Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-11-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-838-1170/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-21
Bylos Nr.
II-838-1170/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00970-2023-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Justyna Žukovska-Pečiulienė
Pareiškėjas
(duomenys neskelbtini)
Kategorijos
Skundas Nr. II-838-1170/2023
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00970-2023-4Procesinio sprendimo kategorija: 7.13.; 21.10.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. lapkričio 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė,sekretoriaujant Elžbietai Liubartovič,dalyvaujant pareiškėjo (duomenys neskelbtini) įgaliotam atstovui A. A.,asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, - R. S.,

nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato įgaliotam atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo E. A. 2023 m. kovo 29 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus (toliau – Institucija) tyrėjo E. A. 2023 m. kovo 29 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (toliau – ir Nutarimas) nutarta nutraukti administracinio nusižengimo teiseną R. S. dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 122 straipsnio 1 dalyje. Nutarime nurodyta, kad 2022 m. gegužės 23 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) pranešimas, kad 2022 m. vasario 14 d. (duomenys neskelbtini) priklausančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) darbuotojų apsilankymo metu buvo užfiksuotas neteisėtas, neturint galiojančios sutarties su (duomenys neskelbtini), muzikos kūrinių naudojimas. Nustatyta, kad minėtoje kavinėje buvo viešai naudojami užsienietiški muzikos kūriniai. (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius R. S. paaiškino, kad jo įmonė turi sudarytą sutartį dėl muzikos kūrinių su (duomenys neskelbtini). Lietuviškos muzikos kavinėje neleidžia. Jeigu kavinėje groja muzikantai, tai jie būna sudarę sutartį su (duomenys neskelbtini) ir patys susimoka (duomenys neskelbtini) vienkartinį mokestį. Medžiagos patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius R. S. pateikė dėl komerciniais tikslais išleistų fonogramų panaudojimo viešam paskelbimui galiojančią 2012 m. lapkričio 12 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su (duomenys neskelbtini). Dėl minėtų priežasčių konstatuota, kad R. S. veikoje nėra ANK 122 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių (b. l. 5-6, 22-24).

Šalies argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teismui (duomenys neskelbtini) pateikė skundą dėl Nutarimo, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą Nutarimą. (duomenys neskelbtini) teigimu, vien tai, kad (duomenys neskelbtini) turi sutartį, sudarytą su (duomenys neskelbtini), nesuteikia pagrindo pripažinti, kad šis juridinis asmuo turi teisę be atskiro leidimo veikti ir (duomenys neskelbtini) veiklos srityje. (duomenys neskelbtini) yra autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija, administruojanti įvairių meno sričių, įskaitant ir muzikos, autorių teises. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) administruoja atlikėjų ir fonogramų gamintų teises (gretutines teises). Gretutinių teisių įgyvendinimas visiškai nereiškia, jog yra tinkamai įgyvendinamos autorių teisės ir atvirkščiai. Tai, kad (duomenys neskelbtini) turi licencinę sutartį su (duomenys neskelbtini) tik patvirtina, jog yra naudojami muzikos kūrinių įrašai (gretutinių teisių objektai), o naudojant juos, neišvengiamai yra naudojami ir patys muzikiniai kūriniai (autorių teisių objektai), kadangi muzikos kūrinių įrašai negali egzistuoti be pačių muzikos kūrinių. Tai patvirtina faktą, kad (duomenys neskelbtini) savo komercinėje veikloje naudoja saugomus autorių teisių objektus, o tai atitinkamai patvirtina, kad Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme (toliau – ir Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas) nustatytą pareigą sudaryti licencinę sutartį su (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu būtų suteikta teisė naudoti ir pačius muzikos kūrinius. Asociacija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiga kreiptis dėl licencijos naudoti kūrinius viešam atlikimui kyla tiek tuo atveju, kai kūriniai atliekami gyvai, tiek kai skamba jų įrašai. Iki asociacijos kreipimosi į teisėsaugos institucijas, (duomenys neskelbtini) nei karto nėra kreipęsis dėl licencinės sutarties sudarymo, tokiu būdu pažeisdamas Autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatyme nustatytą pareigą. Priešingai, būtent (duomenys neskelbtini) kreipėsi į minėtą subjektą dėl jam, kaip naudotojui nustatytos pareigos sudaryti licencinę sutartį, tačiau sutartis taip ir nebuvo sudaryta. Muzikos kūriniai kavinėje buvo naudojami neteisėtai ir toks naudojimas atitiko ANK 122 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą administracinio nusižengimo sudėtį, atitinkamai (duomenys neskelbtini) direktoriui R. S. turėjo būti skirta bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde (duomenys neskelbtini) taip pat akcentavo, kad Institucija, gavusi asociacijos pareiškimą, jokių papildomų veiksmų, skirtų ištirti galimai padarytą administracinį nusižengimą, neatliko. Iš esmės buvo įvertinti tik (duomenys neskelbtini) direktoriaus pateikti paaiškinimai bei dokumentai, ko pasėkoje buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas (b. l. 1-4).

Žemesnės instancijos teismas

Institucija atsiliepimo į (duomenys neskelbtini) pateiktą skundą nepateikė.

Teismo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas A. A. parodė, kad kūriniai yra naudojami neteisėtai, klubo vadovai dėl licencijos nesikreipė. Į juos buvo kreiptasi ne kartą. Licencinė sutartis nebuvo sudaryta, tiesiog buvo atsisakyta tai padaryti. Nematant kitos išeities buvo kreiptasi į policiją dėl administracinės bylos. Gavę sprendimą dėl bylos nutraukimo, jie buvo nustebę. Argumentai yra išdėstyti skunde. Argumentacija, kuria rėmėsi pareigūnas, priimdamas sprendimą nutraukti administracinę bylą, tai neturi jokio pagrindo. Sutartis su gretutines teises administruojančia (duomenys neskelbtini) nesuteikia teisės naudoti kūrinius. Lietuva, prisijungdama prie konvencijos ir ją autentifikuodama, kaip valstybė įpareigoja saugoti tiek savo, tiek užsienio autorių teises. Jeigu kavinėje groja muzikantai, tai jie būna suderinę su (duomenys neskelbtini)arba patys sumoka (duomenys neskelbtini) vienkartinį mokestį. Jis nežino iš kur tai yra paimta, nes pagal įstatymą, atlikėjas nelaikomas kūrinių naudotoju, jeigu jis pats neorganizuoja, nefinansuoja kūrinių atlikimo. Kūrinio naudojimas be sutarties yra laikomas neteisėtu. Vienintelis dalykas, kuris galėjo pareigūnui duoti pagrindą nutraukti bylą, turėjo būti pristatytos sutartys su autoriais, kurių kūriniai buvo naudojami. Tai yra tie dokumentai, kurie gali įrodyti kūrinių naudojimo teisėtumą. Autorių teisių ir gretutinių teisų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje kalbama apie tai, kad gretutinės teisės yra įgyvendinamos, nepažeidžiant autorių teisių. Pirmenybe įstatyme yra suteikta autoriui, po to yra gretutinės teisės. Ta sutartis su (duomenys neskelbtini) nieko bendro neturi. (duomenys neskelbtini) atstovas taip pat detalizavo, kad apsilankymu metu buvo foninė muzika, tai nebuvo renginys. Bet kokiam kūrinio naudojimui turi būti gautas leidimas. Šiuo atveju naudojama fonine muzika, kuria buvo nustatyti kūriniai ir jų teisių turėtojai yra visi užsienio šalių autorių kūriniai. Tas sutartis būtų fiziškai sunku turėti. Autoriai perdavę savo teises administravimui, nebegali sudarinėti sutarčių su trečiaisiais asmenimis. Kadangi viskas vyksta per kolektyvinį administravimą, tai licenciją gali išduoti tik (duomenys neskelbtini). Buvo siųsta akto kopija ir kiti papildomi dokumentai, tačiau jokių rezultatų – atsakymo nebuvo. A. A. teigimu, iš oponento paaiškinimų matosi, kad jis vadovaujamasi kažkokiais gandais. Netgi kūriniai naudojami neteisėti ne tik tie, kuriuos jų asociacija atstovauja. Niekas nepaneigia jų teisių. Jie turi visas teises, kurias įstatymas jiems garantuoja. Naudotojas, naudodamas kūrinius, privalo su visais autoriais pasirašyti sutartį. Tai parodo, kad yra ignoruojamos bet kokios autorių teisės, ne tik (duomenys neskelbtini) atstovaujamų, bet ir kitų. Su autoriais nėra iš viso atsiskaitoma. A. A. taip pat patikslino, kad susipažino su medžiaga, kuria galimai padaręs administracinį nusižengimą asmuo yra pateikęs į bylą. Vienas iš dokumentų yra (duomenys neskelbtini) m. sudaryta licencinė sutartis dėl fonogramos naudojimo. Tai vertintina kaip papildomas įrodymas, kad muzikos kūriniai naudojami šiame klube ne tik renginiuose, bet ir fonui. Jų fiksavimas buvo būtent foninės muzikos naudojimas ne tik renginiuose. Fonogramos negali būti naudojami be kūrinių. Bet kuriuo atveju, jeigu buvo naudojamos fonogramos, buvo naudojami ir kūriniai. Buvo pateikta dalis skelbimo apie abipusius renginius. Teigiama neva neatsiranda jokia mokėjimo pareiga. Autoriai honorarą turėtų gauti iš jų asociacijos, o ne tiesiogiai. Atlikėjai yra laisvi ir nėra jokios garantijos, kad jie grotų kitus, neatstovaujamus kūrinius. Tai tik papildomas įrodymas, kad klubas „(duomenys neskelbtini)“ tikrai turėjo turėti licencinę sutartį (b. l. 79-81, 97-99).

Teismo posėdžio metu asmuo, kuriuo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta, R. S. parodė, kad (duomenys neskelbtini) yra jam tik skambinę ir yra sakę, kad jie pažeidinėja autorių teises, bet iš tikrųjų su (duomenys neskelbtini) turi būti pasirašę autoriai. Tai kas pas jį vyksta, tai yra vienintelė vieta Lietuvoje kur žmonės gali pradėti savo muzikinę karjerą. Niekas nenori pasirašinėti su (duomenys neskelbtini) sutartį, nes ši asociacija ima iš jų pinigus, o paskui bando iš jo. Jie duoda patalpas daryti renginiams. Jam telefonu pasakė „mes nežaisime su vienkartiniais mokesčiais, mes kreipsimės į teismą“. Visą laiką, kas bedarytų pas jį renginį, jis iš karto pasako, kad būtinai kreiptųsi į (duomenys neskelbtini). Pas jį klube leidžiama muzika, kuri neturi jokių sutarčių su (duomenys neskelbtini). Pas juos žmogus klausėsi telefone muzikos, užėjo (duomenys neskelbtini) atstovas ir sakė, kad turi susimokėti mokestį ir pasirašyti sutartį. Jis neturi pasirašyti su (duomenys neskelbtini) abonemento mokesčio dėl to, kad pas juos nevyksta muzikos leidimas jų atstovaujamų autorių. Jam pasakė, kad „(duomenys neskelbtini) mums moka, kazino namai, tai ir jus mokėsite“. Jie surašyti galėjo ką tik nori, nes jie visus padavinėjo į teismą. Vasario 14 d. galimai prie jo niekas nepriėjo. Jis su (duomenys neskelbtini) yra kalbėjęs tik telefonu. Gyvai su juo niekas nebendravo. Gali būti, kad (duomenys neskelbtini) susigalvojo tam, kad jie būtų jų abonementas. Nėra jokio nei jo, nei darbuotojų parašų, jie tiesiog nusprendė, (duomenys neskelbtini) turi mokėti jiems abonemento mokestį. Jie neturi nieko bendro su POP muzika. Yra leidžiama foninė muzika, bet tai yra jų kurtas dalykas. Jie bando iš (duomenys neskelbtini) kurto dalyko pasiimti mokestį. Paaiškindamas savo pirmiau duotus paaiškinimus apie asmenį, besiklausantį muzikos telefone, R. S. nurodė, kad pas jo draugą sėdėjo žmogus, vienas, savo darbo vietoje, klausėsi muzikos. Atėjo (duomenys neskelbtini) atstovas ir liepė jam užpildyti aktą, kad jis yra atstovas, pasirašo ir moka pinigus už tai, kad pats sau klausėsi muzikos. Tai yra ta institucija, kuri bando išpeši pinigus iš visko. Pas jį (R. S.) yra bendruomenės muzika, jie žino ką leidžia. Dažniausiai jis yra atsakingas už tai, ką leidžia. Tai yra jo reikalas kokias sutartys jis sudaro su tais, kas atvyksta pas juos koncertuoti. Jie ir jis (R. S.) nenori turėti su (duomenys neskelbtini)bendrų reikalų (b. l. 79-81).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta (duomenys neskelbtini) specialistė S. B. parodė, kad viena iš jos darbo funkcijų yra stebėjimas ar teisingai yra įgyvendintos sąlygos, numatytos licencinėse sutartyse, ar nėra neteisėtai naudojami kūriniai. Tuo pagrindu ji apsilankė (duomenys neskelbtini) administruojamame bare, adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. vasario 14 d., nuo 13.09 iki 13.24 buvo atliktas įrašas jos telefonu. Stebėjimas nebuvo inicijuotas „iš šono“, tai standartinis stebėjimas. Buvo apsilankyta siekiant įsitikinti kokia situacija yra šiuo atveju. Po apsilankymo buvo kreiptasi el. paštu dėl licencinės sutarties sudarymo. Kadangi atsakymo jokio nebuvo gauta, buvo imtasi tolimesnių veiksmų. Ji matė, kad buvo bendravimas su praeitu darbuotoju. Stebėjimo metu buvo nustatyti pažeidimai. Pristačius įrašą į (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad tai jų atstovaujami autoriai. Kiekvienas naudotojas prieš pradedamas naudoti jų atstovaujamų autorių repertuarą, 14 dienų prieš turi kreiptis dėl licencinės sutarties sudarymo. Nebuvo nei kreiptasi, nei pateikti duomenys, kad būtų gauta licencinė sutartis ir yra teisėtai naudojami kūriniai (b. l. 97-99).

(duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužės 19 d. pareiškime Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotame Vilniaus miesto 1-ajam policijos komisariatui, nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) žiniomis yra naudojami muzikiniai kūriniai. (duomenys neskelbtini) ne kartą žodžiu ir raštu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) su priminimais apie pareigą turėti licencinę sutartį, tačiau reaguota nebuvo. (duomenys neskelbtini) darbuotojų apsilankymo 2022 m. vasario 14 d. metu buvo užfiksuotas neteisėtas, neturint galiojančios sutarties su (duomenys neskelbtini), muzikos kūrinių naudojimas kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Po apsilankymo (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) dar kartą kreipėsi į (duomenys neskelbtini) su pasiūlymu padaryti autorinę-licencinę sutartį, suteikiančią teisę viešai atlikti muzikos kūrinius kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ ir sumokėti kompensaciją už neteisėtą kūrinių naudojimą, tačiau atsakymas nebuvo gautas, o sutartis nebuvo sudaryta. Minėtų aplinkybių pagrindu buvo suformuluotas prašymas pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 122 straipsnio 1 dalį, kadangi buvo padaryti Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 73 straipsnio, 15 straipsnio 2 dalies, 15 straipsnio 1 bei 3 dalių bei 72¹² straipsnio 2 dalies pažeidimai (b. l. 8-9, 26-27).

Žemesnės instancijos teismas

(duomenys neskelbtini)Muzikos kūrinių licencijavimo poskyrio specialistės S. B. 2022 m. vasario 18 d. elektroniniame laiške, adresuotame (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo informuotas apie tai, kad muzikos kūrinių naudojimui viešai yra reikalinga licencinė sutartis su (duomenys neskelbtini). Kartu buvo persiųsta sutarties parengimui duomenų formos lentelė, kurią užpildžius reikia atsiųsti, ir specialistė parengs licencinę sutartį (b. l. 12, 28).

(duomenys neskelbtini) Muzikos kūrinių skyriaus specialistės S. B. 2022 m. vasario 14 d. apsilankymo metu įrašytų ir (duomenys neskelbtini) priklausančioje ūkinės-komercinės veiklos vietoje – kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), viešai atliktų kūrinių teisių turėtojų sąraše nurodyti kūrinių pavadinimai ir atlikėjai: Modern Talking – Brother Louie, Cheri Cheri lady, George Michael – Faith, Robin Gibb – Juliet, Roxette – The Look (b. l. 15, 39).

(duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 28 d. pranešime Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotame (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad 2022 m. vasario 14 d. (duomenys neskelbtini) darbuotojų apsilankymo metu bare „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), buvo užfiksuotas muzikos kūrinių naudojimas, neturint galiojančios autorinės – licencinės sutarties su teisių turėtojais ar jų teises atstovaujančia organizacija (duomenys neskelbtini). Kadangi apsilankymo metu Viešo kūrinių naudojimo fakto, neturint autorinės – licencinės sutarties, nustatymo akto nuorašas nebuvo įteiktas, jis buvo pateiktas kartu su šiuo raštu. Rašte taip pat nurodyta, kad muzikos kūrinių naudojimas be galiojančios sutarties su (duomenys neskelbtini) pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus ir daro didelę žalą (duomenys neskelbtini)atstovaujamiems autoriams. Buvo pateiktas kartotinis pasiūlymas kreiptis į (duomenys neskelbtini) dėl autorinės-licencinės sutarties, suteikiančios teisę viešai atlikti muzikos kūrinius ūkinės-komercinės veiklos vietose sudarymo bei kompensacijos už neteisėtą kūrinių naudojimą sumokėjimo (b. l. 29).

Viešo kūrinių naudojimo fakto neturint autorinės-licencinės sutarties 2022 m. vasario 14 d. nustatymo akte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Muzikos kūrinių skyriaus specialistė S. B. 2022 m. vasario 14 d., nuo 13.09 val. iki 13.24 val. lankėsi (duomenys neskelbtini) priklausančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad muzikos kūriniai naudojami foninei muzikai, panaudojant garso atkūrimo techniką ir garsiakalbį lauke, nežinoma ar muzikos kūriniai naudojami pasilinksminimui ir šokiams, salės, kurioje naudojami kūriniai, plotas apie 150 m². Remiantis minėtais duomenimis, mokėtino autorinio atlyginimo dydis, kai naudojami (duomenys neskelbtini) repertuaro kūriniai, per mėnesį turėtų būti 33 Eur. Apsilankymo metu kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo naudojama muzika. Muzikos kūriniai skambėjo per garso kolonėles. Įrašas padarytas naudojant mobilaus ryšio telefoną „MiA3“. Įrašas pristatytas į (duomenys neskelbtini) centrinį biurą atpažinimui (b. l. 30).

Žemesnės instancijos teismas

Juridinio asmens (duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužės 31 d. duomenų išraše nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) vadovas yra R. S. (b. l. 47).

(duomenys neskelbtini) R. S. 2022 m. gegužės 31 d. paaiškinime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) turi sutartį su (duomenys neskelbtini) leisti muziką. Lietuviškos muzikos jie neleidžia. Groja muzikantai, pasirašę sutartis su (duomenys neskelbtini), ir jie patys susimoka (duomenys neskelbtini) vienkartinį mokestį (b. l. 48).

Komercinės tikslais išleistų fonogramų panaudojimo viešam paskelbimui 2012 m. lapkričio 21 d. sutarties kopijoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį su (duomenys neskelbtini), atstovaujamo R. S. Šios sutarties dalykas yra komerciniais tikslais bet kokiose laikmenose išleistų fonogramų (įskaitant fonogramų, transliuojamų per TV ir/ar radiją), panaudojimas viešam paskelbimui. Šia sutartimi (duomenys neskelbtini) yra suteikiama teisė Lietuvos Respublikos teritorijoje viešam paskelbimui naudoti (duomenys neskelbtini) administruojamų gretutinių teisių objektus: komerciniais tikslais išleistas fonogramas (įskaitant ir fonogramas, transliuojamas per TV ir/ar radiją). Taip pat (duomenys neskelbtini) šia sutartimi yra įpareigojamas per (duomenys neskelbtini) mokėti atlyginimą atlikėjams ir fonogramų gamintojams, už komerciniais tikslais išleistų fonogramų (įskaitant ir fonogramas, transliuojamas per TV ir/ar radiją) ar jų kopijų panaudojimą viešam paskelbimui (b. l. 49).

Iš R. S. pateikto bankinių pavedimų sąrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 2 d. iki 2023 m. rugsėjo 15 d. (duomenys neskelbtini) aštuoniolika kartų buvo sumokėta po 14,71 Eur sumą, o du kartus buvo sumokėta 29,42 Eur suma (b. l. 53, 74-75).

Iš (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. S. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikto sąrašo atlikėjų matyti, kad (duomenys neskelbtini) klube laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 15 d. d. iki 2023 m. lapkričio 18 d. vyko gyvo garso koncertai (b. l. 72-73).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.

Pagal ANK 569 straipsnio 2 dalį, įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą.

ANK 593 straipsnis reglamentuoja administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimus. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas didelis skaičius tyrimo veiksmų, kuriuos turi teisę atlikti administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai.

Aptartų ANK normų analizė leidžia daryti išvadą, kad administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas turi pareigą būti aktyvus, kad būtų ištirtos galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės. Todėl ANK 593 straipsnis įtvirtina tokiam pareigūnui plačius įgaliojimus. Ir priešingai, nepateisinama, jei administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas daro atitinkamas išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo ar nepadarymo įvertinęs aplinkybes formaliai, nesiimdamas priemonių išsiaiškinti tikrąsias aplinkybes. Toks pareigūno elgesys ne tik prieštarauja ANK 567 straipsnio 1 daliai, bet ir administracinių nusižengimų teisenos paskirčiai, įtvirtintai ANK 1 straipsnio 1 dalyje.

ANK 122 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą autorių teisių ar gretutinių teisių objekto arba jų dalies viešą atlikimą, atgaminimą, viešą paskelbimą, įskaitant ir padarymą viešai prieinamo kompiuterių tinklais (internete), kitokį panaudojimą bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais. Šis administracinis nusižengimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimties iki šešių šimtų eurų.

Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 73 straipsnyje yra numatyta, kad autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais pažeidžiamos bet kurios šio įstatymo ir kitų įstatymų saugomos autorių teisės, gretutinės teisės ar sui generis teisės. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamos autoriaus turtinės teisės, be kita ko, viešai atlikti kūrinį bet kokiais būdais ir priemonėmis, o to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kūrinio panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad autorius turi teisę gauti autorinį kūrinį už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, įskaitant kūrinio viešą paskelbimą. Aptariamo įstatymo 72¹² straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kūrinio naudotojas turi prieš 14 darbo dienų iki kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo pradžios pateikti kolektyvinio administravimo organizacijai prašymą suteikti licenciją, o kolektyvinio administravimo organizacija prašymą pateikusiems naudotojams turi sudaryti sąlygas susipažinti su kolektyviai administruojamu repertuaru. Naudotojas turi pateikti kolektyvinio administravimo organizacijai informaciją apie kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo būdus ir komercinės veiklos sritį ar tikslus, kuriems bus naudojami kūriniai ar gretutinių teisių objektai, taip pat kitą informaciją, kuri gali būti svarbi sudarant licencinę sutartį.

Iš skundžiamo Nutarimo bei Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuoto (duomenys neskelbtini) skundo matyti, kad minėta asociacija 2022 m. gegužės 19 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su pareiškimu pagal ANK 122 straipsnio 1 dalį pradėti administracinio nusižengimo teiseną (duomenys neskelbtini) direktoriui R. S. dėl to, kad 2022 m. vasario 14 d. apsilankymo „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), metu buvo užfiksuotas neteisėtas, neturint galiojančios sutarties su (duomenys neskelbtini), muzikos kūrinių naudojimas (b. l. 1-4, 8-9, 26-27). Po minėto apsilankymo (duomenys neskelbtini) tiek 2022 m. vasario 18 d. elektroninio laiško forma, tiek 2022 m. vasario 28 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) dar kartą kreipėsi į (duomenys neskelbtini) su pasiūlymu padaryti autorinę-licencinę sutartį, suteikiančią teisę viešai atlikti muzikos kūrinius kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ ir sumokėti kompensaciją už neteisėtą kūrinių naudojimą, tačiau atsakymas nebuvo gautas, o sutartis nebuvo sudaryta (b. l. 12, 28, 29). Institucija, gavusi (duomenys neskelbtini) pareiškimą, vėliau susisiekusi su (duomenys neskelbtini) direktoriumi R. S. bei gavusi jo paaiškinimą, 2023 m. kovo 29 d. priėmė skundžiamą Nutarimą, kuriame konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) turi sudaręs sutartį su (duomenys neskelbtini), todėl jo veiksmai neatitinka ANK 122 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties (b. l. 5-6, 22-24).

Išanalizavus administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei skundžiamo Nutarimo turinį, matyti, kad skundžiamą procesinį sprendimą priėmęs pareigūnas rėmėsi išimtinai (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. S. pateiktais rašytiniais paaiškinimais bei jo pateikta, 2012 m. lapkričio 21 d. sudaryta sutartimi su (duomenys neskelbtini) (b. l. 48, 49). Daugiau jokių tyrimo veiksmų, siekiant išsiaiškinti galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, nebuvo atlikta. Aptariamo administracinio proceso metu nebuvo tinkamai išanalizuotas (duomenys neskelbtini) kavinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), 2022 m. vasario 14 d. atlikto patikrinimo aktas (b. l. 30), kartu su šiuo patikrinimo aktu pateiktos vaizdinės medžiagos turinys, taip pat (duomenys neskelbtini) bendravimo su (duomenys neskelbtini) pobūdis (sistemingas kreipimasis į (duomenys neskelbtini) vadovą dėl sutarties su minėta asociacija sudarymo) (b. l. 12, 28, 29). Kaip matyti iš skundžiamo Nutarimo turinio ir bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktų (duomenys neskelbtini) atstovo paaiškinimų, Institucija, konstatuodama pradėtos administracinės teisenos nepagrįstumą, rėmėsi išimtinai 2012 m. lapkričio 21 d. sutartimi, tačiau visiškai neanalizavo šios sutarties turinio ir jos taikymui aktualaus teisinio reguliavimo, numatyto Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme.

Kaip buvo minėta pirmiau, autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti viešai atlikti kūrinį bet kokiais būdais ar priemonėmis (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Minėto teisės akto 2 straipsnio 54 dalyje numatyta, kad viešas atlikimas yra kūrinio vaidinimas, dainavimas, grojimas, deklamavimas, skaitymas, šokis ar kitas kūrinio viešo atlikimo būdas tiesiogiai (gyvas atlikimas) arba pasitelkus bet kokias priemones ar įrangą kokioje nors viešoje vietoje, kurioje tuo pačiu metu dalyvauja arba gali dalyvauti neapibrėžta visuomenės narių grupė. Viešai atliekant kūrinį jis naudojamas ir už jį turi būti mokamas atlyginimas, nesvarbu kūrinys atliekamas gyvai (tiesiogiai) ar netiesiogiai. Kūrinio naudotoju viešai atliekant bus tas asmuo, kuris naudoja kūrinius viešai atlikti. Pažymėtina, kad netiesioginio atlikimo atveju kūrinio naudotoju netiesiogiai atliekant bus ne transliuotojas, o būtent tas asmuo, kuris savo savarankiškais veiksmais, už kuriuos jis atsako, naudodamas technines priemones, padaro transliuojamą kūrinį viešai girdimą. Transliavimo signalų skirstomosios įrangos valdytojas (subjektas, paskirstantis signalus), yra laikomas transliuotoju, bet ne atlikėju kūrinio naudojimo požiūriu.

Taigi, kiekvienas autorius už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis, kūrinio atlikėjas ir kiekvienas fonogramų gamintojas, tiek Lietuvos, tiek ir užsienio, turi teisę gauti atitinkamą atlyginimą už komerciniais tikslais už kūrinių, išleistų fonogramų ar jų kopijų tiesioginį ar netiesioginį naudojimą viešam paskelbimui. Mokėdami už kūrinių naudojimą, asmenys sumoka autoriams, atlikėjams ir fonogramų gamintojams už šių darbą ir naudojimąsi jų nuosavybe - sukurtais objektais.

Lietuvoje yra nustatytas privalomas kolektyvinis autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų kolektyvinio administravimo asociacijų administravimas. (duomenys neskelbtini) administruoja autorių turtines teises, įskaitant ir viešo atlikimo teisę. Šią teisę (duomenys neskelbtini) administruoja sudarydama licencines sutartis ir rinkdama autorinį atlyginimą, kurį vėliau paskirsto autorių teisių turėtojams (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnio 3 dalis), tačiau (duomenys neskelbtini) neadministruoja gretutinių teisių. Gretutinių teisių turėtojų - juridinių bei fizinių asmenų, atlikėjų ir fonogramų gamintojų, teises administruoja (duomenys neskelbtini) Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 55 straipsnio 4 dalis, Lietuvos gretutinių teisių turėtojų įstatų 1 punktas). Tai reiškia, kad nei viena iš šių asociacijų bendrai neatstovauja tiek autorių, tiek gretutinių teisių subjektų. Ko pasėkoje, sudarius sutartį išimtai su viena iš pirmiau nurodytų Asociacijų, ir kartu atliekant veiksmus, liečiančius tiek autorių, tiek gretutinių teisių turėtojus, įskaitant ir viešą muzikinių kūrinių paskelbimą, vieno ar kito teisių turėtojo teisės bus pažeistos.

Administracinio proceso metu neginčijamai nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) nuo 2012 m. lapkričio 21 d. turi sudaręs sutartį su (duomenys neskelbtini) ir turi teisę Lietuvos Respublikos teritorijoje viešam paskelbimui naudoti (duomenys neskelbtini) administruojamų gretutinių teisių objektus: komerciniais tikslais išleistas fonogramas (įskaitant ir fonogramas, transliuojamas per TV ir/ar radiją) (b. l. 49). Kita vertus, byloje negauta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad šis juridinis asmuo turėtų autorių teisių turėtojų leidimą ir būtų sudaręs licencinę sutartį dėl muzikinių kūrinių naudojimo su autorių turtines teises administruojančia (duomenys neskelbtini). Priešingai, kaip bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškino pats (duomenys neskelbtini) direktorius R. S., jis, nepaisant ne kartą jam siųstų raginimų sudaryti sutartis, su šia Asociacija jokių sutartinių santykių nepageidauja turėti (b. l. 79-81).

Teismui, įvertinus anksčiau aptartus duomenis, juos sugretinus su (duomenys neskelbtini) skundo turiniu ir bylos nagrinėjimo teisme metu gautais duomenimis, pripažintina, kad šioje administracinio nusižengimo byloje atliktas tyrimas buvo formalus. Proceso metu nebuvo tinkamai išanalizuoti visi tiriamam ir galimai padarytam administraciniam nusižengimui reikšmingi duomenys – 2022 m. vasario 14 d. surašytas (duomenys neskelbtini) patikrinimo aktas, jį lydinti vaizdinė medžiaga ir kontakto su (duomenys neskelbtini) pobūdis, taip pat nebuvo tinkamai įvertintas ir šių duomenų analizei aktualus teisinis reguliavimas. Kartotinai pabrėžtina, jog licencinė sutartis ir autorinis atlyginimas už to paties objekto naudojimą turi būti mokamas tiek (duomenys neskelbtini), tiek ir (duomenys neskelbtini), kadangi mokėjimai yra paskirstomi ir išmokami skirtingiems subjektams, todėl negalima atsisakyti mokėti atlyginimo (duomenys neskelbtini) už muzikos kūrinio, kaip muzikinio fono viešą naudojimą, motyvuojant tuo, kad už jį jau yra sumokėta (duomenys neskelbtini), ir atvirkščiai.

Pabrėžtina, jog pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nagrinėjamu atveju išvada, kad yra padarytas administracinis nusižengimas, padaryta skubotai ir neatlikus papildomo tyrimo. Visapusiškam aplinkybių ištyrimui reikalinga atlikti išsamų bylos duomenų tyrimą, todėl atsižvelgiant į ANK 563 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos uždavinius, teismas sprendžia, jog skundžiamas Nutarimas, kuris buvo priimtas neištyrus visų aptariamo įvykio reikšmingų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl jis naikintinas, o byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas nepasisako dėl byloje surinktų duomenų vertinimo, kadangi visos reikšmingos bylos aplinkybės, taip pat ir skundo argumentai, turės būti įvertinti tiriant ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 ir 6 dalimis,

nutaria:

pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo E. A. 2023 m. kovo 29 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė