- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-25
- Bylos Nr.
- 2-106-761/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-000300-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Osvaldas Briedis
- Ieškovas
- V. L.
- Atsakovas
- R. L.
Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Osvaldas Briedis, sekretoriaujant Irenai Dambrauskienei, dalyvaujant, ieškovei V. L. atsakovo R. L. atstovui advokatui B. S., išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. L. ieškinį R. L. dėl patirtų išlaidų atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė V. L. prašo priteisti iš atsakovo R. L. 3925,9 €/13555,49 Lt kompensaciją už atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą. Ieškovė nurodė, kad 2009 m. Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimu bendru sutikinu buvo nutraukta jos ir atsakovo santuoka. Po santuokos nutraukimo ji su atsakovu susitarė, kad ji su dukra gyvens atsakovo R. L. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name. Šiame name ji su dukra gyveno nuo 2009 m. spalio mėn. Po santuokos nutraukimo kartu gyvenant viename name R. L. maitinosi iš jos lėšų, už komunalinius patarnavimus mokėjo ji viena iš savo lėšų, tuo tarpu atsakovas kiekvieną dieną girtavo. Namas tuo metu buvo blogos būklės, todėl iš sutaupytų pinigų investavo į namą, tai yra į namo šildymo sistemą. 2012-10-22 ji sudarė sutartį su UAB „Danrita“ dėl šildymo sistemos pakeitimo. Už šildymo sistemos pakeitimą UAB „Danrita“ ji sumokėjo 1243,98 €/5295,17 Lt. Sūnus gyvenantis Kretingoje už jos pinigus atliko namo sienų šiltinimo darbus. Sienų šiltinimo medžiagos kainavo 203,9 €/704,02 Lt. Atsakovas taip pat niekada nemokėjo už elektrą. Gyvenant kartu ji už atsakovą už ji sunaudotą elektros energiją sumokėjo 392,8 €/1356,32 Lt, tai yra pusę sunaudotos name elektros energijos išlaidų turėjo mokėti atsakovas. Jai taip pat turi būti priteista ir už aplinkos tvarkymą, nes ji atsakovo namą prižiūrėjo ir tvarkė penkis metus. Ji prižiūrėjo ir tvarkė 30 arų teritoriją aplink namą. Darbą ir išlaidas (žoliapjovės kurą įvertina 34,75 €/120 Lt per mėnesį). Todėl jai priteistina 2085,26 €/7200 Lt už teritorijos priežiūrą. Atsakovas jai per tris kartus pervedė 6500 litų ir nors nurodė, kad tai pinigai už namo remontą, tačiau po to ieškovas smurtavo prieš ją ir tam, kad ji sutiktų nutraukti ikiteisminį tyrimą žodžiu susitarė, kad pervesti pinigai bus už moralinę žalą padarytu jai smurtu.
Atsiliepimas
Atsakovas R. L. teismo posėdyje nedalyvavo, jį atstovavo advokatas B. S.. Atsakovas atsiliepime bei jo atstovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad nutraukus santuoką bendru sutikimu ieškovė su dukra J. L. išvyko gyventi pas kitą vyriškį į Kuršėnus, o jis liko gyventi savo name. Po poros mėnesių jis su ieškove susitaikė ir vėl pradėjo gyventi kaip sutuoktiniai, vėl turėjo bendrą ūkį. Tuo metu ieškovė niekur nedirbo, pragyveno iš jo lėšų, nes jis tuo metu iki 2011 m. balandžio dirbo UAB „Profilsta“. Nuo 2011 m. gegužės mėnesio jis pradėjo dirbti Norvegijoje. Dirbo po du mėnesius po to grįždavo pabūdavo dvi tris savaites ir vėl išvykdavo dirbti į Norvegiją. Kadangi namo šildymo sistema buvo susidėvėjusi nutarė su ieškove ją pakeisti. Šildymo sistemos pakeitimui medžiagas pirko ieškovė iš UAB „Danrita“ už jo pinigus, kuriuos jis pervedė iš savo į ieškovės sąskaitą. Viso per tris kartus pervedė 1882,53 €/6500 Lt. Ieškovės reikalavimas sumokėti kompensaciją už elektros naudojimą nepagrįstas. Jis kaip faktinis sutuoktinis su V. L. gyveno iki 2012 m. Kalėdų, o nuo Šv. Kalėdų savo name nebegyveno. Tuo tarpu ieškovė name gyveno iki 2014 m. gruodžio mėn., todėl privalėjo pati apsimokėti. Kol gyveno kartu su ieškove ji už elektrą sumokėdavo jo pinigais. Taip pat nepagrįstas ieškovės reikalavimas sumokėti kompensaciją už teritorijos priežiūrą. Kol gyveno name aplinką jie prižiūrėjo kartu, jis nupjaudavo žolę. Kai jis negalėdavo žolę nupjaudavo ieškovė ar jų dukra. Ieškovė gyveno jo name, todėl ir privalėjo prižiūrėti teritoriją. Jis neprašė ieškovė prižiūrėti teritorijos, be to ji gyveno jo name už nuomą pinigų nemokėjo. Ieškovė nepagrįstai kaltina jį girtavimu. Jei jis būtų girtavęs tai nebūtų dirbęs.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš ieškovės, atsakovo atstovo paaiškinimų, rašytinės civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2009 m. liepos 9 d. Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimu bendru sutikinu buvo nutraukta šalių santuoka. Šalių žodiniu susitarimu atsakovė su dukra J. L. nuo 2009 m. spalio mėn. apsigyveno R. L. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name. Šalių susitarimu 2012 m. spalio mėn. nuspręsta atlikti namo šildymo sistemos remontą. 2012-10-15 atsakovas namo remontui per tris kartus pervedė 6500 Lt/1882,53 € (b. l. 68-69, 88-89). 2012-10-22 V. L. sudarė prekių ir paslaugų sutartį su UAB „Danrita“. Pagal šią sutartį ieškovė pirko prekes namo šildymo sistemos remontui už 1243 €/4295,17 Lt (b. l. 9-15, 18). Ieškovė papildomai medžiagoms namo sienų apšiltinimui išleido 203,9 €/704,02 Lt (b. l. 17). Ieškovė už sunaudotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2009-08-21 iki 2012-11-12 apmokėjo 785,65 €/2712,63 Lt (b. l. 19-20).
Ieškovė nurodo, kad ji namo šildymo ir sienų apšiltinimo darbus atliko savo lėšomis, o jai 2012-10-15 pervesti atsakovo pinigai buvo skirti smurtiniu nusikaltimu padarytai žalai atlyginti. Iš 2012-10-30 Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros nutarimo matosi, kad byla nutraukta dėl nusikalstamos veikos padarytos 2012-10-16, tai yra tuo metu pinigai namo šildymo sistemos remontui į ieškovės sąskaitą jau buvo pervesti. Ieškovė pripažino, kad susitaikymo metu jokio rašytinio dokumento dėl nusikalstama veika padarytos žalos su atsakovu nesurašė, teismui nepateikė jokių kitų įrodymų, kad 6500 Lt yra atlygis už nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą. Todėl bankų išrašai patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes dėl to, kad namo šildymo sistemos remontas ir sienų apšiltinimas buvo atliktas atsakovo R. L. lėšomis.
Ieškovė prašo taip pat priteisti iš atsakovo prie namo esančios vejos priežiūrai turėtas išlaidas, nurodo, kad tam išleido 2085,26 €/7200 Lt. Įrodymų patvirtinančių vejos priežiūrai turėtas išlaidas ieškovė nepateikė. Vejos priežiūrą ieškovė vertina kaip atsakovui priklausančio turto pagerinimą. Iš šalių nurodytų aplinkybių, liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė atsakovo name gyveno žodinės panaudos sutarties pagrindu. Pagal CK 6.629 straipsnio 1 dalyje pateikiamą panaudos sutarties sampratą neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. CK 6.629 straipsnio 1 dalis numato jog panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti daiktą panaudos davėjui tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą. Atitinkamai CK 6.636 straipsnis numato jog panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas.
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių buvo sudaryta žodinė panaudos sutartis, kurios sąlygų šalys neaptarė. Byloje nėra duomenų, kad prie namo esanti veja būtų pagerinta. Tai, kad prie namo esanti veja buvo prižiūrima ją pjaunant nelaikytina daikto pagerinimu. Ieškovės nurodytos lėšos vejai prižiūrėti laikytinos turto priežiūros išlaidomis. Pagal CK 6.636 str. panaudos gavėjas turi pareigą jam panaudos sutartimi perduotą daiktą išlaikyti ir prižiūrėti. Atsakovas nurodo, kad ir jis kai gyveno šiame name taip pat prisidėjo prie žolės priežiūros, tai yra ir jis pjaudavo žolę. Šią aplinkybę patvirtina ir liudytoja J. L.. Kita vertus šalys gyveno atsakovui nuosavybės teise priklausančiame name. Dėl namo priežiūros jokių susitarimų nebuvo sudarę įsipareigojimų nenumatė, todėl ieškovės reikalavimas šiuo pagrindu reikalauti žalos atlyginimo nepagrįstas.
CK 6.629 straipsnio 2 dalis numato jog neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos civilinio kodekso atitinkamos nuostatos reguliuojančios nuomos santykius tame tarpe ir 6.501 straipsnio nuostatos dėl daikto pagerinimų. Minėto straipsnio 1 dalis numato, kad kai nuomininkas (panaudos gavėjas) nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita. 2012-10-15 atsakovo bankiniais pavedimais ieškovei pervesti pinigai pavedimuose nurodyta, kad tai namo remontui skirti pinigai. Ieškovė pripažino, kad šie pinigai buvo pervesti namo remontui, tačiau nurodė jog po jos sumušimo 2012-10-16, su atsakovu sutarė, kad šiuos pinigus užskaitys kaip neturtinės žalos atlyginimą dėl prieš ieškovę panaudoto smurto. Atsakovas tokį susitarimą neigia. Ieškovė kitų įrodymų, kad pervesti 6500 Lt šalių susitarimu buvo panaudoti kitam tikslui nepateikė. Todėl nustatyta, kad namo pagerinimo darbai atnaujinant šildymo sistemą bei pašiltinant namo sieną atlikti atsakovo lėšomis pervestomis į ieškovės sąskaitą. Kadangi ieškovė neįrodė, kad ji savo lėšomis pagerino atsakovo turtą, tai yra gyvenamąjį namą, pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą dėl atsakovo turto pagerinimo nėra pagrindo.
Ieškovė taip pat prašo priteisti ir pusę išlaidų jos sumokėtų už elektros energijos suvartojimą, tai yra 392,8 €. Atsakovas nurodo, kad tuo metu ieškovė nedirbo, todėl jis duodavo ieškovei grynais apmokėti ir elektros išlaidoms, kitiems patarnavimams. Atsakovas pateikė duomenis apie nuo 2008 m. sausio iki 2011 m. balandžio gautą darbo užmokestį. Iš šių duomenų matosi, kad atsakovas turėjo pajamų. Rašytinių įrodymų, kad davė pinigų ieškovei šioms reikmėms atsakovas nepateikė. Be to atsakovas nurodė, kad jis namo remontui pervedė ženkliai didesnę pinigų sumą negu buvo išleista, todėl ir dėl to jis nėra skolingas ieškovei. Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad namo remontui pervesta 1882,53 €. Namo remontui išleista 1447,88 €. Kadangi nuo namo remonto liko didesnė pinigų suma nei prašoma atlyginti už elektros sunaudojimą, laikytina, kad atsakovas nėra skolingas ieškovei.
Pagal CPK 93 str. šaliai kurios naudai priimtas sprendimas jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Atsakovas R. L. turėjo bylinėjimosi išlaidų: 500 eurų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 83). Šios išlaidos pagrįstos teismui pateiktais dokumentais ir yra protingo dydžio, todėl iš ieškovės atsakovui, priteistinos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 8 p., 93 str. 1 d.).
Teismas turėjo 3,23 € proceso išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš ieškovės valstybės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 -270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš V. L. 500 € (penkis šimtus eurų) R. L. išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Priteisti iš V. L. 3,23 € (tris eurus 23 cnt.) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.