Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisė pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 21 d. nutarties E. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos pareigūnas 2008 m. balandžio 11 d. surašė E. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, jog jis 2007 m. gruodžio 4 d. 15 val. 26 min. Vilniuje, Savanorių g. – Gerosios Vilties g. sankryžoje, vairuodamas automobilį „Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui, nesustojo prieš „STOP“ liniją, įvažiavo į sankryžą, išvažiuodamas iš sankryžos kliudė reguliuojama pėsčiųjų perėja ėjusią pėsčiąją, dėl ko pėsčiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir apgadintas automobilis. Savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 207 punkto reikalavimus.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos 2008 m. balandžio 16 d. nutarimu E. G. už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir ATPK) 127 straipsnio 1 dalyje padarymą paskirta 1000 Lt. bauda, už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje padarymą paskirta teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams. Subendrinus nuobaudas E. G. galutinai paskirta 1000 Lt. bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.

II.

III.

Liudytoja J. K. parodė, kad 2007 m. gruodžio 4 d., apie 15 val. 30 min. kartu su drauge priėjo prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos per Gerosios Vilties gatvę ir sustojo ant šaligatvio, nes degė raudonas šviesoforo signalas. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, žengė į kelio važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjoje ir pradėjo eiti link kitos gatvės pusės. Draugė ėjo 1-2 žingsniais priekyje, o jinai už jos šiek tiek kairiau. Staiga, kai jos jau buvo maždaug tarp pirmos ir antros važiuojamųjų juostų, pamatė atvažiuojančius du automobilius, kurie važiavo joms iš kairės nuo Panerių gatvės. Automobiliams tuo metu jau degė raudonas šviesoforo signalas. Antra juosta važiavęs automobilis apvažiavo jas iš priekio ir, nesustojęs, nuvažiavo tolyn. Ji išsigando šio automobilio ir atšoko atgal. Jos kuprinė kliudė automobilio veidrodėlį, be to, pajuto, kad automobilis pervažiavo jos kairės kojos pėdą. Po to ji nuėjo ir sustojo ant šaligatvio. Pamatė, kad automobilis, kuris pervažiavo jai pėdą, taip pat sustojęs stovi pėsčiųjų perėjoje. Automobilio vairuotojas iškvietė policiją ir medicinos pagalbą.

Iš byloje esančio eismo įvykio plano (b.l. 23) matyti, kad automobilis „Renault“ stovi pėsčiųjų perėjoje, jos pabaigoje.

Iš byloje esančio Mykolo Riomerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 968/08(01) (b.l.27-28) seka, kad J. K. nustatytas kairės pėdos sumušimas, jis vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis automobiliu partrenkus nukentėjusiąją kaip pėsčiąją.

IV.

1. Teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių.

2. Teismas nepagrįstai nustatė, jog į sankryžą E. G. įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. E. G. į sankryžą, kurioje įvyko eismo įvykis, įvažiavau degant žaliam šviesoforo signalui. Raudonas šviesoforo signalas užsidegė jam jau esant sankryžoje. KET 204 punktas numato, jog vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos.

E. G., įvažiavęs į sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui, privalėjau iš sankryžos išvažiuoti ir tuo atveju kai man degė raudonas šviesoforo signalas. Būtent tokį manevrą -išvažiuoti iš sankryžos degant raudonam šviesoforo signalui E. G. ketino atlikti.

3. Į pėsčiųjų perėją įžengus dviem pėsčiosioms E. G., važiuodamas pirmąją eismo juosta, nepaisant to, jog privalėjo išvažiuoti iš sankryžos, sustabdė savo vairuojamą automobilį, kad pralįstų į perėją įžengusias pėsčiąsias, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 207 punktas. Jam sustabdžius automobilį, pėsčiosios jo automobilį saugiai praėjo. Tačiau antra eismo juosta važiavo kitas, nenustatytas automobilis, kuris nesustojo praleisti pėsčiųjų, bet jas iš priekio apvažiavo ir nesustojęs nuvažiavo toliau.

4. Liudytojos J. K. parodymai patvirtina, jog pro E. G. automobilį pėsčiosios praėjo saugiai, tačiau į jo automobilį pėsčioji atsitrenkė po to, kai atšoko atgal išsigandusi gretima eismo juosta važiavusio automobilio.

5. ATPK 9 straipsnyje numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Pagal ATPK 250 straipsnį administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta inter alia kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Bet koks teisės pažeidimas yra žmogaus veikos išorinio pasireiškimo ir jo sąmonės santykio vienybė, tos veikos objektas, jos išorinio pasireiškimo formos, subjektas, jo psichinis santykis su padaryta veika. Todėl administraciniams teisės pažeidimams, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie 4 objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, jo sudėties elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, tai administracinio teisės pažeidimo sudėties negali būti ir negali atsirasti administracinė atsakomybė. Taigi, administracinės teisės pažeidimo sudėtis suprantama kaip veikos juridinių požymių, tam tikrų elementų visuma, pasireiškianti priešingumu teisei ir žalingumu, pavojingumu visuomenei.

6. E. G. susidariusioje situacijoje elgėsi apdairiai ir rūpestingai –sustojo praleisti pėsčiųjų (KET 207 p.) ir stengėsi išvažiuoti iš sankryžos degant draudžiamam šviesoforo signalui, kad nesudaryčiau kliūties sankryža judėti kitiems eismo dalyviams (KET 204 p.).

7. ATPK 248 straipsnis numato, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą. Esminę reikšmę sprendžiant dėl E. G. atsakomybės už 2007 m. gruodžio 4 d. eismo įvykį turi tai, ar į sankryžą jis įvažiavo degant leidžiamam, ar draudžiamam šviesoforo signalui. Nepaisant to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo remtasi šviesoforo darbo režimo ataskaita, kuri buvo prašoma prijungti prie bylos.

8. Sankryža yra filmuojama, tačiau filmuota vaizdo medžiaga nebuvo tirta, ja nebuvo remiamasi nustatinėjant eismo įvykio faktines aplinkybes.

9. Skiriant nuobaudą nesilaikyta ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinio teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje minėti teisės normų reikalavimai buvo pažeisti.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas E. G. buvo surašytas dėl to, kad 2007 m. gruodžio 4 d. 15 val. 26 min. Vilniuje, Savanorių g. – Gerosios Vilties g. sankryžoje, vairuodamas automobilį „Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui, nesustojo prieš „STOP“ liniją, įvažiavo į sankryžą, išvažiuodamas iš sankryžos kliudė reguliuojama pėsčiųjų perėja ėjusią pėsčiąją, dėl ko pėsčiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir apgadintas automobilis. Veika kvalifikuota pagal 127 straipsnio 1 dalį. 2008 m. balandžio 16 d. nutarimu E. G. nuobauda paskirta pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį ir ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą paliko nepakeistą.

ATPK 127 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu 2000 m. vasario 17 d. įstatymo Nr. VIII-1543 redakcija, galiojusi nuo 2000 m. kovo 15 d.) numatė, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų lengvą kūno sužalojimą, – užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų. Kvalifikuojant veiką pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad buvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nežymiai sutrikdyta asmenų sveikata ir priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad eismo įvykio metu kitam asmeniui buvo sutrikdyta sveikata, dėl to ginčo byloje nėra. Ginčas kilęs dėl to, ar E. G. pažeidė kelių eismo taisykles ir ar dėl jo padaryto pažeidimo buvo nukentėjusiajai J. K. nežymiai sutrikdyta sveikata.

Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, 2008 m. birželio 11 d. teismo posėdžio metu atidėjo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą ir nusprendė byloje apklausti liudytoją M. R., išreikalauti dokumentus apie šviesoforo darbo režimą ir filmuotą vaizdo medžiagą (b.l. 50-51). Tačiau 2008 m. liepos 10 d. teismas administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo ir 2008 m. liepos 21 d. priėmė procesinį sprendimą, neapklausęs liudytojos M. R., negavus pažymos apie šviesoforo darbo rėžimą ir neįvertinęs byloje pateikto vaizdo įrašo medžiagos. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokį kelių eismo taisyklių reikalavimą pažeidė E. G.. Siekiant tinkamai kvalifikuoti E. G. veiką pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį, būtina išsiaiškinti, ar E. G. pažeidė KET 207 punkto reikalavimus, tam būtina įvertinti byloje esančią vaizdo medžiagą ir išreikalauti pažymą apie šviesoforo darbo rėžimą.

Pažymėtina, kad 2008 m. balandžio 16 d. nutarimu E. G. nuobauda buvo paskirta ir pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. ATPK 127 straipsnio 2 dalis numatė (redakcija galiojusi pažeidimo padarymo metu), kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Kaip matyti iš Vilniaus miesto VPK VP EPT 2008 m. balandžio 16 d. nutarimo E. G. veika buvo kvalifikuota ne tik pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį, pagal, kurią veika buvo kvalifikuota surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, bet ir pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Nutarime nurodyta, kad buvo sugadintas kitam asmeniui priklausantis turtas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas netyrė, ar institucija, priėmusi nutarimą, turėjo pakankamą pagrindą veiką kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, nenustatė, kokiam kitam asmeniui priklausančiam turtui padaryta žala.

Atsižvelgiant į išdėstytą, nustačius, kad tinkamam bylos aplinkybių ištyrimui būtina rinkti naujus įrodymus, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, bylą grąžinant Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nutaria:

E. G. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 21 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.