- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2007-06-27
- Bylos Nr.
- 1A-294-48-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Romas Aikevičius (pirm.), Kęstutis Dargužis, Regina Cemnolonskienė
- Kaltinamasis
- G. J.
- Nukentėjusysis
- V. B., V.
- Advokatai
- Edvinas Sergaitis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romo Aikevičiaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei ir Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, išteisintajam G. J., jo gynėjui advokatui Edvinui Sergaičiui, nukentėjusiajam V. B., jo atstovei advokatei M. V., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros ir nukentėjusiojo V. B. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007m. vasario 26d. nuosprendžio, kuriuo G. J. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nukentėjusiojo V. B. civilinis ieškinys dėl 5000 litų priteisimo paliktas nenagrinėtu.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
G. J. buvo kaltinamas, kad jis 2005m. birželio 14d. apie 16 val. UAB „Heraldija“ patalpose, esančiose Kaune, (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą, tai yra suduodamas kelis smūgius kumščiais nukentėjusiajam V. B. į veido sritį bei, nukritus nukentėjusiajam ant žemės, spirdamas koja jam į veido sritį, padarė jam nosies ir abiejų skruostų sumušimą, apatinio žandikaulio lūžį dešinėje pusėje ir galvos smegenų sukrėtimą, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kauno miesto apylinkės prokuratūros apeliaciniame skunde nurodyta, jog pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, neaišku kokiu pagrindu buvo G. J. išteisintas. Apeliantas teigia, jog teismas motyvuojančioje nuosprendžio dalyje nurodė, jog G. J. veiksmuose yra baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė-būtinoji gintis, tačiau rezoliucinėje nuosprendžio dalyje G. J. pagal LR BK 138str.1d. išteisino, kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokuroras nurodo, jog teismui priimant sprendimą vienu ar kitu pagrindu, skiriasi sprendimo forma- esant būtinajai ginčiai byla nutraukiama teismo nutartimi (LR BPK 254str.4d.), o nustačius, jog nepadaryta nusikalstama veika, priimamas išteisinamasis nuosprendis (LR BPK 3 str. 2d.).
Prokuroro nuomone, teismas padarė neteisingą išvadą, kad konfliktinę situaciją sukėlė pats V. B., vartodamas necenzūrinius žodžius, garsiai šaukdamas bei grasindamas susidorojimu bei, G. J. bandant nuraminti V. B., pastarasis rankomis bandė pastumti G. J., kuris, siekdamas apsiginti, patraukė V. B. ranką, po ko V. B. nukrito prie kopijavimo aparato. Nurodo, jog išteisintasis G. J. kaltu dėl šio nusikaltimo neprisipažino ir parodė, kad dėl jo veiksmų negalėjo atsirasti byloje konstatuoti V. B. sužalojimai. Smurto vartojimą V. B. atžvilgiu pripažįsta dalinai, t.y. kad jis patraukė V. B. už rankos, po ko pastarasis nukrito ant žemės, o nukritusį laikė kojomis prispaudęs prie žemes. Tiesioginių smūgių V. B. nesudavė. Apeliantas nurodo, jog G. J. neprisipažinimas dėl nusikaltimo padarymo byloje vertintinas kaip siekimas išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Tuo tarpu nukentėjęs V. B. parodė, kad žodinis konfliktas kilo dėl to, jog jam buvo liepta pasirašyti su darbo santykiais susijusius dokumentus, surašytus atgaline data. Kitų priežasčių dėl kilusio žodinio konflikto byloje nenustatyta. V. B. kategoriškai neigia bandęs pastumti G. J., ar kitaip bandęs naudoti kokią nors fizinę jėgą. G. J. pirmą smūgį ranka į dešinę veido pusę sudavė jam sėdint ant kėdės, o po šio smūgio suklupus ant žemės, G. J. dar sudavė smūgius rankomis ir kojomis, kurį laiką laikė jį gulintį prispaudęs kojomis prie žemės. Tokį G. J. elgesį patvirtino ir liudytojas R. D., kurio parodymus teismas nepagrįstai įvertino kritiškai. V. B. parodymai yra nuoseklūs, atitinkantys byloje nustatytas aplinkybes, dėl ko nėra jokio pagrindo jo parodymais netikėti ar vertinti kitaip, nei teigia pats nukentėjusysis. Prokuroras taip pat nurodo, jog nukentėjusiojo bei liudytojo R. D. parodymai neginčijamai patvirtinami byloje esančia teismo medicinos specialisto išvada Nr. G-3286/05(02), kuria V. B. konstatuota nosies ir abiejų skruostų sumušimai, apatinio žandikaulio lūžis dešinėje ir lengvas galvos smegenų sukrėtimas. Dėl apatinio žandikaulio lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šios specialisto išvados patvirtintos paties specialisto Ž. M. paaiškinimais, liudytojo D. R. parodymais, kita rašytine bylos medžiaga. V. B. konstatuotų sužalojimų, padarytų nemažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje, padarymo mechanizmas, lokalizacija ir aplinkybės byloje paaiškinamos ne kitaip, kaip tik dėl G. J. panaudoto fizinio smurto (suduotų tiesioginių smūgių) pasėkoje. Byloje nėra gauta duomenų, kad G. J. anksčiau buvo pažįstamas su nukentėjusiuoju V. B., negauta duomenų, jog V. B. kada nors prieš nusikaltimą buvo patyręs konstatuotus sužalojimus.
Šalies argumentai
Prokuroras skunde nurodo, jog teismo posėdžių metu būtinosios ginties sąlygos nebuvo tiriamos. Nei prokuroras, nei kaltinamasis G. J. ar jo gynėjas baigiamosiose kalbose neaptarė šios baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės. Pagal nustatytas byloje aplinkybes nelaikytina tai, kad tiriamomis aplinkybėmis aplamai buvo būtinosios ginties sąlygos. Nukentėjęs V. B. neigia bet kokia forma grasinęs aplinkiniams ar bandęs pastumti G. J., kadangi prieš gaudamas smūgius nuo G. J., jis sėdėjo ant kėdės ir tik žodžiu bandęs aiškintis jam pasirašyti duodamų dokumentų tikrumą ir teisėtumą. Apeliantas teigia, jog dėl šių dokumentų pasirašymo aplinkybių kilusi diskusija, byloje nevertinama kaip pasireiškė V. B. realus, pavojingas kėsinimasis į aplinkinių sveikatą, gyvybę ar teisėtus interesus. V. B. riksmai ir keliamas triukšmas po to, kai jo atžvilgiu buvo pavartotas smurtas, vertintina kaip nukentėjusio nuo nusikaltimo asmens reakcija, siekiant apginti savo, kaip nukentėjusiojo teises ir teisėtus interesus.
Prokuroras skunde teigia, jog kaltinamasis G. J. padarė kaltinime nurodytą veiką, todėl pripažintinas kaltu. Teismas, skirdamas bausmę G. J. turėtų atsižvelgti į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį - nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių, į nusikalstamos veikos stadiją-nusikaltimas baigtas, į asmenybę-charakterizuojamas teigiamai, turi aukštąjį išsilavinimą, užima vadovaujančias pareigas, neteistas, į jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir skirti švelniausią bausmės rūšį-laisvės apribojimą bei patenkinti pilnai 5000 litų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007m. vasario 26d. išteisinamąjį nuosprendį ir pripažinti G. J. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str.1 d., ir nubausti jį laisvės apribojimu 5 mėnesiams.
Nukentėjusysis V. B. apeliaciniame skunde nurodo, jog teismo nuosprendis yra neteisėtas, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kurios buvo nustatytos bylos nagrinėjimo metu. Jis nurodo, jog teismas aprašomojoje nuosprendžio dalyje nurodė tokius kaltinamojo parodymus: „ pareikalavus, jog aš išeičiau iš bendrovės patalpų, V. B. ranka norėjo jį stumti, tačiau G. J. sugriebė V. B. ištiestą ranką ir, siekdamas apsisaugoti nuo gresiančio smurto, patraukė jo ranką į priekį. V. B. tuo metu krito ant grindų, veidu atsitrenkdamas į kopijavimo aparatą“. Teigia, jog šie teismo nuosprendyje pacituoti kaltinamojo G. J. paaiškinimai apie faktines bylos aplinkybes iš esmės neatitinka jo parodymams, duotiems teisiamojo posėdžio metu ir užfiksuotiems 2006-11-17 teisiamojo posėdžio protokole (1t. b.l.159-160). Teisiamojo posėdžio metu G. J., aiškindamas teismui konflikto aplinkybes, nurodė, kad Vaidas keikėsi necenzūriniais žodžiais, grasino, kitas jaunuolis, stambus, trumpais plaukais, stovėjo prie durų. Jo nepažinojo. Vaidas sakė pasitrauk, jis pasitraukė ir pagavo Vaido ranką, ir jis nukrito. Jis laukė smūgių nuo antro jaunuolio, jis jo bijojo. Apeliantas teigia, jog G. J. aiškiai nurodė, kad grasinimų iš V. B. pusės nebuvo, kaip jis nurodė, jam grasino kitas jaunuolis, kurio neva jis bijojo. Nukentėjusysis nurodė, kad G. J. parodymuose nėra nurodyta ta aplinkybė, kuria remiasi teismas nuosprendyje cituodamas G. J. paaiškinimus, neva V. B. ketino jį stumti ir jis sugriebė nukentėjusiojo ranką, siekdamas apsisaugoti nuo gresiančio smurto. Nurodo, jog kaltinamasis teisme taip pat neteigė, jog V. B. krito ant grindų veidu atsitrenkdamas į kopijavimo aparatą. G. J. teisme patvirtino, kad užsiima kovine sporto šaka „Akido“, todėl nukentėjusiajam nesuprantama jo baimė nuo dviejų fiziškai žymiai silpnesnių jaunuolių. Nukentėjusysis mano, jog G. J. nebuvo jokio pagrindo gintis nuo jo, nes būtinoji gintis galima tik nuo tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Nurodo, jog atsisakymas pasirašyti UAB „Depas“ dokumentus atgaline data negali būti vertinamas kaip pavojingas kėsinimasis į ten buvusių žmonių gyvybę ar sveikatą. Apeliantas nurodo, jog aplinkybę, kad prieš jį buvo pavartotas fizinis smurtas, patvirtino liudytojai R. D., A. V., J.I. B., B. D., Ž. M.. Teigia, jog minėtų liudytojų parodymus patvirtina specialisto išvada bei kiti byloje esantys įrodymai. Nukentėjusysis teigia, jog teismas visiškai nesiaiškino aplinkybės, kodėl G. J. iš karto neiškvietė savo apsaugos policijos, kuri prisistato per 4 minutes, o iškvietė praėjus 20 min., kai jau jis buvo sumuštas. Apeliantas nurodo, jog liudytojos A. V., V. K., I. S., E. L. patvirtino, kad UAB „Heraldija“ patalpose konfliktinę situaciją sukėlė V. B., vartodamas necenzūrinius žodžius, garsiai šaukdamas ir grasindamas susidorojimu. Teigia, jog tai neatitinka minėtų liudytojų parodymų, duotų teismo posėdyje. Taip pat jis teigia, jog liudytoja A. V. teisme parodė, jog nukentėjusysis sukėlė triukšmą, tačiau ji nenurodė apie jokius grasinimus susidoroti. Taip pat ir liudytojos V. K., I. S., E. L. teisme teigė, jog girdėjo triukšmą, keiksmus, tačiau neparodė apie nukentėjusiojo grasinimus susidoroti. Apeliantas teigia, jog teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, sąmoningai iškraipė minėtų liudytojų parodymus.
Apelianto nuomone, G. J., vykdydamas direktoriaus G. G. nurodymus, jį sumušė ir sužalojo, todėl jis turėtų būti pripažintas kaltu ir nubaustas. Nukentėjusysis V. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį ir G. J. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį, priteisti iš G. J. 5000 litų neturtinei žalai atlyginti ir turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Išteisintasis G. J. atsikirtimu į Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį. Nurodo, jog prokuroro apeliacinis skundas nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Teigia, jog pirmosios instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje teisingai konstatavo du faktus: kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, ir kad G. J. veikė esant būtinosios ginties situacijai. Teismas nurodė, jog V. B. UAB „Heraldija“ patalpose elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius, sukėlė konfliktinę situaciją, buvo konflikto iniciatorius, jokio kėsinimosi iš G. J. pusės V. B. atžvilgiu nebuvo. Taip pat nurodė, jog konflikto tarp V. B. ir G. J. metu buvo susidariusi būtinosios ginties situacija, nes V. B. agresyvus elgesys buvo pavojingas, akivaizdus ir realus. Todėl G. J. mano, kad teismas nuosprendyje teisingai nurodė abu pagrindus. Teigia, jog apeliacinio skundo argumentas, jog esant būtinajai ginčiai byla nutraukiama teismo nutartimi, negali būti pagrindu panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Nurodo, jog apeliacinio skundo teiginiai, kad teismo posėdžių metu būtinosios ginties sąlygos aplamai nebuvo tiriamos, nei prokuroras, nei kaltinamasis G. J. ar jo gynėjas baigiamosiose kalbose neaptarė šios baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, neatitinka faktinių aplinkybių, nes G. J. šias aplinkybes savo baigiamojoje kalboje nurodė: kad „/.../ aš traukiausi ir bandžiau gintis, net mano darbuotojos moterys išsigando ir išėjo, o aš vienas buvau, jie atėjo dviese /.../jokių smūgių nesudaviau ir jo nesužalojau, aš tik gyniausi“, tiek ir jo gynėjas savo baigiamojoje kalboje nurodė, kad „nepaneigti jo (tai yra G. J.) parodymai, kad jis gynėsi nuo Bardausko".
Atsiliepimas
G. J. atsiliepime teigia, jog V. B. ir R. D. parodymai nenuoseklūs. Jis nurodo, jog apklausiamas iš karto po įvykio 2005m. birželio 14d. V. B. parodė, kad „jis (G. J.) man trenkė kumščiais į veidą, kelis kartus, aš parkritau ant žemės /.../ aš norėjau eiti, tada jis dar kartą man trenkė ir man parkritus pradėjo mane spardyti", t. y. V. B. nurodė, jog nuo gautų smūgių jis parkrito, atsistojo, ir po to dar antrą kartą parkrito. Vėliau nei karto tokių parodymų V. B. nedavė. Apklausiamas teisme 2006m. lapkričio 17d., V. B. jau nurodė, kad G. J. „dešine ranka sudavė į dešinį skruostą, aš nukritau ant kelių ant žemės suklupau. Nukritau tiesiai kniūpsčias. /.../ Dar gulinčiam kniūpsčiam G. J. sudavė į veidą, aš ant kelių gulėjau rankomis atsirėmęs į žemę. Dar spyrė į pilvą G. J. su kojomis ne mažiau dviejų kartų. Tada su koja primynė prie kaklo".
Šalies argumentai
G. J. nurodo, jog tuo pačiu V. B. visiškai ir iš esmės pakeitė anksčiau duotus parodymus. Apklausiamas 2005m. liepos 05d., V. B. nurodė, kad „ligoninėje KMUK gulėjau vieną dieną ir išleido gydytis ambulatoriškai". Apklausiamas 2006m. sausio 20d., V. B. nurodė, kad „/.../mane norėjo gydyti stacionare, tačiau aš atsisakiau /.../ Klinikose V. B. jau nurodė, kad „norėjo guldyti į ligoninę, sakiau negaliu, turiu išlaikyti dar vieną egzaminą" . 2007m. vasario 6d. raštu Nr.4V-13 Kauno kolegija informavo, jog egzaminų sesijoje V. B. dalyvavo nuo 2005m. gegužės 30d. iki 2005m. birželio 12d., sesiją išlaikė be akademinių įsiskolinimų. Todėl G. J. mano, jog V. B. melavo, iš pradžių nurodydamas, jog gydėsi stacionare, o vėliau - jog negalėjo gulti į ligoninę dėl egzamino. Teigia, jog dėl šių aplinkybių V. B. parodymai negali būti laikomi nuosekliais, kaip tai teigia savo skunde prokuroras.
G. J. teigia, jog 2005m. birželio 17d. pareiškime V. B. nurodė, kad „/....Jis (R. D.) išbėgo pro duris, nors buhalteris dar bandė sugriebti R. D. už rankos. Tuo metu aš pradėjau rėkti, kad gelbėkit-mane nori užmušti, o priėjęs buhalteris sudavė smūgius į veidą. Aš parkritau ant žemės" . G. J. nuomone, pats V. B. pripažino, jog R. D. išbėgo iš patalpos dar iki jam pargriūnant ir dėl šios priežasties negalėjo matyti neva G. J. smūgių, kurių pasėkoje V. B. pargriuvo, nei jo paties pargriuvusio, apie ką vėliau R. D. davė parodymus. Šiuos parodymus V. B. dar kartą patvirtino nurodydamas, kad „/.../ buhalterijoje įvykio metu, kai mane mušė buvo buhalteris jo padėjėja, administratorė ir dar trys merginos" . G. J. teigia, jog V. B. dar kartą nurodė, kad tariamo jo sumušimo metu R. D. įvykio vietoje nebuvo. Apklausiamas liudytoju 2005m. liepos 05d. R. D. parodė, kad V. B. atsisakius pasirašyti dokumentus, „buhalteris jį iš karto nustūmė ir spyrė kelis smūgius į pilvą, į šoną". Nurodo, jog R. D. nepaminėjo matęs bent vieną smūgį suduodant į žandikaulio sritį. Apie smūgius rankomis, po kurių V. B. būtų parkritęs, bei paties V. B. parkritimo faktą, R. D. parodymų nedavė. Apklausiamas 2005m. balandžio 13d. R. D. „pakoregavo" savo parodymus, nurodydamas, jog „/.../ G. J. staigiu smūgiu suduodamas ties kaklu jį palenkė ir dar spyrė su keliu į pilvą. /.../ aš mačiau tikrai 2 smūgius kaip Vaidui sudavė G. J., t.y. vieną smūgį į kaklo (galvos) sritį suduotą kumščiu ir vieną spyrį keliu į pilvą" . G. J. mano, jog nei nuo smūgio į kaklo sritį, nei nuo spyrio į pilvą V. B. žandikaulis nei lūžti, nei skilti negalėjo. Be to, tokiais parodymais R. D. paneigė V. B. parodymus, jog jis buvo pradėtas mušti besėdintis ant kėdės, kuriais remiasi apeliaciniame skunde prokuroras, nurodydamas, jog sėdintis V. B. negalėjo G. J. užpulti. Apklausiamas teisme R. D. pakeitė savo parodymus, nurodydamas, jog „/.../ Vaidas, gavęs gerą smūgį, suklupo ir nukrito ant žemės į mano pusę". Atsižvelgiant į tai, jog R. D., kurį V. B. įvardino savo giminaičiu, kaskart apklausiamas iš esmės keitė savo parodymus V. B. naudinga linkme, davė parodymus apie aplinkybes, kurių, remiantis paties V. B. parodymais, nematė. Todėl mano, jog teismas R. D. parodymus kritiškai vertino visiškai pagrįstai ir teisingai.
G. J. nurodo, jog apeliacinio skundo teiginiai, jog V. B. bei R. D. parodymai neginčijamai patvirtinami byloje esančia teismo medicinos specialisto išvada, vertintini kritiškai, nes bylos tyrimo metu nustatyta, jog V. B., patikslinus diagnozę, nustatytas žandikaulio skilimas, o ne lūžis. Taip pat nustatyta, jog V. B. davė parodymus meluodamas apie gydymąsi stacionare. Tai yra, specialistui buvo pateikta klaidinga informacija, kuria jis rėmėsi duodamas išvadą. Taip pat nurodo, jog bylos tyrimo metu nustatyta, kad V. B. nustatytas žandikaulio skilimas 33 ir 34 dantų srityse. Pats specialistas Ž. M. nurodė, jog 33 ir 34 dantis yra kairėje pusėje, o tai paneigia sulaužytas žandikaulis dešinėje pusėje. Išteisintasis teigia, jog specialisto Ž. M. teiginiai, jog „skilimas ar lūžimas sužalojimo laipsnio nekeičia", yra paneigti ne tik paties Ž. M., bet KMUK gydytojo D. R. parodymais, jog žandikaulio įskilimas nuo žandikaulio lūžio skiriasi. Įskilimui specialaus gydymo nereikia. G. J. nurodo, jog iš teismo medicinos išvados matyti, jog po įvykio V. B. apžiūrėjo specialistas J. I., kuris nepasirašė specialisto išvados. Todėl mano, jog specialisto išvadą, kurią pasirašė Ž. M. neapžiūrėjęs nukentėjusįjį, vertintina kritiškai.
G. J. nurodo, jog byloje yra nepaneigtas ir nenuginčytas rašytinis dokumentas - 2005 m. balandžio 16 d. išrašas iš KMUK skubios pagalbos skyriaus medicininių dokumentų, kuriame užfiksuota, jog V. B. prieš 2 mėnesius iki konflikto su juo, o būtent 2005m. balandžio 16d. buvo sumuštas, ko pasėkoje jam buvo diagnozuotas apatinio žandikaulio lūžis. Jis teigia, jog apklausiamas specialistas Ž. M. nurodė, kad „/.../ seni lūžiai išlieka, jeigu su dislokacija /.../ užčiuopimas galėjo būti balandžio mėnesio pasekmė" (b.l. 188, t. 1). Tai yra, 2005m. birželio 14 ir 15 dienomis V. B. galėjo būti diagnozuota prieš 2 mėnesius gauta trauma, kurios jis nesigydė. Tas pats specialistas, nurodydamas, jog „dėl to paties įvykio į skubios pagalbos skyrių dar kartą kreiptis negali" , paneigė V. B. versiją, jog 2005m. balandžio 16d. išrašas iš KMUK skubios pagalbos skyriaus medicininių dokumentų yra jam kito gydytojo papildomai duotas tą pačią dieną - 2005m. birželio 14d., kuomet jis lankėsi dėl tariamai G. J. jam padarytų sužalojimų, klaidingai net dviejose šio dokumento vietose įrašant datą.
Mano, jog apeliacinio skundo teiginiai, kad „V. B. konstatuotų sužalojimų, padarytų nemažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje, padarymo mechanizmas, lokalizacija ir aplinkybės byloje paaiškinamos ne kitaip, kaip tik dėl G. J. panaudoto fizinio smurto (suduotų tiesioginių smūgių) pasėkoje" yra paneigti specialisto Ž. M. parodymais, jog V. B. jam diagnozuotus sužalojimus patirti „galėjo ir nuo tiesioginio smūgio, ir tiek atsitrenkiant“. G. J. nurodo, jog V. B. pateikė pirmosios instancijos teismui 2007m. vasario 15d. Kauno miesto apylinkės teismo neįsiteisėjusį sprendimą civilinėje byloje Nr.2-00957-505/2006, kuriame konstatuojama, kad „ieškovas (V. B.) patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, buvo netgi sumuštas, I...I todėl mano, kad patyrė didelę neturtinę žalą, kurią vertina 5000 Lt." G. J. nurodo, jog V. B. ieškinys, susijęs su tariamu jo sumušimu, nagrinėjamu šioje baudžiamojoje byloje, yra nagrinėjamas civilinėje byloje civilinio proceso tvarka ir dėl to šioje baudžiamojoje byloje negali būti dar kartą tenkinamas.
G. J. atsikirtime į V. B. apeliacinį skundą prašo V. B. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį. Be aplinkybių, kurias jis nurodė atsikirtime į Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą, jis nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytų jo paaiškinimų apie faktines bylos aplinkybes esmė atitinka jo parodymams, duotiems tiek teisminio nagrinėjimo tiek ir ikiteisminio tyrimo metu. Išteisintasis mano, jog ta aplinkybė, kad jis praeityje yra užsiiminėjęs kovine sporto šaka „Aikido" nereiškia, jog iš jo atimta teisė gintis nuo dviejų agresyviai nusiteikusių jaunuolių, vienas iš kurių - V. B. ne tik grasino, bet ir realiai padarė judesį ranka jo pusėn. Nurodo, jog jis gynėsi nuo V. B., nuo jo realaus ir akivaizdaus kėsinimosi į jį, išreikšto artinimusi su agresyvia veido išraiška, koliojantis necenzūriniais žodžiais ir grasinant, bei po to sekusiu rankos judesiu, kurį jis besigindamas atrėmė. Būtent tokius parodymus jis davė teisme, kurie užfiksuoti teismo posėdžių protokoluose. Taip pat jis nurodo, jog V. B. giminaitis kaskart apklausiamas keitė parodymus V. B. naudinga linkme, todėl mano, jog tokie parodymai teismo pagrįstai buvo įvertinti kritiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Teigia, jog liudytojai A. V., J.I. B., B. D. ir Ž. M. nematė konflikto, įvykusio UAB „Heraldija" patalpose ir niekada nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nedavė parodymų, jog būtent G. J. V. B. atžvilgiu panaudojo smurtą ir jį sužalojo. Atvirkščiai, liudytojas A. V. teisme parodė, kad „paraudimas matėsi tik kaktos srityje", tuo pačiu patvirtindamas ne V. B. parodymus apie tariamus smūgius į žandikaulio sritį, o G. J. parodymus, t.y. kad būtent kaktos sritimi V. B. trenkėsi į kopijavimo aparatą.
G. J. teigia, jog V. B. apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog R. D. policiją iškvietė anksčiau nei UAB „Heraldija" darbuotojai, patvirtina paties V. B. parodymus, jog R. D. tikrai nebuvo viso konflikto metu UAB „Heraldija" patalpose, iš ten išbėgo ir negalėjo matyti aplinkybių, apie kurias davė parodymus.
Šalies argumentai
Išteisintasis nurodo, jog apklausiamos teisme liudytojos A. V., V. K., I. S., E. L. parodė, kad V. B., atėjęs į UAB „Heraldija" patalpas, triukšmavo, todėl teismo nuosprendžio teiginiai, jog minėtos liudytojos patvirtino, kad UAB „Heraldija" patalpose konfliktinę situaciją sukėlė V. B. vartodamas necenzūrinius žodžius, garsiai šaukdamas, ir grasindamas susidorojimu, pilnai atitinka šių liudytojų parodymus, užfiksuotus teismo posėdžio protokole.
Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomonių, prokuroro ir nukentėjusiojo, prašiusių tenkinti jų skundus pagal juose nurodytus motyvus, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių prokuroro ir nukentėjusiojo skundus atmesti, sprendžia, kad prokuroro ir nukentėjusiojo apeliaciniai skundai tenkintini.
Teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas ir G. J. atžvilgiu priimtinas apkaltinamasis nuosprendis (LR BPK 329 str. 2 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, nustatė, kad G. J. 2005m. birželio 14d. apie 16 val. UAB „Heraldija“ patalpose, esančiose Kaune, Naručio g. 3-16, panaudodamas fizinį smurtą, tai yra suduodamas kelis smūgius kumščiais nukentėjusiajam V. B. į veido sritį bei nukritus nukentėjusiajam ant žemės, spirdamas koja į veido sritį, padarė jam nosies ir abiejų skruostų sumušimą, apatinio žandikaulio lūžį dešinėje pusėje ir galvos smegenų sukrėtimą, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veika kvalifikuotina pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį.
G. J. kaltė įrodyta nukentėjusiojo V. B., liudytojų R. D., A. V., V. K., I. S., E. L., G. G., I. B., specialisto Ž. M. parodymais, specialisto išvada.
Išteisintasis G. J. kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2005 m. birželio 14 d. buvo UAB „Heraldija“ patalpose. Į patalpas užėjo V. B.. Jis atvyko direktoriaus G. G. paliepimu pasirašyti dokumentus. V. B. iš UAB „Depas“ atleistas už pravaikštas. Jis liepė jam palaukti direktoriaus G. G.. Po kiek laiko išgirdo, kad jis kalba piktu tonu, nepasirašė dokumentų atbuline data, keikėsi necenzūriniais žodžiais, sakė, kad aš jam padarysiu, reiškė pretenzijas dėl UAB „Depas“. Jis žinojo, kad prieš tai V. B. susipyko su UAB „Depas“ direktoriumi G. G.. Jam grasino kitas jaunuolis. Jis buvo stambus, trumpais plaukais, stovėjo prie durų. Šio jaunuolio jis nepažinojo. Nukentėjusysis jam liepė pasitraukti. Pasitraukdamas pagavo V. B. ranką ir pastarasis nukrito. Jis laukė smūgio nuo nepažįstamo jaunuolio, jo bijojo, laikė prispaudęs V. B.. Užrakino duris, kad negrįžtų nepažįstamas jaunuolis. Atrakino tada, kai atvyko G. G.. Jie nuėjo. T. V. vėl pašoko, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Sakė, kad sudegins. A. V. iš baimės drebėjo. Jis liepė kviesti apsaugos policiją. Edita kvietė policiją pagalbos telefonu - 112. Yra sportavęs „Aikido“. Gailisi, kad taip įvyko. Mano, jog jei būtų nukentėjusiajam sulaužytas žandikaulis, būtų taip ilgai nerėkavęs, nesikoliojęs necenzūriniais žodžiais. Susižaloti galėjo krisdamas ir kakta atsimušdamas į kopijavimo aparatą, tačiau susilaužyti žandikaulio negalėjo. Jis gynėsi pats ir gynė savo darbuotojus nuo Vaido išpuolio. Smūgių jam nesudavė.
Nukentėjusysis V. B. parodė, kad 2005 m. birželio 14 d. apie 16 val. jis kartu su giminaičiu R. D. nuvyko į UAB „Heraldija“ patalpas pasirašyti buhalterinius dokumentus. Jam nesutikus pasirašyti atgaline data, G. J. trenkė ranka į dešinį skruostą. Po smūgio jis suklupo ant žemės. Jis šaukė, kad R. D. bėgtų ir kviestų policiją. R. D. išbėgo. G. J. užrakino duris. Tada dar sudavė į veidą ne mažiau dviejų kartų ir įspyrė į pilvą. Gulintį jį laikė primynęs koja už kaklo, sakė: „gulėk šunie“. Tuo metu G. J. paskambino telefonu ir pasakė: „na va, tavo gražuolis jau sutvarkytas“. Jis suprato, kad G. J. kalbėjosi su G. G.. Į kopijavimo aparatą nesusitrenkė, nes jis buvo toliau nuo stalo. Žandikaulio lūžis atsirado nuo 2 smūgių į veidą. Po to į patalpą atėjo G. G. su žmona. Tada jis pro atrakintas duris pabėgo. Išbėgęs į lauką, šaukė: „gelbėkit, mane užmuš“. G. G. su G. J. jį vijosi. Lauke susitikęs policijos patrulius papasakojo kas atsitiko. Apie įvykį jis telefonu informavo žmoną ir motiną. Policija jį nuvežė į Dainavos PK. Ten buvo nuvykęs ir G. J., jo motina J.I. B., Ž. M., B. D.. Jis prašė policininkų, kad iškviestų med. pagalbą. Jautė, kad policija iš jo šaiposi. Motina jį nuvežė į Dainavos polikliniką, po to į Kauno klinikas. Nustatė, kad lūžęs žandikaulis. Ryte nuėjo pas med. ekspertą, po to vėl į Klinikas. Išrašė vaistų, liepė gydytis namie. Po įvykio jam skaudėjo galvą, kūną, buvo šoko būsenoje. Kalbėti galėjo. Buvo subintuota galva. Kaip G. J. sudavė pirmą smūgį, jis sėdėjo ant kėdės. Anksčiau nėra gavęs į nosį, kitų sužalojimų nėra turėjęs.
Liudytojas R. D. teisme parodė, jog 2005-06-14 jis kartu su V. B. nuvyko į UAB „Heraldija“, nes Vaidas bijojo eiti vienas. A. V. V. B. padavė pasirašyti dokumentus. V. B. atgaline data nesutiko pasirašyti dokumentų. Vaido balsas gal pasirodė piktas, tačiau toks jo balso tonas. Tada atlėkė G. J., sakė: „tu mano Gintuko neskriausi“ ir sėdinčiam Vaidui sudavė smūgius į galvos sritį, spyrė į pilvą. Jis viską matė, nes tarp jo ir V. B. buvo 3-4 metrai. Vaidas, gavęs smūgį, suklupo ir nukrito ant žemės. Jis, eidamas atbulas link durų, atsitrenkė į kopijavimo aparatą. G. J. jam griebė už rankos, jis ištrūko ir išbėgo. Tada G. J. užrakino duris. Išbėgęs skambino pagalbos telefonu - 112. Girdėjo kaip Vaidas šaukė: „gelbėkit, užmuš“, o G. J. šaukė: „tylėk, šunie“. Po 15-20 min. atvažiavo policijos ekipažas. Policija nieko nepaaiškino, griebė ir įsodino V. B. į mašiną. Jis taip pat nuvažiavo į Dainavos PK. Kartu buvo Vaido mama ir žmona. G. G. vadovavo policijai. Išėjus iš policijos, Vaidui skaudėjo galvą. Ant veido matėsi stiprus paraudimas. Vaidas su mama nuvažiavo į ligoninę. M. V. po įvykio praėjus dviems dienoms, jam buvo apibintuota galva.
Liudytoja A. V. teisme parodė, jog 2005-06-14 į UAB „Heraldija“ patalpas atėjo V. B. su R. D.. V. B. atsistojo prie jos rašomojo stalo. Ji pateikė pasirašymui dokumentus. V. B. pasirašyti atsisakė, pradėjo triukšmauti. Tai išgirdęs atėjo G. J.. V. B. pradėjo artintis link G. J.. Ji susijaudino, sakė: “vyrai raminkitės“. G. J. pradėjo gintis ir V. B. atsitrenkė į kopijavimo aparatą. Smūgių G. J. V. B. nesudavė. Ji išbėgo kviesti policijos, buvo susijaudinusi, negalėjo surinkti telefono numerio. G. J. smurto nevartojo.
Liudytoja V. K. teisme parodė, jo UAB „Heraldija“ patalpose išgirdo triukšmą. Matė V. B. gulinti ant žemės. G. J. laikė V. B. prispaudęs. V. B. gulėjo koridoriuje.
Liudytoja I. S. teisme parodė, jog, dirbdama UAB „Heraldija“, patalpose girdėjo triukšmą, plūdosi V. B.. Paties įvykio nematė.
Liudytoja E. L. teisme parodė, jog 2005-06-14 į UAB „Heraldija“ patalpas atėjo V. B. su R. D.. V. B. turėjo pasirašyti dokumentus. Jis nesutiko pasirašyti dokumentų, plūdosi necenzūriniais žodžiais, klausė A. V., kodėl ji prieš jį nusistačiusi. Įėjęs G. J. pradėjo jį raminti. V. B. puolė direktorių, direktorius atsitraukė norėdamas apsiginti, tuo metu V. B. parkrito. Kvietė policiją ir apsaugą. Girdėjo kaip atsidarė durys ir išbėgo V. B. draugas. Gulėdamas ofise V. B. šaukė: „ gelbėkit“. Buvo vaidyba.
Liudytojas G. G. teisme parodė, kad 2005-06-14 V. B. buvo atleistas iš darbo už pravaikštas, jam buvo liepta nuvykti į UAB „Heraldija“ pasirašyti dokumentus. Netrukus ir jis ten nuvyko. Pamatė ant grindų prie kopijavimo aparato klūpantį V. B.. V. B. rėkė, plūdosi. Išbėgęs pro duris į gatvę, rėkė bjauriais, necenzūriniais žodžiais. Atvažiavusi policija paėmė V. B. už galvos ir įkišo į mašiną. Po to V. B. nematė. Ant V. B. veido, sužalojimų nematė. Tokius pačius parodymus teisme tvirtino ir liudytoja G. G..
Liudytoja J.I. B. teisme parodė, jog 2005-06-14 jai telefonu paskambino V. B., prašė atvažiuoti, sakė, kad jį rankom mušė ir kojom spardė. Ji nuvyko į Dainavos PK. Policijos kieme pamatė G. J., Geležiūnus ir marčią Živilę. Pamatė sūnų, jo veidas buvo raudonas. Nuvažiavo į Dainavos polikliniką, po to į Kauno klinikas. Klinikose nustatė žandikaulio lūžimą. Po to gydėsi Šilainių poliklinikoje, apie mėnesį buvo subintuotas veidas.
Liudytoja R. M. parodė, kad ji atliko šioje byloje ikiteisminio tyrimo veiksmus. Bendrovės „Heraldija“ patalpose matė išsigandusias moteris. Apklausė V. B.. Jis kalbėjo aiškiai, išorinių sužalojimų nesimatė. V. B. isteriškai šaukė, kad jį G. J. darbe sužalojo. Buvo išrašytas siuntimas pas med. ekspertus.
Liudytojas A. V. teisme parodė, kad dirba apsaugos policijoje. Pagal iškvietimą buvo nuvykęs į UAB „Heraldija“. Kieme buvo 2 jaunuoliai, kurie aiškino, kad sumušė direktorius ir nenori atsiskaityti. Sakė, kad jį mušė. Buvo parkritęs, kad spyrė į galvą. Matė galvoje paraudimą. Jaunuoliai buvo įsiaudrinę, skambino telefonu, nenorėjo vykti į policiją. G. J. jiems aiškino, kad jį užpuolė. Nukentėjusysis skundėsi, kad skauda galvą, prašė iškviesti medikus. Paraudimas matėsi kaktos srityje.
Liudytojas V. Z. teisme parodė, kad dirba apsaugos policijoje. Pagal iškvietimą buvo nuvykęs į UAB „Heraldija“. Ten rado nukentėjusįjį ir darbuotojus. Nukentėjusįjį vežė į policijos komisariatą. Jis konfliktavo, buvo neprognozuojamas. Nesimatė, kad sužalotas.
Liudytoja B. D. parodė, jog su nukentėjusiojo V. B. žmona Živile važiavo namo. Paskambino V. B. ir pasakė, kad jį sumušė. Nuvažiavo prie Dainavos PK. Matė iš policijos išėjusį V. B.. Jo veidas buvo labai raudonas, rodė ir sakė, kad jam sunku kalbėti. Po to V. B. išvažiavo su mama į ligoninę. G. G. pats pasakė, kad su juo konfliktas įvyko, parodė nugarą. Žodžių: „žmogžudžiai, parazitai‘, ji negirdėjo.
Liudytoja Ž. M. teisme parodė, jog jos vyras V. B. jai pasakė, kad UAB „Heraldija“ buhalterijoje jį sumušė buhalteris, nes nesutiko pasirašyti dokumentų atgaline data. Mušė į galvą ir spardė kojomis. Matė prie policijos komisariato V. B., jis buvo kaip nesavas, šoko būsenoje. Ji prie policijos komisariato laukė vyro apie pusantros valandos. Belaukiant G. G. šaipėsi, parodė nugaroj kelis įbrėžimus, sakė, kad prieš savaitę su V. B. buvo kažkoks konfliktas. Sugrįžęs iš policijos V. B. skundėsi, kad labai skauda galvą, veidas buvo paraudęs. Sakė, kad vežė į ligoninę. Ar anksčiau Vaidui buvo lūžęs žandikaulis, nežino.
Liudytojas D. R. teisme parodė, jog nukentėjusysis 2005-06-14 kreipėsi į Veido-žandikaulio chirurgijos skyrių. Buvo apžiūrėtas. Skundėsi žandikaulio skausmu. Išsižioti galėjo tik 1 cm, nes buvo sumušti raumenys. Buvo sumušta dešinė pusė tarp 44-43 danties. Rašydamas galėjo sumaišyti puses. Traumos sunkumas išlieka toks pat. Gali būti, kad sužalojimo dieną mažiau jaučiamas sužalojimas, o sekančią dieną paūmėja. Gali būti lūžęs žandikaulis ir nesimatyti mėlynių. Buvo matyti lūžimo viena linija.
Specialistas Ž. M., apklaustas apeliacinės instancijos teisme, parodė, jog jis tyrė gautus med. dokumentus dėl V. B. padarytų nosies ir abiejų skruostų sumušimo, apatinio žandikaulio lūžio. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis nurodytu laiku, t.y. 2005-06-14. Dėl apatinio žandikaulio lūžimo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ar padarytas skilimas ar lūžimas-sužalojimo laipsnio nekeičia. Sužalojimas galėjo būti padarytas iš dešinės rankos į dešinę veido dalį, jei pasukta galva. Tai galėjo būti padaryta su kumščiu nuo tiesioginio smūgio arba atsitrenkiant, tiksliai nustatyti negalėjo, bet daugiau tikimybės, kad nuo smūgio. Su įskilimu kalbėti gali normaliai, pradžioje skausmo nejaučia, būna šoko būsenoj. Skausmą stipriau gali pajausti po paros. V. B. sužalojimai padaryti 4 trauminių poveikių pasėkoje, todėl tiek sužalojimų atsitrenkiant į kietą daiktą negalėjo atsirasti.
Liudytojas M. S. teisme parodė, jog 2005 m. dirbo gydytoju-rezidentu. Pažymoje rašydamas datą jis galėjo suklysti. Jo nustatyta diagnozė, nesant gydytojo patvirtinimo, negalioja.
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G-3286/05(02) V. B. konstatuota nosies ir abiejų skruostų sumušimai, apatinio žandikaulio lūžis dešinėje ir lengvas galvos smegenų sukrėtimas. Dėl apatinio žandikaulio lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kauno medicinos universiteto klinikų 2006-10-31 raštu nustatyta, jog 2005-06-14, 20,05 val. į skubios pagalbos skyrių kreipėsi V. B., jam nustatyta diagnozė – lengva galvos smegenų trauma, dešinės pusės apatinio žandikaulio lūžimas. 2005-06-15 V. B. diagnozuotas apatinio žandikaulio įskilimas.
Kauno miesto VPK apsaugos skyriaus informacijos žurnale užregistruota, kad 2005-06-14, 17,06 val. Naručio g. 3-16, Kaune, UAB „Heraldija“ sulaikytas pilietis pristatytas į Dainavos PK.
Pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. J. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nepagrįsta. Šiai išvadai prieštarauja byloje esantys įrodymai, kurie aptarti aukščiau.
Teisėjų kolegija, išanalizavusi surinktus įrodymus, daro išvadą, jog G. J. kaltė, kad jis padarė šį nusikaltimą įrodyta byloje surinktais įrodymais. Iš jų matyti, kad įvykio metu kilus konfliktui, t.y. atsisakius nukentėjusiajam V. B. pasirašyti dokumentus atgaline data, G. J. fiziškai smurtavo prieš nukentėjusįjį, jis sudavė nukentėjusiajam smūgius į galvą, ne mažiau dviejų kartų įspyrė į pilvą. Apie tai, kad G. J. sumušė V. B., padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, liudija iš esmės nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, kur jis, apklaustas Dainavos PK iš karto po įvykio, parodė, jog G. J. trenkė jam kumščiais į veidą, taip pat jis ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme tvirtino, kad prieš jį G. J. vartojo fizinį smurtą, sudavė į veidą, spyrė kojomis į pilvą, tačiau teismas byloje visiškai neanalizavo ir nevertino jo parodymų, taip pat liudytojo R. D. parodymais, kur jis parodė, jog V. B. gavo nuo G. J. smūgį į galvos sritį, po to koja spyrė į pilvą. Teismas nepagrįstai netikėjo jo parodymais, nes jo nurodytos aplinkybės atitinka duomenis, esančius kituose įrodymuose, tarp jų ir liudytojų: V. K., kuri girdėjo triukšmą, matė G. J. prispaustą ir gulintį ant žemės nukentėjusįjį V. B., J.I. B., kuri matė sūnaus raudoną veidą, vyko kartu su juo į ligoninę, A. V., kurio nukentėjusysis prašė iškviesti medikus, matė jo kaktoje paraudimus, B. D., kuri matė nukentėjusiojo paraudusį veidą, jis jai sakė, kad jam sunku kalbėti, Ž. M., kuriai V. B. įvykio dieną paskambino ir pasakė, kad jį mušė į galvą ir spardė buhalteris, skundėsi galvos skausmais, matė paraudusį jo veidą, D. R., kuris kaip medikas įvykio dieną apžiūrėjo V. B., kuris skundėsi žandikaulio skausmu, specialisto Ž. M., kuris konstatavo, jog nukentėjusiajam sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis 2005-06-14, galėjo būti padaryti su kumščiu nuo tiesioginio smūgio arba atsitrenkiant, teismo medicinos specialisto išvada, kur V. B. konstatuota nosies ir abiejų skruostų sumušimai, apatinio žandikaulio lūžis dešinėje ir lengvas galvos smegenų sukrėtimas.
Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymuose jokių esminių prieštaravimų nėra, nes visas pagrindines įvykių aplinkybes jie nurodė aiškiai bei vienodai ir dėl to jokių abejonių nekyla.
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojo R. D. parodymus, duotus teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu, apie G. J. pavartotą smurtą teisingai pastebėjo, kad liudytojo R. D. parodymuose yra tam tikrų nesutapimų dėl V. B. suduotų smūgių skaičiaus, vietos (kiek ir kur nukentėjusiajam buvo suduota). Jis ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog G. J. nukentėjusįjį nustūmė ir spyrė kelis smūgius į pilvą, į šoną, po to smūgius sudavė ties kaklu. Teisme liudytojas parodė, jog smūgius sudavė į galvos sritį, spyrė į pilvą. Tačiau šie nežymūs nesutapimai V. B. ir liudytojo R. D. parodymuose apie smulkias įvykių detales yra visiškai suprantami ir pateisinami nuo įvykio praėjusiu nemažu laiko tarpu. Nežymūs neatitikimai tarp šių asmenų parodymų vertinami ne atskirai, o visos bylos kontekste, kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, ir jie jiems neprieštarauja.
Iš bylos medžiagos matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu nei vienas liudytojas, kuris matė konfliktą, neparodė, jog nukentėjusysis krisdamas atsitrenkė į kopijavimo aparatą. Šios aplinkybės apklausose nenurodė ir pats nukentėjusysis V. B.. Medicinos specialisto išvadoje pažymėta, kad sužalojimai V. B. padaryti paveikus kietais bukais daiktais ir galėjo gautis užduotyje nurodytu laiku, t.y. 20005-06-14. Be to bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis iki konflikto su G. J. nebuvo su juo pažįstamas ir nebuvo patyręs sužalojimų.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, išteisintojo G. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nėra nuoseklūs. Apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo tyrėjo, jis parodė, jog konflikto metu V. B. jį norėjo nustumti, o jam pasitraukus į šoną, nukentėjusysis nukrito ant žemės. Su juo kartu buvęs vaikinas išbėgo pro duris. Jis nukentėjusįjį prispaudė prie žemės, buvo išsigandęs, bijojo nuo kito vaikino gauti smūgį. Apklausiamas 2006-08-10 kaip įtariamasis jis jau parodė, jog, norėdamas išvengti nukentėjusiojo fizinio išpuolio, atsitraukė į šoną ir, pasigavęs jo ranką, truktelėjo į priekį ir jis tiesiai krito į kopijavimo aparato dėžę. Liudytoja A. V. ikiteisminio tyrimo metu taip pat tvirtino, kad G. J. paėmė V. B. už rankos ir jis nukrito ant žemės prie kopijavimo aparato. Teisme minėta liudytoja parodymus pakeitė, tvirtino, kad V. B. atsitrenkė į kopijavimo aparatą. Šių faktinių aplinkybių pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino įrodymų visete.
Išteisintojo G. J. sugalvotą versiją, jog jis įvykio metu gynėsi pats ir gynė savo darbuotojus nuo nukentėjusiojo V. B. išpuolio, paneigė aukščiau išanalizuoti parodymai. Beje, pats išteisintasis teisme nurodė, jog jis laukė smūgio nuo kito jaunuolio, jo bijojo. Taip pat jis parodė, jog gynėsi nuo V. B. išpuolio.
Byloje nėra duomenų, jog kartu su nukentėjusiuoju buvęs R. D. kaip nors būtų kėlęs grėsmę ir būtų reikėją jo bijoti.
Būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.
Pagal byloje nustatytas ir įvertintas aplinkybes nustatyta, kad vyko konfliktas tarp nukentėjusiojo ir G. J., kad nukentėjusysis buvo supykęs, nes jam buvo pateikti pasirašymui dokumentai atgaline data, tačiau jokių veiksmų, kurie galėjo sukelti pavojų G. J. ar kitų darbuotojų sveikatai bei gyvybei, nukentėjusysis neatliko, todėl realaus ir akivaizdaus pavojingo kėsinimosi į G. J. ir kitus bendrovės darbuotojus konflikto metu nebuvo. Kaip matyti iš bylos medžiagos G. J. pirmas sudavė nukentėjusiajam V. B. smūgį į veidą, o nukentėjusysis G. J. smūgių nesudavė, jis sužalotas nebuvo. Konfliktą inicijavęs asmuo paprastai negali būti pripažintas besiginančiuoju nuo asmens, kurio atžvilgiu konfliktas buvo inicijuojamas, nebent pastarojo veiksmai būtų visai neadekvatūs situacijai.
Todėl, esant tokioms aplinkybėms, laikyti, kad G. J. savo veiksmais siekė apginti save ir bendrovėje dirbusias moteris nuo pavojingo V. B. kėsinimosi, nėra pagrindo.
Įvertinus įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad surinktų įrodymų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtina teismo nustatytas nusikaltimo įvykdymo aplinkybes bei kaltinamojo kaltę ir abejoti jais nėra pagrindo.
LR BPK 301 straipsnio 1 d. norma reikalauja, kad nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, jog nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamojo, liudytojo ir kitų asmenų parodymais, kurie buvo duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirti ir vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Kartu įstatymas reikalauja, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstomi įrodymų įvertinimo motyvai (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalies 3 punktas). Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vadinasi, įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai. Be to, turi būti vertinamas įrodymų visetas, o ne atskiri duomenys.
Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Teismas neištyrė visų įrodymų, nepašalino byloje esančių prieštaravimų tarp įrodymų, lemiančių bylos faktines aplinkybes, nuo kurių priklauso G. J. veikos teisinis įvertinimas.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, savo išvadas grindė tuo, kad V. B., atvykęs į UAB „Heraldija“, elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius, bendrovės darbuotojų akivaizdoje grasino susidorojimu, o G. J. bandant jį nuraminti, siekė panaudoti fizinį smurtą, t.y. stumti G. J.. V. B. buvo konflikto iniciatorius. Konflikto tarp V. B. ir G. J. metu buvo susidariusi būtinosios ginties situacija. G. J. patraukdamas V. B. ranką, siekė apginti save ir bendrovėje dirbančias moteris nuo pavojingo V. B. kėsinimosi. Žala V. B. buvo padaryta neperžengiant būtinosios ginties ribų. Be to, teismas liudytojo R. D. parodymus vertino kritiškai, nes jo nurodomos aplinkybės nebuvo patvirtintos liudytojų parodymais, kitais byloje ištirtais įrodymais. Teismas taip pat nurodė, jog nukentėjusiojo nurodyto smurto nepatvirtino ir teismo med. specialisto išvada.
G. J. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę G. J., atsižvelgiama į veikų pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį, jo asmenybę, į nusikalstamos veikos padarymo pasekmes. G. J. yra teisiamas pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai, dirba, įvykdė nesunkų nusikaltimą, todėl yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti, skiriant jam LR BK 138str.1d. sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį-laisvės apribojimą.
Kaip numatyta LR BPK 109 straipsnyje, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Nukentėjusysis V. B. 2006m. lapkričio 17d. pateikė Kauno miesto apylinkės teismui prašymą priteisti iš G. J. 5000 Lt už padarytą neturtinę žalą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Baudžiamojo proceso kodekso ir Civilinio kodekso normomis, atsižvelgdama į nusikalstamos veikos pasekmes – nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jo metu jis patyrė dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, taip pat į padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, konstatuoja, kad nukentėjusiojo pareikštas 5000 litų civilinis ieškinys tenkintinas pilnai.
Visa tai įvertinus, 2007-02-26 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas-apkaltinamasis nuosprendis.
Be to, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad G. J. savo veiksmais neperžengė būtinosios ginties ribų (LR BK 28str.), turėjo nutartimi, vadovaudamasis LR BPK 3str.1d.9p., G. J. atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, o nepriimti išteisinamąjį nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
n usprendė:
panaikinti 2007-02-26 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.
G. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str.1 d., ir paskirti bausmę-laisvės apribojimą 5 mėnesiams.
Priteisti iš G. J. nukentėjusiojo-civilinio ieškovo V. B. naudai 5000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.
Vadovaujantis LR BPK 106str.2d., išieškoti iš nuteistojo G. J. nukentėjusiojo-civilinio ieškovo V. B. naudai jo turėtas išlaidas sumoje 1700 (tūkstantį septynis šimtus) Lt advokato paslaugoms apmokėti.