Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-03-14 · Administracinė byla Nr. I-1726-790/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-03-14Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-12-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-14
Bylos Nr.
I-1726-790/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04721-2016-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Egidija Puzinskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
A. G.
Atsakovas
Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Administracinė byla Nr. I-1726-790/2017Proceso Nr. 3-61-3-04721-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 36 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Puzinskaitės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą skundu (b. l. 17–18), prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) 2016-11-03 sprendimą Nr. 16-IL-10-05233-e „Dėl A. G. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, neterminuoto leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“. Nurodė, kad šis sprendimas užkerta pareiškėjui galimybę laisvai rinktis darbinę veiklą – papildomai dirbti apsaugos darbuotoju. Pareiškėjas nurodo, kad šaunamąjį ginklą buvo įsigijęs savo asmens ir turto apsaugai. Esant sunkiai materialinei padėčiai yra priverstas dirbti keliose darbovietėse, nes yra paėmęs paskolą iš banko namui pirkti, vartojamąją paskolą, sudaręs automobilio lizingo sutartį. Ketina dirbti apsaugos darbuotoju, tačiau šiam darbui būtina sąlyga – leidimo ginklui turėjimas.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 28–30) su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdyboje gauta informacija, kad 2016-09-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nutraukta baudžiamoji byla A. G. atžvilgiu, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, siekdamos užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, neišduoda leidimo laikyti (nešiotis) ginklą arba panaikina turimus leidimus. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 92.3 punkte nurodoma, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas atsiradus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 ir 11 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 8 punktą, nurodytoms sąlygoms. Pareiškėjas naudojo fizinį smurtą prieš savo artimąjį, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis buvo nutrauktas nukentėjusiai ir kaltinamajam susitaikius. Tai pareiškėją charakterizuoja kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl 2016-11-03 Vilniaus AVPK sprendimu Nr. 16-IL-10-05233-e, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 17 straipsnio 1 dalimi 11 punktu, Taisyklių 93 punktu buvo priimtas sprendimas panaikinti A. G. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus. Atsakovas mano, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai įvertino Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, numatančias, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, siekdamos užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, neišduoda leidimo laikyti (nešiotis) ginklą arba panaikina turimus leidimus. Asmens ir turto saugos įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad draudžiama apsaugos darbuotojui vykdyti ginkluotą asmens ir turto saugą su ne profesinei veiklai įgytu (asmeniniu) šaunamuoju ginklu. Apsaugos darbuotojo pažymėjimų išdavimo tvarką reglamentuoja Asmens ir turto saugos įstatymo 6 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Vilniaus AVPK nuomone, pareiškėjas, turėdamas apsaugos darbuotojo pažymėjimą, gali dirbti apsaugos darbuotoju.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje kilo ginčas dėl Vilniaus AVPK 2016-11-03 sprendimo Nr. 16-IL-10-05233-e „Dėl A. G. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, neterminuoto leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“, kuriuo nuspręsta pareiškėjui panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pareiškėjui A. G. buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0006835. Pareiškėjo vardu Vilniaus AVPK buvo įregistruoti atitinkami ginklai (b. l. 48, 51).

Vilniaus AVPK Vilniaus m. Šeštajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-38701-16 pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį dėl pareiškėjo A. G. veiksmų 2016-08-15 apie 00.00 val. (duomenys neskelbtini), kuomet buitinio konflikto metu A. G. naudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę S. G., nukentėjusiai S. G. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš pareiškėjo buvo paimti namuose adresu: (duomenys neskelbtini), legaliai laikomi ginklai: lygiavamzdis šautuvas IZH 18 MM, Nr. 93000589, pistoletas PM KP231609, dujinis revolveris ROHM RG 89, Nr. VL1237, dujinis pistoletas UMAREX PERFECTA FBI 8000, Nr. G35261, pramoninės gamybos šautuvas ,,Morica“ modelis 56 Nr. 44-1C-54091-95 (nešaunamasis, priskiriamas D kategorijai), 57 šoviniai, leidimas laikyti (nešioti) ginklus, neterminuotas leidimas laikyti (nešioti) ginklus bei ginklų pažymėjimai (b. l. 51).

Dėl minėtų ginklų (išskyrus pramoninės gamybos šautuvą ,,Morica“ modelis 56 Nr. 44-1C-54091-95), šovinių, išduoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0012413 ir neterminuoto leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0006835 paėmimo bei jų pristatymo saugoti į Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyrių Vilniaus AVPK priėmė 2016-08-24 sprendimą Nr. 16-10IL-04150-e (b. l. 45).

Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2016-08-29 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2351-1038/2016 (b. l. 39-43) nusprendė A. G., padariusį nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, ir baudžiamąją bylą nutraukti; nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti iš pareiškėjo paimtus ginklus ir šaudmenis. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-09-20 priėmė patvarkymą dėl nuosprendžio vykdymo ir ginklų bei šaudmenų grąžinimo (b. l. 38) ir perdavė jį vykdyti Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriui (b. l. 37).

Pareiškėjas 2016-10-25 kreipėsi į Vilniaus AVPK su prašymu, prašydamas grąžinti jam priklausančius ginklus (b. l. 36).

Vilniaus AVPK 2016-11-03 buvo priimtas skundžiamas sprendimas Nr. 16-IL-10-05233-e (b. l. 34–35) dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ir neterminuoto leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0006835 panaikinimo, kuriame, įvertinus priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-29 nuosprendį, padaryta išvada, kad A. G. naudojo fizinį smurtą prieš savo artimąjį, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tai jį charakterizuoja kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Sprendimo teisiniais pagrindais nurodyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktas, Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 (toliau – Taisyklės) 93 punktas.

Įstatymas reglamentuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, jo paskirtis yra nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas. Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenų, kurie nori įsigyti ir laikyti ginklus ir šaudmenis, elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas nustato, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus. Pažymėtina, jog Įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).

Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktas nustato, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, siekdamos užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, pagal kompetenciją imasi prevencijos priemonių – neišduoda leidimo laikyti (nešiotis) ginklą arba panaikina turimus leidimus.

Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-29 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2351-1038/2016 (b. l. 39-43) nustatyta, kad pareiškėjas A. G. nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą: 2016-08-15 apie 00.00 val. (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu džinsinėmis kelnėmis, kuriose buvo diržas su metaline sagtimi, ne mažiau kaip du kartus trenkė savo sutuoktinei S. G. į dešinę ranką bei koja spyrė vieną kartą nukentėjusiai į dešinę blauzdą, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė S. G. sveikatą ir padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo padaryta veika savo pobūdžiu sukėlė grėsmę žmonių sveikatai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, nors pareiškėjas minėtu teismo nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas ir baudžiamoji byla nutraukta. Pareiškėjas nusikalstamą veiką padarė prieš šeimos narį – sutuoktinę. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas nustato atsakovui, kaip policijos įstaigai, pagal kompetenciją imtis smurto artimoje aplinkoje prevencijos priemonių, įskaitant ir leidimo laikyti (nešiotis) ginklą neišdavimą arba turimų leidimų panaikinimą. Nors iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-29 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-2351-1038/2016 matyti, kad pareiškėjas savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios, pažadėjo, kad tokių veiksmų daugiau nebus, su nukentėjusiąja susitaikė ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį (kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius), atkreiptinas dėmesys, kad Įstatyme nustatyti ginklų ir šaudmenų apyvartos reikalavimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą, todėl turi būti įvertinta šiuo konkrečiu atveju kilusi potenciali grėsmė, nepriklausomai nuo to, kad neigiamos pasekmės dėl šaunamojo ginklo panaudojimo ir nekilo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atžvilgiu atsakovas turėjo pagrindą taikyti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą bei priimti vienintelį galimą sprendimą – panaikinti asmeniui leidimą. Pripažintina, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai taikė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatytą prevencijos priemonę, nurodė leidimo panaikinimo motyvus.

Pareiškėjas sprendimą ginčija iš esmės tais argumentais, kad jam užkertama galimybė laisvai rinktis darbinę veiklą – papildomai dirbti apsaugos darbuotoju. Pažymėtina, kad reikalavimai saugos vadovui, apsaugos darbuotojui, apsaugos darbuotojui stažuotojui ir kontroliuojančiam asmeniui yra nustatyti Asmens ir turto saugos įstatymo 6 straipsnyje. Remiantis šio įstatymo nuostatomis, gali būti atliekama ir neginkluota asmens ir turto sauga. Pagal minėto įstatymo 15 straipsnio 6 dalį draudžiama apsaugos darbuotojui vykdyti ginkluotą asmens ir turto saugą su ne profesinei veiklai įgytu (asmeniniu) šaunamuoju ginklu. Nors pareiškėjas teigia, kad skundžiamu sprendimu pareiškėjui ribojama galimybė rinktis darbą, pareiškėjas į bylą nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jis siekė įsidarbinti apsaugos darbuotoju, kad kreipėsi į teritorinę policijos įstaigą dėl apsaugos darbuotojo pažymėjimo išdavimo Asmens ir turto saugos įstatymo 12 straipsnio nustatyta tvarka ir toks pažymėjimas jam buvo neišduotas dėl skunde nurodytų aplinkybių. Esant aukščiau išdėstytiems motyvams, tenkinti pareiškėjo skundo nėra pagrindo.

Pagal Taisyklių 75.4 punktą ginklas, atsižvelgiant į šių taisyklių 76–84 punktų nuostatas, išregistruojamas, jeigu ginklo savininkui panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus ar neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, pagal 81 punktą ginklo išregistravimo pagrindas šių taisyklių 75.6 punkte nurodytu atveju yra jo realizavimas arba konfiskavimas ir tai patvirtinantys dokumentai. Atsižvelgiant į šias nuostatas, aukščiau nurodytus motyvus dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo, kitos ginčijamo sprendimo dalys dėl pareiškėjui priklausančių ginklų išregistravimo taip pat laikytinos teisėtomis ir pagrįstomis.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, prieina prie išvados, kad Vilniaus AVPK teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias leidimų laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo sąlygas bei tvarką, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo A. G. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Marius BajorasEgidija PuzinskaitėRasa Ragulskytė-Markovienė