Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas), Violetos Balčytienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant atsakovo atstovei Odetai Dirsienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Daliai Cirtautienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Trakų skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Pareiškėjas A. D. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą jam pranešta tinkamai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjui nedalyvaujant. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Bylos faktinės aplinkybės.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba 2008-03-06 darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0280852 nustatė A. D. 25 procentus netekto darbingumo dėl priežasties - „27.5. liga (suluošinimas), įgyta tarnybos ar mokymų metu" (b. l. 6).

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2008-03-06 darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0280853 pareiškėjui buvo nustatyti 65 procentai netekto darbingumo dėl priežasties - „27.1.ligos arba būklės" (b. l. 7).

Atsakovė, remdamasi 2008-03-06 darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0280853, 2008-03-13 sprendimu Nr. 13PP-2018 pratęsė pareiškėjui invalidumo pensijos mokėjimą nuo 2008-04-01 iki 2010-02-28, kaip asmeniui, pripažintam iš dalies darbingu (b. l. 47).

VSDF valdybos Trakų skyrius 2008-04-30 sprendimu Nr. 3R-4010 nustatė, kad netekto darbingumo pensija pareiškėjui kaip netekusiam 65 procentų mokama teisėtai ir pagrįstai (b. l. 10).

Pareiškėjas, nesutikdamas su VSDF valdybos Trakų skyriaus 2008-04-30 sprendimu Nr. 3R-4010, 2008-05-09 jį apskundė VSDF valdybai (b. l. 11-13).

VSDF valdyba 2008-06-03 sprendimu Nr. (6.5)1-3928 nustatė, kad netekto darbingumo pensija pareiškėjui kaip netekusiam 65 procentų darbingumo mokama teisingai ir jo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 15).

Bylai reikšmingas teisinis reguliavimas.

Netekto darbingumo ir invalidumo pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija) (toliau – ir Pensijų įstatymu) ir Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai) Žin., 1994, Nr. 91-1781; 2005, Nr. 83-3066).

Motyvuojamoji dalis

Pensijų įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisę gauti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją turi asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas darbingumo lygis ir kurie pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais.

Pensijų įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmens darbingumo lygį, jo priežastį, atsiradimo laiką, terminą ir asmens netekto darbingumo procentus nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Netekto darbingumo procentai įrašomi asmeniui išduodamame darbingumo lygio pažymėjime.

Pensijų įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija turintiems teisę gauti šią pensiją asmenims apskaičiuojama sudedant pagrindinę ir papildomą netekto darbingumo pensijos dalis bei priedą už stažo metus. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenų, netekusių 75-100 procentų darbingumo, turinčių būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą netekto darbingumo pensijai, pagrindinė netekto darbingumo pensijos dalis yra lygi 150 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, o asmenų, netekusių 60-70 procentų darbingumo, - 110 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos.

Pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais.

Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 7 dalis numato, kad nedarbingais laikomi asmenys, kuriems nustatomas 0-25 procentų darbingumas (t.y. netekę 75-100 procentų darbingumo), iš dalies darbingais - asmenys, kuriems nustatomas 30-55 procentų darbingumas (t.y. netekę 45-70 procentų darbingumo). Asmenys, kuriems nustatomas 60-100 procentų darbingumas (t.y. netekę 40 procentų ir mažiau darbingumo), laikomi darbingais. Asmens darbingumo lygį, jo priežastį, terminą bei netekto darbingumo procentus nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, išduodama darbingumo lygio pažymą.

Darbingumo lygio nustatymą reglamentuoja Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V-179. Šio aprašo 25 punkte numatyta, kad dėl priežasčių, nurodytų šio aprašo 27.5-27.13 punktuose, darbingumo lygis nustatomas atskirai, nevertinant kitų ligų ar traumų pasekmių, nesusijusių su nurodytų priežasčių nustatymu. Dėl kiekvienos priežasties išduodama atskira pažyma.

Aprašo 26 punkte nustatyta, kad kai asmeniui yra nustatoma daugiau nei viena darbingumo lygio priežastis ir jos priklauso nuo skirtingų ligų ar sužalojimų, darbingumo lygis nustatomas dėl kiekvienos priežasties atskirai.

Teismo išvados.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas nesutinka su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimais, kuriais jam buvo pratęstas invalidumo (netekto darbingumo) pensijos mokėjimas. Pareiškėjas aiškina, kad skaičiuojant netekto darbingumo pensiją reikia atsižvelgti į abi Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos jam išduotas pažymas, susumuojant abejose pažymose nurodytus netekto darbingumo procentus (25 % + 65 % = 90 %) ir laikyti, kad jis yra nedarbingas.

Kaip nustatyta šioje byloje, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba 2008-02-26 pareiškėjui išdavė dvi darbingumo lygio pažymas: pagal priežastį „27.5. liga (suluošinimas), įgyta tarnybos ar mokymų metu" pažymoje DL-1 Nr. 0280852 nustatė pareiškėjui 25 procentus netekto darbingumo (b. l. 6) ir pagal „27.1.ligos arba būklės" pažymoje DL-1 Nr. 0280853 pareiškėjui nustatė 65 procentus netekto darbingumo (b. l. 7). Iš nagrinėto teisinio reguliavimo matyti, kad vadovaujantis Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 25 p. nuostatomis, pagal kurias kai asmeniui yra nustatoma daugiau nei viena darbingumo lygio priežastis darbingumo lygis nustatomas dėl kiekvienos priežasties atskirai ir dėl kiekvienos priežasties išduodama atskira darbingumo lygio pažyma, darbingumo lygis dėl 27.5 punkte nurodytos priežasties (liga (suluošinimas), įgyta tarnybos ar mokymų metu) privalėjo būti nustatytas atskirai, todėl pareiškėjui ir buvo išduota pažyma DL-1 Nr. 0280852, kurioje netekto darbingumo procentas apskaičiuotas tik pagal minėtą kriterijų, t.y. ligą įgytą tarnybos ar mokymų metu. Tokiu būdu minėtoje pažymoje iš bendro nedarbingumo procento pagal 27.1 punktą buvo išskirtas pareiškėjo nedarbingumas atsiradęs dėl 27.5 nurodytos priežasties.

Kaip jau minėta, pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 7 dalies nuostatas, nedarbingais laikomi asmenys, kuriems nustatomas 0-25 procentų darbingumas (t.y. netekę 75-100 procentų darbingumo), iš dalies darbingais - asmenys, kuriems nustatomas 30-55 procentų darbingumas (t.y. netekę 45-70 procentų darbingumo), o asmenys, kuriems nustatomas 60-100 procentų darbingumas (t.y. netekę 40 procentų ir mažiau darbingumo), laikomi darbingais. Pagal Pensijų įstatymo 28 straipsnį teisę gauti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją turi tik tie asmenys, kurie pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais. Pensijų apskaičiavimo bendrosios taisyklės numatytos Pensijų įstatymo 32 straipsnyje bei Vyriausybės patvirtinuose Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose. Minėti pensijų skyrimą reglamentuojantys teisės norminiai aktai nenumato asmens netekto darbingumo, nurodyto atskirose Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba pažymose, sumavimo. Kaip jau minėta, pareiškėjui pažyma DL-1 Nr. 0280852 buvo išduota tuo tikslu, kad išskirti jo nedarbingumą atsiradusi dėl 27.1 p. nurodytos priežasties. Pagal šią pažymą asmuo yra darbingas (netektas darbingumas neviršija 40 procentų), todėl nėra teisinio pagrindo sumuoti abi minėtas pažymas ir jų abiejų pagrindu skaičiuoti ir mokėti valstybinę netekto darbingumo pensiją. Pagal pažymą DL-1 Nr. 0280853 pareiškėjui buvo nustatyti 65 procentai netekto darbingumo (b. l. 7), todėl nustačius, kad pareiškėjas pagal šią pažymą yra iš dalies darbingas, atsakovas VSDF valdybos Trakų skyrius 2008-03-13 sprendimu Nr. l3PP-2018, teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis Pensijų įstatymo nuostatomis, nuo 2008-04-01 pareiškėjui skyrė netekto darbingumo pensiją kaip netekusiam 65 procentų darbingumo. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nenustatė, kad skundžiami atsakovo 2008-04-30 sprendimas ir VSDF valdybos 2008-06-03 sprendimas prieštarautų Pensijų įstatymo nuostatoms. Sutinkamai su Pensijų įstatymo 29 str. 1 d., asmens darbingumo lygį, jo priežastį, atsiradimo laiką, terminą ir asmens netekto darbingumo procentus nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba. Pareiškėjas, nesutikdamas su jam nustatytais darbingumo procentais ir manydamas, kad darbingumo lygis jam nustatytas neteisingai, turi teisę sutinkamai su Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 43.5 p. teisės aktų nustatyta tvarka apskųsti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos priimtus sprendimus.

Išanalizavęs aukščiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

Pareiškėjas prašo tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad jo skundas neturi būti apmokestintas žyminiu mokesčiu, grąžinti jo sumokėtą žyminį mokestį.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 38 str., išskyrus įstatymo nustatytus atvejus, skundai administraciniame teisme priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas nustatytas 100 Lt žyminis mokestis. Žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų baigtinis sąrašas pateiktas LR ABTĮ 40 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti. Pareiškėjas ginčija VSDFV teritorinio skyriaus ir VSDFV sprendimus ir prašo perskaičiuoti jam paskaičiuotą pensiją, taigi jo skundas atitinka LR ABTĮ 40 str. 1 d. 2 p. numatytą skundų kategoriją. Pareiškėjo pateiktas žyminio mokesčio kvito nuorašas (b. l. 2) patvirtina, kad pareiškėjas 2008-06-25 sumokėjo 123 lt žyminio mokesčio AB banke „Hansabankas“. Vadovaujantis aukščiau minėtomis LR ABTĮ nuostatomis, pareiškėjui grąžintinas jo sumokėtas žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais,

nusprendė:

pareiškėjo A. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Grąžinti pareiškėjui A. D. 123 Lt (vieną šimtą dvidešimt tris litus) sumokėto žyminio mokesčio pagal 2008-06-25 mokėjimo nurodymą AB banke „Hansabankas“ sumokėtą į Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.