Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis P. Ž. 2018m. rugpjūčio 10 dieną apie 23 val., savo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninio nesutarimo ir pykčio, panaudojo fizinį smurtą N. M. atžvilgiu, tai yra pagaliu sudavė nukentėjusiajam ne mažiau nei 4 kartus į galvos ir krūtinės sritis, tuo padarydamas N. M. muštinę žaizdą kairio antakio srityje, kraujosruvą kairės akies, kairio smilkinio minkštuose audiniuose, daugiaskeveldrinius lūžius kairio smilkinkaulio nusitęsusių į kaukolės pamatą, daugiaskeveldrinius lūžius veido kairės pusės kaulų nusitęsusių į veido dešinę pusę ir kaukolės pamatą, galvos smegenų sumušimą, muštines žaizdas pakaušyje, kaktos kairėje, smakro kairėje, abipusį apatinio žandikaulio lūžį, odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje, abiejuose keliuose, kairės pusės IV, V, VI šonkaulių lūžius, dėl ko N. M. mirė, taip tyčia nužudė N. M..

Kaltinamasis P. Ž. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad gynėsi nuo nukentėjusiojo. Buvo mėnesio 10 diena, kada gavo pašalpą. Pavakaryje nusipirko pavalgyti, alaus butelį. Grįžęs namo pavalgė, išgėrė butelį alaus. Nebuvo girtas. Vakarojo, klausėsi radijo, jau ruošėsi eiti miegoti, buvo prieš 23 val., kai išgirdo beldžiant į duris. Tai buvo ne pirmas kartas, kada N. M. belsdavosi į jo duris ar dėl cigaretės, ar dėl kelių centų. Priėjęs paklausė, ko reikia, jis pasakė, kad nori pakalbėti ir paprašė jį įleisti. Atidarė duris, jis įėjo į jo kambarį, atsisėdo ant sofos. Jis stovėjo prie slenksčio. Paklausė ko nori, N. M. pasakė, kad duotų jam alaus. Pasakius, kad alaus neturi, jis liepė eiti pas bobutę į „tašką“ ir atnešti alaus. N. M. pasakė, kad žino, kad šiandien visas (duomenys neskelbtini) gavo pašalpas. N. M. taip nuolat darydavo, nuo ryto iki vakaro sėdėdavo bare ir laukdavo kada kas įpils nemokamai ar pavaišins. Suprato, kad per dieną jis jau buvo „prisirinkęs“ tų lašų, t.y. išgėręs, bet matyt jam trūko pasibaigti. Pasakė, kad neis. N. M. užpyko, šoko nuo lovos, bandė jam spirti, gerai nepataikė. Jis žengė žingsnį atgal per slenkstį, N. M. sugniaužė kumštį ir kreipėsi į jį „nu, gaidy, ateik čia“. Jam po kojomis pasimaišė tas pagalys, sureagavo žaibiškai, čiupo tą pagalį. Pagalį buvo seniai parsinešęs iš lauko. Norėjo jį tik apsvaiginti, bet ne užmušti. Kelis kartus jam sudavė, N. M. atsisėdo ant jo lovos. Susinervavęs išėjo į lauką, parūkė, grįžęs į kambarį pamatė, kad jis nebekvėpuoja, sėdi pusiau nuvirtęs. Buvo šoko būsenoje, nebežinojo kas daryti. Išsigando, ištempė jį į lauką, bet kieme prie laiptų juk nepaliksi, buvo keli žingsniai iki griovio. Nutempė jį iki griovio, bet neužkasė. Kaimynė pamatė, paskambino policijai, atvažiavusi policija jį iš karto suėmė. Tas pagalys jau seniai buvo atsineštas. Nežino ar į tą pagalį galėjo būti įkalta vinių. Buvo nupjautas, netoli metro ilgio. Ėmė tą pagalį, nes jis jam pasimaišė po kojomis, gulėjo prie stačiamalkio, numestas ant žemės. Norėjo išsisukti nuo N. smūgio. Pagaliu N. trenkė į galvą, gal kliuvo ir į krūtinę, kai jis pargriuvo ant šono. Sudavė jam kokius 3-4 kartus. Ne visus smūgius su pagaliu taikė į galvą, taikė ir į krūtinę, pečius. Po tų suduotų smūgių N. nugriuvo pusiau sėdomis, dar gulėjo, kvėpavo, knarkė. Sėdinčiam dar sudavė smūgį, paskutinius smūgius sudavė jam sėdinčiam ant lovos. Po pirmo smūgio agresijos jam jis nekėlė, nežinojo, ar jis jam dar šers. Smūgius tęsė toliau, kad jų netrūktų, kad jis atsigultų pamiegoti. Po suduotų smūgių jis išėjo į kiemą, kol grįžo iš lauko, pamatė, kad jis jau nebekvėpuoja. Neatsimena ar jam iš galvos bėgo kraujas, nematė, kad smarkiai būtų bėgęs. Parūkęs iš lauko grįžo po 10 minučių, pamatė, kad jis nebekvėpuoja, suprato, kad jis nebegyvas ir kad mirė nuo jo suduotų smūgių, išsigando. Tada, užnėręs virvę, jį nutempė iki griovio. Jis gailisi, kad neskambino „112“, nekvietė pagalbos, policijos. Buvo šoko būsenoje. N. M. pas jį ateidavo ir jį reketuodavo. Jis taip pasielgė gynybos tikslais. Jis kaip žvėris šoko ant jo, kai atsisakė eiti nupirkti jam alaus. Jis buvo priverstas gintis. Jis atsistojo, iš pradžių jam spyrė, nepataikė, po to sugniaužė kumščius ir užsimojo prieš jį. Jis gynėsi, negi turėjo laukti, kol jį palies. N. M. jam jokių sužalojimų nepadarė. Supranta, kad žmogus mirė nuo jo suduotų smūgių, dėl to labai gailisi, nenorėjo jo užmušti, norėjo tik apsvaiginti, kad jis nusiramintų. Iki to įvykio buvo konfliktas su N. M.. Jis penkis metus viską nešė iš jo namų. Paskutiniu metu jis pradėjo išnešti ir jo paskutinį maistą. Buvo paslėpęs, tai išnešė lašinius, duoną, grįžęs nerado. Paskambino policijai, pasakė, kad N. M. iš jo išnešė paskutinį valgio kąsnį. Už tai jį nubaudė 30 litų bauda. Kitą dieną einant kieme N. M. čiupo jam už rankos, kam jis pranešė policijai, bet nemušė, tik patampė po kiemą. N. M. buvo fiziškai už jį stipresnis ir jis jo bijojo. Jį skriaudė ne vieną kartą, apvogdavo išnešdavo maistą, daiktus. Jis bijojo N. M. agresijos. N. iš jo buvo pavogęs jo daiktus – telefoną, dujų balioną, televizorių, dėl tų daiktų kreipėsi į policiją. Prieš penkerius metus jo sesuo jam nupirko butą, didelį plazminį televizorių „Filips“ ir pilną dujų balioną. N. ateidavo pas jį pažiūrėti televizoriaus. Kartą jis pasiprašė pas jį likti permiegoti, nes jis neturi malkų, buvo gruodžio mėnuo, šalta. Atsikėlęs iš ryto neberado nei N., nei televizoriaus, nei pultelio. Apie tai pranešė seniūnijos įgaliotinei G. Nerašė pareiškimo, suprato, kad įgaliotinis to nenori, sakė, kad neskubėtų rašyti pareiškimo, kad pasiklausinėtų kaimynų. Televizoriaus jam negrąžino. Tik po dviejų metų atrado, kur jo televizorius, bet negalėjo jo reikalauti, nes buvo praradęs jo įsigijimo dokumentus. Jis gauna tik 120 Eur pašalpos, todėl išgeria ne kasdieną, į savaitę išgeria pora kartų, po buteliuką. Paskutinį kartą dirbo 1996 metais. Įsidarbinti bandė, darbo birža darbą jam siūlė du kartus, bet jo nepriėmė. Pats bandė ieškotis darbo aplinkui pas ūkininkus, bet jie turi nuolatinius darbininkus, be to jis neturi traktoristo teisių. Nukentėjusiųjų ieškinius pripažįsta iš dalies dėl laidotuvių išlaidų, kiek tai susiję tiesiogiai.

Įrodymai

Nukentėjusioji G. M. parodė, kad ji yra mirusiojo N. M. mama. Iki įvykio kaltinamojo nepažinojo. Su sūnumi N. M. iš pradžių gyveno kartu, paskutinius 17 metų nebegyveno kartu, jis gyveno vienas jos bute (duomenys neskelbtini) rajone, o ji – (duomenys neskelbtini). Jis turėjo du brolius ir seserį.

Apie tą įvykį sužinojo per radiją. Išgirdusi, kad tai atsitiko (duomenys neskelbtini), pagalvojo, kad gali būti jos sūnus, nes jis mėgdavo išgerti, kad galbūt susimušė. Jis atvažiuodavo į globos namus, aplankydavo ją, negerdavo po mėnesį laiko ir daugiau, tvarkydavosi. Kai gyveno kartu, laikė gyvulius, jis padėdavo prižiūrėti ūkį. Kai negerdavo, tai buvo labai tvarkingas, o išgėrus protas nebedirbdavo. Laidotuvėmis rūpinosi sūnus S., kadangi ji pajamų neturi. Pačiose laidotuvėse nebuvo, kadangi dukra nenorėjo, kad ji nervintųsi. Ji verkė ir nenorėjo važiuoti į laidotuves. Turtinė žala jai nebuvo padaryta. Neturtinei žalai pareiškė ieškinį 15 000 eurų sumai, nes buvo nužudytas žmogus, jos sūnus. Galėjo to nebūti, jeigu būtų iškvietęs greitąją. Sūnus buvo liesas ir nebuvo stiprus. Sūnus būdavo ūmaus būdo, greit supykdavo, greit susinervuodavo. Bet šiaip buvo geros širdies žmogus. Prašo 15 000 Eur, nes buvo nužudytas žmogus, tai žmogžudystė, jis dar galėjo ilgai gyventi. Tiek vertina savo išgyvenimus. Po sūnaus netekties jai reikėjo gerti daugiau vaistų, atsirado kažkokia baimė, galvodavo, kad sūnus dar gali ateiti, atvažiuoti.

Nukentėjusysis S. J. Č. parodė, kad jis yra mirusiojo N. M. brolis. Kaltinamąjį mato pirmą kartą. Apie patį įvykį ir įvykio aplinkybes išgirdo iš sesers I. Š., tyrėjos, kažkiek iš žiniasklaidos. Su mirusiuoju broliu santykiai buvo geri, ryšius palaikė. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), brolis gyveno (duomenys neskelbtini). Kartą per mėnesį atvažiuodavo jo aplankyti, bendraudavo telefonu. Apie tą įvykį jai paskambino ir panešė sesuo I. Š.. Būdamas (duomenys neskelbtini) jis iš karto pradėjo rūpinti laidotuvėmis. Pirmiausia apie patį įvykį sužinojo iš sesers. Sesuo paskambino, pasakė, kad policija rado brolį, surištą, įmestą į upelį, sunkiai atpažįstamą, ir kad galimai buvo nužudytas. Nužudymo aplinkybių nežino. Visos laidotuvių išlaidos buvo iš jo pusės. Turinę žalą sudaro visos išlaidos, kurios susijusios su laidotuvėmis – 2 431,40 euro. Ieškinį palaiko. Išlaidas sudaro pačios laidotuvės, kunigas, duobkasiai, karstas, gėlės. Viską nurodė ieškinyje (t.1, b.l. 79), pridėta PVM sąskaita-faktūra (b.l. 83). Kunigo paslaugos – 100 eurų, duobkasių paslaugos – 60 eurų, dėl šių išlaidų dokumentų nėra, nes rūpinosi kita įmonė. Kvitų nerinko, nes ne tas buvo galvoje. Kelionės iš (duomenys neskelbtini) ir atgal, 200 km, patyrė išlaidas dėl kuro. Paminklo, tvorelės sutvarkymo darbai jau atlikti – 1 030 eurų. Sumos nesikeičia, papildomų dokumentų nepateiks. Prašo priteisti neturtinę žalą, mano, jog patyrė 100000 Eur. Jam niekas negrąžins brolio, artimo žmogaus. Jis tiek vertina savo brolio netekimą, patirtą dvasinę skriaudą. Ieškinius palaiko. Brolis mėgdavo išgerti, tuomet nebendraudavo. Brolis nebuvo agresyvus, turėjo silpnybę alkoholiui, paskutiniu metu jis buvo mėgėjas išgerti. Bandė koduoti kelis kartus, išbandė kitus būdus, būdavo, kad jis negerdavo kelis mėnesius, bet vėliau taip susiklostė aplinkybės, kad jis vėl išgerdavo. Nežino, kaip N. elgdavosi būdamas išgėręs. Jie buvo susitarę, jeigu jis išgėręs, tai jie nebendrauja. Kai važiuodavo jo aplankyti, jis stengdavosi tuo metu susilaikyti, negerti. Paskutiniu metu šeimos neturėjo, tačiau anksčiau N. turėjo šeimą, bet išsiskyrė, vaikų neturėjo. Nežino ar jis palaikė ryšius su buvusia žmona, nežino ar paskutiniu metu jis turėjo draugę. Gyveno vienas. N. nuvažiuodavo pas mamą, bet kartu jie pas mamą nevažiuodavo. N. dirbo, nežino ar jis turėjo pastovų darbą, turėjo darbų. Jis gyveno iš pašalpų. Jis yra pasakojęs, kad dirbo, turėjo darbą, turėjo pragyvenimui pajamų. Kažkiek jis jam padėdavo, kai reikėdavo, ir finansiškai, ir rūbais, atveždavo valgyti, žinojo, kad jam sunkiau. Tie darbai miestelyje buvo minimalūs.

Liudytoja I. Š. parodė, kad ji yra mirusio N. M. netikra sesuo, ne vieno tėvo. Kaltinamąjį pažinojo iš matymo, nes gyveno tame pačiame miestelyje. Labai stipriai ryšių su N. nepalaikydavo, bet bendraudavo telefonu, susitikdavo miestelyje, jis ateidavo pas ją į darbą, pakalbėdavo. Pas jį į namus paskutiniu metu neužeidavo. Jis gyveno tame pačiame miestelyje, atskirai, mamos bute. Apie įvykį jai pranešė kolegė iš darbo, kad kažkas vyksta šalia jos darbovietės, prie upelio, kur gyveno N.. Iš karto lėkė žiūrėti kas ten dedasi. Pralaukė ant tilto iki apžiūros pabaigos, matė kūną, kniūpščią upelyje, tada atpažino, kad tai brolis N.. Iš upelio švietė nugara, marškinėliai buvo pakelti. Jį pamatė kaimynė, gyvenanti kitoje pusėje upelio, ir iškvietė policiją. Paties kūno jai nerodė, N.atpažino iš tatuiruotės ant jo peties, kuri matėsi nuotraukoje. Iš kitų nuotraukų buvo sunku atpažinti, nes veidas nuotraukose buvo labai išpurtęs, be to jai buvo stresas. Pačių įvykio aplinkybių nežino, tik iš tyrėjos, iš nuogirdų, žiniasklaidos. Brolis N. buvo mėgėjas išgerti, bet nebuvo labai blogas. Jai padėdavo, kai reikėdavo. Buvo laikas, kai jis jai padėdavo, kol jis buvo vedęs, jie labai gerai bendravo. Išsiskyręs pradėjo daugiau gerti, tada atitolo. N. nebūdavo labai piktas, būdamas išgėręs pasakydavo kokį piktesnį žodį, bet nebuvo girdėjusi, kad jis pultų ant žmonių, ar būtų daręs ką nors labai blogo. Buvo registruotas darbo biržoje, bet jam nenuvažiavus užsiregistruoti, jį išmesdavo. Kažkiek jis yra dirbęs legaliai. Paskutiniu metu jis dirbo miške, pas žmones, šiek tiek užsidirbdavo. Apsirengti jam atveždavo brolis, surinkęs savo rūbus, atveždavo perduodavo tašes. Maistą ir alaus N. pirkdavosi pats. Ji nieko nežino apie tai, kad N. iš kaltinamojo atimdavo maistą ir daiktus, nežino apie pavogtą televizorių. Nežino kas vykdavo ir kaip jie bendraudavo, kada pasigerdavo. Miestelyje nėra girdėjusi, kad kaltinamasis pykosi su jos broliu. Ji ir N. palaikė ryšius su mama. N., kai buvo vedęs, tai visada kartu važiuodavo lankyti mamos, kokius aštuonis metus. Paskutiniu metu, kai jis daugiau išgėrinėdavo, su juo mažiau bendravo ir važiuojant pas mamą jo nepasiimdavo. Mamai padėti nereikėdavo, ją tik aplankydavo, nuveždavo skanesnio maisto. Laidotuvėmis rūpinosi brolis.

Liudytoja R. R. parodė, kad kaltinamąjį P. Ž. pažįsta, nes šalia gyvena tame pačiame name. Ji gyvena pirmame aukšte, Ž. irgi pirmame aukšte. Ž. vartojo alkoholį, jis kiekvieną dieną vartojo alkoholį, nuolatinių draugų neturėjo. N. M. pažinojo, gyveno tame pačiame name. N. ateidavo pas Ž., matydavo jį. Būdavo, kad jie pykdavosi, P. Ž. grasindavo N., girdėdavo, kad sakydavo vagia maistą. N. išnešdavo iš P. maistą, užsidėdavo P. spyną, bet N. išlauždavo. Ne vieną kartą žmogus taisė duris, nes N. išlaužė duris. Vieną kartą yra mačiusi, kad grasino P. N.. Tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b. l. 126-127) . N. iš P. vogė maistą, išnešė dujų balioną. Nėra mačiusi, kad būtų naudojamas fizinis smurtas, kad būtų abu mušęsi. P. priimdavo N. į svečius, kartu gerdavo, o paskui skusdavosi, kad vagia, dujų balioną išnešė. Po to susitaikydavo ir vėl kartu gerdavo. Tą vakarą buvo ramu, nieko negirdėjo, kaimynų šuniukas lojo visą naktį. Prieš tai nieko nematė ir negirdėjo. Nakties metu buvo irgi ramu. Ryte atsikėlė, išsinešė kibirą, ant laiptų pamatė kruvina. Pagalvojo, kad gal kam iš nosies kraujas bėgo. P. Ž. buto buvo tamsu, nieko ten nesimatė, ant laiptų lauke matė tik kraują. Atvažiavo policija. Policija atvažiavo prie upelio. Prie upelio buvo daug žmonių susirinkę, nenorėjo eiti, nes buvo su vaikais. Paskui pasakė, kad guli lavonas prie upelio, po to, pasakė, kad N. M. lavonas. Nuo jų namo upelis netoli, matosi jai nuo namo. Ten nesaugu, galima įkristi. Ji saugo vaikus, kad ten neitų, kai patvinsta gilus, o kai nepatvinęs negilus. Apie įvykį ji nieko nesužinojo. Žmonės kalbėjo, kad N. su virvėmis buvo temptas iki upelio. Pririštas ir temptas. Sakė, kad nuogas gulėjo. Ji pati nematė. Tempimo žymių nuo namo ji nematė. Kraują matė tik ant laiptelių.

E. R. Ž.paaiškino, kad pagrindinė N. M. mirties priežastis buvo smūgis į kairio smilkinio sritį, apimant akiduobę, kairį skruostą, kur buvo nustatytos žaizdos, daugybiniai skeveldriniai lūžiai, įspaustiniai smilkinkaulio lūžiai, besitęsiantys į pamatą, su kairės akies obuolio įmušimu į vidų, į kaukolės ertmę. Tai buvo tas pagrindinis, kartu su smegenų sumušimu, pažeidimu. Kiti trys smūgiai, pagal žaizdas – dvi žaizdelės kaktos kairėje vienoje linijoje, smakro karėje ir pakaušyje. Iš viso būtų keturi smūgiai į galvą ir tas vienas pagrindinis į smilkinį – mirtinas. Dar buvo nustatyti kairės pusės 4, 5, 6 šonkaulių lūžiai raktikaulio linijoje, taip pa nubrozdinta dešinė alkūnė ir kelio nubrozdinimai. Šonkaulių lūžiai taip pat galėjo būti padaryti vienu smūgiu. Abiejų kelių ir alkūnės nubrozdinimai, pagal pobūdį, lokalizaciją, galėjo būti padaryti griūnant. Tie sužalojimai galėjo būti padaryti tuo laiku, jų eiliškumo negalima nustatyti, bet vienas po kito. Galėjo būti ir taip, kaip nurodė kaltinamasis. Pagal pobūdį, po smūgio į smilkinio sritį mirtis turėjo įvykti neužilgo. Smūgis buvo stiprus, žmogus turėjo iš karto prarasti sąmonę, keletą minučių dar galėjo pakvėpuoti. Sužalojimų aplinkybės sutampa, kaip nurodė kaltinamasis. Tas įrankis – lazda su vinukais, yra tokie pažeidimai odoje, paviršiniai, smulkūs, tai galėjo būti tas įrankis, ir pats sužalojimas pailgos formos. Reiškia įrankis buvo pailgos formos, schemoje nupiešė smulkius odos pažeidimus, kurie galėjo būti nuo vinukų. Po to smūgio į smilkinį sąmonę turėjo prarasti iš karto, kadangi su akies įmušimu, su lūžiais į pamatą, smegenys buvo pažeistos. Nežino ar žmogus galėjo jausti tolimesnius skausmus, kančias, nes nežino ar tas smūgis į smilkinį buvo pirmas ar ne pirmas. Eiliškumo nenustatysi. Po smūgio į smilkinį faktiškai žmogus turėjo prarasti sąmonę ir tik minučių klausimas kada jis nustojo kvėpuoti. Lūžęs žandikaulis, muštinės žaizdos smakro kairėje pusėje buku daiktu. Juos abu galima padaryti mažiausiai vienu smūgiu, kad lūžtų abu žandikauliai, nes žandikaulis lūžęs per abu kampus, tai kaip konstrukcinis lūžis. Po to smūgio į smilkinį žmogus, praradęs sąmonę, didelių kančių nejuto. N. M. tulžyje buvo nustatytas 2,8 promilės etilo alkoholio, o šlapime – 3,32 promilės etilo alkoholio. Jis kraujo neėmė, nes buvo karštos dienos, pats lavonas jau buvo pažengusioje puvimo stadijoje, tas kraujas jau buvo supuvęs, dėl to ėmė tulžį. Pagal tulžį apie girtumą nesprendžia, tik tai rodo, kad jis tikrai buvo vartojęs alkoholį. Girtumo sunkumą galima įvertinti tik pagal kraują. Specialisto išvados 14 punkte nurodyta, kad N. M. neužilgo mirė. „Neužilgo“ – minučių klausimas, nuo kelių iki 10-20 minučių daugiausiai. Tas 10 minučių po sužalojimų į smilkinį jis negalėjo būti sąmoningas, jis turėjo iš karto prarasti sąmonę ir kitų veiksmų nebegalėjo atlikti.

Iš perskaitytų liudytojos A. B. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji parodė, kad 2018-08-11 apie 13 val. vaikščiodama netoli savo namo, (duomenys neskelbtini) upėje pamatė gulintį ant pilvo žmogų. Žmogaus nepažino, suprato jis negyvas ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 (1 t., b. l. 121-123).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) Matyti nulenktos žolės pėdsakai. 5 metrų atstumu nuo upelio šiaurinio šlaito vandenyje rastas vyriškos lyties lavonas gulintis ant pilvo. Lavonas guli ant šiaurinėje upelio pusėje. Dešinėje lavono ausyje matosi matyti rausvos spalvos dėmės panašios į kraują. Ant lavono rankų yra užnerta baltos spalvos plastikinė virvė (špagatas) iš keturių vijų per lavono pečius ir pažastis. Ant lavono kaklo užnerta balta plastikinė virvė (špagatas) iš dviejų vijų.

Nuo (duomenys neskelbtini)namo pietinio kampo 5 metrų atstumu prie vakarinės namo sienos yra betoniniai laiptai iš 7 laiptelių. Apžiūrimame name ant medinių prieškambario grindų yra rausvos spalvos dėmės, panašios į kraują (vilkimo pėdsakai). Vilkimo pėdsakai tęsiasi bendrame pirmo aukšto namo koridoriuje šalia laiptų į antrą aukštą link buto, esančio pirmame namo aukšte. Buto koridoriuje rastos rausvos spalvos, panašios į kraują, avalynės pėdsakai. Buto koridoriaus šiaurinėje pusėje šalia koklinės krosnies ant šiukšlių krūvos yra 8 cm skersmens ir 94 cm ilgio medinis rastas, kuriame yra prikaltų vinių. Vinys padengtos korozija. Nuo šiukšlių krūvos ant kurios rastas medinis rastas, paimtas baltos spalvos skuduras su rausvos spalvos panašiomis į kraują dėmėmis. Buto rytinėje pusėje yra kambarys. Kambaryje prie šiaurinės sienos stovi lova ir medinė spintelė. Ant lovos čiužinio rasta rausvos spalvos 30x30cm dėmė. Šalia lovos ant šiaurinės sienos tapetų yra rausvi, panašūs į kraują, taškeliai. Rausvos spalvos taškeliai yra ant kambario vakarinės sienos, esančios šalia įėjimo į kambarį durų. Rausvos spalvos taškelių matyti ir ant pietinės kambario sienos. Prie pietinės kambario sienos stovi medinis stalas, ant jo padėti laikraščiai. Šalia stalo stovi kėdė – fotelis. Ant fotelio sukrauti rūbai. Šalia lovos stovo kėdė ant jos padėti du cigarečių pakeliai, stiklinė, peleninė, metalinė skardinė nuo žuvies konservų. Kambaryje šalia lovos ir medinio staliuko ant grindų, kurios padengtos dideliu dulkių sluoksniu yra cigarečių nuorūkų. Ant medinio staliuko yra baltos spalvos virvė (špagatas) (1 t., b. l. 13-48).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad :

1. N. M. mirė nuo galvos sumušimo. Į tai nurodo muštinė žaizda kairio antakio srityje, kraujosruva kairės akies, kairio smilkinio minkštuosiuose audiniuose, daugiaskeveldriniai lūžiai kairio smilkinkaulio nusitęsiantys į kaukolės pamatą, daugiaskeveldriniai lūžiai veido kairės pusės kaulų nusitęsiantis į veido dešinę pusę ir kaukolės pamatą, galvos smegenų sumušimas.

2. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2018-08-13, 9.50 val. (buvo laikomas šaldytuve) rodo, kad nuo N. M. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone galėjo praeiti 2-4 paros.

3. N. M. lavone nustatyta:

3.1. muštinė žaizda kairio antakio srityje, kraujosruva kairės akies, kairio smilkinio minkštuose audiniuose, daugiaskeveldriniai lūžiai kairio smilkinkaulio nusitęsiantis į kaukolės pamatą daugiaskeveldriniai lūžiai veido kairės pusės kaulų nusitęsiantys į veido dešinę pusę ir kaukolės pamatą, galvos smegenų sumušimas, padaryta kietu buku, pailgos formos daiktu, mažiausiai vieno smūgio pasekoje, neužilgo iki mirties.

3.2. muštinės žaizdos pakaušyje, kaktos kairėje, smakro kairėje, abipusis apatinio žandikaulio lūžis, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, abiejuose keliuose, kairės pusės IV,V, VI šonkaulių lūžiai, padaryta kietais bukais daiktais (-u), kuo galėjo būti, tas pats kaip nurodyta 3.1 papunktyje, pailgos formos kietas bukas daiktas, mažiausiai 3 smūgiais, neužilgo iki mirties.

3. 3. Odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, abiejuose keliuose, padaryti kietais bukais paviršiais, 3 trauminiais poveikiais neužilgo iki mirties.

4. N. M. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio muštine žaizda kairio antakio srityje, kraujosruva kairės akies, kairio smilkinio minkštuose audiniuose, daugiaskeveldriniais lūžiais kairio smilkinkaulio nusitęsiančiais į kaukolės pamatą, daugiaskeveldriais lūžiais veido kairės pusės kaulų nusitęsiančiais į veido dešinę pusę ir kaukolės pamatą, galvos smegenų sumušimu.

6. N. M. lavone nustatyti odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, abiejuose keliuose galėjo būti padaryti N. M. nugriuvus.

9. Didžioji dauguma nustatytų sužalojimų lokalizuojasi kairėje kūno pusėje, tačiau jų pobūdis ir lokalizacija nenurodo kokioje pozoje buvo nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu. <...>

11. Nustatyti sužalojimai padaryti neužilgo vienas po kito. Kurie sužalojimai padaryti pirmi ir kurie paskesni atsakyti nėra galimybės.

12. N. M. lavone sužalojimų, būdingų padarant juos kovos, savigynos metu, nenustatyta.

13. Pagal mirtį sukėlusių sužalojimų pobūdį, labiausiai tikėtina, kad N. M. iškarto prarado sąmonę ir neužilgo mirė, todėl galima atmesti galimybę, kad po šių sužalojimų padarymo nukentėjusysis galėjo atlikti kažkokius savarankiškus veiksmus.

14. Pagal mirtį sukėlusių sužalojimų pobūdį, labiausiai tikėtina, kad N. M. iškarto prarado sąmonę ir neužilgo mirė. <...>

17. Nustatyti lavoniniai reiškiniai, jų lokalizacija, nenurodo ar buvo keista lavono poza.

18. Nustatytų sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. N. M. lavone kankinančio pobūdžio sužalojimų nenustatyta.

19. N. M. lavono tulžyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,83 promilės etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 3,32 promilės etilo alkoholio. Girtumo laipsnis nustatomas pagal etilo alkoholio koncentraciją kraujyje, tačiau N. M. lavono kraujas etilo alkoholio nustatymui nebuvo imtas dėl toli pažengusios jo autolizės (1 t., b. l. 54-57, 58).

Iš Teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad P. Ž. nustatyta odos nubrozdinimai kaktoje, nugaroje, dešinėje ir kairėje alkūnėje, poodinė kraujosruva krūtinės ląstos kairėje pusėje. Sužalojimai susiformavo nuo mažiausiai šešių trauminių poveikių kietais bukais daiktais, galimai griūvant ( griuvinėjant) ir atsitrenkiant į kietą pagrindą 7-10 dienų iki apžiūros, į ką nurodo besilupantys šašai nubrozdinimų srityse, gelsva kraujosruvos spalva. Dėl visų P. Ž. nustatytų sužalojimų jo sveikata sutrikdyta nežymiai ( 2 t., b.l.112).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad:

1. Ant tamponėlio su biologiniu pėdsaku iš namo bendrame koridoriuje nuo prieškambario grindų (1 mėg.), P. Ž. marškinių (5 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su N. M. DNR profiliu su 99,99999999999999% tikimybe.

2. Ant tamponėlio su biologiniu pėdsaku nuo lovos (4 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su P. Ž. DNR profiliu su 99,9999999999999% tikimybe.

3. Ant tamponėlio su biologiniu pėdsaku nuo medinio pagalio (2 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas nepilnas vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris galimai sutampa su N. M. DNR profiliu (1 t., b. l. 136-137, 138-143).

Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad:

1. Vienas rankos piršto pėdsakas, nukopijuotas daktiloskopinėje plokštelėje Nr. 1, ir trys delnų pėdsakai, nukopijuoti daktiloskopinėse plokštelėse Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, rasti 2018-08-11 įvykio vietos apžiūros metu dėl N. M. nužudymo, (duomenys neskelbtini) tinkami asmeniui identifikuoti.

2. Vienas rankos delno pėdsakas, nukopijuotas daktiloskopinėje plokštelėje Nr. 2 yra paliktas nukentėjusiojo N. M. dešinės rankos delnu.

Vienas rankos delno pėdsakas, nukopijuotas daktiloskopinėje plokštelėje Nr. 3 yra paliktas nukentėjusiojo N. M. kairės rankos delnu.

Vienas rankos delno pėdsakas, nukopijuotas daktiloskopinėje plokštelėje Nr. 4 yra paliktas nukentėjusiojo N. M. kairės rankos delnu.

Vienas rankos piršto pėdsakas, nukopijuotas daktiloskopinėje plokštelėje Nr. 1 yra paliktas ne nukentėjusiojo N. M., o kito asmens (1 t., b. l. 151-154) .

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad vienas rankos piršto pėdsakas, nukopijuotas daktiloskopinėje plokštelėje Nr. 1, rastas 2018-08-11 įvykio vietos apžiūros metu dėl N. M. nužudymo, (duomenys neskelbtini) yra paliktas įtariamojo P. Ž. dešinės rankos didžiuoju pirštu ( 1 t., b. l. 163-164).

Iš 2018-08-23 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas medinis pagalys, kuris buvo rastas ir paimtas 2018-08-11 įvykio vietos apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini) Medinis pagalys avalus, jo ilgis - 96 cm, skersmuo - 8 cm. Vienas pagalio galas lygiai nupjautas, kitas pagalio galas nelygiais kraštais. Mediniame pagalyje įvairiuose vietose yra įkalta 11 vienetų vinių. Vinių galvučių skersmuo - 7 mm, ant vinių matosi rūdys. Apie 63 cm pagalio ilgio yra sutepta rusvos spalvos dėmėmis (2 t., b.l. 1-6).

Iš 2018-08-20 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad pateikti N. M. marškinėliai, šortai (2 t., b.l. 10-11), kurie apžiūrėti apžiūros metu. 2018-08-23 apžiūros protokole nurodyta, kad polo marškinėliai pilkšvai mėlynos spalvos, trikotažo audinio, trumpomis rankovėmis, atverčiama apykakle, užsegami sagomis. Marškinėliai sutepti rusvos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują, aplipę žemėmis. N. M. šortai trikotažo audinio, juodos spalvos. Šortų kišenėje yra eurų monetų, bendrai viso yra 3 eurai 21 euro centas. Šortai aplipę žemėmis ir žolėmis (2 t., b.l. 12-17).

Iš 2018-08-11 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad įtariamasis P. Ž. pateikė rūbus ir avalynę, su kuriais buvo apsirengęs įvykio metu - juodos spalvos džemperį, marškinius trumpomis rankovėmis, juodos spalvos džinsus, batus rudos spalvos (2 t., b.l. 106-108).

Iš 2018-11-20 Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus rašto matyti, kad 2018-08-11, 13:01:41 val. Cento informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Pateikta pokalbio garso įrašo kopija (2 t., b.l. 40).

Iš 2018-11-230 apžiūros protokolo matyti, kad Bendrajam pagalbos centrui pranešama, kad (duomenys neskelbtini) pastebėtas negyvas žmogus (2 t., b.l. 41-44, 45).

Kaltinamasis P. Ž. kaltę pripažino iš dalies, parodė jog nenorėjo N. M. nužudyti, gynėsi. N. M. atėjo pas jį ir pradėjo reikalauti alaus, jam atsakius, kad neturi, liepė eiti ieškoti ir nupirkti. N. M. žinojo, jog jis turi pinigų, nes buvo gavęs pašalpą. Jam atsisakius eiti nupirkti alaus, N. M. supykęs šoko sugniaužtais kumščiais prieš jį, bandė spirti, bet nepataikė, tuomet jis gindamasis po ranka pasitaikiusiu pagaliu kelis kartus jam sudavė į galvą, į krūtinę. Jis tik norėjo jį apsvaiginti, kad išsisuktų nuo N. smūgio. Jis gynėsi, nes N. jį būtų padaręs invalidu. Kaltinamojo P. Ž. parodymai, jog jis gynėsi, nenorėjo nužudyti nukentėjusiojo yra atmetami kaip pasirinktas gynybos būdas, siekis sušvelninti savo padėtį. Juos paneigia byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai. Pats kaltinamasis patvirtino, jog į N. sugniaužtą kumštį sureagavo žaibiškai, čiupo pagalį ir juo sudavė 3-4 kartus N. M. į galvos sritį, į krūtinę. Po suduotų smūgių N. iš karto nugriuvo ant šono, pusiau sėdomis, gulėjo kvėpavo, knarkė. Išėjo į lauką, parūkė, gal po 10 minučių grįžo iš lauko, pamatė, kad jis nebekvėpuoja. Suprato, kad nebegyvas, kad mirė nuo jo suduotų smūgių. Taigi iš kaltinamojo parodymų matyti, jog N. M. net nesipriešino, po suduotų pirmų smūgių nukrito ant lovos, o kaltinamasis sudavė dar kelis smūgius gulinčiam ir pamatęs, jog šis nebekvėpuoja, suprato, kad jis miręs, kilo mintis išvilkti N. M. kūną iš kambario. Užrišo virvę ir ja išvilko kūną iki upelio, ten paliko. Buvo išsigandęs, nekvietė pagalbos, nepranešė policijai, nuėjo miegoti. Šie parodymai patvirtina kaltinamojo veiksmų eiliškumą, jo suvokimą, jog nužudė žmogų, ir ketinimą nuslėpti nusikaltimo pėdsakus. Šios aplinkybės rodo, jog kaltinamasis suprato savo veiksmus ir stengėsi išvengti atsakomybės. Liudytoja R. R. patvirtino, jog kaltinamasis P. Ž. dažnai vartodavo alkoholį su N. M., pykosi, skundėsi, jog N. M. jį apvaginėja, vagia daiktus, maistą, tačiau toliau taikėsi ir vėl įsileisdavo jį į namus ir girtaudavo. Liudytojos parodymai patvirtina, jog kaltinamasis ir N. M. dažnai kartu vartodavo alkoholinius gėrimus, pykosi ir toliau gėrė. Liudytoja patvirtino, jog tą vakarą jokio triukšmo negirdėjo, tačiau ryte pamatė kraujo žymes ant laiptų. Tai patvirtina, tą aplinkybę, jog kaltinamasis tempė nužudytojo kūną į kiemą iki upelio. Liudytoja R. R. patvirtino, jog kitą dieną atvyko policijos pareigūnai prie upelio ir iš pasakojimų sužinojo, kad prie upelio buvo rastas pusiau nuogas N. M. kūnas. Iš perskaitytų liudytojos A. B. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji parodė, kad 2018-08-11 apie 13 val. vaikščiodama netoli savo namo, (duomenys neskelbtini) pamatė gulintį ant pilvo žmogų. Žmogaus nepažino, suprato jis negyvas ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 (1 t., b. l. 121-123). Liudytoja I. Š. parodė, jog ji apie brolio N. M. mirtį sužinojo iš bendradarbės, kad kažkas vyksta šalia jos darbovietės, prie upelio, kur gyveno N.. Iš karto lėkė žiūrėti kas ten dedasi, matė kūną, kniūpščią upelyje, tada atpažino, kad tai brolis N.. Iš upelio švietė nugara, marškinėliai buvo pakelti. N. ji atpažino iš tatuiruotės ant jo peties, kuri matėsi nuotraukoje. Iš kitų nuotraukų buvo sunku atpažinti, nes veidas nuotraukose buvo labai išpurtęs. Iš tyrėjos, iš nuogirdų, žiniasklaidos sužinojo, kad brolis buvo nužudytas. Nukentėjusysis S.J. Č. patvirtino, jog iš sesers I. Š. sužinojo, jog brolis mirė, nužudytas, mamai pranešė apie jo mirtį vėliau, kad apsaugoti ją nuo streso. N. M. smurtinę mirtį patvirtina valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta, kad N. M. mirė nuo galvos sumušimo. Į tai nurodo muštinė žaizda kairio antakio srityje, kraujosruva kairės akies, kairio smilkinio minkštuosiuose audiniuose, daugiaskeveldriniai lūžiai kairio smilkinkaulio nusitęsiantys į kaukolės pamatą, daugiaskeveldriniai lūžiai veido kairės pusės kaulų nusitęsiantis į veido dešinę pusę ir kaukolės pamatą, galvos smegenų sumušimas (1t.b.l.54-57). Specialisto išvadoje nurodyta, jog muštinės žaizdos padarytos kietu buku, pailgos formos daiktu, mažiausiai 3 smūgiais neužilgo iki mirties. Pagal sužalojimų pobūdį, tikėtina, kad nustatyti sužalojimai, išskyrus odos nubrozdinimus, galėjo būti padaryti suduodant mediniu pagaliu su vinimis. Pagal mirtį sukėlusių sužalojimų pobūdį, labiausiai tikėtina, kad N. M. iškarto prarado sąmonę ir neužilgo mirė. Specialistas atmeta galimybę, kad po šių sužalojimų padarymo nukentėjusysis galėjo atlikti kažkokius savarankiškus veiksmus (1t.b.l.54-57). E. R. Ž. patvirtino savo išvadą ir paaiškino, kad pagrindinė N. M. mirties priežastis buvo smūgis į kairio smilkinio sritį, apimant akiduobę, kairį skruostą, kur buvo nustatytos žaizdos, daugybiniai skeveldriniai lūžiai, įspaustiniai smilkinkaulio lūžiai, besitęsiantys į pamatą, su kairės akies obuolio įmušimu į vidų, į kaukolės ertmę. Tai buvo tas pagrindinis, kartu su smegenų sumušimu, pažeidimu. Kiti trys smūgiai, pagal žaizdas – dvi žaizdelės kaktos kairėje vienoje linijoje, smakro karėje ir pakaušyje. Iš viso - keturi smūgiai į galvą ir tas vienas pagrindinis į smilkinį – mirtinas. Smūgis buvo stiprus, žmogus turėjo iš karto prarasti sąmonę, keletą minučių dar galėjo pakvėpuoti. Sužalojimų aplinkybės sutampa, kaip nurodė kaltinamasis. Tas įrankis – lazda su vinukais, yra tokie pažeidimai odoje, paviršiniai, smulkūs, tai galėjo būti tas įrankis, ir pats sužalojimas pailgos formos. Reiškia įrankis buvo pailgos formos. Šie eksperto paaiškinimai ir specialisto išvada patvirtina ir sutampa su kaltinamojo parodymais, jog kaltinamasis pagaliu sudavė 4 smūgius į galvos ir krūtinės sritį ir nuo šių smūgių nukentėjusysis N. M. neužilgo mirė. Jog kaltinamasis sudavė N. M. smūgius pagaliu patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurios matyti, kad:

Taigi teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma kaltinamojo P. Ž. kaltė neginčijamai įrodyta, teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad P. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninio nesutarimo ir pykčio, panaudojo fizinį smurtą N. M. atžvilgiu, tai yra pagaliu sudavė nukentėjusiajam ne mažiau nei 4 kartus į galvos ir krūtinės sritis, tuo padarydamas N. M. muštinę žaizdą kairio antakio srityje, kraujosruvą kairės akies, kairio smilkinio minkštuose audiniuose, daugiaskeveldrinius lūžius kairio smilkinkaulio nusitęsusių į kaukolės pamatą, daugiaskeveldrinius lūžius veido kairės pusės kaulų nusitęsusių į veido dešinę pusę ir kaukolės pamatą, galvos smegenų sumušimą, muštines žaizdas pakaušyje, kaktos kairėje, smakro kairėje, abipusį apatinio žandikaulio lūžį, odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje, abiejuose keliuose, kairės pusės IV, V, VI šonkaulių lūžius, dėl ko N. M. mirė, taip tyčia nužudė N. M. ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje.