Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.7.1.2.2; 1.2.7.2.2.2; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 2.1.15.3.3.2;

2019 m. rugsėjo 30 d.

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant prokurorei Vaidai Baranauskienei, kaltinamajam A. Z., kaltinamojo gynėjui advokatui Dainiui Tamošiūnui, kaltinamojo atstovams pagal įstatymą tėvams A. P. (dalyvavo ne visuose posėdžiuose) ir N. Z., nukentėjusiosios S. J. atstovei pagal įstatymą motinai S. J. (dalyvavo ne visuose posėdžiuose) ir nukentėjusiosios atstovei pagal susitarimą advokatei Lidijai Blinkevičienei, nedalyvaujant nepilnametei nukentėjusiajai S. J., neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Z. , a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini) moksleivis, turintis 9 klasių išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 149 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. laikotarpiu 2018 metais nuo rugsėjo 3 dienos iki 2018 m. rugsėjo 7 dienos apie 16 val., prie (duomenys neskelbtini) upelio, esančio (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas bejėgiška būkle dėl vidutinio protinio atsilikimo, prieš nukentėjusiosios valią, nes ji negalėjo suprasti šių veiksmų reikšmės, išžagino ir seksualiai prievartavo S. J., gim. (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį ir psichinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, t. y. bandant nukentėjusiajai pabėgti ją pagaudamas, laikydamas ją už rankos ir nuvesdamas į nuošalesnę vietą, pargriaudamas ją ant žemės ir ją užguldamas, taip S. J. sukeldamas fizinį skausmą, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiosios baimę patirti fizinį smurtą ir atimdamas galimybę priešintis, numaudamas jos kelnes ir apatines kelnaites, ne mažiau nei du kartus kišo savo lytinį organą į jos makštį ir lytiškai santykiavo su nepilnamete S. J. prieš jos valią bei ne mažiau nei tris kartus kišdamas savo varpą nukentėjusiajai S. J. į burną, liepė čiulpti jo lytinį organą, taip tenkindamas savo lytinę aistrą oraliniu būdu prieš nukentėjusiosios valią.

A. Z. kaltės dėl pateikto kaltinimo nepripažino ir paaiškino, kad jis S. J. nežagino ir seksualiai neprievartavo, įvykį galėjo sugalvoti S. J. šeima siekdama pasipelnyti. S. J. iš matymo pažįsta, klasiokai esantys nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio. Su S. J. mokykloje praktiškai nebendravo, su ja susipažino 2018 m. rugsėjo mėnesį, žino, kad S. gyvena 3-4 km nuo jo gyvenamosios vietos. Į mokyklą jį veždavo mokyklinis autobusas, kuris iš namų paimdavo apie 7.30 val., grįždavo į namus apie 16 val., panašiu laiku grįždavo ir 2018 m. rugsėjo mėnesį. S. J. mokykloje su niekuo nebendraudavo, buvo tyli, kitokia, ne kaip visos mergaitės. Motorinę transporto priemonę 2018 m. rugsėjo pradžioje turėjo, bet ji buvo remontuojama. J. V. pažįsta, su juo santykiai draugiški, motoroleriu su juo yra važinėjęs. Namuose rugsėjo mėnesį vyko remontas, darbininkas prie namo dirbdavo nuo 10 val. iki 21 val., jis kiekvieną dieną grįžęs iš mokyklos padėdavo prie remonto darbų. Jo tėvai dirba, namo grįždavo apie 16 val., kai grįždavo iš mokyklos tėvų dar nebūdavo. Su S. J. mokykloje nebendraudavo ir nesipykdavo, gal todėl jį pasirinko apkaltinti, kad gyvena arčiausiai iš visų. 2018 m. rugsėjo 3 d. iš mokyklos į namus grįžo apie 13-14 val., tada išvažiavo į Kupiškį ir grįžo vakare. Rugsėjo 4-7 dienomis grįžęs iš mokyklos dirbdavo prie ūkio, padėdavo statybininkui, likusį laiką leisdavo prie kompiuterio.

Liudytoja R. L. paaiškino, kad esanti S. J. kaimynė ir draugė, gyvena nuo S. J. 0,5 km atstumu. Vieną savaitgalį pas ją svečiuose buvo S. J.. Atvažiavo J. ir rado S. verkiančią ant laiptų. Pabandžius klausinėti, S. pradėjo sakyti, kaip ją išniekino. T. S. nebuvo pasisakiusi, nes bijojo. S. sakė, kad tai įvyko rugsėjo pradžioje, dienos nenurodė. Ji suprato, kad S. išprievartavo ar tyčiojosi. S. sakė, kad tai padarė klasiokas A. Patvirtino, kad jos teikti parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi. Mano, kad S. nėra linkusi meluoti ar išgalvoti įvykius. S. apie negerą elgesį su ja iš pradžių pasisakė Jurijui, S. dar pernakvojo pas ją ir sekančią dieną ji su J. ir S. nuvažiavo pas vaiko tėvus. Negali paaiškinti, kodėl S. pirmiausiai pasisakė ne jai, o J. J. užvažiuodavo pas ją ir pas S. tėvus, todėl S. pažinojo.

Liudytojas J. Š. paaiškino, kad po darbo užvažiavo pas R. L. ir pamatė ant laiptų verkiančią S., tai galėjo būti (duomenys neskelbtini). S. iš pradžių nesakė, kas atsitiko, todėl jis pasikvietė R. Tada S. pasisakė, kad turėjo santykius ne savo noru. Kai S. sekančią dieną nuvežė pas tėvus, ji pasakė, kad turėjo santykius su A., kartu buvo J., kuris nieko nedarė, tik žiūrėjo, o A. tyčiojosi. Sandrą pažįsta nuo tada, kai pas jos motiną užvažiuodavo pakalbėti, S. yra uždaro būdo, draugių neturėjo. S. pažįsta seniai, nuo tada, kai dar gyveno Panevėžyje. Negali paaiškinti, kodėl S. nenuvežė pas tėvus tą pačią dieną, kai ji pasisakė apie prievartą. S. apie patirtą prievartą pasisakė jam ir R. būnant kartu.

Liudytoja V. V. paaiškino, kad esanti (duomenys neskelbtini) vedėja. Apie situaciją su S. sužinojo tada, kai į mokyklą atvažiavo S. mama ir vyriškis. Jie pranešė, kad su S. įvyko negeri dalykai ir jos mokykloje kurį laiką nebus. Po to atvyko pareigūnai ir klausinėjo apie S. klasioką A. Apie A. nurodė, kad jis aukštesnėse klasėse suįžūlėjo, keikdavosi, pamokose nedirbdavo ir žaisdavo telefonu, nekreipdavo dėmesio į mokytojų pastabas. Matydavo, kaip koridoriuose jis pasišaipydavo iš S. ir kitų vaikų, dažnai keikdavosi, mokyklos ar užklasinėje veikloje nedalyvaudavo. Tėvai niekada nesidomėjo kaip mokykloje sekasi A. Kai motinai pasakė apie netinkamą A. elgesį mokykloje, ji atsakė, kad namuose vaikas geras. S. yra labai uždara ir su niekuo nebendraujanti mergaitė, dažniausiai pertraukas leidžia koridoriuje sėdėdama prie budinčios. A. savo draugus rinkdavosi pagal savo lygį, baigiantis mokslo metams jis turėjo dviejų mokymosi dalykų neigiamus įvertinimus. Namų darbų A. niekada neatlikinėdavo, net knygas ne visada nešiodavosi, kai mokytojai pareikalaudavo, atsakydavo keiksmais. J. V. buvo kitos klasės mokinys ir A. draugas, J. taip pat nesimokydavo ir nebuvo pavyzdingo elgesio. Tik paskutiniu metu pastebėjo, kad A. elgesys pakitęs-tapo mandagesnis, stengiasi neįkliūti, tačiau mokymasis nepagerėjo. A. niekada netinkamo elgesio nepripažįsta ir dažniausiais viską neigia. A. iš S. pasišaipydavo mokslo metų pradžioje, vėliau to nebedarė. Mokslo metų pradžioje S. bėgiodavo per pertraukas su pradinių klasių mergaitėmis, o vėliau, panašiai nuo spalio mėnesio, atsiribojo ir nebežaisdavo.

Liudytoja I. D., A. Z. lietuvių kalbos mokytoja, paaiškino, kad ją pareigūnai klausinėjo apie A. elgesį. S. A. mokykloje mokosi pirmi metai, A. elgesys su ja nebuvo gražus – jei S. pažiūrėdavo į A. pusę, pastarasis keiksmažodžiais palydėdavo. A. moko nuo penktos klasės, elgesio problemos atsirado vidury aštuntos klasės. Ji buvo klasės auklėtoja ir jai kiti mokytojai pradėjo sakyti, kad A. nesimoko, grubus, atsakinėja keiksmais. Devintoje klasėje A. elgesys dar pablogėjo – tikriausiai mokykloje nėra nė vieno mokytojo ar darbuotojo, kurio A. nebūtų apibūdinęs keiksmais. A. negalima pasakyti jokios pastabos, nes jis nepripažįsta, kad ką nors daro negerai, į pastabas atsako keiksmų tirada. Tik pastaruosius pora mėnesių A. pritilo ir tapo stebėtoju, S. nebeužkabinėdavo. A. niekada pamokų neruošdavo, devintoje klasėje nebesinešiodavo knygų ir kuprinės. S. yra mažakalbė ir bendraudavo daugiausiai vienskiemeniais ir dviskiemeniais žodžiais. Iš S. elgesio buvo matyti, kad ji silpnesnė ir mokosi pagal individualizuotą programą. A. apie savo šeimą gražiai pasisakydavo, tačiau namuose mažai būdavo – tai pas V., tai su V., tai dar kažkur. A. antrame pusmetyje neatliko nė vieno lietuvių kalbos darbo, nors pamokas lanko. Neturi žinių, kad S. būtų pamelavusi ar kiti mokytojai būtų kalbėję dėl S. melagysčių.

Liudytojas E. V., A. Z. kaimynas, paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu neteisingus parodymus davė, nes jam nesakė, dėl ko kvietė. Rugsėjo mėnesį vežiojo vaikus iš mokyklos Kupiškyje ir grįždavo anksčiau iš darbo. Grįždavo iš Kupiškio apie 15-15:30 val., kartais po 14 val., tai matydavo A. namuose dirbantį kieme prie triušių, kieme šiaip vaikštantį, tačiau nuolat nestebėdavo. 2018 m. rugsėjo mėnesį N. Z. savo namus remontavo. Pas A. draugų ateidavo, A. turėjo motorolerį, motociklais užsiima, tai gal važinėdavo. Policijai ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad A. iki 17 val. negalėjo matyti, paskui prisiminė, kad pirmą rugsėjo savaitę vaikus iš mokyklos vežiodavo. Dirba pas ūkininkę L. G., darbas oficialiai nuo 8 iki 17 val., tačiau rugsėjo pradžioje po darbo išvažiuodavo anksčiau, nes veždavo vaikus į namus iš mokyklos.

Nepilnametės nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą motina S. J. paaiškino, kad jai apie tai, jog A. priekabiavo prie S., pasakė R. L. ir J. Š.. Šiuo metu ne viską prisimena, jos parodymai, teikti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi. Griovys yra netoli jos gyvenamosios vietos. Tas griovys vadinamas gal L., tai ir yra upelis, per upelį padarytas tiltelis. S. kartais nueidavo prie to griovio. Tas griovys yra netoli miško. 2018 m. rugsėjo pirmą savaitę į namus grįždavo apie 17 val., S. būdavo namuose. S. jai anksčiau nepasipasakojo apie netinkamą elgesį su ja todėl, kad bijojo. S. draugų neturi, mokykloje taip pat neturėjo, jos klauso, yra nedrąsi, mažai bendraujanti, uždaro būdo, nelinkusi fantazuoti ar ką nors susigalvoti. Kai S. papasakojo apie tą įvykį, kad A. jai kišė ir liepė čiulpti, ji patikėjo, nes S. niekada nemeluodavo. S. jai aiškiai pasakė, kad tai padarė A., o susitikti su juo eidavo todėl, jog bijodavo, kad primuš, mokykloje jai grasindavo. Darydavo tai, ką liepdavo A. S. bandė pabėgti, bet ją pagaudavo, tai vyko visą savaitę. S. draugysčių tuo laiku su berniukais neturėjo, susidomėjimo berniukais nereiškė. Palaikė 4000 € ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir nurodė, kad S. pažeista mergystės plėvė, ji naktimis nebemiegodavo, dar labiau užsidarė savyje, bijodavo į lauką išeiti, tuos pokyčius pastebėjo iš karto po įvykio. S. skųsdavosi A. elgesiu mokykloje, sakydavo, kad suolus ir kėdes varto. Ji J. Š. seniai pažįsta, S. taip pat pažinojo, nežino, kodėl S. pirmiausiai apie įvykį papasakojo J.. Keliuku pro namus mašinos važiuoja nedažnai, per dieną kokios 4-5 mašinos. Rugsėjo 3 galėjo būti namuose, S. mokyklinis autobusiukas parvežė apie 12 val., kitomis rugsėjo pirmos savaitės dienomis parveždavo apie 14:30-15 val.

Nepilnamečio kaltinamojo atstovė pagal įstatymą motina A. P. paaiškino, kad grįžęs iš mokyklos A. tikrai būna namie. Pavalgo, pasidaro darbus, kurie jam skirti, būna prie kompiuterio. Ji būdavo namuose, pradėjo dirbti nuo 2018 m. rugsėjo pabaigos. Mokytojai yra „užsisėdę“ ant vaiko, todėl sako, kad dvejus metus namų darbų neruošia. A. iš mokyklos grįžta apie 16 val. mokykliniu autobusu, visą laiką prabūna namie, žolę pjauna, triušius šeria, su draugais nesusitinka. Motoroleris rugsėjo mėnesį buvo sugedęs. Rugsėjo 3 d. iš mokyklos visi grįžo apie 13-14 val., po to išvažiavo į Kupiškį. Kitomis dienomis rugsėjo pirmą savaitę A. grįždavo apie 16 val. ir pavalgęs padėdavo statybininkui, kuris tvarkė namą. Apie pareikštą nukentėjusiosios ieškinį neturi nuomonės.

Nepilnamečio kaltinamojo atstovas pagal įstatymą tėvas N. Z. paaiškino, kad jo sūnus apkaltintas nepagrįstai, nukentėjusiosios šeima pareikštu ieškiniu siekia pasipelnyti. Jis 2018 m. rugsėjo mėnesį dirbo (duomenys neskelbtini) kaime, namuose statybininkui mažai padėdavo. J. buvo sūnaus A. draugas, bet matydavo retai, nes dienomis dirbdavo. Mano, kad ieškinys nepagrįstas, tiesiog siekiama praturtėti, nes jo šeima gyvena geriau už nukentėjusiosios šeimą. A. motoroleris 2018 m. rugsėjo mėnesį buvo sulūžęs, suremontavo tik spalio viduryje. Kaltinimo minimoje vietoje yra buvęs- tas griovys nuo kelio yra 100-150 m atstumu, ten atvira vieta, S. J. namai nuo tos vietos apie 150-200 m atstumu. Šalia esantis kelias nėra judrus, bet eismas vyksta ir pravažiuoja daugiau nei 5 automobiliai per dieną. Rugsėjo 3 d. A., kai grįžo iš Kupiškio, daugiau iš namų nebuvo išėjęs, o rugsėjo 4-7 dienomis į namus po darbo grįždavo apie 17-19 val. ir A. rasdavo namuose.

Ekspertė Eimantė Karoblienė, atlikusi teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę, paaiškino, kad vaikai, nukentėję nuo seksualinės prievartos, dažniausiai atsiskleidžia ne iš karto, todėl pusantro mėnesio laikotarpis, po kurio apie prievartą pasisakė mergaitė, yra nedidelis. Tai lemia baimė, nesupratimas kas įvyko, gėdos jausmas, kaip pati mergaitė išsakė, bijojo pasisakyti mamai. Mergaitė pasisakė žmonėms, kurie jai artimi, su kuriais bendravo ir jautė ryšį. Iš nukentėjusiosios emocinės būsenos matėsi, kad ji patyrusi psichotraumuojantį įvykį- kalbant apie prievartą raudo, gėdijosi, nerimavo, suko akis į šoną, buvo įsitempusi, sunkiau dėliojo mintis. Iš to galima spręsti, kad tai, ką patyrė mergaitė, nėra suvaidinta. Nukentėjusiajai nustatytas vidutinis protinis atsilikimas- tai reiškia, kad ji gali atgaminti faktines detales, bet jai sunkiau pasakyti kiek, kada. Nukentėjusiajai dėl seksualinės prievartos buvo sutrikdyta sveikata-ji patyrė stiprius išgyvenimus, tapo uždaresne, verkė, jautė baimę, tokiu būdu nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Netikslinga papildomai apklausinėti nukentėjusiąją, nes daugiau papildomų duomenų nebus gauta. Nukentėjusioji orientuojasi laike, tiesiog atgaminant kai kuriuos įvykius ji negeba įvardinti tikslaus laiko arba gali painiotis. Ekspertizės metu nukentėjusioji įvardijo įvykio laiką – tai buvo rugsėjį.

Liudytojas V. B. paaiškino, kad A. Z. pažįsta, nes jį vežioja į (duomenys neskelbtini) mokyklą. Kiekvieną darbo dieną rytą vaikus iš (duomenys neskelbtini) surinkdavo, o po pamokų parveždavo, važinėdavo 7-8 vaikai. 2018 m. rugsėjo pirmą savaitę vaikus į namus parveždavo anksčiau nei paprastai, iš mokyklos išvykdavo apie 13 val., į (duomenys neskelbtini) atvykdavo laikotarpiu tarp 14 ir 15 val. Kai būdavo daugiau pamokų, tai iš mokyklos išvykdavo apie 15 val. S. J. pažįsta, tai uždara ir mažai bendraujanti mergaitė. S. ir A. iš autobuso išlipdavo ne kartu, S. parveždavo paskutinę ir paleisdavo praktiškai prie namų. Tarp A. ir S. gyvenamųjų vietų 1-1,5 km atstumas, kelias pro S. namus retokai pravažiuojamas, dažniausiai nesutikdavo priešpriešinių automobilių. S. gyvena vienkiemyje, artimiausia sodyba yra už 500 m. Autobuse A. ir S. nebendraudavo, S. ir su kitais vaikais nebendraudavo. Vieta, kur išleisdavo S., yra atvira, toliau aplink krūmynai, eina keliukas iki miško ir vėl krūmynai.

Ekspertė Dovilė Prižginė, atlikusi teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę, paaiškino, kad nukentėjusiosios intelektas atitinka jaunesnio vaiko amžių, jos mąstymas konkretus, tai reiškia, kad jai kyla sunkumų nustatant logines priežastis ir pasekmes. Ji daug pasakomų dalykų gali suprasti tiesiogiai – jei grasinama, gali pakankamai rimtai į tai žiūrėti. Nukentėjusiosios supratingumas, socialinė adaptacija, emocinis brandumas yra žemesni ir neatitinka jos amžiaus, tačiau mąstymas nėra sutrikęs, kad ji negalėtų suvokti faktinių aplinkybių. Nukentėjusioji gali suvokti faktines aplinkybes-kas vyko, kur vyko, ką darė ir pan. Nukentėjusiosios atmintis nėra sutrikusi, kad negalėtų prisiminti faktinių esminių aplinkybių. Jai sunkiau papasakoti kas tiksliai po ko vyko, nurodyti tikslų skaičių ar tikslią datą ir laiką. Nukentėjusiosios vaizduotė yra itin skurdi, mąstymas konkretus, nebuvo nustatytas polinkis fantazuoti. Nėra neįprasta, kad nukentėjusioji apie patirtą prievartą pirmiausia pasisakė ne šeimos nariui ir praėjus laiko tarpui. Pažymėtina, kad nukentėjusioji labai uždara, be to, ji nesuprato su ja galimai atliktų veiksmų reikšmės. Nukentėjusioji primityviai supranta iš kur atsiranda vaikai, kas yra seksas, bet nesupranta padarinių ir daromos žalos. Nukentėjusioji buvo liūdna ir buvo paklausta dėl to, kodėl liūdna, todėl ir pasisakė asmeniui, kuriuo pasitikėjo. Pati nukentėjusioji savarankiškai tokio įvykio negalėtų sugalvoti, nes neturi pakankamai žinių, tiesiog nebūtų protiškai pajėgi tą padaryti. Tyrimo metu duomenų apie darytą poveikį nukentėjusiajai negauta. Jos pasakojimas apie įvykį atitinka jos vartojamą žodyną ir protinio išsivystymo lygį, savarankiškai pagal žinias ir gebėjimus nukentėjusioji negalėtų sukurti tokio pasakojimo. Kalbėdama apie įvykį nukentėjusioji yra labiau vangi, nenorinti apie tai šnekėti, yra aiškios reakcijos į pasakojimą. Toks elgesys yra adekvati reakcija į pasakojimo turinį, jos emocinė būsena ir pasakojimo būdas atitinka pasakojimo turinį, o tai yra parodymų patikimumą stiprinantis rodiklis. Nukentėjusiosios priešinimąsi tiems veiksmams trikdė jos vidutinis protinis atsilikimas. Tai, kad nukentėjusioji pakartotinai ten ėjo, atitinka jos intelekto sutrikimą, nes taip elgiasi paaugliai, negalintys numatyti pasekmių. Aktyviau pasipriešinti nukentėjusioji negalėjo dėl psichikos būsenos ir dėl asmeninių savybių – uždara, neryžtinga, socialiai atsiribojusi. Tiriant nukentėjusiąją nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis nukentėjusiosios parodymais. Lytinius santykius nukentėjusioji supranta primityviai – žino, kaip atsiranda vaikai, tačiau nesupranta, kad lytiniai santykiai turi ir kitą reikšmę, tai yra kai tenkinama lytinė aistra. Nukentėjusioji negali visapusiškai paaiškinti, kuo skiriasi išprievartavimas nuo laisvanoriškų lytinių santykių. Nukentėjusioji negali paaiškinti seksualinės prievartos pavojingumo, daromos žalos psichologinei, fizinei, psichinei sveikatai. Ekspertizės akte nurodomas S. J. polinkis į įtaigumą reiškia tai, kad ji tiesiog patikliai elgėsi kaltinamojo atžvilgiu. Tačiau nukentėjusiosios parodymai yra pakankamai autentiški, patikimi ir labiau paremti realia jos patirtimi negu įteigta informacija. Po patirto streso nukentėjusiosios elgesys nebūtinai iš karto turi pasikeisti, skirtingas laikotarpis gali praeiti, potrauminio streso sutrikimai pasireiškia praėjus mažiausiai mėnesiui.

Iš nukentėjusiosios S. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad ji parodė, kur ir kurioje vietoje su ja buvo atliekami veiksmai, apie kuriuos nurodė apklausos metu (1 t., b. 54-61).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta:

1. S. J. apžiūros metu rastas senas, daugiau nei 2-jų savaičių senumo, mergystės plėvės plyšimas. Mergystės plėvės plyšimui pilnai sugijus, pasisakyti apie konkretesnį jo padarymo laiką tampa nebeįmanoma. Mergystės plėvės pažeidimas padarytas nuo trauminio poveikio kietu, buku, standžiu daiktu įvedimo į makštį pasekoje, kuris savo apimtimi viršijo mergystės plėvės angos dydį bei mergystės plėvės elastingumo ribas (pvz., vyriškas lytinis organas - varpa ar kitas daiktas, priklausantis bukų daiktų rūšiai).

3. S. J. apžiūros metu sužalojimų žymių kūne, išorinių lytinių organų srityje, išangės srityje ir jos aplinkoje nėra.

5. Nesant sužalojimo žymių, nėra ir objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą. Mergystės plėvės pažeidimas nėra priskiriamas prie kūno sužalojimų (1 t., b. l. 67-68).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta:

1. S. J. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo ir šiuo metu neserga lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. Nuo 2018 m. jai diagnozuojamas vidutinis protinis atsilikimas, be elgesio sutrikimo F71.0. Šiuo metu S. J. konstatuotos kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8.

2. Nuo 2018 m. S. J. diagnozuojamas vidutinis protinis atsilikimas, be elgesio sutrikimo F71.0, dėl kurio ji galėjo teisingai suvokti konkrečias faktines bylai reikšmingas aplinkybes ir duoti apie jas parodymus.

3. S. J. nenustatyti tokie kalbos, pažintinių gebėjimų (dėmesio, atminties), mąstymo ir kiti individualūs psichologiniai ypatumai, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių bylai reikšmingų aplinkybių ir duoti apie tai parodymų. Ekspertizės metu S. J. pakankamai nuosekliai ir detaliai (tiek, kiek leidžia jos galimybės, atsižvelgus į jai nustatytus psichikos ir psichologinius ypatumus) pakartoja ankstesnių savo parodymų esmę. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti S. J. parodymais.

4. Papildomai apklausti S. J. nerekomenduojama - mažai tikėtina, jog ji pateiks daugiau įvykių aplinkybių. Apklausti S. J. nerekomenduojama ir dėl jos būsenos (stipraus nerimo) bei praeinančio nuo įvykių laiko, kuris gali turėti neigiamos įtakos parodymų atgaminimo tikslumui.

5. Nagrinėjamų įvykių metu S. J. nesuprato ir šiuo metu nesupranta su ja galimai atliktų veiksmų esmės (pobūdį supranta ribotai ir primityviai, o reikšmės visai nesupranta), todėl ji negalėjo aktyviai šiems veiksmams priešintis. Aktyviai priešintis įtariamiesiems (paauglė ne tik neieškojo pagalbos, bet ir pakartotinai ėjo susitikti su įtariamaisiais) S. J. negalėjo ir dėl psichikos būsenos (jai diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas) bei jai būdingų individualių psichologinių ypatumų (nepasitikėjimo savimi, neryžtingo, prisitaikančio ir savų interesų neginančio elgesio, perdėto patiklumo ir padidinto polinkio pasiduoti kitų įtakai). Aktyviai priešintis įtariamųjų veiksmams S. J. buvo sunku ir dėl jos santykio su įtariamaisiais pobūdžio (papildomai žiūrėti atsakymą Nr. 12).

6. Dėl vidutinio protinio atsilikimo ir apsunkintos socialinės adaptacijos S. J. būdingas padidintas polinkis į įtaigumą - negebėdama įvertinti aplinkinių elgesio motyvų/ketinimų, jų atžvilgiu ji elgiasi patikliai, lengvai pasiduoda jų poveikiui.

7. Polinkis fantazuoti ar painioti vaizduotės produkciją su realiais įvykiais S. J. nenustatytas.

8. Šiuo metu S. J. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl įtariamojo A. Z. veiksmų. S. J. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus.

9. Šiuo metu S. J. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl įtariamojo J. V. veiksmų. S. J. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus.

12. S. J. įtariamųjų atžvilgiu jautė baimę. Jos žodžiais, įtariamieji jai grasino, jog sumuš, įtariamasis A. Z. jai atrodydavęs piktas; remiantis liudytojos I. D. apklausos protokolu (2018-11-14) bei (duomenys neskelbtini) pateikta S. J. charakteristika (2018-10-24), įtariamasis A. Z. paauglės atžvilgiu elgdavosi grubiai, užgauliojančiai (1 t., b. l. 107-114).

Iš globos namų (duomenys neskelbtini) nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvados matyti, kad S. J. geba įvardyti lyties organų pavadinimus, geba atskirti viešas ir privačias kūno vietas, gerus ir blogus prisilietimus. Nurodo, kad vienintelis berniukas, kurį matė be drabužių, yra "A.". S. J. kelis kartus spontaniškai pasidalino, kad "atvykau dėl J. ir A.", kad tai, dėl ko atvyko, yra "blogai". Apklausos metu merginos pasakojimas apie galimai patirtos prievartos situaciją buvo vaizdus, nuoseklus, nekintantis laike, lydimas stiprių nerimo ir gėdos reakcijų (1 t., b. l. 132-134).

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas.

Teismas laiko, kad A. Z. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, tai yra jis laikotarpiu nuo 2018-09-03 iki 2018-09-07 apie 16 valandą, pasinaudodamas bejėgiška būkle dėl vidutinio protinio atsilikimo, panaudodamas fizinį ir psichinį smurtą nukentėjusiosios S. J. atžvilgiu, ne mažiau nei du kartus kišo savo lytinį organą į nukentėjusiosios makštį ir santykiavo su nepilnamete S. J. prieš jos valią, taip pat tuo pačiu laikotarpiu ir toje pat vietoje kaltinamasis ne mažiau nei tris kartus kišo savo varpą nukentėjusiajai S. J. į burną, liepė čiulpti jo lytinį organą, taip prieš nukentėjusiosios valią oraliniu būdu tenkino savo lytinę aistrą, tai yra idealiąja sutaptimi padarė dvi sunkias nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 str. 3 dalyje (nepilnamečio asmens išžaginimas) ir 150 str. 3 dalyje (nepilnamečio asmens seksualinis prievartavimas).

Pagal BK 149 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas lytiškai santykiavo su nepilnamečiu asmeniu prieš jo valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Jeigu išžaginimo metu nukentėjusiajam nebuvo suėję aštuoniolika metų, jis laikomas nepilnamečiu ir veika kvalifikuojama pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, jei kaltininkas suvokė, kad nukentėjusysis asmuo yra nepilnametis arba pagal bylos aplinkybes turėjo ir galėjo tai suvokti.

Tokios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai reiškiasi lytiniu santykiavimu prieš nepilnamečio asmens valią, esant bent vienam alternatyviam veikos padarymo būdui: 1) panaudojant fizinį smurtą, 2) grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, 3) kitaip atimant galimybę priešintis, 4) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Subjektyvusis išžaginimo požymis – kaltė – reiškiasi tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia, kad jis lytiškai santykiauja su nukentėjusiuoju prieš jo valią, pasipriešinimui įveikti panaudoja fizinį smurtą ar grasinimus tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atima galimybę priešintis arba pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle, ir nori tokių lytinių santykių. Nukentėjusio asmens nesutikimas lytiškai santykiauti turi būti išreikštas (žodžiais, veiksmais). Tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtą, grasinimus arba pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle, ar lytinių santykių siekia keli kaltininkai, nukentėjusysis gali išoriškai ir neišreikšti savo nesutikimo dėl panaudoto prieš jį smurto, sukelto skausmo ar baimės patirti fizinį smurtą, ar bejėgiškos būklės, tačiau kaltininkas turi suvokti, kad lytiniai santykiai vyksta prieš nukentėjusiojo valią.

Pagal BK 150 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas tenkino lytinę aistrą su nepilnamečiu prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Svarbu tai, kad nepilnamečio valia lytinio santykiavimo ar lytinės aistros tenkinimo metu turi būti palaužta vienu iš pirmiau nurodytų būdų – fiziniu smurtu, grasinimu tuoj pat jį panaudoti, kitaip atėmus galimybę priešintis arba pasinaudojus bejėgiška nepilnamečio asmens būkle.

A. Z. kaltės nepripažino ir teigė, kad įvykį su S. J. žaginimu ir seksualiniu prievartavimu galėjo sugalvoti S. J. šeima siekdama pasipelnyti. Kaltinamasis nurodė, kad 2018 m. rugsėjo mėnesio pirmą savaitę iš mokyklos grįždavo apie 16 val. ir padėdavo statybininkui namo remonto darbuose, po darbų būdavo namuose ir laiką leisdavo prie kompiuterio. Su S. J. mokykloje nebendraudavo ir su ja nesipykdavo, gal todėl jį S. J. apkaltino, kad gyvena arčiausiai jos. Kaltinamojo motina A. P. gynė sūnų A. Z. ir teigė, kad mokytojai „užsisėdę“ ant sūnaus. Jos sūnus po pamokų visą laiką būdavo namuose ir dirbdavo įvairius darbus, 2018 m. rugsėjo pirmą savaitę iš mokyklos grįždavo apie 16 val. Kaltinamojo tėvas N. Z. mano, kad jo sūnus apkaltintas nepagrįstai turint tikslą pasipelnyti pareiškiant ieškinį. Liudytojas E. V. posėdžio metu pakeitė parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose buvo nurodęs, jog 2018 m. rugsėjo 3-7 dienomis iš darbo grįždavo apie 17. 30 val. (2 t., b. l. 90-91). Teismo posėdžio metu liudytojas E. V. prisiminė, kad 2018 m. rugsėjo mėnesį iš darbo grįždavo anksčiau, apie 15-15.30 val., kartais po 14 val., ir matydavo Armandą dirbantį įvairius darbus, tačiau taip pat nurodė, kad A. Z. nuolat nestebėdavo.

A. Z. kaltė įrodyta visų pirma nepilnametės nukentėjusiosios S. J. parodymais, taip pat kitais įrodymais. Teismas nemano, kad nepilnametė S. J. ir jos motina S. J., siekdamos pasipelnyti pareiškiant ieškinį, turėjo tikslą apkalbėti A. Z. ir sugalvoti įvykį su išžaginimu ir seksualiniu prievartavimu.

Nepilnametė nukentėjusioji S. J. 2018-10-29 apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos (1 t., b. l. 50-51). S. J. apklausoje parodė, kad jai 15 metų. Kalbės apie berniukus A. ir J., jų pavardžių nežino. A. jos klasiokas, susipažino mokykloje. A. mokykloje prigąsdino, liepdavo ateiti susitikti. Susitiko prie jos namų. A. liepdavo čiulpti (užrašo žodį "birka"). Liepė tai daryti tris dienas. Dar vykdavo taip - A. jai numaudavo kelnes ir įkišdavo "birką". Tai vykdavo prie namų, prie ežero netoli namų. Liepė čiulpti 3 kartus per savaitę, liepė čiulpti nuo rugsėjo 3 dienos. Tai truko savaitę. Vykdavo tai apie ketvirtą valandą. A. sakė, jei ji neateis, ją sumuš, ji jo bijojo. Kai kišo "birką", jie gulėjo ant žolės, ji ant nugaros, A. ant viršaus. Kai kišo, bandė A. nustumti. Kišo "birką" jai du kartus per tą savaitę. Iš A. "birkos" niekas neišbėgdavo. J. stovėjo ir žiūrėjo, nieko nesakė. Po to pabėgdavo, jie gaudydavo. Kai pagaudavo vėl nuvesdavo į tą vietą. Blogai jautėsi, verkė, niekam nepasakojo, nes buvo gėda. Kai jie liepė čiulpti, čiulpė tris kartus per 3 dienas, jam skystis neišbėgdavo. Kišo "birką". Apversdavo A., pastumdavo, ji nugriūdavo. Stovint kelnes numaudavo ir liepdavo čiulpti jai stovint. Jis irgi stovėjo. Numovė kelnes, apvertė, tada kišo. A. su J. atvažiuodavo motociklu, atvažiuodavo prie namų. Mokykloje A. pasakydavo, kad turi ateiti, jei neateis, tai primuš. Išeiti iš ten negalėjo, ją pagaudavo, abu gaudydavo, vesdavo už rankų. A. iš galo, J. iš šono už rankos į tą pačią vietą. Ranką ten, kur jie buvo paėmę, skaudėjo. Mušti jie nebandė. Kai A. kišo "birką", jai skaudėjo, kai liepė čiulpti, buvo neskanu. Po to sakydavo, kad ji gali eiti namo. Bijojo A. ir J. Čiulpti nenorėjo, ji tai sakė, o jie abu liepė čiulpti. Tik A. "birką" yra mačiusi. Sakė, kad nenori čiulpti. J. liepė čiulpti A. ir juokdavosi. A. pargriaudavo ant žemės, J. nieko nedarė. Mamai nesakė, nes bijojo.

Duodama parodymus S. J. aiškiai nurodė asmenį, netinkamai su ja pasielgusį – tai A. Z.. Kadangi S. J. yra labai uždara, neryžtinga, nepasitikinti savimi, mokosi pagal palengvintą mokymosi programą, jai diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas, natūraliai kyla klausimas – ar galima pasitikėti ir remtis nukentėjusiosios parodymais. S. J. buvo atlikta psichiatrijos-psichologijos ekspertizė, ekspertizės akte (1 t., b. l. 107-114) nurodyta, kad S. J. nenustatyti tokie kalbos, pažintinių gebėjimų (dėmesio, atminties), mąstymo ir kiti individualūs psichologiniai ypatumai, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių bylai reikšmingų aplinkybių ir duoti apie tai parodymų. Ekspertizės metu S. J. pakankamai nuosekliai ir detaliai (tiek, kiek leidžia jos galimybės, atsižvelgus į jai nustatytus psichikos ir psichologinius ypatumus) pakartoja ankstesnių savo parodymų esmę. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti S. J. parodymais (išvadų 3 p.). Ekspertizės išvadas patvirtino teismo posėdyje apklaustos ekspertės E. Karoblienė ir D. Prižginė, kurios nurodė, kad tiriant nukentėjusiąją nebuvo nustatyta duomenų, kad nukentėjusiajai buvo darytas poveikis stengiantis įteigti nebūtą istoriją, taip pat ekspertės nenustatė, kad nukentėjusioji turėtų polinkį fantazuoti ar painioti vaizduotės produkciją su realiais įvykiais. Priešingai, ekspertės nurodė, kad nukentėjusiosios vaizduotė yra itin skurdi, pasakojimas apie įvykį labai skurdus, fantazuoti ar prikurti S. J. negalėtų tiek dėl asmeninių savybių (uždarumo, neryžtingumo, socialinės adaptacijos stygiaus, nepasitikėjimo savimi), tiek dėl psichikos būsenos (nustatytas vidutinis protinis atsilikimas). Ekspertės pabrėžė, kad būtent dėl asmeninių savybių ir psichikos būsenos nukentėjusioji negalėjo aktyviai priešintis A. Z. veiksmams, ėjo su A. Z. susitikti pakartotinai, grasinimais tikėjo tiesiogiai. Ekspertės nurodė, kad S. J. nesuprato ir šiuo metu nesupranta su ja atliktų veiksmų esmės – žino, kas yra lytiniai santykiai ir kaip atsiranda vaikai, tačiau nesupranta, kad laisvanoriški lytiniai santykiai turi ir kitą reikšmę, tai yra tenkinti lytinę aistrą.

Remiantis ekspertizės aktu, eksperčių E. Karoblienės ir D. Prižgintės parodymais, nėra jokio pagrindo manyti, kad nukentėjusiosios parodymai melagingi ir įvykis su A. Z. yra sukurtas ar išgalvotas.

Taip pat nėra pagrindo manyti, kad įvykį sugalvojo nukentėjusiosios motina S. J. ir tai įteigė dukrai. Juk nukentėjusioji apie įvykį pasisakė iš pradžių ne motinai, o pažįstamiems J. Š. ir R. L.. J. Š. nukentėjusiąją S. J., besisvečiuojančią pas R. L. sodyboje, rado verkiančią ant laiptų. S. iš pradžių nesakė, kodėl ji verkia, pasisakė tik tada, kai J. Š. pasikvietė R. L.. Tačiau juk nukentėjusioji nežinojo, kad pas R. L. atvažiuos J. Š. ir, esant sugalvotam įvykiui, tam tikru laiku „reikia verkti“. Be to, juk praeinantis bei skubantis J. Š. galėjo ir neatkreipti dėmesio į verkiančią S. J.. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios asmenines savybes ir intelektą (mąstymas konkretus, gali atsiminti faktines aplinkybes, tačiau vaizduotė itin skurdi), nėra jokio pagrindo teigti, kad įvykis su A. Z. sukurtas ir įteigtas S. J.. Teismas atmeta A. Z. versiją dėl sugalvoto įvykio ir jo parodymus laiko gynybine pozicija.

Faktą, kad S. J. turėjo lytinių santykių (tai atitinka nukentėjusiosios parodymus), patvirtina 2018-10-29 specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad S. J. apžiūros metu rastas senas, daugiau nei dviejų savaičių senumo, mergystės plėvės plyšimas. S. J. ekspertui paneigė lytinių santykių buvimą iki įvykio ir po jo (1 t., b. l. 67-68). Parodymų patikrinimo vietoje metu S. J. aiškiai ir detaliai parodė vietą, kur susitikdavo su A. Z., kaip su ja A. Z. elgėsi, kaip bandant pabėgti ji būdavo pagaunama (1 t., b. l. 54-61).

Nors kaltinamojo motina A. P. teigė, kad mokytojai yra „užsisėdę“ ant jos sūnaus, teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų mokytojų V. V. ir I. D. parodymais, kuriais liudytojos kaltinamąjį apibūdino neigiamai. Liudytojos nurodė, kad A. Z. blogai mokydavosi, visai neruošdavo namų darbų, keikdavosi kalbant tiek su mokytojais, tiek su klasiokais, užgauliodavo S. J.. Tik pradėjus ikiteisminį tyrimą A. Z. elgesys pakito – nors mokymasis nepagėrėjo, pasidarė mandagesnis, nebesišaipydavo iš S. J.. Liudytojos pabrėžė dar vieną neigiamą A. Z. savybę – niekada nepripažįsta netinkamo elgesio, į pastabas nereaguoja arba atsako keiksmais. Liudytojas V. B. paneigė kaltinamojo A. Z. ir jo motinos A. P. parodymus, kad A. Z. pirmą 2018 m. rugsėjo savaitę į namus grįždavo tik apie 16 val. V. B., mokyklinio autobuso vairuotojas, nurodė, kad būtent pirmą 2018 m. rugsėjo savaitę, kol galutinai nėra patvirtinti pamokų tvarkaraščiai, vaikus iš mokyklos po namus išvežiodavo anksčiau. Liudytojas nurodė, kad į (duomenys neskelbtini), kur gyvena A. Z., mokyklinis autobusas pirmą 2018 m. rugsėjo savaitę atvykdavo nuo 14 val. iki 15 val. ir paleisdavo vaikus. Tokiu būdu paneigti A. Z. parodymai, kad jis apie 16 val. net fizinės galimybės neturėjo būti netoli S. J. namų.

Iš teismo posėdyje ištirtų įrodymų daroma išvada, kad A. Z. įvykdė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytą BK 149 str. 3 d. ir 150 str. 3 d. – laikotarpiu nuo 2019-09-03 iki 2018-09-07 išžagino ir seksualiai prievartavo nepilnametę S. J.. Kaltinamojo A. Z. kaltė įrodyta teismo posėdyje ištirtais įrodymais – nukentėjusiosios S. J. parodymais ikiteisminio tyrimo teisėjui ir parodymų patikrinimo vietoje protokolu, eksperčių E. Karoblienės ir D. Prižginės parodymais, specialisto išvada ir ekspertizės aktu, liudytojų R. L., J. Š., nukentėjusiosios motinos S. J. parodymais bei kitais įrodymais.

Dėl ieškinio.

Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą motina S. J. nukentėjusiosios vardu kaltinamajam A. Z. ir jo tėvams A. P. ir N. Z. pateikė 4000 € dydžio ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 118-119). Ieškinyje nurodyta, kad kaltinamasis nukentėjusiąją žagino ir seksualiai prievartavo, dėl nusikalstamų veikų S. J. patyrė moralinę žalą – dvasinius išgyvenimus, didelį stresą, nepatogumus, baimę, fizinį skausmą, buvo pažeminta. Kaltinamojo veiksmai padarė didelę įtaką S. J. sveikatai, neigiamai įtakojo nukentėjusiosios emocinę ir psichologinę būseną, ji tapo uždara, liūdna, kupina baimės ir vidinio nerimo.

Nukentėjusiosios atstovės motina S. J. ir advokatė Lidija Blinkevičienė teismo posėdyje palaikė ieškinį A. Z. ir jo tėvų atžvilgiu (2 t., b. l. 148) ir prašė priteisti iš kaltinamojo, o pastarajam neturint pajamų, iš jo tėvų 4000 € neturtinės žalos. S. J. paaiškino, kad jos dukrai buvo pažeista mergystės plėvė, duktė naktimis nebemiegodavo, dar labiau užsidarė savyje, bijodavo išeiti į lauką.

Kaltinamasis ieškinio nepripažino, kadangi neigia padaręs nusikalstamą veiką, kaltinamojo tėvai mano, kad byla sukurta apkalbant sūnų ir siekiant pasipelnyti, nepripažįsta ieškinio.

Nukentėjusiosios S. J. reikalavimas priteisti neturtinę žalą tenkinamas pilnai. Nukentėjusioji visą patirtą neturtinę žalą vertina 4000 €, tokio reikalavimo negalima laikyti per dideliu. Nukentėjusioji dėl A. Z. nusikalstamų veikų patyrė neturtinę žalą- pažeminimą, skausmą, gėdos jausmą, dvasinius išgyvenimus, įtampą, baimę, tapo dar labiau uždara.

BPK 28 str. nurodyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Šiuo atveju nukentėjusioji S. J. nusikalstamos veikos pasekmes patyrė tiesiogiai- jai sukeltas fizinis skausmas, ji buvo žaginama ir seksualiai prievartaujama, žeminama, gąsdinama, neturi reikšmės, kad nukentėjusioji nesuprato su ja atliekamų veiksmų esmės ir aktyviai nesipriešino.

Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje neturtinė žala asmeniui, kai jo atžvilgiu padaromi nusikaltimai, numatyti BK 149 str. 3 d. ir 150 str. 3 d., vertinama įvairiais dydžiais – neturtinės žalos amplitudė yra nuo 3000 € iki 8000 €. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad nepilnametė nukentėjusioji buvo žaginama ir seksualiai prievartaujama ne vieną kartą, S. J. konstatuojamos reakcijos į stiprų stresą F43.8, nukentėjusiajai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Patirti išgyvenimai gali turėti įtakos nukentėjusiosios elgesiui ir bendravimui ateityje (santykiams su aplinkiniais, bendravimo įgūdžiams, psichinei savijautai), nes seksualinę prievartą patyrę asmenys dažniau susiduria su emocinėmis ir elgesio problemomis.

Teismui pavesta funkcija nustatyti kiek galima tikslesnį nukentėjusiojo nuo nusikalstamos veikos asmens patirtos neturtinės žalos dydį. Paprastai neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos dydį tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Tiesiog nukentėjusysis asmuo nurodo pinigų sumą, kuria pats vertina dėl nusikalstamos veikos patirtą dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, sveikatos sutrikdymą ir panašiai. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir kt. Atsižvelgiama, kad kaltinamasis yra nepilnametis, moksleivis ir negauna pajamų bei neturi vertingo turto. Atsižvelgiama į kaltinamojo kaltės formą – padarė tyčinius nusikaltimus, nusikaltimus padarė pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle, taip pat atsižvelgiama, kad nors kaltinamasis turi tik 16 m. amžiaus, yra moksleivis ir neturintis vertingo turto ir santaupų, jo tėvai yra dirbantys, o tėvai visada turi subsidiarinę pareigą atlyginti nepilnamečių vaikų padarytą žalą.

Atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą, teismas dar kartą prieina išvados, kad prašoma priteisti 4000 € sumą neturtinei žalai atlyginti dėl nepilnametės žaginimo ir seksualinio prievartavimo nėra per didelė, prašymas priteisti tokio dydžio neturtinę žalą neprieštarauja CK 6.250 str. 2 d. numatytiems sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

Nukentėjusiajai S. J. iš kaltinamojo A. Z. priteisiama 4000 € neturtinės žalos, o kaltinamajam, kuris yra nepilnametis, neturint pajamų ir vertingo turto, neturtinės žalos suma subsidiariai priteisiama iš kaltinamojo atstovų pagal įstatymą – motinos A. P. ir tėvo N. Z..

Dėl bausmės.

Nenustatyta A. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. N. Z. nurodė, kad jis nusikalstamų veikų nepadarė, o yra apkalbamas nukentėjusiosios šeimos.

A. Z. teisiamas pirmą kartą, yra nebaustas administracine tvarka (2 t., b. l. 152), (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas neigiamai (2 t., b. l. 155). Charakteristikoje nurodyta, kad A. Z. mokymosi rezultatai žemi, pamokų metu naudojasi mobiliuoju telefonu, nedirba, užgaulioja klasės draugę S. J., į mokytojų pastabas nereaguoja, kalba labai įžūliai, vartoja keiksmažodžius. A. Z. niekada nepripažįsta savo netinkamo elgesio, visada kaltina kitus. Apklaustos liudytojomis mokytojos V. V. ir I. D. kaltinamąjį taip pat charakterizavo neigiamai.

Iš informacijos apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas (2 t., b. l. 158-160) matyti, kad A. Z. gyvenimo sąlygos geros, su tėvais ir broliu A. Z. santykiai geri.

Kaip minėta, šiuo metu A. Z. yra 10 klasės moksleivis, mokosi (duomenys neskelbtini) (persikėlė iš (duomenys neskelbtini)).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos stadiją, motyvus ir tikslus, taip pat kaltininko asmenybę. Atsižvelgiama į tai, kad A. Z. yra nepilnametis (2 t., b. l. 148), gim. 2003-04-02.

A. Z. idealiąja sutaptimi įvykdė dvi sunkias tyčines nusikalstamas veikas pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl intelekto sutrikimo. BK 149 str. 3 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų, BK 150 str. 3 d. sankcijoje taip pat numatyta vienintelė bausmė - laisvės atėmimas nuo dvejų iki dešimties metų. A. Z. skiriama laisvės atėmimo bausmė, skiriant bausmę atsižvelgiama į BK XI skyriaus, kuriame reglamentuojami nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, nuostatas.

Atsižvelgiant į A. Z. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tikslinga jam skirti mažesnės trukmės už bausmės vidurkį laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiama, kad A. Z. nepilnametis, teisiamas pirmą kartą, nebaustas administracine tvarka, tačiau yra gana įžūlus bendraujant su mokytojais ir prastai mokosi. Atsižvelgiama, kad A. Z. nusikalstamos veikos nesukėlė nukentėjusiajai sunkių pasekmių. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 str. 3 d., A. Z. skiriama 4 metų laisvės atėmimo bausmė, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 str. 3 d., A. Z. skiriama 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Teismo nuomone, šiuo atveju, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, tikslinga atidėti bausmės vykdymą, nes yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. A. Z. neturi polinkio į kriminalinį elgesį, tačiau jo elgesys mokykloje, remiantis charakteristika ir mokytojų parodymais, yra delinkventinis. Blogą įtaką A. Z. daro jo tėvų nereagavimas į mokytojų išsakomas pastabas ir manymas, kad visi mokytojai ant jų sūnaus „užsisėdę“. Jei tėvai informuojami, kad jų sūnus niekada neruošia namų darbų, tai nereiškia mokytojų tendencingo požiūrio į vaiką, o tokia informacija turėtų būti nedelsiant patikrinama ir daromos atitinkamos išvados.

Šiuo metu kaltinamasis yra pakeitęs mokyklą, tokiu būdu nukentėjusiajai nebekelia neigiamų asociacijų dėl praeities. Teismo manymu, kaltinamasis nepavojingas visuomenei, padarytos nusikalstamos veikos yra ne dėl polinkio į kriminalinį elgesį, o dėl auklėjimo spragų šeimoje tėvams manant, kad vaikas ne tik namuose, bet ir mokykloje visada elgiasi nepriekaištingai, o mokytojai ir aplinkiniai stengiasi vaikui pakenkti ar jį apkalbėti bei apkaltinti nebūtais dalykais.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus pateiktus kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis, A. Z. kaip galutinė bausmė skirtina 4 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui. Atidedant bausmės vykdymą A. Z. skiriama auklėjamojo poveikio priemonė- elgesio apribojimas 1 metams su įpareigojimais.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirti 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirti 3 (trejų) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, A. Z. paskirtas bausmes subendrinti apimant ir paskirti galutinę bausmę - 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmės vykdymą A. Z. atidėti 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui.

Remiantis BK 82 ir 87 straipsniais, A. Z. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę- 12 mėnesių laikotarpiui apriboti elgesį, įpareigojant per elgesio apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei įpareigojant tęsti mokslą arba mokytis (jei būtų keičiama mokykla).

Nukentėjusiosios S. J. ieškinį tenkinti pilnai ir jai iš kaltinamojo A. Z., o pastarajam neturint pajamų ir turto, subsidiariai iš jo tėvų A. P. ir N. Z. priteisti 4000 € neturtinės žalos atlyginimą.

Kardomąją priemonę A. Z. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti- panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, paduodant apeliacinį skundą per šį teismą, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.