- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-30
- Bylos Nr.
- 1A-241-350-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-89-1-00729-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis, Ričardas Gilys, Nijolė Sušinskienė
- Nuteistasis
- V. P.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija Algirdas Gaputis (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teisėjų Ričardo Gilio ir Nijolės Sušinskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012-01-23 nuosprendžio, kuriuo V. P. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 str. 1 d. 3 p. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. V. P. skirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant šešis mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 21 d. apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini) patalpose, adr. (duomenys neskelbtini) k., viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, tyčia, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, N. T. išvadinamas necenzūriniais žodžiais bei ranka pastumdamas nukentėjusiąją N. T. į krūtinę ir taip pasodindamas ją ant sofos jis iš jos žodžiais bei veiksmais tyčiojosi (duomenys neskelbtini) auklėtinių akivaizdoje, visa tai filmuodamas mobilaus ryšio telefonu, o N. T. bandant atsistoti, jis ją kaskart pastumdavo ranka į petį taip neleisdamas jai pasikviesti pagalbos.
Šalies argumentai
V. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2012-01-23 nuosprendį ir paskirti jam kitą auklėjamojo poveikio priemonę arba sutrumpinti teismo paskirtosios priemonės taikymo terminą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino visas bylos aplinkybes ir todėl paskyrė jam per griežtą auklėjamojo poveikio priemonę.
Pažymi, kad paskirtoji auklėjamojo poveikio priemonė yra ne tik per griežta, bet ir netikslinga, nes tokiu metu jis dažniausiai būna namuose, be to, ji sudarys sunkumų lankyti (duomenys neskelbtini) kursus Vilniuje, kurie vyksta iki 18 val. ir daro teigiamą poveikį jo asmenybės formavimuisi. Akcentuoja, kad po šių užsiėmimų jis neturės galimybės pasisvečiuoti ir likti nakvoti pas buvusius globėjus J., su kuriais palaiko gerus santykius iki šiol. Be to, apelianto teigimu, norėdamas padėti finansiškai savo močiutei R. P., jis turėjo planų vasarą išvykti į užsienį, kur ketino įsidarbinti. V. P. nuomone, atsižvelgiant į tai, kad dėl savo neapgalvoto poelgio jis nuoširdžiai gailisi, kad net ketverius metus gyveno (duomenys neskelbtini) namuose, kur ir kilo konfliktinė situacija dėl to, kad (duomenys neskelbtini) pranešė, jog jam uždrausta šioje įstaigoje lankytis, o taip pat į tai, kad ir kita poveikio priemonė, pavyzdžiui nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos sutinka jis vykdyti, turėtų didesnį poveikį nei paskirtoji auklėjamojo poveikio priemonė.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašo skundą tenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).
V. P. savo kaltės bei veiksmų teisinio vertinimo neginčija.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo, V. P. nesutinka su jam paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės rūšimi ir trukme.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. V. P. padarė būdamas nepilnametis, todėl jo, kaip nepilnamečio, baudžiamąją atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso XI skyriaus nuostatos. Lyginant bendrąsias bausmių skyrimo, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas ir nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus reglamentuojančias nuostatas, matyti, kad nepilnamečiams asmenims yra trumpesnis taikomų nepilnamečiams bausmių rūšių sąrašas, šių bausmių skyrimo specifika, galimybė taikyti alternatyvias auklėjamojo poveikio priemones, švelnesnės atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės sąlygos, teistumo terminų sutrumpinimas ir kt. Taigi, nepilnamečiams, kaip ypatumų turintiems nusikalstamos veikos subjektams, yra taikomos specialios teisės normos, kurios esmingai švelnina jų teisinę padėtį, lyginant su bendrosiomis bausmių skyrimo ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės normomis.
Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, spręsdamas V. P. atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą ir auklėjamojo poveikio priemonės skyrimą, atsižvelgė į Lietuvos Respublikos BK XI skyriaus normas, specialiai skirtas nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės klausimams ir jas taikė tinkamai.
BK 93 str. 2 d. numato, kad teismas, atleidęs nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės, skiria jam BK 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones. Šiame straipsnyje numatytos priemonės taikomos siekiant ugdyti ir auklėti nepilnametį asmenį, formuoti dorą jo elgesį ir socialinius įgūdžius, kad jis nepažeidinėtų visuomenėje nusistovėjusių elgesio normų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų, laikytųsi įstatymų ir integruotųsi į aktyvų, prasmingą bei visavertį visuomeninį gyvenimą. Tik įvertinęs nepilnamečio asmenybę, jo auklėjimo ir asmenybės vystymosi sąlygas, teismas parenka ir skiria jam tinkamiausias auklėjamojo poveikio priemones. Auklėjamojo poveikio priemones teismas privalo taikyti proporcingai, t. y. privalo skirti jų tiek ir tokias, kurias nepilnametis realiai gali įgyvendinti ir kurių taikymas efektyviausiai pasiektų joms keliamus tikslus. Elgesio apribojimo, kaip auklėjamojo poveikio priemonės, nepilnamečiams taikymo sąlygas ir pagrindus reglamentuoja BK 87 str.
Pažymėtina, kad auklėjamojo poveikio priemonių parinkimas priklauso teismo prerogatyvai. Pirmosios instancijos teismas, atleidęs V. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, skirdamas vieną auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., kai pagal BK 87 str. 1 d. tokio apribojimo terminas gali būti nustatytas iki 12 mėnesių, pagrįstai atsižvelgė į nepilnamečio padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nepilnamečio asmenybę (jo amžių, užimtumą, sveikatos būklę), kitas bylos aplinkybes, taip pat į nepilnamečio nusikalstamą veiką sąlygojusias aplinkybes, t.y., kad V. P. padarė nesunkų, bet tyčinį nusikaltimą, nėra padaręs teisės pažeidimų, kitas jo asmenybė charakterizuojančias aplinkybes ir manydamas, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir nustatė įstatymo leidžiamą elgesio apribojimo taikymo V. P. terminą ir BK bendrosios dalies normų reikalavimų nepažeidė. Todėl panaikinti paskirtą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, ją keisti ar sutrumpinti jos terminą nėra pagrindo.
Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, apelianto asmenybę galima teigti, kad skundžiamu nuosprendžiu V. P. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, jį įpareigojant šešis mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. yra optimali, užtikrinanti jo elgesio kontrolę ir stebėjimą bei padėsianti pasiekti tokioms priemonėms keliamus tikslus.
Apelianto pozicija, kad elgesio apribojimas įpareigojant nustatytu laiku būti namuose nėra tikslingas ir neteisingas ar per griežtas, o taip pat, kad neužtikrins jo asmenybės tinkamo vystymosi yra nepagrįsta ir deklaratyvi. V. P. nurodytos aplinkybės susijusios su jo savišvieta teisės srityje bei noru bendrauti su buvusiais globėjais ar siekiu išvykti į užsienį, nesudaro pagrindo keisti ar trumpinti skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirto elgesio apribojimo termino. Pažymėtina, kad skirtingai nei teigia apeliantas, įpareigojimas nepilnamečiui būti namuose nakties metu neatima iš jo galimybės bendrauti su artimais žmonėmis, siekti tobulėti gilinant pasirinktos srities žinias, ar dirbti. Elgesio apribojimo terminas – 6 mėnesiai, taip pat negali būti vertinamas kaip per ilgas.
Kartu pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu auklėjamojo poveikio priemonė V. P. paskirta dėl to, kad jis padarė nusikaltimą ir už tai jam yra suvaržyta teisė tam tikrą laiką visiškai laisvai rinktis buvimo vietą, kas šiuo atveju, be kita ko, padeda kontroliuoti jo elgesį bei tuo pačiu pasiekti, kad jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų, laikytųsi įstatymų ir integruotųsi į visuomeninė gyvenimą. Tai, kad apeliantas nėra patenkintas jo laisvės suvaržymu, nėra priežastis už jo padarytą nusikalstamą veiką poveikio priemonių neskirti aplamai ar skirti jas tik tokias, kokių pageidauja apeliantas. Apeliacinio skundo teiginys apie V. P. galimybę įsidarbinti užsienyje yra visiškai deklaratyvus, o be to, skundžiamu nuosprendžiu paskirtoji auklėjamojo poveikio priemonė niekaip neužkerta kelio apeliantui įsidarbinti savo gyvenamojoje vietoje.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Utenos rajono miesto apylinkės teismo 2012-01-23 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
V. P. apeliacinį skundą atmesti.