Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė, susipažinusi su M. V. skundu privataus kaltinimo tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. sausio 19 d. gautas M. V. privataus kaltinimo skundas, kuriuo prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn J. V., V. G., T. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį už šmeižimą. Skunde pareiškėjas nurodo, kad sutuoktinė J. V., advokatė V. G., teisininkas T. G. jį šmeižia 2016 m. spalio 13 d. skyrybų ieškinyje, 2016 m. gruodžio 12 d. atsiliepime į atskirą skundą (civilinė byla e2-44166-723/2016). Trys asmenys jį šmeižia smurtavimu prieš vaikus, smūgiavimais sutuoktinei į galvą, kad galimai serga psichikos liga, todėl yra konfliktinė asmenybė ir negali gyventi viename bute su vaikais. Skunde nurodoma: 1) skyrybų ieškinyje jis apšmeižtas smurtavimu prieš sutuoktinę ir du nepilnamečius vaikus; 2) teigiama, kad 2016 m. birželio 8 d. jis įžeidinėjo ieškovę, garsiai ant jos rėkė, tampė sugriebęs už rankų; 3) nurodoma, kad dėl jo nuolatinio psichologinio ir fizinio smurto ieškovė buvo priversta „pabėgti“, nuo 2016 m. liepos 13 d. apsigyveno BĮ Vilniaus miesto krizių centre; 4) teigiama, kad jis sistemingai terorizavo ir baugino ieškovę ir vaikus, piktnaudžiavo savo, kaip tėvo, teisėmis, naudojo fizinį ir psichologinį smurtą ieškovės ir vaikų atžvilgiu; 5) šmeižikiški teiginiai, kad jis neva atsidaręs vonios duris daug kartų smūgiavo ieškovei į galvą; 6) nurodoma, kad dėl jo elgesio ieškovė patyrė didelį pažeminimą, pažeistas jos orumas, patyrė didelę įtampą ir stresą, pradėjo blogai miegoti, nuolat jaučia nerimą, dingo apetitas, nukrito svoris (tokią savijautą gali sąlygoti kaimynų elgesys); 7) teigiama, kad jis serga galimai psichikos liga; 8) jis netinkamai elgiasi vaikų akivaizdoje, daro jiems žalingą įtaką, maksimalus bendravimas su nepilnamečiais vaikais prieštarautų vaikų interesams; 9) jis šmeižiamas specialiai pasipelnyti ir perimti nuosavybėn butą, 2016 m. spalio 18 d. buvo numatyta ambulatorinė teismo medicinos ekspertizė, psichikos liga naudojama kaip neteisėta spaudimo priemonė, jam padaryta turtinė ir neturtinė žala.

Lietuvos Respublikos BPK 412¹ straipsnio 1 dalies nuostatos teisėją įpareigoja, gavus nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, patikrinti, ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką nėra akivaizdžiai neteisingi ar nėra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-01-16 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 131 straipsnio 4 dalies (2001 m. rugsėjo 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 str. 5 d. (2003 m. balandžio 10 d., 2003 m. rugsėjo 16 d. redakcijos), 244 str. 2 d. (2003 m. balandžio 10 d., 2003 m. rugsėjo 16 d. redakcijos), 407 straipsnio (2003 m. birželio 19 d. redakcija), 408 str. 1 d. (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 412 straipsnio 2 ir 3 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 413 str. 5 d. (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 414 straipsnio 2 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir dėl pareiškėjo Šiaulių rajono apylinkės teismo prašymų ištirti, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 410 straipsnis (2002 m. kovo 14 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pasisakė, jog privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimuisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas.

Pagal objektyviuosius požymius šmeižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios, prasimanytos ar klaidingos žinios. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas. Todėl, paskleisdamas informaciją, kaltininkas turi suvokti ir siekti to, kad jo skleidžiamos neatitinkančios tikrovės žinios gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo.

Šmeižimo sudėties objektyviosios pusės požymis yra tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai tikrovės neatitinkančios, žeminančios asmens garbę ir orumą žinios. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Melagingos žinios yra tos, kurios neatitinka tikrovės, yra prasimanytos, t.y. skleidimas to, kas teigiama esant ar buvę, bet nėra ir nebuvo, arba faktai iškreipiami. Žiniai taikomas tiesos kriterijus netaikomas nuomonei, tačiau jos autorius turi užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ir duomenų. Nuomonė apie tam tikrą informaciją – tai faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, todėl nuomonė nelaikoma žinia, jei pareikšta nuomone nepaskleidžiama nauja informacija.

Iš skundo argumentų, teismų LITEKO sistemos duomenų matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla tarp ieškovės J. V. atsakovui M. V.. Privataus kaltinimo skundas pateiktas dėl civilinio ieškinio ir atsiliepimo argumentų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas vertina, kad pareiškėjas privataus kaltinimo skundu prašo patraukti atsakomybėn asmenį dėl informacijos, kuri yra nagrinėjama civilinėje byloje. Privataus kaltinimo skundu iš esmės prašoma revizuoti civilinės bylos nagrinėjimo metu tirtinas aplinkybes. Privataus kaltinimo skunde išdėstytų aplinkybių analizė rodo, jog nepadaryta veika, turinti BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, nes nėra subjektyvinės pusės elemento – tiesioginės tyčios. Nėra duomenų, kad pareiškėjo sutuoktinė, advokatė ir teisininkas siekė paskleisti tikrovės neatitinkančios informacijos, paniekinančios ar pažeminančios pareiškėją, ar pakertančios pasitikėjimą juo.

Teismas, vertindamas nustatytas skundo priėmimo metu aplinkybes, daro išvadą, kad nustatyti BPK 412¹ straipsnyje numatyti pagrindai, užkertantys kelią tolimesniam nagrinėjimui, atsisakytina pradėti privataus kaltinimo bylos procesą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal M. V. skundą, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Nutartis per 7 dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.