Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romo Aikevičiaus, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, prokurorei Danai Rutkauskaitei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo J. M. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria atmestas Alytaus pataisos namų administracijos teikimas dėl J. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M., gim. 1967-04-04, teistas 1995-12-11 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso /toliau- LR BK/ 105 str. 5p. galutine bausme laisvės atėmimu 14 m.; 2006-04-28 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi nuteistasis grąžintas į laisvės atėmimo įstaigą atlikti likusią 3 metų 2 mėnesių 4 dienų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžia: 2006-07-25, pabaiga 2009-09-17.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2007-09-07 nutartimi Pataisos namų administracijos teikimą atmetė motyvuodamas tuo, jog šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo įstaigos būtų neįgyvendinti bausmės tikslai, pažeistas teisingumo principas.

Nuteistasis skunde prašo 2007-09-07 teismo nutartį panaikinti, pataisos namų teikimą dėl lygtinio paleidimo tenkinti. Mano, kad teismas medžiagą vertino tendencingai, šališkai. Nurodo, kad nusikaltimo sunkumą teismas įvertino priimdamas nuosprendį ir negalėjo atmesti teikimą šiuo pagrindu, taip pat tokiu pagrindu negalėjo būti ir ankstesni teistumai. Nuteistasis teigia, kad neatliktos bausmės dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso/toliau-LR BVK/ 157 str., 164 str. nuostatoms, ir teismo išvada, kad nuteistasis charakterizuojamas patenkinamai, prieštarauja faktams, nes jis dirba, drausmine tvarka nebaustas, skatintas, bausmę atlieka lengvoje grupėje, mokėsi, įgijo specialybes, sukūrė šeimą. Nuteistasis nurodo, kad LR BVK 164 str. neprieštarauja pakartotiniam lygtiniam paleidimui. Nuteistojo manymu teismas ignoruoja įstatymų nuostatas neleisdamas jo į laisvę.

Skundas atmestinas.

LR BVK 157 str. numato galimybę, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

LR BK 41 str. 2 d., apibrėžiančioje bausmės paskirtį, nurodyta, jog viena iš bausmės paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusi asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. LR BVK 8 str. 1 d. numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. M. atitinka LR BVK 157 str. numatytus formalius lygtinio paleidimo kriterijus. Nuteistasis šiuo metu yra atlikęs LR BVK 164 str. numatytą bausmės dalį, pataisos įstaigos administracijos bei psichologo charakterizuojamas teigiamai, drausmine tvarka nebaustas, skatintas 1 kartą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ,teismas vadovaujasi LR BVK 8 str. įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, jų tarpe ir padarytos veikos, nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Priimdamas nutartį, pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atliktos bausmės dydį, bet ir kitas aplinkybes. Atsižvelgė į tai, kad nuteistasis atlieka bausmę už tyčinio, smurtinio, labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Nusikaltimo padarymo pobūdis – nužudymas itin žiauriai rodo ne tik nusikaltimo pavojingumo pobūdį bei laipsnį, bet taip pat ir nuteistojo pavojingumą. Be to, šią nusikalstamą veiką nuteistasis padarė neišnykus ankstesniems teistumams taip pat už tyčinius nusikaltimus. Nors įstatymas ir nedraudžia taikyti lygtinį paleidimą asmeniui, kuris grąžintas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo dalį po to, kai jis jau kartą buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, tačiau ši aplinkybė svarbi vertinant nuteistojo elgesį per bausmės atlikimo laikotarpį ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai į ją atsižvelgė. Ši aplinkybė rodo, kad nuteistasis nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo, nevykdė teismo skirtų įpareigojimų ir buvo grąžintas į laisvės atėmimo vietą atlikti likusios bausmės dalies. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, apibūdina nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį ir įvertinus su kitomis aplinkybėmis-padaryto nusikaltimo sunkumu, jo padarymo konkrečiomis aplinkybėmis, pavojingumu, likusia neatliktos bausmės dalimi, neduoda pagrindo spręsti, kad nuteistasis pasitaisė tiek, kad jį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo atveju tai, kad nuteistasis po grąžinimo į laisvės atėmimo vietą, t.y. per šiek tiek didesnį nei vienerių metų laikotarpį charakterizuojamas teigiamai, nebaustas, skatintas tik kartą, nepersveria aukščiau paminėtų aplinkybių, neigiamai charakterizuojančių tiek patį nuteistąjį, tiek ir jo elgesį. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo įstaigos nebūtų pasiekti bausmės tikslai, įgyvendintas teisingumo principas, pagrįsta.

Pirmosios instancijos teismas tiek nuteistojo ankstesnius teistumus, tiek ir jo neatliktos bausmės dydį vertino kitų aplinkybių visumoje ir nei viena iš šių aplinkybių atskirai nebuvo pagrindas pataisos namų teikimą atmesti, todėl skundo argumentai dėl likusios bausmės dydžio ir ankstesnių teistumų atmestini.

Atsižvelgdama į visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Alytaus rajono apylinkės teismas išsamiai ištyrė Pataisos namų teikimą dėl nuteistojo J. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos, objektyviai įvertino nuteistojo charakteristiką bei jo elgesį bausmės atlikimo metu. Nutarties išvados pagrįstos byloje esančia medžiaga, atitinka bylos aplinkybes. Alytaus rajono apylinkės teismo 2007-09-07 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teisinių argumentų ir pagrindų ją naikinti ar keisti nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

-nuteistojo J. M. skundą atmesti;

-Alytaus rajono apylinkės teismo 2007-09-07 nutartį palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.