Teisora
Registruotis

Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2019-04-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-242-287/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-04-18
Bylos Nr.
1-242-287/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rima Razumienė
Kaltinamasis
E. B.
Advokatai
Vilmantas Poškus
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-242-287/2019 m.Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44040-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.10.3; 1.1.13; 1.2.4.6.2.2; 2.1.4.10.2.1; 2.1.8; 2.1.15.3.1; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.3.4.1; 2.3.4.2; 2.3.4.6.1; 2.3.4.7; 2.3.4.12; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.7. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 18 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė,sekretoriaujant Janinai Juozaitienei,dalyvaujant:prokurorei Violetai Rudžianskienei,nepilnametės nukentėjusiosios atstovui pagal įstatymą A. L.,nepilnametės nukentėjusiosios įgaliotam atstovui advokatui Vilmantui Poškui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. B. – G., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbanti, registruota užimtumo tarnyboje, ištekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 3 dalį,

G. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) lauko darbininku, vedęs, vidurinio išsilavinimo, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji E. B. – G. laikotarpiu nuo 2016 metų liepos mėnesio 15 dienos iki 2018 metų gegužės mėnesio, tiksliai nenustatytos dienos, (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, tyčia, ne mažiau kaip vienuolika kartų diržu ir ranka sudavė per kojas ir sėdmenis savo mažametei dukrai K. L., taip pat ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų mažametei K. L. sukdavo ranką ir žnybdavo į nenustatytas kūno vietas, taip nukentėjusiajai K. L. sukėlė fizinį skausmą.

Be to, kaltinamoji E. B. – G. laikotarpiu nuo 2018 metų gegužės mėnesio, tiksliai nenustatytos dienos iki 2018 metų rugsėjo 4 dienos, (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, tyčia, ne mažiau kaip penkis kartus diržu sudavė mažametei dukrai K. L. per kojas ir sėdmenis, taip pat ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų mažametei K. L. sukdavo ranką ir žnybdavo į nenustatytas kūno vietas, taip nukentėjusiajai K. L. sukėlė fizinį skausmą,

Kaltinamasis G. G. laikotarpiu nuo 2018 metų gegužės mėnesio, tiksliai nenustatytos dienos iki 2018 metų rugsėjo 4 dienos, (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų ranka ir diržu sudavė mažametei K. L. per kojas ir sėdmenis, taip nukentėjusiajai K. L. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamoji E. B. – G. dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų kalta neprisipažino ir parodė, kad ji dukros niekada nemušė, visada kalbėdavo gražiuoju, nebent kai pradėdavo rodyti „ožius“, tada užrėkdavo. Dukra ant jos supyko, kad ji nenupirko planšetės ir lėlės, todėl pasakė, kad ji ją mušė. Jos dukra yra K. L., gimusi (duomenys neskelbtini), dukros tėvas A. L.. Dukrai gimus, ji iš pradžių gyveno pas brolį, po to pas mamą D. B., o vėliau su dukra persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini) pas A. L.. Pas mamą ((duomenys neskelbtini)) gyveno iki dukrai suėjo du metai, o po to pas A. L. gyveno kaip sugyventiniai, gyveno kartu keturis metus jo namuose (duomenys neskelbtini) miestelyje. Su L. pradėjo nebesutarti, nes jis ją mušdavo, vadindavo necenzūriniais žodžiais, gerdavo pas kaimyną. Su G. ji pradėjo gyventi nuo 2018 m. birželio mėnesio, o susituokė (duomenys neskelbtini). Pas G. (duomenys neskelbtini) apsigyveno kartu su dukra. Sutvarkė dokumentus, kad dukra lankytų (duomenys neskelbtini) gimnazijoje antrą klasę. Dukra buvo iš jos paimta, nes per vestuves išgėrė šampano, atvažiavo socialinė darbuotoja, o prieš tai A. L. paskambino policijai ir iškvietė policiją. Jos šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, ji yra parašiusi prašymą, kad socialinė darbuotoja pas juos nesilankytų, todėl nebesilanko. (duomenys neskelbtini) socialinė darbuotoja buvo atvažiavusi tik vieną kartą. Kai gyveno su L., irgi buvo įrašyti į socialinės rizikos šeimų sąrašą, buvo įrašyti dėl alkoholio vartojimo, lankydavosi socialinė darbuotoja. Su G. alkoholio nevartoja, negeria, vartojo tik per vestuves. Dėl kaltinimo gali pasakyti, kad dukros nemušė su diržu, nesukdavo rankos, nežnybdavo, nesukėlė fizinio skausmo. Dukrai neleisdavo daug laiko naudotis telefonu, leisdavo tik valandą, nenupirko planšetės, telefono, todėl dukra supyko ir pasakė, kad ji ją mušė, be to, dukra yra primokyta A. L., kad taip sakytų. Dukros ji neskriausdavo, nekėlė prieš ją rankos, tik pasakydavo, pasisodindavo ant kelių ir šnekėdavosi gražiuoju, o mušti nemušė. Gyvenant (duomenys neskelbtini) pas G., dukros nemušė su diržu, nesuko rankos, nežnybdavo, to nebuvo. Diržas buvo pas G. tetą ant malkų. Dukros nemušė, tik pasakė, kad reikės eiti į mokyklą, nupirks pratybas, o po to nupirks lėlę, dukra supyko, kad nedavė telefono ir nenupirko lėlės, o kad nenupirko planšetės, pasakė, kad pasakys, jog ji ją mušė. Jie buvo kviesti į nukentėjusiosios (dukros) apklausą, nenuvažiavo, nes neturėjo su kuo nuvažiuoti. Dukra jos prašė nupirkti planšetę, lėlę 2018 metais, kai jau gyveno (duomenys neskelbtini). Likus savaitei iki vestuvių, dukra pradėjo šnekėti, kad pasakys, jog ją jie muša, nes nenuperka planšetės ir lėlės. Tai girdėjo G., o daugiau niekas. Į jų vestuves (duomenys neskelbtini) buvo atvažiavęs jos tėvas R. B. ir atėjęs A. P., kurie pas juos buvo dvi ar tris dienas ir gali paliudyti, kad dukros nemušė. Gyvenant (duomenys neskelbtini), su dukra ji elgėsi normaliai, prižiūrėdavo, nuvesdavo į mokyklą, nemušdavo. Gyvenant kartu su L., jis irgi yra mušęs dukrą, kai dukrai buvo 3 metai. Ji sakydavo, kad nemuštų, sakė socialinei darbuotojai, kad L. muša dukrą, socialinė liepė pačiai pašnekėti su L., kad nemuštų, pašnekėjo ir L. daugiau nebemušė, tik rėkdavo, paleisdavo „kroksu“. Dukra pati sugalvojo ir tėvas primokė, kad sakytų, jog už nenupirktus daiktus praneš, kad yra mušama. Anksčiau ji viską nupirkdavo, ko dukra prašydavo. Nei ji, nei G. dukros nevadindavo negražiais žodžiais. Tokius negražius žodžius dukra yra girdėjusi dar gyvenat kartu su L., nes L. ją vadindavo necenzūriniais žodžiais, todėl dukra tokius žodžius pradėjo sakyti. Nesutinka su civiliniu ieškiniu.

Kaltinamasis G. G. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir parodė, kad G. pasakė teisingai. Praeitų metų vasaros pradžioje E. atvyko gyventi pas jį, o (duomenys neskelbtini) jie susituokė. Su kaltinimu nesutinka, nes dar važiuojant iš (duomenys neskelbtini) su K. jie sėdėjo vienoje kėdėje ir Pakruojo stotyje, laukiant autobuso, K. jį pavadino tėvu, jam net akys iššoko, tik susipažino su vaiku, o jau vadina tėvu. Po to, kai jis eidavo į darbą, K. stengdavosi atsikelti, kad jį išlydėtų į darbą, atėjusi sakydavo, kad „tėti mane pabučiuok“, o grįžus iš darbo, atbėgdavo pasitikti. Kai paskambindavo A., K. su juo kalbėdama, jį pavadindavo tėčiu, tai A. rėkdavo, kad jis tau ne tėvas, jis tau patėvis. Jeigu jis būtų ją mušęs, ji prie jo nebūtų ėjusi. A. L. manipuliuoja vaiku, nes nori susigrąžinti buvusią sugyventinę, jo žmoną. Jis iš viso diržo neturėjo. Yra vienas diržas, tačiau jis yra medžiaginis, nemušė jis K., jeigu būtų mušęs, jinai su juo iš viso nebūtų bendravusi. Paskambindavo L. ir jis girdėdavo, kaip L. mokindavo, kad „K. grįžk pas mane, o paskui grįš mamytė“. Jo santykiai su K. buvo geri, gražiai sutarė, nemušė, o E. prie jo niekada K. irgi nemušė, tik žodžiais pasakydavo. K. jam nesiskundė, kad mama ją muša. K. su tėvu bendraudavo telefonu. Atrodo, kad K. gimtadienio proga telefoną nupirko tėvas. Mama K. telefonu ilgai naudotis neleisdavo, leisdavo tik valandą ar pusantros. Kartais jis girdėdavo K. ir tėvo pokalbius, ištisai nesėdėdavo ir nesiklausydavo. Jis K. sudrausmindavo tik žodžiais ir tik tada, kai netinkamai elgdavosi, pasakydavo gražiai, kad taip negalima daryti ir jo klausydavo. Kodėl K. iš jų paėmė jis nežino. L. buvo pasakęs, kad padarys jiems vestuvinę dovaną, antrą vestuvių dieną L. paskambino policijai, atvažiavo policija, jie buvo išgėrę, iškvietė vaiko teises, paėmė K. ir išvežė. Prieš tai K. buvo susiskambinusi su tėvu, nes jau ir daiktus buvo susidėjusi į kuprinę ir išėjusi į kiemą laukė policininkų. L. nesupranta, kad jeigu moteriškė išėjo iš jo, tai nebegrįš pas jį. Čia viskas vyksta tik dėl to, jo vestuvinė dovana E.. Po to, kai išvežė K., jie nuėjo pas jo tetą M. A., tada E. iš tetos pasiėmė diržą nuo malkų rietuvės ir parsinešė. Jo teta to diržo net nematė. K. jis nemušė, pats užaugino savo tris vaikus, nemušdavo, nemuša ir svetimų. K. pastoviai motinos prašydavo nupirkti planšetę, o telefonu naudotis motina jai leisdavo tik valandą ar pusantros, sakydavo, kad eitų paskaityti kokią knygą, nes rudenį reikės eiti į mokyklą. Prašymas nupirkti planšetę prasidėjo dar prieš jų vestuves, nes jie važiavo į Pakruojo turgelį apsipirkti ir grįžus K. paklausė mamos, ar planšetės neparvežė, nuo to ir prasidėjo. Po vestuvių nuėjus į parduotuvę, K. paprašė mamos nupirkti lėlę, parodė kokią lėlę, mama pasakė, kad lėlę nupirks kitą dieną, dabar nepirks, nes pirks maisto. Po to kitą dieną K. išvažiavo. Jis yra girdėjęs kaip K. L. sakė, kad jeigu nenupirks daiktų, pasakys, kad ją muša, taip sakydavo namuose. Netoli jų gyvena kaimynai, tuojau už tvoros artimiausi kaimynai yra senukai J. Pas J. gyvenantis nuomininkas matydavo kaip jis su K. eidavo pasivaikščioti, gražiai draugaudavo, todėl gali pasakyti, kad jokių mušimų nebuvo. Kai mergaitei nebuvo leidžiama naudotis telefonu, telefonas būdavo padėtas ant stalo, niekas jo neslėpdavo, paskambindavo K. tėvas ir ji kalbėdavosi su tėvu.

Įrodymai

Mažametė nukentėjusioji K. L., kurios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, buvo perskaityti, parodė, kad kai mama pradėjo gyventi su patėviu (duomenys neskelbtini), jai buvo 7 metai. Kai mama pirmą kartą ją mušė, jai buvo septyni metai, o paskutinį, kai buvo aštuoni metai. Mama ją mušė su diržu penkis kartus, uždarydavo kambaryje, liepdavo eiti į lauką, kad netrukdytų miegoti. Mama ją mušė diržu per kojas, nuo smūgių likdavo raudona, bet praeidavo, jai skaudėdavo. Patėvis ją mušė ranka, trenkdavo ranka per užpakalį ir kojas, mušė ir su tuo pačiu diržu, jai taip pat skaudėdavo. Diržas juodas, tėtis jį atidavė mamai, nes jam per mažas. Patėvis ją mušė prie mamos akių, bet ši jos negindavo. Pas mamą nenori grįžti, nes ji geria ir mušasi. Už ką pirmą kartą vasarą ją mušė mama, nežino, tiesiog mušdavo, gnaibydavo, rankas sukinėdavo (parodo). Patėvis ją išvadindavo keiksmažodžiais. Patėvis ir mama ją mušdavo būdami blaivūs. Kai paskambindavo tėtis, ji jam pasakydavo, kad ją skriaudžia. Kada gyveno su tėčiu, mama irgi ją mušdavo diržu arba ranka per kojas arba per priekį, rankas sukinėdavo be priežasties. Kartais tėtis matydavo, bet nieko nesakydavo. Socialiniai darbuotojai lankydavosi namuose, bet jos niekas neklausė, ar kas nors skriaudžia. Mokykloje ar kam nors daugiau ji nėra sakiusi, kad mama smurtauja. Močiutei D. B. yra sakiusi, kad patėvis ją muša. Tėčiui nepasakojo apie kiekvieną mušimą, tik apie kai kuriuos. Bijo grįžti pas mamą ir patėvį, nes jie geria ir muša. Kai mama gyveno su patėviu, ją mušė penkis kartus. Kai mama pradėjo ją mušti, jai buvo 6 metai ir iki patėvio mušė 10-11 kartų, tada gyveno (duomenys neskelbtini). Dažniausia mušdavo per kojas, žnybdavo arba ranką sukdavo, kartais per užpakalį trenkdavo. Jai skaudėdavo. Po mušimo eidavo į savo kambarį ir verkdavo.

Mažametės nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą A. L. parodė, kad su E. kartu pradėjo gyventi, kai K. jau buvo 4 metai, kartu gyveno tris metus. Dėl smurtavimo, būdavo, kad E. pliaukštelėdavo, gal ir jis kada nors pliaukštelėdavo, nematė, kad būtų mušama su diržu, jokių mušimo žymių nematė. Praeitais metais E. su K. išvažiavo gyventi kitur. Gimtadienio proga K. jis padovanojo telefoną, kad galėtų pasiskambinti ir pakalbėti su vaiku. K. skambindavo per dieną du, tris kartus. Ji jam yra pasiskundusi, kad ją uždaro, klausdavo kodėl uždaro, atsakydavo, kad jiems netrukdytų. Paskambinus sakydavo, kad lauke yra viena, paklausus, kodėl viena, kur motina, sakydavo, kad jie užsidarę namuose, o ją paliko lauke. Paskambinus K. pradėjo sakyti, kad mama ją mušė, mušė ir G. (vadindavo vardu), paklausus už ką mušė, pasakė, kad norėjo kažką su šunimi, ar atsivesti, ar išeiti pas šunį, kad mušė diržu, uždarė kambaryje ir su kažkuo duris užrėmė. Iš karto jis parašė žinutę G., kad atvažiuos ir bus blogai, jeigu lies jo vaiką. Rašė ir E., kad ką čia išsidirbinėja. Jie abu neigė, ką nors darę vaikui. Klausė, o dėl ko vaikas skundžiasi. G. tvirtina, kad jis nori E. susigrąžinti, tai jis nori paneigti. Kai jie išvažiavo, jiems reikėjo pinigų, sutarė, kad turi ir už 10 mėnesių į priekį sumokės alimentus, sumokėjo. Jeigu būtų norėjęs ją susigrąžinti, negi būtų alimentus sumokėjęs už 10 mėnesių į priekį. Tie pinigai taip ir nuėjo „velniop“, nes vaikas gyvena pas jį. Pinigus už alimentus sumokėjo praeitų metų liepos 30 dieną, sumokėjo 870 eurų. Alimentai iš jo buvo priteisti po 87 eurus kas mėnesį. Matomai jiems vestuvėms reikėjo pinigų. Dėl mušimo dukra pradėjo skųstis praeitų metų rugpjūčio pradžioje, gal iki rugpjūčio 10 dienos, tiksliai nebepamena. Jis pasakė K., kad klausytų ką jie sako, kad jos neskriaustų. K. sakė, kad jie užsidaro kambaryje, o ji negali nueiti pažiūrėti televizoriaus, atseit jiems trukdo. Dėl mušimo skundėsi tik vieną kartą, sakė kad mušė su diržu, mušė abudu, mušė per užpakalį, kliuvo per kojas, sakė, kad skaudėjo. Apie mušimą ji jam pasakojo vakare, nes paskambino vakare. Jis parašė jiems žinutes. G. jam atrašė, „kad pabandyk atvažiuoti, tik žengsi į mano teritoriją būsi nušautas, kaip briedis“. K. tenai gyveno tik du mėnesius ir kelias dienas. Pas jį K. grįžo rugsėjo 4 dieną. (duomenys neskelbtini) buvo jų vestuvės, nes K. jam rašė, kad neis į mokyklą. Jis K. parašė, kad pasakytų mamai, kad negertų, nes pragers ją. Jie gėrė, nes iki pusė antros nakties jam rašinėjo žinutes, žinojo, kad jie girti. Rugsėjo 4 dieną paskambino K. ir paklausė, kodėl nėjo į mokyklą, pasakė, kad reikia eiti pas gydytoją, nes nepraėjo medicinos komisijos. Po to K. jam parašė žinutę ir paprašė paskambinti. Paskambino ir ji jam pasakė, kad G. su mama, svečiai labai negražiai kalba apie jį, jis pasakė, kad nesiklausytų, ką jie šneka. Paskui ji vėl jam parašė ir prašė paskambinti. Paskambino ir girdėjo, kaip ji sako, kad nesakytų ant jos tėtės taip, o G. rėkdamas negražiais žodžiais ant jo, kad toks ir anoks, girdėjosi, kad jie girti. Jis paskambino policijai ir pasakė, kad geria, rėkia ant vaiko. K. jam parašė žinutę, kada atvažiuos. Iš policijos jam paskambino, kad atveš vaiką, tada jis iš darbo nulėkė į namus ir laukė atvežant vaiko, apie pirmą valandą atvežė. Kai jie gyveno kartu su K., ji nesiskundė, kad mama ją muša. K. lankė darželį, mokyklą ir jeigu būtų kokios mėlynės būtų pastebėję. Prie jo akių nemušė, su ranka užduodavo per užpakalį, nesmarkiai, nematė, kad suktų ranką, muštų su diržu, yra matęs, kad įžnybdavo. Į socialinės rizikos sąrašą buvo įrašyta E., nes vaikui gimus, ji gyveno su kitu žmogumi, kuris davė pavardę vaikui, nes tuo metu nežinojo, kad vaikas yra jo. Vėliau vaikui suėjus 4 metams atvažiavo gyventi pas jį ir jis buvo įrašytas į tą sąrašą, atseit kartu gyvena. Vaikas dabar turi jo pavardę, kadangi anas vyras per teismą panaikino savo pavardę, darė DNR tyrimus ir buvo nustatyta, kad vaikas jo, todėl vaikas gavo jo pavardę. K. ir motinos santykiai buvo geri ir dabar K. norėtų susitikti su mama, tik nenori važiuoti tenai, kur gyvena mama. Kai gyveno jie kartu su E., kartais išgerdavo, retkarčiais, o kai jis išeidavo į darbą, E. tankiai išgerdavo, pagaudavo girtą. Tą diržą (kareivišką) jis nusipirko turguje, po to pradėjo stambėti, diržas jam pasidarė per mažas, E. jis patiko, nes nešiodavo džinsus su diržu, davė jai diržą, todėl tas diržas ir buvo pas ją. E. dar ne visus daiktus yra pasiėmusi iš jo namų. Gyvenant (duomenys neskelbtini), E. su K. pas jį buvo atvažiavusios du kartus, vieną kartą kai sumokėjo pinigus, o kitą kartą paimti gimtadienio dovanos. Dukrai jis padovanojo išmanųjį telefoną su internetu. Su dukra nebuvo aptarę kokiomis valandomis jai skambins. Kartais paskambinus dukra neatsiliepdavo, tada perskambindavo. Yra sakiusi, kad nebuvo leidžiama jai atsiliepti, buvo atvejų, kad dukra lakstydavo lauke ir neatsiliepdavo. Jam yra sakiusi, kad mama neleidžia naudotis telefonu, o kiek tai buvo apribota jis nežino. Praeitą vasarą dukra jam nėra minėjusi, kad nori, kad jai būtų nupirkta planšetė, lėlė. Jam dukra yra sakiusi, kad mama jai suka ranką, tai jis sakydavo dukrai, kad klausytų, tada neskriaus. Gal kokį porą sykių dukra yra verkusi ir nepasakiusi dėl ko verkia, klausdavo, dėl ko verkia, atsakydavo, kad nieko. Kai skambindavo dukrai ji visada šnekėdavo per garsiakalbį, nežino, gal jie liepdavo taip šnekėti. Dėl bendravimo su seneliais. K. su mama buvo nuvažiavę pas senelį, o su jos motina ir dabar susiskambina. Kai jie gyveno su E., jos mama kokius du kartus buvo atvažiavusi pas juos. Kai tik E. išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), jis nežinojo kur, todėl nuvažiavo pas D. B. paklausti, kur jos yra, galvojo, kad gal pas ją, tačiau pasakė, kad nieko apie dukrą nežino. Jis nežinojo, kad sugyventinė ruošiasi išsikelti gyventi kitur. E. G. birželio mėnesį gydėsi nuo alkoholio Šiauliuose. Dukra K. nėra linkusi fantazuoti, meluoti, sako teisybę, kitąkart pameluoja, bet tai retai. Apie tuos įvykius dukra nemeluoja, dar ir dabar ji jam kažką atsiminusi pasako.

Liudytoja Eglė Koskutė parodė ji dirba valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje patarėja Pakruojo rajone. Kaltinamųjų asmeniškai nepažįsta. 2018 m. rugsėjo 4 d. iš policijos budėtojo gavo pranešimą ir buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini), nes mažametės K. L. mama E. B. ir jos sugyventinis, ar vyras G. G. yra neblaivūs, negali pasirūpinti savo dukra. Nuvykus į gyvenamą vietą, pabendravus su K., buvo priimtas sprendimas paimti vaiką iš nesaugios aplinkos ir perduoti jos tėvui A. L., gyvenančiam (duomenys neskelbtini). Nuvykus į (duomenys neskelbtini), bendraujant su A. L., jisai papasakojo, kad 2018 m. vasarą jo dukra paskambinusi yra minėjusi, kad mama E. B. ir jos vyras G. smurtauja jo dukters atžvilgiu. Vykstant į (duomenys neskelbtini) mergaitė neprasitarė. Pakalbinus mergaitę dėl smurto namuose, šeimoje, mergaitė patvirtino, kad jos atžvilgiu vasarą atvykus gyventi į (duomenys neskelbtini), mama ir jos sugyventinis G. rankomis ar diržu yra ją mušęs per sėdmenis, kad jai skaudėdavo. Mergaitė įvardijo, kad su diržu, kad jisai buvo odinis ir kareiviškas, nurodė kur mama laikė diržą, kad diržas yra (duomenys neskelbtini), iš kur mergaitę paėmė. Mergaitė minėjo, kad buvo mušama per sėdmenis, sakė, kad skaudėdavo, ar buvo žymių mergaitė negalėjo įvardinti, sakė, kad skaudėdavo, verkdavo. Pasakojo, kad su mama ir tėčiu gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau apie smurto atvejus nekalbėjo, akcentavo tik kai gyveno (duomenys neskelbtini), kur atsikraustė su mama, būtent minėjo smurtą tik (duomenys neskelbtini). Paimant mergaitę, mamai buvo nustatytas neblaivumas, o G. atsisakė pasitikrinti neblaivumą. Iki šio įvykio apie šią šeimą skyrius jokių duomenų neturėjo. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), iš pradžių bendravo su A. L. ir kai jis papasakojo apie galimą smurtą, kad mergaitė jam yra pasakojusi, tik tada mergaitė pradėjo pasakoti apie vasarą, įvardijo laikotarpius, kad tai buvo nuo tada, kai ji baigė mokyklą, atsikraustė į (duomenys neskelbtini), labai aiškiai įvardijo priemones, tai yra diržą, rankomis vietas parodė, kur jai buvo suduota, netgi įvardijo kiek buvo suduota kartų. Bendraujant su K., ji įvardijo, kad blogai jaučiasi, kad norėtų gyventi pas tėtį, kad buvo mamos išvežta į (duomenys neskelbtini), nenorėjo tenai vykti. Pasakojo, kad nuolat, beveik kasdien mama su G. girtaudavo, palikdavo ją vieną, tai išeidavo, tai užrakindavo, mergaitė emociškai negalėjo įvardinti, tiesiog pasakojo faktus, kas būdavo, kaip ji viena leisdavo laiką užrakinta, vaikas nevertino ar tai geri dalykai, pasakojo tai, kas vyko su ja. Joms atvykus į (duomenys neskelbtini), buvo išėjusi kaimynė į kiemą ir pasakojo, jog yra mačiusi, kaip K. viena laukia prie namo, buvo atėjusi netgi pas ją, kaimynei kėlė nerimą, kad su mergaite namuose ne viskas gerai. Neatsimena tų kaimynų vardų ar pavardžių, kurie sakė, kad matė K. vieną laukiančią prie namo, tai buvo kaimynai, gyvenantys šalia G., kurie pasakojo, kad tai buvo 2018 m. liepos - rugpjūčio mėnesiais.

Liudytoja S. M. parodė, kad ji dirba socialine darbuotoja (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Nuo praeitų metų rugsėjo mėnesio teikė socialines paslaugas G. šeimai, tai yra, įgūdžių ugdymas, lankymas namuose. Kai mergaitė buvo perduota tėvui, buvo atvejo vadybos posėdis ir tada nuspręsta, kad G. šeimai reikia teikti paslaugas, tai buvo nuo praeitų metų rugsėjo mėnesio. Ši šeima jai buvo nežinoma, kadangi ji ne iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos. Praeitų metų liepos pabaigoje, gal 30 dieną kolegė gavo iš (duomenys neskelbtini) paklausimą apie tą šeimą, ar tokia E. B. šeima yra pas juos apsistojusi, kad pažiūrėtų. Nuvykus į vietą rado šeimą, mergaitę, parašė (duomenys neskelbtini), kad tokia šeima yra. Po to iš (duomenys neskelbtini) laukė dokumentų, informacijos, kad daugiau susipažinti su šia šeima. Mergaitė turėjo savo kambarį, lovą, švari patalynė, rašomasis stalas, pagal galimybes namai buvo tvarkingi, tėvai turėjo savo atskirą kambarį, mergaitė džiaugėsi. Intensyviau su šeima buvo pradėta dirbti nuo rugsėjo mėnesio. Mergaitė niekuo nesiskundė, mergaitė labai džiaugėsi, prie G. meiliai elgėsi. Seniūnija kelis kartus buvo atėjusi ir matė, kad mergaitė buvo patenkinta, nebuvo išsigandusi. E. pati minėjo, rodė vaistus, kad gydėsi nuo alkoholio, minėjo, kad pakartotinai reikia apsilankyti centre pas daktarę, kad toliau išrašytų vaistus. Iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos gavo pranešimą, kad mergaitė nelanko mokyklos, gavo rugsėjo 4 ar 5 dieną, paskambinus B. telefonu neatsiliepė. Paskambino tada (duomenys neskelbtini) socialinei darbuotojai ir gavo informaciją, kad mergaitė yra (duomenys neskelbtini) pas tėtį namuose, atseit savaitgalį buvo kviesta policija, tėvai rasti girti, todėl mergaitė atvežta pas tėtį. Po įvykio, kai mergaitė buvo paimta ir perduota tėvui, buvo vadybos posėdis, kuriame buvo sudarytas planas padėti šeimai susigrąžinti dukrą į šeimą, nuo tada su šia šeima dirbo intensyviai, siūlė kreiptis dėl priklausomybės, buvo paskirta dėl smurto elgesio mokymo programa, lankymasis namuose, bendravimas telefonu. Jos dirbo, o šeima niekur nedalyvavo, visur atsisakė, pas psichologą apsilankė tik vieną kartą, tėvystės įgūdžių mokymuose nedalyvavo, nesigydė nuo priklausomybės dėl alkoholio. G. nepripažino, kad mušė mergaitę, jų pagalbos jie atsisakė. Po trijų mėnesių buvo plano sudarymo pervertinimas ir tada buvo nuspręsta, buvo teismo nustatyta, kad mergaitės gyvenamoji vieta nustatyta su tėčiu ir G. šeima raštu atsisakė jų paslaugų, nes jiems nereikia pagalbos, priklausomybių neturi. Kai pirmą kartą vyko į šeimą, neinformavo apie atvykimą, nuvykus rado namuose, pagal galimybes buvo tvarkinga, mergaitė atrodė patenkinta, nesiskundė, džiaugėsi su G., buvo jį apsikabinusi. Asmenys buvo blaivūs. Apie G., apie jo šeimą seniūnijoje kažkokios informacijos, ar tai geriantis žmogus, neturėjo, nusiskundimų apie jį nebuvo gavę ar turėję. Apie G. šeimą klausė kaimynų, gyventojų ir tiek kaimynai, tiek gyventojai teigė, kad jie yra girtaujantys. Šalia G. gyvenantys kaimynai, pagyvenę žmonės apie šeimą nieko blogo nepasakė. Kol G. gyveno vienas, jokių paslaugų jam neteikė.

Liudytoja B. A. parodė, kad su A. L. yra kaimynai, gyvena toje pačioje laiptinėje. Ji dirba (duomenys neskelbtini) progimnazijoje pradinių klasių mokytoja, yra K. mokytoja. Su L. šeima nebendrauja, tik pasisveikina. Mergaitė yra labai stropi, pareiginga, žingeidi, turi gerą atmintį, pirmoje klasėje problemų nebuvo. Vasaros metu B. su K. išvyko, mama nepranešė, kad išvyksta, vėliau gavo dokumentus, kad išvyko į (duomenys neskelbtini). Į jų mokyklą grįžo 2018 metų rugsėjo 4 dieną, grįžo labai netvarkingai apsirengusi, nenusipraususi, tėtis raštinėje rašė pareiškimą dėl priėmimo į mokyklą. Po to mergaitė į mokyklą ateina tvarkinga, nuprausta, tvarkingai aprengta. Apie įvykius mergaitė nieko nepasakojo, uždara, nelinkusi pasakoti, apie šeimą nieko nepasakoja, o dabar jau pradeda pasakoti. Rugsėjo, spalio mėnesiais buvo išsiblaškiusi, užsisvajojusi, negirdėdavo, ko klausiama, neatlikdavo namų darbų, nepasiruošdavo pamokai, nors priemones turėjo visas. Dabar jau padėtis gerėja, pati priėjusi pasipasakoja. Dėl smurto, kažkokių išorinių požymių ji nematė ir nepastebėjo. Gyvenant kaimynystėje keletą kartų matė motiną neblaivią, vieną kartą buvo tiek neblaivi, kad pagriuvo prie namo durų ir negalėjo įeiti į namus, todėl ji kvietė socialinę darbuotoją. Mergaitė irgi buvo kartu, nuėjo, o kur nuėjo nepastebėjo, gal į kambarį. Mokykloje mergaitė nėra pasakojusi, kad ją mušė, ji neklausė, o mergaitė pati nesakė. Dabar mama mokykloje nesilanko, nebendrauja, neskambina, nesidomi. Kol gyveno (duomenys neskelbtini), mama su dukra bendraudavo pakeltu tonu, ji girdėjo ir necenzūriniu žodžiu pavadintą mergaitę, jeigu mergaitė norėdavo ko paklausti, sakydavo pasitrauk, netrukdyk. Ji jas matydavo labai retai ir negali pasakyti, kad tai vyko dažnai, keletą kartų teko girdėti. L. su dukra bendravo normaliai, negirdėjo, kad šauktų ant mergaitės. Socialiniai darbuotojai domėjosi apie mergaitės emocinę būseną, ar turi mokymo priemones, ar ateina aprūpinta. Pirmoje klasėje viskas buvo normaliai, o antroje klasėje, rugsėjo, spalio mėnesiais, praktiškai pirmą pusmetį po truputėlį gerėjo, bet buvo tokia, kaip pagautas žvėriukas, išsigandusi, bijanti, nesakė, kad nori grįžti gyventi pas mamą. Ji nepastebėjo, kad mergaitė būtų linkusi meluoti, fantazuoti, ką sako, tai sako tiesiai.

Liudytojas B. S. parodė, kad su A. L. gyvena viename name, tik kitoje laiptinėje, pasisveikina susitikę, L. yra dirbantis, todėl matosi retai. Dabar L. gyvena su dukra. Anksčiau gyveno su sugyventine E., pažinojo, su E. kartu gyveno iki praeitos vasaros. Niekada nematė, kad motina muštų dukrą, gal kartais subardavo, negirdėjo keiksmažodžių, gal kažkiek užrėkdavo pakeltu tonu. Vienas epizodas, kai kažką dirbo darže, jis ėjo pro šalį, kažką pakeltu tonu pasakė ant mergaitės, gal mergaitė kažko nepadarė, gal neįtiko. E. išgėrinėdavo, tačiau pargriuvusios nematė, išgerdavo su tokiu kaimynu S. alaus. Jis matydavo, kaip S. nešinas alumi įeidavo į laiptinę kur gyveno E., o tenai daugiau nieko dienos metu nebūdavo, nes L. į darbą išvažiuodavo labai anksti. Mergaitė tuo metu būdavo mokykloje, iš mokyklos ji grįždavo gana vėlai. Jis nei su E., nei su S. jokių santykių nepalaikė, nes interesai visai kiti, skirtingi. Tiek šiuo metu, tiek anksčiau mergaitė buvo prižiūrėta, rūpinamasi, nebuvo nuskriausta, išleidžiama į mokyklą.

Liudytoja D. B. parodė, kad ji yra E. B.-G. mama ir parodymus duoti sutinka. Jai paskambino anūkė ir pasakė, kad ją muša patėvis ir mama, patėvis muša daugiau, jai būtų geriau gyventi dviese su mama. Anūkei K. L. gyvenant (duomenys neskelbtini), ji paskambino ir pasakė, kad ją mušė patėvis ir mama, kad mama mušė mažiau, o patėvis daugiau. Klausė jos, ar nemeluoja, atsakė, kad ne. Su anūke, dukra ji bendrauja telefonu. Kai dukra su anūke gyveno pas ją, negėrė, nesimušė. Dabar anūkė K. gyvena su tėvu, nesiskundžia. Vieną kartą dukra su G. buvo atvažiavusi kitais reikalais, pas ją buvo tik užėję, pabuvo, išvažiavo į namus. Su K. ji bendrauja telefonu, jeigu tėvas leistų galėtų anūkę pasiimti pabūti pas save. Kai dukra gyveno su L., K. jai nesiskundė, kad yra skriaudžiama. Jai anūkė yra sakiusi, kad išėjo į lauką, patėvis uždarė duris ir jos neįleido į kambarį. Negali pasakyti, kelis metus dukra su L. gyveno (duomenys neskelbtini), gal du. Gyvenant (duomenys neskelbtini) bendraudavo su dukra, L., buvo nuvažiavusi. Ji nežino, kada ir dėl kokių priežasčių dukra išsikraustė iš L. ir išvažiavo gyventi kitur. Kad dukra išsikraustė gyventi kitur sužinojo iš dukros, paskambino telefonu. Kada tai buvo neprisimena. Su anūke bendraudavo telefonu, anūkė nesiskųsdavo, kad jai neleidžia skambinti telefonu. Kai K. paskambindavo, nesakydavo, kad jai skauda, kad kažko bijo, sakydavo, kad nori atvažiuoti pas ją. Ji su anūke bendrauja telefonu.

Iš Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėjos Pakruojo rajono savivaldybėje pranešimo su pridėtu A. L. paaiškinimu (t. 1, b. l. 7-9) matyti, jog mažametė K. L. pasakė, kad jai gyvenant (duomenys neskelbtini) pas patėvį G. G., ją mušė mama E. B. ir patėvis G. G. rankomis ar odiniu juodu kareivišku diržu, dėl ko jai skaudėdavo.

Iš 2018-09-17 įvykio vietos apžiūros protokolo su foto lentelėmis (t. 1, b. l. 10-18) matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo su foto lentele (t. 1, b. l. 19-24) matyti, kad E. B. – G. iš savo miegamojo kambario, nuo fotelio paėmė ir pateikė juodos spalvos odinį diržą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas i r veikų kvalifikavimas

Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į mažamečio kūną, sukeliant fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Siekiant patraukti kaltą asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti ir kaltės – tyčios buvimą kaltinamojo veikoje. Šis nusikaltimas yra tyčinis, t. y. asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia) arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Iš šių nuostatų darytina išvada, kad tyčinė ar neatsargi kaltė sveikatos sutrikdymo atveju – tai vientisas psichinis santykis (intelektinio ir valinio procesų visuma) su daroma veika ir tos veikos padariniais. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje apibrėžtus veiksmus prieš mažametį, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas arba trumpam susargdintas. Teismų praktikoje laikoma, kad baudžiamajai atsakomybei kilti nepakanka vien tik asmens sąlyčio su kito žmogaus kūnu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5/2014). Būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, o skausmo pojūtis būtų išoriškai išreikštas, matomas ir suprantamas aplinkiniams, arba nukentėjęs būtų kreipęsis į medikus pagalbos.

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamųjų E. B. – G. ir G. G. kaltė, padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje, yra visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota, kadangi jie smurtavo prieš mažametę kaltinamosios dukrą K. L., sukeldami jai fizinį skausmą.

Kaltinamųjų E. B. – G. ir G. G. parodymai, kad jie niekada nemušė mažametės K. L. nei rankomis, nei diržu, kad kaltinamoji E. B. – G. niekada nesuko dukrai rankos ir niekada jai nežnybė, kad kai dukra neklausydavo, jie ją sudrausmindavo tik žodžiu, gražiai paaiškindami, kad dukra viską išsigalvoja, nes kaltinamoji (motina) jai nenupirko planšetės ir lėlės, bei kad dar ir tėvas A. L. dukrą primokė taip sakyti, yra paneigti visumos kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų. Visų pirma, kaltinamųjų parodymus paneigia mažametės K. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuriuose ji nurodė, kad buvo mušama abiejų kaltinamųjų, gyvenant (duomenys neskelbtini), kad mama ją mušė diržu, sudavė 5 smūgius, trenkdavo per užpakalį, kojas, jai skaudėdavo, kad ją mušė ir patėvis su tuo pačiu diržu, nuo kurio suduotų smūgių jai taip pat skaudėdavo. Diržas, su kuriuo ją mušdavo, buvo juodas, tą diržą tėtis atidavė mamai, nes jam buvo per mažas. Be to, mergaitė nurodė, kad mama ją mušdavo, sukiodavo ranką, gnaibydavo, kai dar gyveno su tėčiu (duomenys neskelbtini). Mergaitė nurodė, kad apie mušimą pasiskundė ne tik tėčiui, bet ir močiutei D. B.. Liudytoja D. B. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad telefonu paskambinusi anūkė jai pasakė, kad ją muša patėvis ir mama, o dabar gyvendama su tėvu, mergaitė nesiskundžia. Kaltinamoji G. teisiamojo posėdžio metu, apžiūrint diržą, patvirtino, kad tai tas pats, jos diržas. Liudytoja Eglė Koskutė teisiamojo posėdžio metu patvirtino mažametės K. L. parodymus, kad ją mama ir patėvis muša, nurodė aplinkybes, kada ir kaip buvo mušama. Kad mažametė K. L. nėra linkusi meluoti, fantazuoti, patvirtino liudytoja B. A. (K. mokytoja), kuri mergaitę apibūdino teigiamai, kaip pareigingą, žingeidžią, su kuria mokykloje nebuvo problemų, ką mergaitė sako, tai sako tiesiai, mergaitė uždara, nes anksčiau yra pasakojusi, kad namuose patiria smurtą. Liudytoja B. A. patvirtino, jog yra mačiusi kaltinamąją E. G. ne tik neblaivią, bet ir su dukra K. bendraujančią pakeltu tonu, vartojančią dukros atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Liudytoja S. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaip socialinė darbuotoja lankėsi G. šeimoje liepos mėnesį, kad smurto požymių nepastebėjo, o rugpjūčio mėnesį šeimoje nesilankė, nes G. šeima atsisakė bet kokios socialinės pagalbos, neigė smurtą, neigė girtavimą, nors aplinkiniai G. apibūdina kaip asmenis nevengiančius vartoti alkoholinius gėrimus. Mažametės nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą A. L., apklaustas liudytoju, patvirtino, kad K. jam pradėjo skųstis, jog yra mušama mamos ir patėvio praeitų metų rugpjūčio mėnesio pradžioje, skundėsi tik vieną kartą, sakė kad mušė su diržu, mušė abudu, mušė per užpakalį, kliuvo per kojas, sakė, kad skaudėjo. Visų šių liudytojų parodymai patvirtina mažametės K. L. parodymų teisingumą dėl kaltinamųjų naudoto smurto jos atžvilgiu. Netikėti mažametės nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Kadangi K. L. tiksliai negalėjo nurodyti, kada ji buvo mušama, nes nurodė tik kiek jai tuo laiku buvo metukų ir kur ji tada su mama gyveno, todėl kaltinimas apima tam tikrus laikotarpius ir nenurodomas visų fizinio skausmo sukėlimo atvejų tikslus skaičius. Taip pat byloje nustatyta, kad mažametė K. L. buvo paimta iš neblaivių kaltinamųjų, kas paneigia kaltinamųjų teiginius, jog jie alkoholio nevartoja.

Bausmės skyrimas

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Kaltinamųjų E. B. – G. ir G. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 str.).

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 ir 55 straipsniuose.

Kaltinamoji E. B. – G. teisiama pirmą kartą (t. 1, b. l. 107), administracine tvarka metų laikotarpyje bausta (t. 1, b. l. 108-113), nedirba (t. 1, b. l. 114), registruota užimtumo tarnyboje (t. 1, b. l. 115), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašyta (t. 1, b. l. 118, 121), padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), nėra jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nėra kitų jos asmenybę charakterizuojančių duomenų. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, darytina išvada, kad bausmės tikslai kaltinamajai bus pasiekti, paskiriant už padarytas nusikalstamas veikas bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, ir ji yra baustina bauda (BK 41, 47 str.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti E. B. – G. paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 136, 139 str.).

Kaltinamasis G. G. teisiamas pirmą kartą (t. 2, b. l. 5-6), administracine tvarka metų laikotarpyje baustas (t. 2, b. l. 7-9), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (t. 2, b. l. 14), dirba (t. 2, b. l. 10), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nėra kitų jo asmenybę charakterizuojančių duomenų. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti, paskiriant už padarytą nusikalstamą veiką bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, ir jis yra baustinas bauda (BK 41, 47 str.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti G. G. paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 136, 139 str.).

Žalos atlyginimas i r kiti klausimai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Pagal BPK 112 straipsnio 1 dalį civilinis ieškinys pareiškiamas, paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti.

Mažametės nukentėjusiosios K. L. atstovas pagal įstatymą A. L. ir įgaliotas atstovas advokatas Vilmantas Poškus pateikė šioje byloje civilinį ieškinį, prašydami priteisti nukentėjusiajai K. L. iš kaltinamųjų E. B. – G. ir G. G. solidariai 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 79-81).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nukentėjusioji K. L., būdama mažametė, dėl kaltinamųjų E. B. – G. ir G. G. nusikalstamų veiksmų – jos mušimo diržu ir rankomis bei kitų veiksmų, sukėlusių jai fizinį skausmą, patyrė neturtinę žalą. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad kaltinamoji E. B. – G. yra sveika ir darbinga, tačiau šiuo metu darbo neturi, registruota užimtumo tarnyboje, kaltinamasis G. G. dirba. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes bei įstatymo nuostatas, daro išvadą, kad nukentėjusiosios K. L. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkinamas visiškai, priteisiant jai iš kaltinamųjų E. B. – G. ir G. G. solidariai 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kadangi ši žala nukentėjusiajai atsirado dėl kaltinamųjų neteisėtų nusikalstamų veiksmų (CK 6.263, 6.250 str.).

BPK 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje byloje mažametei nukentėjusiajai K. L. teismo nutartimi, vadovaujantis BPK 55 straipsnio 4 dalimi, privalomai buvo paskirtas įgaliotasis atstovas advokatas, kad būtų reikiamai ginamos jos teisės ir teisėti interesai. Į bylą yra pateikta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019-03-13 pažyma Nr. (2.19) NTP-7-1625, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos (advokato užmokestis ir kitos išlaidos), teikiant nukentėjusiajai valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, sudaro 339,31 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajai K. L. įgaliotasis atstovas advokatas buvo paskirtas privalomai įstatymo nustatyta tvarka, todėl nukentėjusiajai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamųjų nepriteisiamos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: odinis diržas, kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas; kompaktinis diskas, saugomas voke prie baudžiamosios bylos, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos per visą bylos saugojimo laiką (BPK 94 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

E. B. – G. pripažinti kalta, padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 3 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, ir ją nubausti:

- pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (pirmame epizode) – 50 MGL (2500,00 Eur) bauda;

- pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (antrame epizode) – 55 MGL (2750,00 Eur) bauda;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies taisyklėmis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – 65 MGL (3250,00 Eur) dydžio baudą.

Išaiškinti kaltinamajai E. B. – G., kad paskirta 65 MGL (3250,00 Eur) bauda turi būti sumokėta per 20 (dvidešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į pasirinktą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Kvitas apie paskirtos baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo, tokiu atveju kaltinamoji turės antstolių kontorai padengti baudos išieškojimo išlaidas.

E. B. – G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir jį nubausti 50 MGL (2500,00 Eur) bauda.

Išaiškinti kaltinamajam G. G., kad paskirta 50 MGL (2500,00 Eur) bauda turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į pasirinktą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Kvitas apie paskirtos baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo, tokiu atveju kaltinamasis turės antstolių kontorai padengti baudos išieškojimo išlaidas.

G. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti solidariai iš nuteistųjų E. B. – G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį 300,00 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai K. L..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: odinį diržą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; kompaktinį diską, saugomą voke prie baudžiamosios bylos, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos per visą bylos saugojimo laiką.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Teisėja Rima Razumienė