- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-07-26
- Bylos Nr.
- 2-2238-169/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- I. V., R. K., Mažeikių rajono 2-am notarų biurui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. V., R. K., Mažeikių rajono 2-am notarų biurui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A. S. kreipėsi į teismą prašydama jos tėvo A. J., mirusio 2010 m. sausio 28 d., palikimo paveldėjimo reikalu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pradėdama faktiškai valdyti ji priėmė po tėvo mirties atsiradusį palikimą, t. y. 0,3600 ha žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį Palnosų k., Mažeikių r.; 0,4500 ha žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį Daubiškių k., Mažeikių r.; 0,4000 ha žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį Daubiškių k., Mažeikių r., ir 0,7600 ha žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį Dainorių k., Mažeikių r., bei kitą turtą.
Pareiškime nurodė, jog po mirties tėvas jokio testamento nepaliko, nors jo mirties momentu jam asmeninės nuosavybės teise priklausė keturi žemės sklypai, į kuriuos nuosavybės teisė jam buvo atkurta pagal 2005 m. gruodžio 13 d. Telšių apskrities viršininko sprendimą Nr.VI-61-12215 bei 2005 m. gruodžio 20 d. Telšių apskrities viršininko įsakymą Nr.2683. Pažymėjo, jog minėtais tėvui nuosavybės teise priklausiusiais žemės sklypais faktiškai ji jau buvo pradėjusi naudotis dar tėvui esant gyvam, nes jis buvo jau senyvo amžiaus ir nebepajėgė nei ką nors auginti, nei juos apskritai prižiūrėti. Nurodė, jog jos seserys, t. y. suinteresuoti asmenys I. V. ir R. K. gyvena kitur, todėl jos neprieštaravo, jog ji naudotųsi minėtais jų tėvo žemės sklypais tiek iki iki jo mirties, tiek ir po to. Be to, nurodė, jog nors ji tikrai faktiškai buvo priėmusi bei pradėjusi valdyti savo mirusio tėvo palikimą, tačiau to ne tik teisiškai neįformino, bet ir niekur neįregistravo, šiuo metu nesant jokio tokį palikimo priėmimo faktą patvirtinančio juridinio dokumento ir jai jokiu kitu būdu negalint gauti tokio dokumento, priversta kreiptis į teismą, kad šis juridinę reikšmę turintis faktas būtų nustatytas teismine tvarka.
Pareiškėja A. S. teisme savo pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti pareiškime nurodytais motyvais.
Suinteresuoti asmenys I. V. ir R. K. neprieštaravo, jog būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl palikimo priėmimo. Paaiškino, jog sesuo iki jų tėvo mirties gyveno kartu su tėvu bei po tėvo mirties pradėjo valdyti, rūpintis tėvui priklausiusiais žemės sklypais. Jos į tėvui priklausiusius žemės sklypus nepretenduoja.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Mažeikių rajono 2-o notarų biuro notarė I. Zavišnienė, kuriai apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į pareiškimą prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant bei teismo nuožiūra.
Suinteresuoto byloje asmens Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas, kuriam apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į pareiškimą nurodė neprieštaraujantys, jog būtų nustatytas pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, jeigu teismui bus pateikta pakankamai įrodymų bei nustatytos aplinkybės reikalavimams tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, jog teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo fakto. Šie faktai nustatomi remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimi (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas.
Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
Iš byloje esančių duomenų: pareiškėjos tėvų A. J. ir S. J. mirties liudijimo kopijų (8, 9 b. l.); nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (10-18 b. l.); pareiškėjos gimimo ir santuokos liudijimų kopijų (5, 6 b. l.); liudytojo V. D. parodymų, patvirtinusių, jog pareiškėja ir tėvui esant gyvam padėjo jam rūpintis bei prižiūrėti žemės sklypus, o po tėvo mirties visiškai perėmė jų valdymą – sodino bulves, sėjo mišinį bei atliko kitus būtinus darbus, teismas byloje nustatė, kad pareiškėja A. S. iš tikrųjų po tėvo A. J. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjus jį valdyti, nes ji vykdė paveldėto turto savininko pareigas ir įgyvendino teises į tą turtą, t. y. saugojo turtą, jį prižiūrėjo ir juo rūpinosi. Toks pareiškėjos elgesys traktuotinas kaip palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.51 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos A. S. pareiškime nurodytas aplinkybes apie paveldėto turto valdymą, naudojimąsi ir rūpinimąsi patvirtino bylos rašytiniai įrodymai bei liudytojo V. D. parodymai, o pareiškėja negali kitokia tvarka gauti tą faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas teismui nekelia abejonių ir pripažintinas nustatytu (LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 ir 444–448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patenkinti pareiškėjos A. S. pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai valdyti priėmė po tėvo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties 2010 m. sausio 28 d. atsiradusį palikimą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo reikalu.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.