- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-27
- Bylos Nr.
- 1S-801-485/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47434-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
- Kategorijos
- 2.1.16.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo asmens, kuriam galimai taikytinos priverčiamos medicinos priemonės, I. B. (I. B.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria I. B. atidavimo į specialią priežiūros įstaigą – VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninę terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 17 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla dėl priverčiamų medicinos priemonių skyrimo I. B., galimai padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), tai yra:
1.1. jis galimai 2019 m. lapkričio 7 d. apie 00.20 val., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su F. G. metu, tyčia tiesiogiai žodžiu jai sakė, kad su ja susidoros bei išdaužęs virtuvės langą mėgino patekti į vidų, daužė duris, tokiu būdu grasino nužudyti F. G. ir sudarė pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
1.2. Be to, jis galimai 2019 m. lapkričio 16 d. apie 00.35 val. prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, demonstravo namo savininkei F. G. peilį, tyčia grasindamas su ja susidoroti bei sakydamas, kad papjaus kaimynus ir ją, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
2. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020 m. kovo 16 d. nutartimi, įvertinus 2020 m. sausio 21 d.–2020 m. sausio 28 d. ir 2020 m. vasario 25 d.–2020 m. kovo 13 d. atliktų ambulatorinių teismo psichiatrijos ekspertizių aktus, I. B. patalpintas į VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninę trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 17 d.
3. Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartimi I. B. atidavimo į specialią priežiūros įstaigą – VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninę terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 17 d.
4. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi I. B. atidavimo į specialią priežiūros įstaigą – VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninę terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 17 d.
5. I. B. skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartį, prašo jam taikomos procesinės prievartos priemonės – atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą termino nepratęsti.
Šalies argumentai
5.1. Skunde I. B. nurodo, kad per buvimą VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje laikotarpį jis suprato alkoholio vartojimo pasekmes ir pakeitė savo požiūrį. Atkreipia dėmesį, kad prieš tai jis turėjo darbą, kuriame buvo kiekvieną dieną tikrinamas blaivumas.
5.2. I. B. teigia esantis sveikas žmogus, norintis dirbti, o ne leisti šešis mėnesius iš eilės tarp kitokių žmonių ligoninėje. Dabartinis jo buvimas tarp psichikos ligomis sergančių asmenų jį žlugdo kaip asmenybę ir pažeidžia jo orumą. I. B., skunde paaiškindamas savo poelgių prieš namo savininkę motyvus, nurodo, kad per tris mėnesius tardymo izoliatoriuje jis buvo stipriai morališkai išsekęs, kas galėjo turėti įtakos jam atliktos ekspertizės rezultatams.
6. Kauno apygardos teisme 2020 m. spalio 22 d. buvo gautas I. B. skundo papildymas, kuriame jis nurodo, kad nutarė pakeisti gyvenimo būdą, yra tvirtai nusprendęs nevartoti alkoholio ir vartos jam paskirtus vaistus. Pagal savo sveikatos būklę jis gali gydytis ambulatoriškai, pas sugyventinę F. G. neis, kad nekiltų problemų. Jį iš ligoninės pasiims brolis A. B.. Išleistas iš ligoninės jis įsidarbins.
7. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė I. B. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
8. I. B. skundas atmetamas.
9. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 141 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei teismo psichiatrijos ekspertizė nustato, kad asmuo dėl psichinės ligos yra pavojingas visuomenei, teisėjo nutartimi jo buvimo laikas ekspertizės įstaigoje gali būti pratęstas arba jis gali būti perkeltas į kitą specialią įstaigą, kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo. Buvimo kitoje specialioje įstaigoje laikas pratęsiamas teisėjo nutartimi ir yra įskaitomas į suėmimo laiką. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atiduodamas į ekspertizės įstaigą, taip pat laikymo joje terminai nustatomi ar pratęsiami laikantis tos pačios tvarkos kaip ir skiriant, pratęsiant ar apskundžiant suėmimą.
10. Kaip pagrįstai pažymima skundžiamoje nutartyje, duomenys, leidžiantys manyti, kad I. B. galimai padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, užfiksuoti nukentėjusiosios F. G. bei liudytojo N. G. apklausos protokoluose, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, tarnybiniuose pranešimuose, įvykio vietos apžiūros protokole, Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užfiksuoto pranešėjo skambučio skaitmeninėje garso įrašo kopijoje ir kitoje bylos medžiagoje.
11. Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. sausio 21–28 d. atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės akte nustatyta, kad I. B. linkęs sudirgti, kelia balso toną, jokiai korekcijai nepasiduoda, nėra kritiškas savo būsenai, situacijai ir poelgių juridinėms pasekmėms, jo nusikalstamą elgesį lėmė lėtinio psichikos sutrikimo – šizofrenijos nulemti įsitikinimai, mąstymo sutrikimai ir kritikos savo veiksmų atžvilgiu stoka. Šie požymiai išliko nepakitę ir vėlesnės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės atlikimo metu. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2020 m. kovo 13 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu I. B. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – nediferencijuota šizofrenija (F20.3). Dėl šio psichikos sutrikimo jis nei veikos padarymo metu, nei ekspertizės atlikimo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. I. B. rekomenduotos priverčiamos medicinos priemonės psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) aprašomojoje dalyje konstatuota, kad ir jos atlikimo metu I. B. išliko priešiškas, nekritiškas, nepasidavė korekcijai, jo socialinė adaptacija itin apsunkinta. Jis nėra kritiškas, jo elgesys neprognozuojamas, todėl jis yra socialiai pavojingas ir jam reikalingas gydymas.
12. Kaip jau minėta, baudžiamojoje byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, jog I. B. galimai padarė dvi baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, kurios pagal savo pavojingumo laipsnį prilygintinos nesunkiems nusikaltimams. Šios veikos buvo galimai padarytos per trumpą laiko tarpą, jos nukreiptos į tą pačią nukentėjusiąją, iš kurios parodymų matyti, kad netgi pradėjus ikiteisminį tyrimą I. B. ateidavo į jos kiemą, prašėsi įleidžiamas, apmėtė langus maisto produktais ir kitais daiktais, apipylė langus alumi, atsinešdavo alkoholio, kieme jį vartojo, šiukšlino, ant tvoros užkabindavo dėžes, naktimis dažnai miegodavo jos kieme, taigi elgėsi neadekvačiai ir socialiai pavojingai. Teismo psichiatrijos-teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad I. B. tiek veikų galimo padarymo, tiek ir ekspertizės atlikimo metu nesuvokė savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, dėl ko, įvertinus minėtą I. B. nekritišką savo būklės vertinimą, kuris atsispindi ir jo aukštesnės instancijos teismui pateiktame skunde išskiriant save iš kitų gydymo įstaigoje esančių asmenų tarpo, sudaro prielaidas vertinti, kad galimai I. B. vis dar yra pavojingas visuomenei, todėl jo skunde dėstomi teiginiai, susiję su alkoholio nevartojimu ir darbo paieškomis, šiuo atveju aptartų aplinkybių nepaneigia. Dėl to konstatuotina, kad skundžiama teismo nutartimi I. B. atidavimo į specialią gydymo įstaigą – VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje – terminas pratęstas pagrįstai.
13. Pareiškėjo skunde taip pat dėstomi argumentai susiję su jo prisipažinimu dėl baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo ir šių veikų motyvais, taip pat darbo veiklos apribojimu ir patiriamais asmeniniais nepatogumais jam būnant specializuotoje gydymo įstaigoje, tačiau šie motyvai nepaneigia būtinybės tęsti jam taikomą procesinę prievartos priemonę. Pažymėtina, kad asmuo, galimai padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, į specializuotą įstaigą perkeliamas tik tuo atveju, jei dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo jį reikia stebėti ir gydyti stacionare. Šiuo atveju pagrindo abejoti kompetentingos ekspertizės aktą surašiusios institucijos Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus pateiktame ekspertizės akte nurodytais duomenimis aukštesnės instancijos teismas neturi. Jame konstatavus, kad I. B. yra socialiai pavojingas ir nėra kritiškas aplinkai, teisiniams savo veiksmų padariniams, šiuo atveju procesinės prievartos priemonės pratęsimo būtinybė pateisina darbo veiklos apribojimą, patiriamus asmeninio pobūdžio nepatogumus ir yra proporcinga ja siekiamiems tikslams. Tuo tarpu I. B. dėstomos aplinkybės, kad nepratęsus atidavimo į specialią gydymo įstaigą termino, jį iš gydymo įstaigos paims brolis A. B., taip pat tai, kad jam galimas ambulatorinis stebėjimas, kurio metu jis atsiribos nuo alkoholio vartojimo ir vartos jam paskirtus medikamentus, dėstomos nenuosekliai. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog sprendžiant atidavimo į specialią gydymo įstaigą termino pratęsimo klausimą, nenustatyta, kad I. B. turi nuolatinę gyvenamąją vietą ar artimuosius, kurių įtaka bei priežiūra šiuo metu užtikrintų tinkamą jo gydymąsi ambulatoriškai. Apelianto brolis A. B. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad pats I. B. atsisako gyventi jo namuose, piktnaudžiauja alkoholiu, su juo neįmanoma susikalbėti. Taigi, aukštesnės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvams, daro išvadą, kad šiuo metu nėra galimybės spręsti, jog po ankstesnio jam taikomos procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo šiam klausimui spręsti reikšmingos aplinkybės pasikeitė ar išnyko. Dėl šios priežasties I. B. skundas atmetamas ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 127, 130 ir 141 straipsniais,
nutaria:
I. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartį.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.