- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-09
- Bylos Nr.
- 1S-139/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Gaudutienė
- Advokatai
- Aušra Ručienė, Jolanta Teresė Litvinskienė
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2Suėmimas
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamosios R. A. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria R. A. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2008 m. lapkričio 12 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. A. įtariama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio l dalyje, o būtent tuo, kad ji 2008 m. vasario 10 d., apie 10 val. (duomenys neskelbtini) , G. B. priklausančiame bute, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su sugyventiniu A. T. metu tyčia vieną kartą dūrė peiliu nukentėjusiajam A. T. į kairę krūtinės pusę, tuo padarydama jam durtinę-pjautinę žaizdą kairėje krūtinės pusėje, dėl kurios A. T. nukraujavęs mirė, ir taip tyčia nužudė A. T. .
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 12 d. nutartimi įtariamajai R. A. paskirta kardomoji priemonė suėmimas 3 mėnesiams. Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartimi įtariamajai paskirto suėmimo terminas buvo pratęstas. Kauno apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi suėmimo terminas taip pat buvo pratęstas trims mėnesiams. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartimi suėmimo terminas taip pat buvo pratęstas dar trims mėnesiams.
Šalies argumentai
Įtariamosios R. A. gynėja advokatė Aušra Ručienė skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 5 d. nutartį.
Gynėja skunde nurodo mananti, kad skundžiama Kauno apygardos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina. Minėta nutartis yra priimta pažeidžiant įtariamosios teises.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2004 12 30 nutarimo Nr. 50 1 punkte nurodoma, kad teisėjai skirdami suėmimą bei nustatydami jo terminą privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, ir atsižvelgiant į BPK 122 straipsnio 7 dalį, nustatančią, jog suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas nustatomas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Teisėjas šiuo atveju neaptarė švelnesnės kardomosios priemonės skyrimo R. A. atžvilgiu.
Gynėja teigia, kad skundžiamojoje nutartyje nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės ir nurodo, kad R. A. laikoma suimta ilgą laiką, ji yra neteista, turi pastovią gyvenamąją vietą, artimai bendrauja su savo šeima, registruota darbo biržoje, todėl mano, kad nutartis priimta teismui nesusipažinus su bylos medžiaga. R. A. kalta prisipažįsta, labai pergyvena dėl to kas įvyko, ji padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams išaiškinti visas bylos aplinkybes. Priimdamas skundžiamą nutartį Kauno apygardos teismas, gynėjos teigimu, neatkreipė dėmesio į tai, kad R. A. pati buvo sumušta nukentėjusiojo, ji nuo smurtinių veiksmų gynėsi. Jos pačios sveikata yra bloga, ji yra ne kartą turėjusi galvos traumas dėl ko jai reikalingas pastovus kvalifikuotas medicininis gydymas kas kalėjimo sąlygomis yra neįmanoma, ji yra registruota darbo biržoje.
Gynėjos teigimu, kardomosios priemonės - suėmimo terminas R. A. pratęstas pažeidžiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 nuostatas bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 127 straipsnio reikalavimus, kadangi tęsti pačią griežčiausią kardomąją priemonę nebuvo jokio įstatyminio pagrindo. Suimtojo atžvilgiu galioja nekaltumo prezumpcija, draudžianti šiam asmeniui taikyti bet kokius bausmei ar BK numatytai poveikio priemonei prilygstančius suvaržymus. Suėmimo taikymas pateisinamas tik tiek, kiek tokios kardomosios priemonės taikymas yra būtinas siekiant baudžiamojo proceso tikslų. Tačiau, atsižvelgiant į apribojimų, kuriuos tenka patirti suimtajam, griežtumą turi būti siekiama, kad suėmimas, taikomas net ir siekiant aiškiai apibrėžtų proceso tikslų, truktų kuo trumpiau.
Gynėjos teigimu teismas neatkreipė dėmesio ir į tai, kad ilgą laiką jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai su įtariamąja nėra atliekami, todėl nėra jokio pagrindo tęsti suėmimo terminą, nes kardomosios priemonės tikslai gali būti pasiekti taikant kitą kardomąją priemonę, nesusijusią su laisvės suvaržymu.
Teismo posėdyje suimtos įtariamosios R. A. gynėja prašo įtariamosios gynėjos skundą patenkinti, o prokurorė prašo įtariamosios gynėjos skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamosios R. A. gynėjos skundas atmestinas.
Apygardos teismo nutartis, kuria įtariamajai R. A. pratęstas kardomosios priemonės - suėmimo terminas, pagrįsta ir teisėta. Nutartyje teismas motyvavo suėmimo termino pratęsimo pagrindus, įvertino R. A. inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą bei pobūdį, atsižvelgė į kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant termino pratęsimo klausimą. Teismas tinkamai vadovavosi BPK 121 straipsnyje, 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 punkte, 3 punkte, 2 dalyje, 3 dalyje ir 4 dalyje išdėstytais reikalavimais, numatančiais suėmimo skyrimo bei termino pratęsimo pagrindus bei sąlygas.
Griežčiausia kardomoji priemonė skiriama esant Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms. Pratęsdamas R. A. suėmimo terminą dar trims mėnesiams, teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo) ir 3 punkte (darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus). R. A. įtariama labai sunkaus nusikaltimo padarymu. Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.“ Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Šio pagrindo buvimą patvirtina ir tai, kad R. A. anksčiau buvo ne vieną kartą teista, bausta už administracinius pažeidimus, iki suėmimo niekur nedirbo, neturėjo oficialaus pragyvenimo šaltinio, pastovaus užsiėmimo, taip pat ir nuolatinės gyvenamosios vietos, yra išsituokusi ir jos nesaisto tvirti socialiniai ryšiai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nusikalstama veika, kurios padarymu R. A. įtariama, yra priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Už ją baudžiamasis įstatymas numato ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Pagal bylos duomenis anksčiau ji jau buvo ne vieną kartą teista, taip pat keliolika kartų bausta už administracinius pažeidimus. Todėl apygardos teismas, remdamasis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei turimais duomenimis, atsižvelgęs į nusikaltimo, kurio padarymu yra įtariama R. A. , pobūdį, jos asmenybę, padarė pagrįstą išvadą, kad esant R. A. laisvėje yra pagrindas manyti, jog ji gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
Įtariamosios gynėja skunde nurodo, jog teismas, pratęsdamas R. A. suėmimo terminą, neatsižvelgė, kad šiuo metu jokie procesiniai veiksmai su pastarąja neatliekami ir pagrindo laikyti R. A. suimtą jau nėra. Su tokiais gynėjos argumentais negalima sutikti. Kardomoji priemonė - suėmimas taikoma, kai yra konstatuojami šios kardomosios priemonės skyrimo sąlygos ir pagrindai, ir kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Suėmimo skyrimas ir jo termino tęsimas nepriklauso ir negali priklausyti nuo ikiteisminio tyrimo metu atliekamų procesinių veiksmų, taip pat, ar atliekami kokie nors tyrimo veiksmai su įtariamąja, išskyrus atvejus, kai ikiteisminis tyrimas akivaizdžiai vilkinamas. BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties. Apygardos teismas nustatė, kad ši byla yra sudėtinga, ir yra pakankamas pagrindas pratęsti suėmimo terminą R. A. dar trims mėnesiams. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad tokią išvadą galima daryti. Šioje byloje buvo paskirtos užduotys dėl objektų tyrimo (kompleksinis daktiloskopinis, biologinis DNR, trasologinis, lavono medicininis), ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė, kurie yra sudėtingi ir reikalaujantys daug lauko. Kaip matyti iš pateiktos Lietuvos apeliaciniam teismui medžiagos, 2008 m. vasario 10 d. paskirtas lavono medicininis tyrimas atliktas 2008 m. balandžio 29 d., 2008 m. vasario 15 d. paskirtų biologinio DNR tyrimo išvada gauta 2008 m. liepos 21 d., daktiloskopinio tyrimo išvada – 2008 m. rugpjūčio 5 d., o 2008 m. gegužės 15 d. paskirtos ambulatorinės teismo psichiatrinės ekspertizės aktas – 2008 m. rugpjūčio 6 d. Tyrimas (medicinos kriminalistikos) dar nebaigtas, negauta specialistų išvada, kaip matyti iš specialistės R. Sitienės pažymos, šis tyrimas planuojamas baigti gruodžio mėnesį (b. l. 58, t. 1). Ilgas minėto tyrimo atlikimo laikas yra objektyvi priežastis, trukdanti jau šiuo metu užbaigti ikiteisminį tyrimą, todėl tai negali būti laikoma proceso vilkinimu. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos apeliaciniam teismui pateikta bylos medžiaga ir prokurorės paaiškinimai apie tyrimo eigą rodo, kad konkrečių ikiteisminio tyrimo veiksmų neatlikimas su R. A. šioje tyrimo stadijoje yra suprantamas ir pateisintinas, nes pagrindiniai veiksmai yra ja atlikti, įtariamosios pozicija išaiškinta ir papildomas tokio pobūdžio veiksmų atlikimas reikalingas priklausomai nuo kitų bylos duomenų ištyrimo rezultatų.
Taip pat neįžvelgiama, kad skundžiamoje nutartyje būtų neteisingai vertinamos bylos aplinkybės, kurios yra reikšmingos nustatant būtinumą pratęsti suėmimo terminą bei būtų pažeisti gynėjos skunde minimi tarptautinės sutarties Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies reikalavimai bei BPK esančios griežčiausios kardomosios priemonės skyrimo taisyklės. Iš apygardos teismo nutarties matyti, kad suėmimo pratęsimu siekiama užtikrinti suimtos įtariamosios dalyvavimą procese persekiojant už inkriminuojamą labai sunkų nusikaltimą, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjime teisme, nuosprendžio įvykdymą, taip pat kelią naujoms nusikalstamos veikoms. Suimtoji turi teisę į bylos tyrimą ir nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, kuris suprantamas kaip pagrįstas, pateisintinas bylos aplinkybėmis laiko terminas. Ir jeigu teisminio bylos nagrinėjimo per tokį terminą pasiekti nepavyksta, suimtasis turi teisę būti paleistas proceso metu. Tačiau šiuo atveju sudėtingoje byloje R. A. pratęstas suėmimo terminas dar vis patenka į pateisintiną tokio laiko tarpo sampratą. R. A. suėmimo terminas pratęstas virš 6 mėnesių teisėtai ir pagrįstai (Lietuvos Respublikos BPK 127 straipsnio 2 dalis).
Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant apygardos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą dėl suėmimo termino pratęsimo, kaltumo ar nekaltumo klausimas nesvarstomas, nevertinamos įtariamosios kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes šie klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, išnagrinėjus bylą.
Įtariamosios gynėja skunde taip pat nurodo, kad R. A. serga sunkiomis ligomis, jai reikalingas profesionalus gydymas, tačiau kalėjime pastarajai šis neteikiamas. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad R. A. dėl savo sveikatos būklės negalėtų būti laikoma izoliuota, o įkalinimo įstaigoje jai negalėtų būti suteikta kvalifikuota medicininė pagalba. Lietuvos apeliaciniame teisme, nagrinėjant įtariamosios R. A. gynėjos skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, iš Kauno tardymo izoliatoriaus buvo gauti duomenys, kurie rodo, kad R. A. Kauno tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos įskaitoje yra jau nuo 2008 m. vasario 14 d. ir jai teikiamas būtinas gydymas.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl nėra teisinių argumentų naikinti nutartį. Įtariamosios gynėjos argumentai dėl to, kad R. A. suėmimo termino pratęsimui nebuvo įstatymo numatytų pagrindų, atmetami.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Įtariamosios R. A. gynėjos skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.