tai, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus (2,00 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma - tyčia), motyvus ir tikslus, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir vieną ją sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam R. M. turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2017-02-01 į bylą pateikė pažymą Nr. NTP-7-1336, kurioje nurodyta, jog valstybės naudai priteistina 34,74 eurų suma už kaltinamajam suteiktą advokato pagalbą. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš R. M. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., 75 str., BPK 297 str., 302 – 307 str.,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant R. M.:

-neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu;

-nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 str. 3 d.).

Terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į paskirtos bausmės laiką įskaityti R. M. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-01-22, 1.45 val., iki 2017-01-23, 15.15 val. (dvi dienos) (BK 66 str.).

Skirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš R. M. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.