Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2019-07-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-1200-1072/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-07-29
Bylos Nr.
A6.-1200-1072/2019
Teisminio proceso Nr.
4-49-3-00089-2019-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Pažeidėjas
D. K.
Kategorijos
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A6.-1200-1072/2019Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00089-2019-9Procesinio sprendimo kategorija: 7.11; 21.9.10. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. liepos 29 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė,sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. K., jo įgaliotam atstovui advokatui D. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K., būdamas (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Bendrovė) vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Iš pateiktų patikrinimui finansinių dokumentų galima daryti išvadą, kad Bendrovės vadovas pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, atskaitingais asmenimis, savo neteisėtais veiksmais D. K. pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI prie FM) interesus.

Teismo posėdžio metu D. K. savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino, dėl jo gailėjosi. Nurodė, kad neturėjo piktybiškumo nemokėti kreditoriams pagal eiliškumą, priešingai norėjo visiems kreditoriams, tame tarpe ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, lygiagrečiai atlyginti skolas. D. K. teismo prašė skirti kaip galima minimalesnę nuobaudą, atsižvelgiant tiek į jo, tiek į Bendrovės sunkią finansinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) yra laikomas administraciniu nusižengimu, už kurio padarymą baudžiami juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 120 straipsnis).

Iš Pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (toliau ir – Pareiškimas) (b. l. 1-2) nustatyta, kad operatyvaus patikrinimo pavedimo išrašymo dieną (2019 m. balandžio 18 d.) Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 55 897,46 eurų, iš jų – 50 824,20 eurų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir 1 257,03 eurai PVM delspinigių (skola susidarė nuo 2018 m. rugpjūčio 26 d.); 3 747,95 eurai gyventojų pajamų mokesčio (toliau GPM) bei 68,28 eurai GPM delspinigių (skola susidarė nuo 2018 m. liepos 17 d.).

Pareiškime nurodyta, kad mokestinės nepriemokos išieškojimas pradėtas vykdyti 2018 m. liepos 30 d., pateikus nurodymą Nr. (23.31-08) 467-124473 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo banko sąskaitų. Padidėjus skolai, VMI prie FM 2018 m. rugpjūčio 9 d., 2018 m. rugpjūčio 23 d., 2018 m. rugsėjo 5 d., 2018 m. rugsėjo 20 d., 2018 m. spalio 2 d., 2018 m. spalio 29 d., 2018 m. lapkričio 29 d., 2019 m. sausio 31 d., 2019 m. kovo 5 d., 2019 m. balandžio 10 d. pateikė nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš sąskaitos (sąskaitų); 2018 m. spalio 2 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-166111 išieškoti 46 280,28 eurų mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto (perduota vykdymui antstolei V. L.); 2019 m. vasario 1 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-16820 išieškoti 15 513,09 eurų mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto (perduota vykdymui antstolei J. B.); 2019 m. vasario 1 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-16936 išieškoti 40 987,89 eurų mokestinę nepriemoką, užtikrintą sutartine/priverstine hipoteka (įkeitimu) (perduota vykdymui antstolei V. L.). Antstoliams skolos neišieškojus, mokesčių administratorius perdavė Lenkijos kompetentingai institucijai 2018 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. (23.25-08) 328-12862 išieškoti 46 715,27 eurų mokestinę nepriemoką užsienio valstybėje; 2019 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 328-3832 išieškoti 14 623,95 eurų mokestinę nepriemoką užsienio valstybėje. Lenkijos kompetentingai institucijai atlikus veiksmus, ši institucija į VMI prie FM sąskaitą 2019 m. sausio 29 d. pervedė 2 429,88 eurų, 2019 m. balandžio 25 d. – 3 273,85 eurų, t. y. iš viso 5 703,73 eurų sumą. Teigtina, kad (duomenys neskelbtini) ignoruoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 27 straipsnio nuostatą dėl mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo bendradarbiavimo: institucijos teikiami nurodymai sprendimai Bendrovės lieka neperskaityti. Vadovaudamasi MAĮ 164 straipsnio (dokumentų įteikimas mokesčių mokėtojui) 5 dalimi, pareiškėja savo priimamus aktus paskelbia VMI prie FM interneto svetainėje, ką pagrindžia pateikiami įrodymai, tačiau, kaip buvo minėta, skolininkės dažnai net neperžiūrimi.

Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose ir bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų, susijusių su mokesčių sumokėjimu į biudžetą vykdymą, bei nustatyti mokesčių nepriemokos susidarymo priežastis, pagal VMI prie FM 2019 m. balandžio 18 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. (21.222)1 FR1043-1878 (b. l. 5) buvo atliktas minėtos įmonės operatyvus patikrinimas. Bendrovės vadovas/apskaitą tvarkantis asmuo 2019 m. balandžio 24 d. supažindintas su minėtu pavedimu (b. l. 5).

Iš VMI prie FM Operatyvaus patikrinimo pažymos (b. l. 3-4) nustatyta, kad operatyvus patikrinimas pradėtas 2019 m. balandžio 29 d. ir baigtas 2019 m. gegužės 24 d. Tikrinta mokesčių įstatymuose bei jų lydimuose aktuose mokesčių mokėtojo pareigų, susijusių su mokesčių sumokėjimu į biudžetą, vykdymas už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. balandžio 18 d. Atlikus operatyvų patikrinimą buvo surašyta 2019 m. gegužės 30 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (21.222) FR1042-2079, kurioje nustatyta, kad Bendrovė valstybės įmonei Registrų centras už 2016-2018 metus nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų, o operatyviam patikrinimui nepateikė preliminaraus balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos 2019 m. kovo 31 d. būklei, todėl nustatyti Bendrovės mokumą, nebuvo galimybės. Nurodyta mokesčių mokėtojai laikytis CK 6.9301 straipsnio, nustatančio atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi priminta apie Bendrovės vadovo pareigą pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais, ir šie nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

MAĮ 40 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios mokesčių mokėtojo pareigos mokestiniuose teisiniuose santykiuose. Pastebėtina, jog minėtoje nuostatoje nurodomas pareigų sąrašas nėra baigtinis, mokesčių mokėtojas privalo atlikti ir kitas MAĮ bei kituose įstatymuose ir lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas.

CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

Nesant Bendrovei finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, reikia laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo. Iš operatyvaus patikrinimo metu nustatytų duomenų matyti, kad minėtos atsiskaitymų tvarkos nebuvo laikomasi, ką pagrindžia žemiau nurodomos finansinės operacijos.

Kasos knygos duomenimis nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. balandžio 18 d. gauta vienkartinės (2018 m. liepos 18 d.) 20 000 eurų įplaukos iš (duomenys neskelbtini) (kasos pajamų orderis Nr. AL 2018 29). 2018 m. liepos 25 d., 2018 m. rugpjūčio 23 d., 2018 m. rugpjūčio 31 d. išmokėta 2 334,17 eurų darbo užmokesčiui, 2018 m. rugpjūčio 31 d. išmokėta 17 503,15 eurų ūkio išlaidoms vadovui D. K., kaip atskaitingam asmeniui. Pažymėtina, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. (duomenys neskelbtini) skola valstybės biudžetui jau sudarė 16 321,95 eurų. Pagal atskaitingo asmens D. K. avansines apyskaitas 2018 m. liepos 1 d. Bendrovė vadovui buvo skolinga 8 836,26 eurų; nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. balandžio 18 d. vadovui išmokėta 30 003,15 eurų (2018 m. rugpjūčio 31 d. išmokėta 17 503,15 eurų iš kasos; gauta iš PPK OOO Slava 12 500 eurų); išleista 23 568,44 eurai, iš jų 2 800 eurų sumokėta 2018 m. liepos 10 d. bei 2018 m. rugpjūčio 7 d. 3 300 eurų (duomenys neskelbtini); 1 759,46 eurų – 2018 m. spalio 17 d. ir 1 957,87 eurų – 2018 m. spalio 29 d. darbo užmokesčiui.

Pareiškime nurodoma, kad Bendrovės vadovas D. K. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems Bendrovės kreditoriams. Dėl tokių Bendrovės vadovo veiksmų buvo pažeisti kreditorės VMI prie FM interesai, nes mokestinė nepriemoka nebuvo dengiama, o Bendrovės gautos įplaukos naudojamos atsiskaitymui su kitais kreditoriais.

Įmonės nemokumas apibrėžiamas, kaip būsena, kai nevykdomi įsipareigojimai (nemokamos skolos) ir pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Esant nurodytoms aplinkybėms, pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį Bendrovės vadovas privalo nedelsdamas pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bet kadangi, kaip buvo minėta, įmonė, vadovaujama D. K., jau ketveri metai (2016-2018 metai) neatlieka teisės aktų jam nustatytos pareigos teikti valstybės įmonei Registrų centras finansinės atskaitomybės dokumentų, mokesčių administratorius negali nustatyti, ar (duomenys neskelbtini) atitinka nemokios įmonės statusą.

Pagal ANK 120 straipsnio nuostatas, kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Pažymėtina, kad administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

Administracinių nusižengimų kodekse yra įtvirtinta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) vadovas D. K. už GPM nesumokėjimą (2019 m. balandžio 29 d.) jau buvo baustas VMI prie FM 75 eurų administracine bauda (ROIK: 19100463793). Pareiškime teigtina, kad D. K. vadovaujama įmonė pažeidė CK 6.930¹ straipsnio, galimai Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo, nuostatas: skola valstybės biudžetui iš esmės nemažėja (2019 m. birželio 11 d. Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 48 790,37 eurus, t. y. mokestinė nepriemoka nors ir sumažėjo, tačiau tai buvo padaryta ne pačios įmonės iniciatyva, o dėl Lenkijos kompetentingos institucijos veiksmų (šiai pervedus 5 703,73 eurų sumą). Tačiau kaip teismo posėdžio metu nurodė administracinėn atsakomybė traukiamas asmuo D. K., susidariusią įmonės skolą stengėsi atlyginti mokėdamas visiems kreditoriams lygiagrečiai, taip pat iš kitos įmonės lėšų buvo pervedęs tam tikrą pinigų sumą už esamus įsiskolinimus, kas rodo, kad D. K. piktybiškai nevengė mokėti esamų įsipareigojimų. D. K. pripažino, kad netinkamai vykdė prievolę, tačiau pateikęs teismui duomenis apie savo šeimyninę padėtį bei įsipareigojimus (b. l. 37, 38-39), taip pat apie sunkią Bendrovės finansinę padėtį (b. l. 40-43), prašė skirti kuo mažesnę nuobaudą.

Skirdamas bausmę teismas įvertina tai, kad pažeidimas yra tyčinis, padarytas sąmoningai ignoruojant nustatytą mokėjimų tvarką, teismo posėdyje pažeidėjas nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta baudą. Tačiau nustatytina ir tai, kad D. K. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl savo veiksmų gailėjosi. Tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus D. K. gaunamų pajamų dydį (b. l. 37), esamus finansinius įsipareigojimus (b. l. 38-39), pažeidimo laikotarpį, padarymo motyvus ir jo pavojingumą, o taip pat susidariusios mokestinės nepriemokos dydį, kaltės formą ir atsakomybę lengvinančią aplinkybę, spręstina, kad ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti pažeidėjui skiriant ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – baudą, nustatant minimalų sankcijoje numatytą dydį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635, 636 straipsniais, teismas

nutarė:

Pripažinti D. K. kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 400,00 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB Citadelė banko Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB SEB banko Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; AB Swedbank Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000; Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas) Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100; Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400; UAB Medicinos banko Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-1200-1072/2019.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 – 654 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Eglė Venckienė