Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo G. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. liepos 21 d. nutarties, kuria pratęsta G. G. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis gydymas ir stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – VšĮ Kauno poliklinikos Dainavos padalinio psichikos sveikatos centre, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartimi (įsiteisėjusia 2017 m. lapkričio 8 d.) G. G., kuris būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu taikytas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi pratęsta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje buvo pratęsta. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi G. G. stacionarinis stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, pagal jo deklaruotą gyvenamą vietą ir gydymas pratęstas. Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartimi pratęstas G. G. Panevėžio ambulatorinis gydymas ir stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo deklaruotą gyvenamąją vietą – VšĮ Kauno miesto poliklinikos Dainavos padalinio psichikos sveikatos centre. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartimi pratęsė G. G. paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę.

Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 21 d. nutartimi pratęsė G. G. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį gydymą ir stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – VšĮ Kauno poliklinikos Dainavos padalinio psichikos sveikatos centre.

G. G. skundžia šią Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartį, prašo ją panaikinti, nes jis gali gydytis savarankiškai, reguliariai vartoja vaistus, lankosi pas gydytojus. Supranta, kad serga, todėl yra motyvuotas gydytis. Nei sau, nei aplinkiniams pavojaus nekelia, socialiai yra nepavojingas, psichinė būklė nestabili, liga remisijos būsenoje įtvirtinta.

Motyvuojamoji dalis

G. G. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus bei visą pateiktą medžiagą ir skundžiamą nutartį, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 21 d. nutartimi pagrįstai G. G. pratęsė Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio gydymo ir stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – VšĮ Kauno poliklinikos Dainavos padalinio psichikos sveikatos centre, taikymą, todėl tenkinti jo skundą nėra jokio pagrindo.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublik?s baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BPK 405 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies pakeitimo į švelnesnę priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė yra pagerėjusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į švelnesnę. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

2020 m. liepos 8 d. komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad G. G. paliekama ta pati diagnozė – paranoidinė šizofrenija (liga lėtinė; pilnai nepagydoma). Komisijos išvadoje nurodyta, kad G. G. pas gydytoją, socialinę darbuotoją atvyksta reguliariai, laikosi paskirto režimo, sutinka gydytis, nusiskundimus išsako menkai. Formalus, įtarus, uždaras, su medicinos personalu menkai bendradarbiauja, sunkiai sutelkia dėmesį. Gyvena su tėvu (neįgalus, nemato viena akimi, serga onkologine liga), kuris juo rūpinasi. G. G. interesai siauri, daugiausiai buitiniai, jis neturi galimybių tinkamam terapiniam užimtumui savo gyvenamojoje vietoje. Buitinėmis ir socialinėmis problemomis rūpinasi tėvas. Skiriamus prailginto veikimo medikamentus atvyksta susileisti į polikliniką. Kitus medikamentus pagal išrašytus receptus išsiperka, tačiau linkęs juos vartoti savo nuožiūra. Raminančius vaistus linkęs gerti didesnėmis dozėmis, nei paskirta. Apsilankymų Kauno poliklinikos Dainavos psichikos sveikatos centre metu, stebimas dirglumas, polinkis afektams (impulsyvumas, nerimas, negatyvizmas). Paskutiniu metu aktyviai siekia, kad būtų nutrauktas priverstinis gydymas, tačiau atsisako atlikti psichologinį tyrimą vertinant psichinės būklės stabilumą. Jam nustatytas 15 proc. darbingumo lygis iki 2041 m. balandžio 19 d. ir specialusis nuolatinės priežiūros bei pagalbos poreikis. Gydytojų komisija rekomendavo pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo ir gydymo taikymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

BPK 405 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas gali panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta pagrindas taikyti tokią priemonę. Iš aukščiau aptartų duomenų matyti, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad G. G. priverstinio gydymo nutraukimas, kaip jis prašo savo skunde užtikrintų priverčiamųjų medicinos priemonių tikslus. Kontaktui prieinamas, tačiau mažai ir nenoriai kalba, dažnai dirglus, nerimastingas, nekantrus, mąstymas neproduktyvus, nenuoseklus, emocijos ir elgesys neadekvatūs, gynybiškas, įsitempęs, nekantrus, įtarus, nuotaika pažeminta, emocijos blankios, dėmesio koncentracija ryškiai susilpnėjusi, aktyvios psichopatologijos, kas rodo, kad G. G. psichinė sveikatos būklė iš esmės nepagerėjo. Be to, jam būtina nuolatos vartoti paskirtus medikamentus. Atsižvelgtina ir į tai, kad siekiant tinkamai įvertinti G. G. psichinės būklės stabilumą – būtina atlikti psichologinį tyrimą, tačiau jisai tokį tyrimą atsisakė atlikti. Būtent tai sąlygojo gydytojų komisijos rekomendaciją tęsti jo ambulatorinį gydymą. Todėl, Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis BPK 405 straipsniu ir atsižvelgęs į minėtą komisijos išvadą, gydymo įstaigos atstovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, padarė teisingą išvadą, kad psichinė būklė šiuo metu yra tokia, dėl kurios tikslinga pratęsti jam taikomą priverčiamosios medicinos priemonę.

Skunde nurodytas argumentas, kad jis reguliariai vartoja vaistus yra deklaratyvus, kadangi gydytojų komisijos išvadoje nurodoma priešingai, jog jis linkęs medikamentus pagal išrašytus receptus vartoti savo nuožiūra, o raminančius vaistus linkęs gerti didesnėmis dozėmis, nei paskirta.

Taigi, aptartų aplinkybių visuma pagrindžia būtinumą G. G. toliau taikyti esamą priverčiamosios medicinos priemonę, motyvų, kodėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 21 d. nutartis turi būti naikinama - nėra, skundžiama nutartis pagrįsta, teisinga ir teisėta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutarė:

atmesti G. G. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 21 d. nutartį.

Apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.