Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-10-10 · Civilinė byla Nr. 2S-1512-538/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-10
Bylos Nr.
2S-1512-538/2013
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-01064-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Almantas Padvelskis
Pareiškėjas
G. V.
Suinteresuotas asmuo
A. V., G. V., S. V., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos rajono 3-ajam notarų biurui

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-1512-538/2013

Teisėja Lina Jociuvienė (Proceso Nr. 2-24-3-01064-2013-8)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 106.8.1., 128.2.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. spalio 10 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos G. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. V., G. V., S. V., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos rajono 3-ajam notarų biurui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos rajono apylinkės teisme gautas pareiškėjos prašymas, kuriuo pareiškė reikalavimą nustatyti, kad pareiškėja G. V., po savo tėvo J. V. mirties paveldėjo teisę atkurti nuosavybės teisę į 18,88 ha žemės ir 3,00ha miško.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-07-09 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos G. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. V., G. V., S. V., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos rajono 3-ajam notarų biurui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kaip neteismingą Klaipėdos rajono apylinkės teismui. Pareiškėjai G. V. pasiūlė su pareiškimu kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą. Nurodė, kad pareiškėjos reikalavimai yra kildinami iš nuosavybės atkūrimo teisinių santykių. Pareiškėjos tėvas J. V. buvo pateikęs prašymą dėl žemės grąžinimo, kurio pagrindu jam atsirado turtinė teisė į nuosavybės teises, nespėjus jam susitvarkyti reikalingų dokumentų, pareiškėjos tėvas mirė. Išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimas vykdomas ne pagal Civilinio kodekso, o pagal specialiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas taisykles. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos prašymas nustatyti faktą, kad ji paveldėjo teisę atkurti nuosavybės teises vertintinas kaip reikalavimas patvirtinti aplinkybę, kad pareiškėja atliko procedūrinį veiksmą nuosavybės teisių atkūrimo procese, kuris yra administracinio teisinio pobūdžio, todėl priskirtinas nagrinėti administraciniam teismui.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja G. V. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-07-09 nutartį ir priimti G. V. 2013-06-26 pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo nagrinėti Klaipėdos rajono apylinkės teisme. Nurodo, kad, vadovaujantis CPK 444 str. 2 d. 8 p., pareiškimas paduotas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimo nustatymą ir yra teismingas Klaipėdos rajono apylinkės teismui. Taip pat nurodo, kad dėl žemės grąžinimo gali kreiptis tik pats asmuo ar jo teisių perėmėjas, dėl to asmuo pirmiausia turi būti pripažintas paveldėtoju ir tik pripažinus asmenį paveldėtoju, jis turi galimybę pasinaudoti paveldėta teise į žemės grąžinimą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad teisme gautas pareiškėjos prašymas, kuriuo pareiškė reikalavimą nustatyti, kad pareiškėja G. V., po savo tėvo J. V. mirties paveldėjo teisę atkurti nuosavybės teisę į 18,88 ha žemės ir 3,00ha miško. Nustatyta, kad mirus J. V., visa jo turtą pagal įstatymą lygiomis dalimis paveldėjo mirusiojo vaikai G. V., A. V., S. V. ir G. V.. J. V. pagal 2000-05-31 Klaipėdos apskrities viršininko išvadą Nr. 4515, turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 18,88 ha žemės ir 3 ha miško.

Teismas pažymi, jog pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).

Pareiškėja nurodo, kad juridinę reikšmę turintį faktą reikia nustatyti siekiant tinkamai įforminti palikimo priėmimą, įregistruoti nuosavybės teises į paveldėtą turtą viešuose registruose. Tačiau pažymėtina, kad palikimą pareiškėja priėmė, jai išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, todėl juridinio fakto nustatinėti nebereikia. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja prašyme taip pat nurodo, kad broliai atsisako teisių į 18,88 ha žemės ir 3 ha miško atkūrimo, tačiau CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. CK 5.60 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad neleidžiama atsisakyti palikimo, jeigu įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą, kad jis priima palikimą arba prašo išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą.

Konstatuotina, kad pareiškėja yra priėmusi palikimą, taip pat įgijo teisę dėl nuosavybės teisės į 18,88 ha žemės ir 3 ha miško, todėl nustatinėti prašomo juridinio fakto, nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad dėl tolimesnių paveldėjimo procedūrų, pareiškėja turi kreiptis į notarą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nors ir ne tais motyvais, tačiau priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį. Esant nurodytoms aplinkybėms nutarties atskirojo skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 328 str., CPK 337 str. 1 p.). Tačiau patikslintina skundžiamos nutarties rezoliucinė dalis ir iš jos išbrauktinas pasiūlymas G. V. su pareiškimu kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 334–336 straipsniais, teismas

nutaria:

patikslinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. nutarties rezoliucinę dalį, išbraukiant pasiūlymą G. V. su pareiškimu kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Kitą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-07-09 nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjas Almantas Padvelskis