Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. A. gynėjo, advokato A. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo komisijos 2024 m. vasario 19 d. nutarimo Nr. RV-22-1750 netaikyti nuteistajam J. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini)kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka J. A., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi pripažintas Norvegijos karalystės Agder apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendis pagal Norvegijos baudžiamojo kodekso 162 1 skirsnio, 3 skirsnio 1 punktą, 5 skirsnio, 60a pažeidimus paskirta - 13 metų laisvės atėmimo, prilyginta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 3 daliai, 199 straipsnio 3 daliai ir paskirta - galutinė bausmė 13 metų laisvės atėmimo (įskaityta 760 dienų pagal 2020 m. spalio 9 d. nutartį). Teismo nutartis įsiteisėjo 2018m. sausio 24 d. Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį - 12 metų 6 mėnesiai 1aisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi ir paskirta subendrinta - galutinė bausmė 14 metų laisvės atėmimo. Teismo nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. birželio 9 d.

Bausmės pradžia – 2017 m. liepos 4 d., pabaiga – 2029 m. birželio 4 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo komisija (toliau – ir Komisija) 2024 m. vasario 19 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-1750 netaikyti nuteistajam J. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 4 dalies. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pirminį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Stebimos nuteistojo pastangos valdyti išskirtus kriminogeninius veiksnius, asmuo įsitraukia į resocializacijos procesą, dirba įkalinimo įstaigoje, dalyvavo psichologų konsultacijose, įsitraukė į pozityvios veiklos užsiėmimas. Viso bausmės atlikimo metu stebimas nepriekaištingai disciplinuotas nuteistojo elgesys, tačiau konstatuotina, kad vis dar egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui. Komisija įvertino tai, kad asmuo nuteistas trečią karta, dabartinis teisės pažeidimas yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis pagal BK 260 straipsnį nuteistas antrą kartą. Veikė su organizuota grupe, taip pat su bendrininkais, nusikaltimas sunkesnis už ankstesnį. Teisminio nagrinėjimo metu kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino, nors vertinimo metu kaltę pripažįsta. Nuteistasis savo kriminalinį elgesį pateisina. Darbo pobūdžiui įkalinimo pradžioje buvo išrankus. Tai leidžia manyti, kad jam vis tik yra svarbi kitų nuteistųjų nuomonė apie jį. Komisija remdamasi turima informacija, atkreipia dėmesį ir į tai, jog nuteistajam būdingos piktnaudžiavimo alkoholiu problemos ir, galima manyti, jog nuteistajam nesprendžiant turimų sunkumų, jo nusikalstamo elgesio rizika gali turėti didėjimo tendencijas ateityje. Pažymėtina, jog alkoholio vartojimo atvejų kalinimo metu nefiksuota, tačiau visgi yra svarbus nuteistojo motyvacijos spręsti problemas susijusias su piktnaudžiavimu alkoholiu didinimas. Komisijos nuomone šioje bausmės atlikimo stadijoje nuteistajam būtina tęsti dalyvavimą alkoholio vartojimo prevencijos priemonėse. Komisija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai turi būti tęsiami laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įvertinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Atsižvelgus į visas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Darytina išvada, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl netaikė nuteistajam J. A. lygtinio paleidimo.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro A. F. atsiliepimas į nuteistojo J. A. gynėjo advokato A. B. skundą, kuriuo prašo skundą atmesti ir palikti galioti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2024 m. vasario 19 d. nutarimą Nr. RV-22-1750, kuriuo nuteistajam J. A. netaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Atsiliepime teigiama, kad Komisija pakankamai išsamiai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius ir priėmė tinkamą sprendimą J. A. atžvilgiu. Pastebėtina, kad nuteistasis turi visas galimybes sumažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką, toliau sėkmingai vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauti elgesio pataisos programose ir laikytis bausmės atlikimo vietos taisyklių, taip siekiant pašalinti visas kylančias abejones dėl galimo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Nurodytos įstatymo nuostatos atskleidžia, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo instituto taikymo galimumą sieja su formalaus ir materialaus pagrindo egzistavimu, kadangi šių elementų identifikavimas leidžia priimti teisėtą sprendimą dėl lygtinio paleidimo asmeniui taikymo. Formalusis pagrindas – tai minimalios, anksčiau įstatyme nurodytos, laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis – tai žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad teisė į lygtinį paleidimą yra išimtinė teisė. Net ir egzistuojant tiek formaliosioms, tiek materialiosioms sąlygoms, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgti į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą ir tik tada priimti atitinkamą sprendimą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas privalo įvertinti visas teigiamai bei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis yra tiek pozityvus, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant lygtinį paleidimą.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis, atlikus nuteistojo J. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Konstatuotina, kad be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (nepastovi gyvenamoji vieta; neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; negeba atpažinti problemų; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiamos dinamikos link. Akivaizdu, kad išskiriami kriminogeniniai veiksniai vis dar reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo / mažinimo procese. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti ne tik analizuojant praeityje buvusį nusikalstamą nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Pažymėtina, kad nustatytas vienas iš apsauginių veiksnių – glaudžių santykių su šeima palaikymas– neatsveria identifikuotų kriminogeninių veiksnių, kadangi šis apsauginis veiksnys egzistavo ir nuteistajam būnant laisvėje, tačiau, kaip matyti, jo nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė.

Sutiktina su gynėjo, advokato A. B. skunde nurodytais argumentais, jog J. A. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jis dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir socialinės reabilitacijos programose, per bausmės atlikimo laiką nuteistasis nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, be to jis 8 kartus buvo skatintas, nuteistasis bendrauja su šeima bei sulaukia palaikymo iš artimųjų, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog toks nuteistojo elgesys buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, suteikta trumpalaikė išvyka namo be išvyka už pataisos įstaigos ribų.

Bylos duomenys atskleidžia jog nuteistojo J. A. oficiali darbinė patirtis Lietuvoje yra menka, oficialiai dirbo Norvegijoje ir Jungtinėje karalystėje, šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, turi darbo vietą laisvėje patvirtančią pažymą. Pataisos įstaigoje gyvena iš savo gaunamo atlyginimo, teigia, kad pinigų minimaliems pragyvenimo poreikiams užtenka, atliekant bausmę uždaro tipo bausmių atlikimo vietoje nuteistasis sulaukdavo finansinės paramos iš motinos ir draugų. Finansinių įsipareigojimų nuteistasis neturi, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nusikaltimai, už kuriuos J. A. šiuo metu kali yra tiesiogiai siejami su greitų pajamų gavimu ir nors nuteistasis ir neturi finansinių įsipareigojimų, tačiau negebėjo legaliai, teisėtu būdu pagerinti savo finansinės padėties, neatmestina, kad siekdamas finansinės naudos sau darė tokio pobūdžio nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad nuteistasis įvykdė labai sunkų nusikaltimą, veikdamas su organizuota grupe, su bendrininkais ir nusikaltimas yra sunkesnis už ankstesnįjį, savo kriminalinį elgesį pateisina, kaltę pripažino tik vertinimo metu, teisme kaltės nepripažino. Be to, nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai: įsitraukimas į nusikalstamą veiką, bendravimas su kriminalinę patirtį turinčiais asmenimis, praeityje neskatino jo prosocialaus elgesio laisvėje ir gali būti siejami su jo ankstesnio nusikalstamo elgesio raiška. Taip pat svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistasis iš paskirtos atlikti 14 metų laisvės atėmimo bausmės yra neatlikęs 5 metų 3 mėnesių ir 19 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, 2024 m. vasario 15 d.), todėl atsižvelgiant į tai spręstina, kad nuteistajam likusi dar pakankamai didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, kuri sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, J. A. neatliktos bausmės dalis, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad J. A. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą, juo labiau, kad nuteistojo išskirtinai teigiama nusikalstamo elgesio dinamika dar nestebima, ką tinkamai akcentavo ir Komisija priimdama skundžiamą nutarimą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo J. A. gynėjo, advokato A. B. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. vasario 19 d. nutarimo Nr.RV-22-1750 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

Gynėjo, advokato A. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini)kalėjime 2024 m. vasario 19 d. nutarimo Nr.RV-22-1750 netaikyti J. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.