Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-734-413/2014

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-04-30
Bylos Nr.: 2A-734-413/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-01611-2013-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Gintautas Koriaginas
Pareiškėjas: V. K.
Suinteresuotas asmuo: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo valdybos Kauno skyriui

Kategorijos

121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
128.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-734-413 /2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01611-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 121.14; 128.2. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos V. K. ir suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4707-454/2013 pagal pareiškėjos V. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo valdybos Kauno skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi į teismą ir patikslinusi reikalavimus prašė pensijos skyrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji:

1) nuo 1990 m. vasario 1 d. iki 1991 m. vasario 8 d. dirbo reklaminių, komercinių ir gamybinių paslaugų centre „Reklamcentras“ ir ten jai buvo priskaičiuotas toks darbo užmokestis (atlyginimas): 1990 m. vasario mėn. – 3 Lt, 1990 m. kovo mėn. – 8,61 Lt, 1990 m. balandžio mėn. – 10 Lt, 1990 m. gegužės mėn. atlyginimas nebuvo priskaičiuotas, 1990 m. birželio mėn. – 13,90 Lt, 1990 m. liepos mėn. – 13,30 Lt, 1990 m. rugpjūčio mėn. – 14,65 Lt, 1990 m. rugsėjo mėn. – 37,52 Lt, 1990 m. spalio mėn. – 37,52 Lt, 1990 m. lapkričio mėn. – 6,11 Lt, 1990 m. gruodžio mėn. – 8,37 Lt, 1991 m. sausio mėn. – 4,40 Lt, 1991 m. vasario mėn. – 7,33 Lt;

2) nuo 1991 m. vasario 8 d. iki 1992 m. sausio 1 d. dirbo uždarojoje komercinėje – gamybinėje akcinėje bendrovėje „Comertex“ ir ten jai buvo priskaičiuotas toks darbo užmokestis (atlyginimas): 1991 m. vasario mėn. atlyginimas nebuvo priskaičiuotas, 1991 m. kovo mėn. atlyginimas nebuvo priskaičiuotas, 1991 m. balandžio mėn. – 11,08 Lt, 1991 m. gegužės mėn. – 10,17 Lt, 1991 m. birželio mėn. – 10,02 Lt, 1991 m. liepos mėn. – 11,66 Lt, 1991 m. rugpjūčio mėn. – 7,83 Lt, 1991 m. rugsėjo mėn. atlyginimas nebuvo priskaičiuotas, 1991 m. spalio mėn. atlyginimas nebuvo priskaičiuotas, 1991 m. lapkričio mėn. atlyginimas nebuvo priskaičiuotas, 1991 m. gruodžio mėn. atlyginimas nebuvo priskaičiuotas;

3) nuo 1992 m. sausio 1 d. iki 1993 m. balandžio 30d. dirbo bendroje Lietuvos – Kanados įmonėje „Trovil“ ir ten jai buvo priskaičiuotas toks darbo užmokestis (atlyginimas): 1992 m. sausio mėn. – 8,5825 Lt, 1992 m. vasario mėn. – 15,1683 Lt, 1992 m. kovo mėn. – 17,50 Lt, 1992 m. balandžio mėn. – 35,16 Lt, 1992 m. gegužės mėn. – 30,40 Lt, 1992 m. birželio mėn. – 71,34 Lt, 1992 m. liepos mėn. – 101,23 Lt, 1992 m. rugpjūčio mėn. – 109,529 Lt, 1992 m. rugsėjo mėn. – 78,96 Lt, 1992 m. spalio mėn. – 86,86 Lt, 1992 m. lapkričio mėn. – 78,40 Lt, 1992 m. gruodžio mėn. – 38,77 Lt, 1993 m. sausio mėn. – 23,09 Lt, 1993 m. vasario mėn. – 32,09 Lt, 1993 m. kovo mėn. – 8,18 Lt, 1993 m. balandžio mėn. – 22,66 Lt.

Reikalavimas grindžiamas tuo, kad pareiškėja kitu būdu negali gauti jos darbą patvirtinančių dokumentų, todėl kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kurį nustačius nurodyti darbo metai būtų įskaityti į darbo stažą pensijai gauti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo su pareiškimu nesutiko ir paaiškino, kad pareiškėjo darbo knygelėje nėra jokių duomenų apie jos darbą pareiškime paminėtose įmonėse, nurodomu laikotarpiu (nuo 1990-03-13 iki 1993-09-12) pareiškėja dirbo Kauno 4-ojoje profesinės technikos mokykloje, be to, UAB „Žemaičių lanša“ 2009 m. lapkričio 4 d. pažymos nesudaro pakankamo pagrindo įskaityti laikotarpį nuo 1990 m. vasario 2 d. iki 1993 m. balandžio 21 d. į pareiškėjo pensijų draudimo stažą, UAB „Žemaičių lanša“ nėra UAB „Torvil“, kurioje, kaip teigia pareiškėja, ji dirbo, teisių ir pareigų perėmėja, todėl išduoti tokias pažymas neturėjo pagrindo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškimą tenkino iš dalies –nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. K. laikotarpiais nuo 1990-02-01 iki 1991-02-08 dirbo reklaminių, komercinių ir gamybinių paslaugų centre „Reklamcentras“, nuo 1991-02-08 iki 1992-01-01 dirbo uždarojoje komercinėje-gamybinėje akcinėje bendrovėje „Comertex“, nuo 1992-01-01 iki 1993-04-30 dirbo bendroje Lietuvos-Kanados įmonėje „Torvil“. Kitoje dalyje pareiškimą atmetė.

Teismas, įvertinęs liudytojų parodymus ir rašytinius įrodymus, konstatavo, kad pareiškėja nuo 1990-02-01 iki 1991-02-08 dirbo reklaminių, komercinių ir gamybinių paslaugų centre „Reklamcentras“, nuo 1991-02-08 iki 1992-01-01 dirbo uždarojoje komercinėje-gamybinėje akcinėje bendrovėje „Comertex“, nuo 1992-01-01 iki 1993-04-30 dirbo bendroje Lietuvos-Kanados įmonėje „Torvil“, todėl sprendė, jog pensijos gavimo tikslu yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja minėtais laikotarpiai dirbo nurodytose bendrovėse.

Teismas atmetė pareiškėjos prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl minėtose įmonėse nurodytu laiku gauto darbo užmokesčio. Teismas pažymėjo, kad byloje esančios liudytojos Z. B. pažymos apie pajamas pensijai skirti patvirtina duomenis apie liudytojos gautas pajamas, tačiau nėra pagrindas išvadai apie pareiškėjos V. K. gautas pajamas. Teismo vertinimu, šios pažymos tik patvirtina, kad nurodytose įmonėse pajamų kortelės buvo vedamos, o pareiškėja negali tokių kortelių pateikti. Iš byloje pateiktų pažymų apie draudžiamąsias pajamas pensijai skirti, kortelių kopijų teismas nustatė, kad yra laikotarpiai, kurių metu pareiškėja pajamų iš viso negavo. Tuo remdamasis, teismas konstatavo, kad iš byloje esančių įrodymų bei liudytojų parodymų nėra pagrindo nuspręsti, kad dirbdama minėtose įmonėse pareiškėja gavo jos nurodytas pajamas, nes iš pažymų apie draudžiamąsias pajamas pensijai skirti, kortelių kopijų nėra aišku, kokių konkrečių įmonių šios kortelės buvo pildomos, todėl negalima nustatyti, ar nurodytas pajamas pareiškėja gavo dirbdama būtent tose įmonėse, kurias ji nurodė pareiškime.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliacinius skundu pareiškėja V. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimo dalį, kuria atmestas jos prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl gauto atlyginimo ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškimą visiškai (b. l. 127-129). Apeliacinis skundas grindžiamas tokias argumentais:

1. Apeliantės nuomone, teismo sprendimas yra nenuoseklus, kadangi teismui pripažinus, kad apeliantė dirbo jos nurodytose bendrovėse, turėjo būti pripažintas ir faktas, kad tose įmonėse buvo mokamas atlyginimas, kurio dydį pagrindžia nurodytos kortelės.

2. Nepagrįstas teismo motyvas, kad nėra aišku, kokių konkrečiai įmonių šios kortelės buvo pildomos, kadangi:

1) šias korteles pateikė UAB „Žemaičių lanša“, kuri yra teisėta bendrovių, kuriose apeliantė dirbo, teisių bei visų dokumentų perėmėja. UAB „Žemaičių lanša“ veiksmų legalumas nenuginčytas. Kortelėse įrašytos datos, kurios sutampa su teismo nustatytomis apeliantės darbo konkrečioje bendrovėje datomis;

2) UAB „Žemaičių lanša“ pateiktais bendrovių dokumentais suinteresuotas asmuo (SODRA) vadovavosi paskaičiuodama ir paskirdama pensijas tokį pat darbą dirbusioms liudytojoms, vadinasi suinteresuotas asmuo pripažino, kad UAB „Žemaičių lanša“ išduoti dokumentai yra tinkami.

3. Apeliantės teigimu, teismo sprendimo motyvai yra prieštaringi, nes teigdamas, kad pažymos patvirtina, jog nurodytose įmonėse pajamų kortelės buvo vedamos, tačiau pareiškėja negali tokių kortelių pateikti, vėliau teismas nurodo, kad iš byloje pateiktų pažymų apie draudžiamąsias pažymas pensijai skirti kortelių kopijų matyti, kad yra laikotarpiai, kurių metu nebuvo gaunamos pajamos, taigi teismas pripažino, jog tokios kortelės yra ir jos pateiktos teismui.

4. Teismas neįvertino aplinkybės, kad laikotarpiai, kai apeliantė negaudavo atlyginimo, neįrodo, jog ji iš viso negavo atlyginimo. Iš byloje esančių liudytojos Z. B. kortelių matosi, kad ir jos darbo metu buvo mėnesių kai ji nedirbo ir ištisą mėnesi negaudavo atlyginimo. Teismas šios aplinkybės neįvertino, todėl padarė klaidingą išvadą, kad tik apeliantės darbo metu būta mėnesių kai ji nedirbo ir negavo atlyginimo.

5. Teismas nepagrįstai nevertino UAB „Žemaičių lanša“ pažymos apie apeliantės pajamas pensijai skaičiuoti. Pareiškėjos nuomone, ši pažyma yra visiškai pagrįsta ir teisėta, kadangi UAB „Žemaičių lanša“ yra teisėta bendrovių reklaminių, komercinių ir gamybinių paslaugų centro „Reklamcentras“, uždarosios komercinės gamybinės akcinės bendrovės „Comertex“ ir bendros Lietuvos - Kanados įmonės „Torvil“ teisių perėmėja. Todėl UAB „Žemaičių lanša“ išduoti dokumentai turi juridinę reikšmę kol jie įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti. Be to, teismas neargumentavo, kodėl jis nesiremia UAB „Žemaičių lanša“ pateiktais dokumentais, nors privalėjo jais vadovautis, kadangi suinteresuotas asmuo pripažįsta ir skiria pensijas pagal UAB „Žemaičių lanša“ pateiktus dokumentus kitiems asmenims, tačiau apeliantei atsisako tai padaryti. Toks prieštaravimas negali būti pripažintas teisėtu. Pasak apeliantės, tokiais veiksmais teismas bei suinteresuotas asmuo, vertindamas pažymas, taiko dvigubus standartus.

Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – VSDFV Kauno skyrius) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimo dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėja V. K. laikotarpiu nuo 1990-02-01 iki 1991-02-08 dirbo reklaminių, komercinių ir gamybinių paslaugų centre „Reklamcentras“, nuo 1991-02-08 iki 1992-01-01 dirbo uždarojoje komercinėje - gamybinėje akcinėje bendrovėje „Comertex“, nuo 1992-01-01 iki 1993-04-30 dirbo bendrojoje Lietuvos - Kanados įmonėje „Torvil“, bei priimti naują sprendimą – pareiškėjos patikslintą pareiškimą atmesti; likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 121-124). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjos pareiškimas tenkintas, yra neteisėta, kadangi ji priimta netinkamai taikant materialines teisės normas ir neteisingai įvertinus bylos įrodymus. Pažymi, kad pagal Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuo 1991 m. birželio 1 d. valstybinio socialinio draudimo pensijų draudimo stažui yra prilyginamas privalomų valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo laikas. Įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjai dirbant uždarojoje komercinėje - gamybinėje akcinėje bendrovėje „Comertex“ nuo 1991-06-01 iki 1992-01-01, bei bendrojoje Lietuvos - Kanados įmonėje „Torvil“ nuo 1992-01-01 iki 1993-04-30 buvo mokamos privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos, nėra. Pareiškėja prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl jos gautų pajamų grindžia darbuotojo darbo užmokesčio apskaitos kortelėmis, kurių pagrindu buvo išduotos minėtos pažymos, tačiau šios kortelės yra nepilnai užpildytos. Be to, UAB „Žemaičių lanša“ nėra tinkamas subjektas išduoti pažymas apie pareiškėjos draudžiamąsias pajamas dirbus bendrojoje Lietuvos - Kanados įmonėje „Torvil“, kadangi VĮ Registrų centro pateiktame išraše iš LR Juridinių asmenų registro nėra duomenų, kad UAB „Žamaičių lanša“ būtų bendros Lietuvos-Kanados įmonės „Torvil“ teisių ir pareigų perėmėja.

2. Suinteresuoto asmens nuomone, teismui vertinant liudytojų parodymus, nebuvo tinkamai įvertinta aplinkybė, kad teisėtų darbuotojų dokumentai buvo sutvarkyti ir tinkamai užpildyti, o tų darbuotojų, kurie dirbo neoficialiai, dokumentai nebuvo sutvarkyti. Aplinkybė, kad pareiškėja galimai dirbo nelegaliai ir nemokėjo privalomųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų, nėra paneigta. Galimai dėl to ir nėra išlikę jokių oficialių jos darbo faktą patvirtinančių dokumentų, dėl ko pati pareiškėja negalėjo tiksliai nurodyti savo darbo laikotarpių skirtingose įmonėse ir nuolat tikslino pareiškimus. Pagal Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, laikotarpiai, kuriais nebuvo mokėtos privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos, nėra prilyginami pensijų draudimo stažui, todėl toks juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatomas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į VSDFV Kauno skyriaus apeliacinį skundą pareiškėja prašo apeliacinį skundą atmesti, o jos apeliacinį skundą patekinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Nors apeliantas nurodo, kokie dokumentai būtini skiriant pensiją, tačiau nenurodo, kuo yra ydingas teismo sprendimas.

2. Pareiškėjos nuomone, tiek darbo stažą, tiek darbo užmokestį patvirtinantys dokumentai yra kortelės bei oficiali UAB „Žemaičių lanša“ pažyma, kurių teisėtumo suinteresuotas asmuo nenuginčijo. Be to, skaičiuodama ir paskirdama pensijas tokį pat darbą kaip pareiškėja dirbusioms liudytojoms Z. B. ir D. B., VSDFV Kauno skyrius rėmėsi tais pačiais dokumentais. Todėl, atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad nėra aišku, kokių konkrečiai įmonių šios kortelės buvo pildomos.

Atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo VDFV prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjos prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą apie jos gautą darbo užmokestį, palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja nepagrįstai prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl jos gautų pajamų grindžia darbuotojo darbo užmokesčio apskaitos kortelėmis, kuriomis remiantis buvo išduotos minėtos pažymos, kadangi šios kortelės yra nepilnai užpildytos. Be to, UAB „Žemaičių lanša“ nėra tinkamas subjektas išduoti pažymas apie pareiškėjos draudžiamąsias pajamas dirbus bendrojoje Lietuvos - Kanados įmonėje „Torvil“, nes ši įmonė įsteigta 1991-05-28 kaip savarankiška gamybinė - komercinė įmonė (Bendros Lietuvos - Kanados įmonės UAB „Torvil 1991-05-28 įstatai Nr. 91-112) bei VĮ Registrų centro pateiktame išraše iš LR Juridinių asmenų registro nėra duomenų, kad UAB „Žemaičių lanša“ būtų bendros Lietuvos - Kanados įmonės „Torvil“ teisių ir pareigų perėmėja. Pažymi, kad UAB „Žemaičių lanša“ išduotoje pažymoje apie pareiškėjos draudžiamąsias pajamas aiškiai matosi, kad laikotarpiais nuo 1991 m. rugsėjo mėn. iki 1991 m. gruodžio mėn. pareiškėjai nebuvo priskaičiuotas darbo užmokestis, nebuvo sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, todėl, suinteresuoto asmens nuomone, šis laikotarpis apskritai negali būti įskaitytas į pareiškėjos pensijų draudimo stažą.

2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad kitiems liudytojams valstybinės socialinio draudimo pensijos apskaičiuotos remiantis UAB „Žemaičių lanša“ išduotomis pažymomis apie liudytojų darbo stažą bei draudžiamąsias pajamas, o apeliantei, vadovaujantis tapačiais dokumentais, tai padaryti atsisakyta. Suinteresuotas asmuo pažymi, jog pareiškėjos nurodytų liudytojų gautas draudžiamąsias pajamas patvirtina ne UAB „Žemaičių lanša“ išduotos pažymos, bet atitinkamų įmonių – UAB „Komerteksas“ bei Lietuvos – Kanados komercinės gamybinės paslaugų įmonės „Torvil“ pažymos, išduotos vadovaujantis turėtais dokumentais ir patvirtintos vadovo parašu bei antspaudu. Todėl, pareiškėjos V. K. argumentas, kad teismas bei suinteresuotas asmuo, vertindamas pažymas, taiko dvigubus standartus yra visiškai nepagristas ir neparemtas jokiais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Civilinio proceso teisena dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi specialią paskirtį ir gali būti naudojama tik esant atitinkamoms įstatyminėms prielaidoms. CPK 444 ir 445 straipsnių nuostatose nurodytos aplinkybės, lemiančios galimybę nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus teisme: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai.

Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., buvę šie laikotarpiai: visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas. Pagal šio straipsnio 2 dalies 1 punktą asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki 1995 m. sausio 1 d. privalomų valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo laikas. Šie laikotarpiai į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaitomi Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose (toliau - Nuostatuose) nustatyta tvarka (Pensijų įstatymo 54 straipsnio 4 dalis). Pagal Nuostatų 23 punktą Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi, be kita ko, darbo knygelėmis, pažymomis, likviduotos institucijos, įstaigos ar įmonės funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra – steigėjo funkcijų vykdytojų pažymomis.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas ne todėl, kad pareiškėja negali gauti, neišliko arba negalima atkurti prarastų dokumentų, kurie patvirtintų jos nurodomas juridinę reikšmę turinčias aplinkybes apie pareiškėjos darbo laikotarpį ir gautas pajamas paminėtose įmonėse, bet dėl pareiškėjos pateiktų suinteresuotam asmeniui dokumentų leistinumo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui apskaičiuoti. Taigi pareiškėja turi dokumentus, kurie iš esmės patvirtina teisme prašomą nustatyti juridinį faktą, yra išlikusios įmonės, kuriose pareiškėja gali gauti prašomus duomenis, todėl vien dėl šios aplinkybės toks juridinis faktas teismine tvarka negali būti nustatinėjamas (CPK 445 straipsnis). Pažymėtina, kad ypatingosios teisenos tvarka taip pat negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje byloje. Lietuvos teismų Informacinės Sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-782-428/14 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00673-2012-5), kuriuo pareiškėja skundžia suinteresuoto asmens veiksmus, kuriais atsisakyta įskaičiuoti į darbo stažą jos dirbtą laiką nuo 1990 m. vasario 1 d. iki 1993 m. balandžio 21 d. UAB „Komertec“ (vėliau – UAB „Torvil“). Taigi administracine tvarka kilusi šalių ginčą nagrinėja teismas kitoje byloje. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos darbo knygelė yra išlikusi, tačiau joje nėra įrašų apie darbą paminėtose įmonėse. Paminėtam kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies prasme nelegalus darbas tai darbas, kuris nors formaliai ir atitinka DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, tačiau dirbamas nesudarius darbo sutarties, nepranešus apie asmens įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Taigi byloje nenustačius, kad ieškovė į darbą buvo priimta oficialiai (padarant atitinkamus įrašus darbo knygelėje) ir VSDFV oficialiai patvirtinus, kad už pareiškėją nebuvo mokamos privalomos valstybinio socialini draudimo įmokos, yra pagrindas konstatuoti, kad oficialūs darbo santykiai tarp pareiškėjos ir jos nurodomų įmonių nebuvo susiklostę. Taigi prašomas nustatyti juridinis faktas teismine tvarka negali būti nustatinėjamas, kadangi jis negali sukelti pareiškėjai teisinių pasekmių. Pagal Nuostatų 24 punktą, draudžiamosios pajamos po 1993 m. gruodžio 31 d. teismine tvarka nustatant juridinį faktą negali būti įrodinėjamos, o gali būti įrodomos tik Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo gavėjų registre esančiais duomenimis.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjos pareiškimas dėl prašomų nustatyti juridinių faktų civilinio proceso tvarka teisme nenagrinėtinas, dėl ko pirmosios instancijos teismas turėjo tokį pareiškimą atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o pareiškimą priėmus ir bylą išnagrinėjus iš esmės – civilinę bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi teismas šias proceso normas pažeidė, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir civilinė byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nustatęs pagrindą nutraukti civilinę bylą, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodytų faktinių ir teisinių argumentų.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimą Jonavos ir bylą nutraukti.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas