Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-03-29 · Civilinė byla Nr. 2A-1915-656/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-29
Bylos Nr.
2A-1915-656/2013
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01432-2011-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andrius Ignotas (pran.), Aldona Tilindienė, Liuda Uckienė
Ieškovas
O. Č.
Atsakovas
UAB „Viskas už vieną eurą“
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civ. b. Nr. 2A-1915-656/2013
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01432-2011-1Procesinio sprendimo kategorija: 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. kovo 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylių skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, kolegijos teisėjų Aldonos Tilindienės ir Liudos Uckienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) UAB „Viskas už vieną eurą“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. Č. ieškinį atsakovui UAB „Viskas už vieną eurą“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu bei išmokų susijusių su darbo santykiais išieškojimo,

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė prašė teismo pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu ir pripažinti, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu; išieškoti iš atsakovo keturių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžio piniginę kompensaciją 3200,00 Lt (neatskaičius mokesčių) sumą, vidutinį atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 2425,00 Lt (neatskaičius mokesčių) neišmokėtą atlyginimą už dirbtus viršvalandžius, 2500,00 Lt neturtinę žalą bei visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad 2009-11-11 su atsakovu sudarė neterminuotą Darbo sutartį Nr. 404, kurios pagrindu buvo priimta pas atsakovą į klientų aptarnavimo specialistės pareigas nuo 2009-11-11 dienos, nustatant darbo trukmę 40 valandų per šešias darbo dienas, o atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovei LR Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį tarifinį atlygį du kartus per mėnesį 15 ir 28 dienomis, tačiau 2012-04-10 d. ieškovė buvo informuota, pateikiant atsakovo Įsakymą, kuriame buvo nurodyta, jog ši Darbo sutartis su ja yra nutraukta DK 235 str. 2 d. 7 p. bei LR DK 136 str. 3 d. 2 p. nuostatų pagrindu nuo 2012-04-10 dienos už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus. Ieškovė paaiškino, jog pas atsakovą dirbo 2,5 metų laikotarpį ir darbo laikas buvo nuo pirmadienio iki penktadienio (t. y. 8.00 val. iki 17.00 val.), šeštadienį (t. y. 8:00 val. iki 14:00 val.), kaip ir nurodyta darbo sutartyje 40 valandų per šešias darbo dienas, tačiau ji dirbo pas atsakovą viršvalandžius, už kuriuos atsakovas nemokėjo, nors buvo perdirbama po 11 valandų per savaitę ir kompensacija už perdirbtus viršvalandžius sudaro 8997,00 Lt sumą, be to, ieškovei nebuvo sudarytos sąlygos dėl pietų meto, be to, pas atsakovą parduotuvėje nei karto nebuvo daryta jokia revizija ir nebuvo signalizacijos, o parduotuvės raktus turėjo ne tik pardavėjos, bet ir pati patalpų savininkė, ji atsakovą buvo informavusi, jog buvo pakeistos durys, todėl atsiradę prekių trūkumai galėjo jau egzistuoti ieškovę priimant į darbą. Ieškovė po revizijos aktu pasirašė atsakovo nurodymu. Ieškovė kiekvieną mėnesį pildė prekių ataskaitą ir vedė buhalteriją bei dirbo sąžiningai ir tik vėliau iš kitų darbuotojų sužinojo apie padarytus trūkumus, t. y. kad už parduotas prekes gauti pinigai nebuvo mušami į kasą. Atsakovas neįrodė tų aplinkybių, kad ieškovė buvo padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Revizijos nebuvo sąžiningai daromos, be to, atsakovas neįrodė ir tų aplinkybių, jog ieškovė žinojo apie daromus grobstymus pas atsakovą, nes apie tai ieškovė sužinojo tik kai buvo atleista iš darbo. Iš Vidaus darbo taisyklių turinio matyti, kad nėra jokių ieškovės parašų, todėl minėtas taisykles yra galima keisti kada tik norima ir jeigu pas atsakovą buvo tokia finansinė netvarka, tai atsakomybės už tai negalima perkelti ieškovei.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniais reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad 2009-11-10 dieną atliekamos revizijos metu ieškovė dar nedirbo, nes ieškovė buvo priimta į darbą tik 2009-11-11 dieną, tačiau ieškovė su 2009-11-10 revizijos aktu sutiko ir po revizijos aktu pasirašė bei žinojo apie kitų darbuotojų daromus grobstymus ir tik vėliau ieškovė nurodė, kad su minėtu revizijos aktu nesutinlka. Visos prekės į parduotuvę buvo tiekiamos su važtaraščiais ir ieškovė buvo atsakinga už kiekvieną mėnesį teikiamas finansines ataskaitas bei jas pasirašydavo. Su ieškove buvo pasirašyta Materialinės atsakomybės sutartis ir materialinės vertybės ieškovei atsakovo buvo perduotos tinkamai. Ieškovė šiurkščiai pažeidė vidaus darbo tvarkos taisykles, nes laiku nepranešė apie materialinių vertybių trūkumus. Šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu yra laikomas ir žinojimas apie daromas vagystes. Ieškovė pasirašė Darbo sutartį, kurioje buvo nurodyta, jog yra taikoma suminė darbo laiko apskaita, kuri leidžia darbuotojui dirbti iki 12 valandų per dieną bei 48 valandas per septynias dienas, o pietų pertrauka 2 valandos.

Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino šalių sudarytos darbo sutarties nutraukimą pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. nuostatas, neteisėtu. Teismas nusprendė išieškoti iš atsakovo UAB „Viskas už vieną eurą“ ieškovės O. Č. naudai 1476,92 Lt (neatskaičius mokesčių) dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką bei 6406,88 Lt (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad atsakovas, atleisdamas ieškovę iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. nuostatas (t. y. šiurkštus darbo drausmės pažeidimas) pažeidė LR DK nuostatas, nes atsakovas neįrodė tų aplinkybių, kad ieškovė visgi padarė LR DK 235 str. 2 d. 7 p. nuostatose numatytus pažeidimus. 2009-11-10 dieną atliekamos revizijos metu ieškovė dar nedirbo, nes ieškovė buvo priimta į darbą tik 2009-11-11. Atsakovas neįrodė ir tų aplinkybių, kad ieškovė žinojo, slėpė bei neinformavo atsakovą apie kitų darbuotojų daromus grobstymus. Atsakovas neįrodė aplinkybių ir apie tai, jog materialinės vertybės ieškovei atsakovo buvo perduotos tinkamai ir tokiu būdu ieškovė šiurkščiai pažeidė vidaus darbo tvarkos taisykles. Teismas nurodė, kad pripažinus ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, ieškovė dėl susidariusios nepalankios ir konfliktinės situacijos su atsakovu negalės būti grąžinta į darbą, tą aplinkybę patvirtino abi šalys. Teismas nusprendė, kad buvo taikoma suminė darbo laiko apskaita, todėl ieškovė neįrodė, kad dirbo viršvalandžius. Ieškovė neįrodė tų aplinkybių, jog šiuo atveju ieškovei buvo padaryta neturtinė žala.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti priimtą sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovas ieškovės veiksmus pagrįstai kvalifikavo pagal DK 235 str. 2 d. 7 p. kaip šiurkščius darbo drausmės pažeidimus turinčius vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo požymius, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas administracinėn atsakomybėn. Pagal teismų praktiką darbdavys turi pateikti pakankamus įrodymus, kad darbuotojo veiksmai atitinka minėtų veikų požymius, todėl galėjo ieškovės veiklą vertinti pagal DK 235 str. 2 d. 7 p. Iš patiekto pokalbio įrašo ir liudytojos parodymų paaiškėjo, kad ieškovė vykdė nusikalstamą veiklą, jai buvo žinoma, kad gauti pinigai buvo nemušami į kasą ir vėliau tais pinigais buvo dalijamasi, klastojami inventorizacijos aktai. Ieškovė neturėjo teisės imti prekių asmeninėms reikmėms. Nors ieškovė nepripažįsta prekių paėmimo akto, bet šią aplinkybę įrodo 2009-11-10 atsakovo Jurbarko padalinyje atliktos inventorizacijos aktas, kurį pasirašė ieškovė. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad jai prieš pradedant darbą nebuvo žinoma, ar nėra prekių trūkumo. Atsakovas su ieškove sudarė individualios visiškos materialinės atsakomybės sutartį ir sutartį dėl darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės. 2012-04-02 inventorizacijos metu ieškovės darbo laikotarpiu nustatytas 33533,80 Lt trūkumas. Šis faktas įrodo neteisėtus ieškovės veiksmus, priežastinį ryšį tarp ieškovės veiksmų ir žalos.Konkrečios drausminės nuobaudos paskyrimas pagal DK 238 str. kriterijus yra darbdavio prerogatyva. Šiuo atveju prekių trūkumas nulėmė darbdavio pasitikėjimo praradimą.Teismas priteisdamas ieškovei vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos neatsižvelgė į tai, kad ieškovė be pateisinamos priežasties neatvykdama į teismo posėdį 2012-09-13 vilkino procesą, ko pasėkoje priteista suma nepagrįstai padidėjo.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti:

Apeliantas savo skunde nenurodo ko tiksliai prašo iš apeliacinės instancijos panaikinus sprendimą.Atsakovas neįrodė, kad ieškovė šiurkščiai pažeidė darbo drausmę. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina tik tai, kad pinigų pasisavinimo faktai galėjo būti iki ieškovės darbo laikotarpio. Ieškovė nežinojo apie tai, kad kiti darbuotojai pasisavina pinigus. Revizijos atlikimo dieną ieškovė dar nedirbo pas atsakovą, todėl materialinės vertybės ieškovei nebuvo tinkamai perduotos.Teismas sprendime nepaminėjo vieno motyvo, kad raktus turėjo ne tik darbuotojos, bet ir turto nuomotojas, nebuvo įrengta signalizacija, todėl bet kada galėjo patekti pašaliniai asmenys.Atsakovas po sužinojimo apie trūkumą momento tuoj pat nesikreipė į policiją.Bylos nagrinėjimas nebuvo vilkinamas, nes atsakovas nesugebėjo laiku suformuluoti atsikirtimų ir pateikti įrodymus, pats prašė atidėti posėdį ir iškviesti liudytojus. Ieškovei negalint dalyvauti, dalyvavo ieškovės atstovas, o pripažinus ieškovės dalyvavimą būtinu, posėdyje dalyvavo pati ieškovė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Ieškovė iš darbo atleista 2012-04-06 įsakymu EUR-12-04-06/16A, kuriame nurodyta, kad ieškovė atleidžiama iš darbo, vadovaujantis DK 235 str. 2 d. 7 p. ir DK 136 str. 3 d. 2 p. už atsakovui padarytą 33533,80 Lt žalą. Šalys pripažįsta aplinkybę, kad 2012-04-02 inventorizacijos metu ieškovės darbo laikotarpiu nustatytas 33533,80 Lt trūkumas, tačiau ieškovė neigia savo kaltę dėl trūkumo, teigia, kad negali atsakyti už susidariusį trūkumą, nes 2009-11-11 ieškovei įsidarbinant pas atsakovą nebuvo perduotos materialinės vertybės, o 2008-11-10 inventorizacijos aktas surašytas neskaičiavus faktinių prekių likučių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl materialiai atsakingo asmens drausminės atsakomybės už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – veiką, turinčią vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, reikšmingos aplinkybės yra tai, ar darbuotojui buvo sudarytos tinkamos sąlygos išsaugoti darbdavio turtą – ar tinkamai apskaitomos ir perduodamos materialinės vertybės, kiek asmenų buvo materialiai atsakingi už jas ir turėjo galimybę patekti į patalpas, kur jos saugomos ir pan. Būtina nustatyti, ar sudarant visiškos materialinės atsakomybės sutartį atsakovas perdavė ieškovei materialinių vertybių, tirtinos aplinkybės dėl kitų asmenų, kurie turėjo raktus nuo patalpų su vertybėmis. Vien materialinių vertybių trūkumų fakto neužtenka konstatuoti, jog darbuotojas padarė DK 235 str. 2 d. 7 p. nustatytą šiurkštų darbo tvarkos pažeidimą, nes būtina įordyti, jog būtent dėl jo kaltės šis trūkumas atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2012).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas turėjo patikslinti ir pasiūlyti šalių naštą įrodinėti (CPK 225 str. 1 p.). CPK 179 str. 1 d. nustato, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. CPK 414 str. nustato, kad darbo bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu jis mano, jog tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, teismas neišreikalavo ir netyrė įrodymų, kurie patvirtintų, ar paneigtų 2009-11-10 inventorizacijos akto duomenis apie prekių likučius atitikimą faktiniams likučiams. LR Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintos Inventorizacijos taisyklės, kurios yra privalomos ir uždarosioms akcinėms bendrovėms. Inventorizacijos taisyklių 3 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą bendrovės privalo inventorizuoti turtą, įskaitant prekių atsargas. Pirmos instancijos teismas netyrė 2009, 2010 ir 2011 metų laikotarpių metinių inventorizacijų duomenų, ar buvo nustatomas prekių trūkumas parduotuvėje, kurioje dirbo ieškovė. Teismas formaliai konstatavo, kad 2009-11-10 inventorizacijos aktas surašytas iki ieškovės darbo pradžios, nevertino, ar 2009-11-10 inventorizacijos aktas atitiko teisės aktų reikalavimus, neargumentavo, kodėl 2009-11-10 inventorizacijos aktu negalima remtis kaip įrodymu, nors ieškovė aktą pasirašė ir sekančią dieną sudarė darbo sutartį. Teismas neapklausė ieškovo darbuotojų, kurie dalyvavo atliekant reviziją, įskaitant akte nurodytą materialiai atsakingą asmenį I. M., kuri kartu su ieškove pasirašė sutartį dėl darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės. Teismas atsakovo prašymu kaip rašytinį įrodymą prijungė prie bylos telefoninio pokalbio įrašą, kuriame gali būti kalbama apie prekių trūkumo susidarymo priežastis, tačiau šio įrodymo netyrė. Ieškovei tvirtinant, kad visi už parduotas prekes gauti pinigai buvo apskaitomi per kasos aparatą, esminę reikšmę turi ieškovės nurodyti faktai, kad į parduotuvės patalpas be atsakovo darbuotojų žinios galėjo patekti ir kiti asmenys (patalpų savininkai), tačiau teismas šių ieškovės nurodytų aplinkybių netyrė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Jurbarko rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr.2-49-714/2013, kurioje UAB „Viskas už vieną eurą“ pareiškė ieškinį atsakovėms I. M. ir O. Č. priteisti solidariai 33 533,00 Lt turtinei žalai atlyginti. Jurbarko rajono policijos komisariate pagal UAB „Viskas už vieną eurą“ pareiškimą iškelta ir tiriama baudžiamoji Nr.98-1-00050-13 dėl turto pasisavinimo. Nurodytose bylose gali būti nustatytos reikšmingos bylai aplinkybės ir gauta reikšmę turinčių įrodymų.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas savo pareigos nustatyti byloje objektyvią tiesą tinkamai neįgyvendino, todėl civilinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į pateiktus nurodymus (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į ieškinio patenkinimą, taip pat turėtų išspręsti ir vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos priteisimo klausimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimą panaikinti dalyje, kurioje teismas ieškinį tenkino iš dalies, pripažino šalių sudarytos darbo sutarties nutraukimą pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. nuostatas, neteisėtu, nusprendė išieškoti iš atsakovo UAB „Viskas už vieną eurą“ ieškovės O. Č. naudai 1476,92 Lt (neatskaičius mokesčių) dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką bei 6406,88 Lt (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Andrius IgnotasKolegijos teisėjos Liuda UckienėAldona Tilindienė