- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-02-08
- Bylos Nr.
- 1N-4/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Šeškauskas
- Advokatai
- Mansuras Muksinovas
Įžanginė dalis
Lietuvos Respublikos BPK 74 str. 2 d. ir 130 str. tvarka išnagrinėjo S. S. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 19 d. nutarties, kuria teismas nutarė S. S. , gimusią 1967 m. lapkričio 30 d., Baltarusijos Respublikos pilietę, išduoti Baltarusijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Baltarusijos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 str. 3 d. Ta pačia nutartimi S. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dvidešimčiai dienų, skaičiuojant nuo 2006 m. sausio 30 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos Generalinėje prokuratūroje buvo gautas Baltarusijos Respublikos prokuratūros 2005 m. gruodžio 28 d. prašymas Nr. 25/909-2005, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, prašoma išduoti Baltarusijos Respublikai Baltarusijos pilietę S. S. .
Prašyme nurodyta, kad S. S. įtariama tuo, kad 2003-2004 metais, būdama IĮ RAB „Kosfani“ steigėja ir direktore, bendrai veikdama su Lietuvos Respublikos piliečiais L. P. K. ir J. R. A. , tiksliai žinodama, kad minėti asmenys subūrė Baltarusijos Respublikos teritorijoje organizuotą grupę, turėdami tikslą vykdyti bendrą nusikalstamą veiką, pažeisdami Baltarusijos Respublikos CK 22 ir 47 str. str. bei „Ūkio subjektų valstybinės registracijos ir likvidavimo (veiklos nutraukimo) nuostatų“ reikalavimus, be valstybinės verslo veiklos registracijos, turėdama tikslą gauti pajamas ypač stambiu mastu, į Baltarusijos Respublikos teritoriją įvežė kosmetinę produkciją „Nivea“. Vėliau šią produkciją Minsko mieste bei kituose Baltarusijos Respublikos regionuose realizuodavo, panaudojant kontroliuojamų ūkio subjektų ir privačių verslininkų rekvizitus.
Tokiu būdu S. S. , veikdama organizuotoje asmenų grupėje, savo tyčiniais veiksmais, susijusiais su pajamų ypač stambiu mastu gavimu, įtariama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Baltarusijos Respublikos BK 233 str. 3 d. (neteisėta komercinė veikla, vykdoma organizuotos grupes, kuri baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki septynerių metų).
Nusikalstamos veikos, kurių padarymu yra įtariama S. S. , pripažįstamos nusikalstamomis ir pagal Lietuvos Respublikos BK ( toliau- LR BK) 202 str. 1 d., 25 str. 2 d.
Nustatyta, jog vykdant Interpolo Baltarusijos nacionalinio biuro prašymą dėl S. S. paieškos ir sulaikymo, Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdyba 2005 m. gruodžio 13 d. paskelbė S. S. paiešką Lietuvos Respublikos teritorijoje ir 2005 m. gruodžio 20 d. 12 val. S. S. buvo sulaikyta Kauno rajone.
2005 m. gruodžio 22 d. Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo nutartimi S. S. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas keturiasdešimčiai dienų, skaičiuojant nuo 2005 m. gruodžio 22 d. Ši nutartis S. S. buvo apskųsta ir Vilniaus apygardos teismo teisėjas 2006-01-16 nutartimi S. S. skundą atmetė.
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. sausio 19 d. nutartimi išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl Baltarusijos Respublikos pilietės S. S. išdavimo Baltarusijos Respublikai nutarė išduoti S. S. baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Baltarusijos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 str. 3 d. Ta pačia nutartimi S. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dvidešimčiai dienų, skaičiuojant nuo 2006 m. sausio 30 d.
Teismas nutartyje nurodė, kad Baltarusijos Respublikos teritorijoje S. S. padaryta veika savo faktinėmis aplinkybėmis atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 202 str. 1 d., 25 str. 2 d. Už minėtą nusikalstamą veiką tiek pagal Baltarusijos Respublikos įstatymus, tiek pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra numatyta bausmė - laisvės atėmimas daugiau kaip vieneriems metams. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartyje dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose bei LR BK 9 str. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 71 str., kuriais remiantis atsisakoma išduoti, nenustatyta.
S. S. skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 19 d. nutartį dėl jos išdavimo Baltarusijos Respublikai bei kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo dvidešimčiai dienų panaikinti.
Skunde S. S. teigia, jog skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis yra naikintina. Anot skundą padavusios S. S. , 2005 m. gruodžio 22 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutartis dėl kardomosios priemonės suėmimo skyrimo 40 dienų siekiant vykdyti Baltarusijos Respublikos prašymą dėl ekstradicijos, 2006 m. sausio 3 d. buvo apskųsta Vilniaus apygardos teismui. Šio teismo teisėjas 2006 m. sausio 16 d. nutartimi šį skundą atmetė. Kiek vėliau, t.y. 2006 m. sausio 19 d. tas pats Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vilmantas Gaidelis iš esmės nagrinėjo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros pareiškimą dėl S. S. ekstradicijos. 2006 m. sausio 19 d. Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vilmantas Gaidelis nutartimi prokuratūros pareiškimą patenkino.
Kaip matyti iš skundo turinio, S. S. mano, jog taip buvo pažeistos jos teisės į nešališką ir teisingą bylos išnagrinėjimą, o taip pat nesilaikyta LR BPK 58 str. 2 d. 2 p. numatytų reikalavimų. S. S. savo skundą motyvuoja tuo, kad jos skundą dėl jai paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo bei pareiškimą dėl jos ekstradicijos bei kardomosios priemonės termino pratęsimo nagrinėjo tas pats Vilniaus apygardos teismo teisėjas, kas prieštarauja LR BPK 58 str. 2 d., 2 p. reikalavimams.
Aukštesniojo teismo posėdyje išduotino asmens gynėjas prašo skundą patenkinti, o prokurorė prašo skundą atmesti.
S. S. skundas atmetamas.
Aukštesniojo teismo teisėjas, įvertinęs skundą padavusios S. S. argumentus, pažymi, kad LR BPK 58 str. 2 d. 2 p. esantis nušalinimo pagrindas pareiškimą dėl ekstradicijos taikymo nagrinėjančiam teisėjui netaikytinas, nes šia norma siekiama užtikrinti teisėjo nešališkumą skirtingose proceso stadijose tik nagrinėjant baudžiamąsias bylas, kai iš esmės vienoje iš stadijų privalomas išspręsti klausimas dėl persekiojamo baudžiamąja tvarka asmens kaltės. Šiuo atveju Vilniaus apygardos teisme buvo to paties teisėjo sprendžiamas S. S. išdavimo užsienio valstybei klausimas, kuris nesietinas su asmens kaltės nustatymu. Aukštesniojo teismo teisėjas, vertindamas skundžiamą nutartį, neįžvelgia jokių nutartį priėmusio teisėjo šališkumo prielaidų, kadangi Vilniaus apygardos teismo teisėjas, 2006 m. sausio 16 d., nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės paskyrimo, nedėstė savo nuomonės nei dėl S. S. kaltės, nei dėl išdavimo pagrindų ir sąlygų buvimo. Dėl šios priežasties daroma išvada, jog tai, kad skundą dėl paskirtos kardomosios priemonės ir pareiškimą dėl ekstradicijos bei kardomosios priemonės termino pratęsimo nagrinėjo tas pats Vilniaus apygardos teismo teisėjas, neprieštarauja LR BPK 58 str. 2 d. 2 p. reikalavimams.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. numatyta, jog nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Šią principinę nuostatą atkartoja LR BPK 44 str. 5 d., kurios pagrindu kiekvienam asmeniui turi būti garantuojamas jo bylos išnagrinėjimas nepriklausomame ir nešališkame teisme. Šiuo atveju aukštesniojo teismo teisėjas neįžvelgia, kad žemesniojo teismo teisėjas priimdamas skundžiamą nutartį, būtų buvęs priklausomas ir šališkas.
Kitų argumentų, kodėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 19 d. nutartis turėtų būti naikinama, S. S. skunde nenurodė. Pateiktoje teismui ekstradicijos medžiagoje aukštesniojo teismo teisėjas neįžvelgia, kad šio išdavimo metu būtų pažeisti dvišalėje tarptautinėje sutartyje ir BK 9 str. numatyti privalomieji ir pasirinktiniai neišdavimo pagrindai.
Todėl aukštesniojo teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 74 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 19 d. nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.